Transcript Socialinio darbo teoriniai modeliai Biheiviorsitinis modelis Raminta Jančaitytė

Socialinio darbo teoriniai
modeliai
Biheiviorsitinis modelis
Raminta Jančaitytė
SDK
Žymiausi biheivioristai





R.E. Alberti ir M.L. Emmons,
A. Bandura,
B.F. Skinner,
J.B. Watson ir R.Rayner,
J. Wolpe
 Teorijos objektas – žmogaus elgesys.
 Filosofinis
teorijos
pagrindas
–
išmokimo teorija.
 Jeigu galima išmokti netinkamo
elgesio, tai taip pat galima išmokti
elgtis tinkamai.
Biheiviorizmas pasižymi požiūrių ir technikų
įvairove, tačiau galima išskirti tam tikrus
bendrus biheiviorizmo bruožus :
 Netinkamas elgesys yra problema, kurią
reikia išspręsti.
 Problemos sprendimo būdai (technikos) turi
būti patikimi ir pamatuojami (išbandyti
pasitelkiant eksperimentus).
Zastrow (1999)
Išmokimą biheivioristai aiškina remdamiesi:
 klasikinės sąlygine reakcija (išmokimą
aiškina stimulo ir reakcijos tarpusavio ryšiu,
kuris remiasi rusų mokslininko fiziologo I.
Pavlovo atliktais tyrimais. Nerimas, baimė ir
įvairios fobijos yra priskiriamos klasikinėms
sąlyginėms reakcijoms (Zastrow, 1999)).
 operantiniu
sąlygojimu
(tai
elgesio
mokymas,
naudojant
paskatinimo
ir
bausmių sistemą) ,
 modeliavimu (elgesio mokomasi stebint kito
elgesį).
Apibendrinti biheiviorizmo modelio
taikymo žingsniai:
 Santykių tarp kliento ir socialinio darbuotojo
užmezgimas
 Įvertinimas (elgesio analizė):
- stimulo-reakcijos santykis (S-R)
- detali problemos analizė (aplinkybės, kada iškyla
problemiškas elgesys; priežastys, dėl ko klientas
būtent taip elgiasi
 Tikslų nustatymas ir plano sudarymas
 Sutarties sudarymas
 Vykdymas
 Vertinimas ir analizė.
 Elgesio įtvirtinimas
(Vitkauskaitė, 2001; Zastrow, 1999):
Darbas su šeima pagal
biheivioristinį modelį










Konsultantas stebi šeimą ir jos tarpusavio santykius.
Pagal gautą informaciją tiksliai apibrėžiamos problemos ir
sprendimo būdai.
Problemiškas vaiko elgesys keičiamas keičiant aplinkinių
reakciją į vaiką.
Konsultantas moko tėvus elgesio keitimo būdų.
Apibrėžiamos tikslios poveikio vaikui procedūros.
Aptariamos skatinimo procedūros (tipas ir dažnumas)
Apibrėžiamos procedūros disciplinai palaikyti (privilegijų
apribojimas)
Susitikimų metu repetuojamos nerimą keliančios situacijos
Tėvai skatinami taikyti naujus elgesio būdus bendraudami
su vaiku.
Konsultantas kontroliuoja, kad tėvai elgtųsi pagal
rekomendacijas.
Biheiviorizmo technikos








Atkaklumo/ryžtingumo mokymas
Elgesio repetavimas
Žetonų ekonomika
Sisteminė desensetizacija
In vivo desensitizacija
Implozinė terapija
Paslėpta sensitizacija
Pasibjaurėjimą sukeliančios technikos
(Zastrow, 1999)
Tvirtumo/ryžtingumo ugdymas
 Gana plačiai naudojamas metodas.
 Skirtas nedrąsaus/baikštaus ir agresyvaus elgesio
keitimui.
 Metodą sukūrė Wolpe (1958), išplėtojo Alberti,
Emmons (1970), Fensterheim, Bear (1975).
 Lyčių vaidmenų stereotipai sąlygoja tai, jog dauguma
klienčių mokymuose yra moterys, tačiau pastaraisiais
metais daugėja klientų vyrų (užsienio šalyse).
 Tyrimai rodo, jog tvirtumo ugdymas kaip metodas yra
efektyvus.
(Zastrow, 1999)
Tvirtumo ugdymo aprašymas
(Zastrow, 1999)
 Ar jūs drąsiai pasisakote grupėje
(išsakote savo nuomonę, jausmus)?
 Ar jūs jaučiatės laisvai, bendraudami
su autoritetingais, aukštas pareigas
užimančiais žmonėmis?
 Ar jūs išliejate pyktį, ar išliekate
ramus/-i kai įvykiai klostosi kitaip, nei
buvo tikėtasi?
Probleminis elgesys
 Ypatingas
baikštumas
Žmogus yra
paklusnus, bailus,
bijantis parodyti
jausmus, išreikši
mintis.
(Zastrow, 1999)
 Nevaldomas įniršis
Žmogus nerimą
išreiškia pykdamas
ir elgdamasis
agresyviai.
Santykių stiliai pagal Alberti,
Emmons (1975) (Zastrow, 1999)
 Neryžtingas/netvirtas – kalba švelniai, nelaiko akių
kontakto, sutinka su kitų nuomonę, nors galvoja ir
jaučia kitaip, nereiškia savo nuomonės, save vertina
“žemiau” nei kitus, skaudina save, kad neskaudintų
kitų.
 Agresyvus – atsakinėja už kitus, pašnekovams
nespėjus suregzti atsakymo, kalba garsiai ir
įžeidžiančiai, spokso į pašnekovus, kalba būtuoju laiku
(kaltina, žemina)
 Ryžtingas/tvirtas – kalba šnekamuoju tonu, laiko akių
kontaktą, atvirai reiškia savo nuomonę ir jausmus
(pyktį,
nesutikimą,
apgailestavimą
ir
pan.).
Tvirtas/ryžtingas elgesys reiškia gebėjimą išreikšti
save neskaudinant nei savęs, nei kitų.
Ryžtingo/tvirto ir agresyvaus
elgesio pavyzdys (Zastrow, 1999)
 Marčios ir anytos santykiai yra įtempti, nes
anyta nuolat priekaištauja savo marčiai.
 Agresyvus elgesio stilius – marti stengiasi
paerzinti savo anytą, specialiai darydama
dalykus, kurie skaudina anytą: nesilankydama
pas anytą svečiuose, pateikdama maistą, kurio
anyta nemėgsta, nesutvarkydama namų, kai
anyta atvyksta, ragina vyrą užčiaupti savo
motiną, kad toji bando išsakyti pastabas
marčiai, įsivelia į nesibaigiančius ginčus su
anyta.
 Tvirtas elgesio stilius – marti išsako savo anytai
tai, ką ji galvoja ir jaučia: jūsų kritika skaudina
mane. Aš suprantu, kad jūs man norite padėti,
patardama man. Tačiau tai, kaip jūs išsakote
patarimus, jūs mane kritikuojate. Aš suprantu,
kad jūs nenorite, jog aš klysčiau, bet kiekvienas
daro klaidas, svarbu, kad pasimokytų iš to. Jeigu
jūs tikrai norite man padėti, leiskite man elgtis
savaip ir prisiimti atsakomybę už pasekmes. Aš
norėčiau su jumis bendrauti kaip suaugusi su
suaugusia, o ne kaip vaikas su mama.
Ryžtingumo/tvirtumo ugdymo
žingsniai (Zastrow, 1999)
1. Žingsnis. Aptarti bendravimo stilių. Ar yra
situacijų, kur reikėtų elgtis ryžtingiau?
kokiose situacijose sulaikomi jausmai ir
neišsakoma
nuomonė?
Ar
pasitaiko
situacijų, kada nesuvaldomas įniršis?
Tam, kad įvertinti santykių stilių, klientas turi
vesti dienoraštį savaitę ar ilgiau ir žymėti
situacijas, kada elgėsi neryžtingai, ar
agresyviai.
2. Žingsnis.
Atrenkamos
situacijos,
kuriose klientas norėtų išmokti elgtis
tvirtai.
3. Žingsnis.
Susikoncentruoti
į
situacijas,
kai
klientas
elgėsi
neryžtingai ar agresyviai. Klientas
užsimerkia ir kelias minutes detaliai
prisimena situaciją, ką sakė, ką kiti
sakė, ką jautė ir pan.
4. Žingsnis. Klientas užrašo kaip jis elgėsi:
- akių kontaktas – ar laikė akių kontaktą,
žiūrėdamas ramiai ar agresyviai į akis? Ar
žvilgnis buvo nuleistas?
- gestai – ar gestai buvo tinkami, laisvi,
atsipalaiduoti,
efektyviai
pabrėžiantys
žinutę?
- kūno poza – kokioje pozoje stovima
(palinkus į pašnekovą, atsitraukus, veidu į
pašnekovą ir pan.)
-
-
-
veido išraiška – rūsti, tvirta ir pan.
Balso tonas ir garsumas – tvirtas, šnekamosios
kalbos tonas, rėkiantis, švelnus, tylus ir pan.
Kalbos sklandumas – klaba laisva, aiški, lėta,
greita, trūkinėjantiir pan.
Laiko pasirinkimas – reakcija į situacija
išreiškiama tuoj pat po incidento, išlaukus tam
tikrą laiką, visų akivaizdoje, atskirai nuošalioje
vietoje ir pan.
Žinutės turinys – žinutės ryžtingos, agresyvios.
Apsvarstyti, kodėl reaguojama tokiu būdu.
Galima pasitelkti savikalbą, t.y. Ką žmogus
galvojo prieš pasielgdamas vienaip ar kitaip.
5. Žingsnis.
Stebėti
ir
analizuoti
pavyzdžius kaip elgtis tvirtai ir
ryžtingai panašiose situacijose.
6. Žingsnis.
Sudaryti
tvirto/ryžtingo
elgesio alternatyvų sąrašą.
7. Žingsnis. Klientas užmerkia akis ir
įsivaizduoja
save
taikant
tvirto/ryžtingo elgesio alternatyvas.
8. Žingsni. Vaidmenų žaidimas poroje
modeliuojant ryžtingą/tvirtą elgesį.
Grupės nariai suteikia grįžtamąjį ryšį,
kaip sekasi elgtis pagal naują elgesio
modelį.
9. Žingsnis. Kartojami 7 ir 8 žingsniai,
kol klientas pradeda jausti, kad
sugebės tai atlikti.
10.Žingsnis. Naujas elgesio būdas taikomas
realioje situacijoje.
11.Žingsnis. Reflektuojama, kaip sekėsi taikyti
naują elgesio būdą realioje situacijoje.
12.Žingsnis.
Galima
tikėtis
tam
tikro
pasisekimo, bet nebūtinai tai turi būti
susiję su pasitenkinimu. Klientas turi
suprasti, kad asmeninis augimas ir
efektyvių
santykių
su
aplinkiniais
konstravimas yra nuolatinis mokymosi
procesas.
Elgesio repetavimas
 Tikslas
–
praplėsti
kliento
elgesio
repertuarą.
1. Konsultantas ir klientas aptaria naujų
elgesio būdų išmokimo svarbą (pvz.,
išmokti tinkamai reikšti pyktį).
2. Klientas
padedamas
konsultanto
pasireneka vieną ar keletą situacijų,
kuriose jis norėtų keisti savo elgesį (pvz.,
išmokti elgtis tvirtai, o ne agresyviai,kai
yra kritikuojamas)
3. Repetuojamas naujas elgesio būdas. Pvz.,
klientas gali pirmiausia vaidinti kritiško
bendradrbio vaidmenį, o konsultantas
modeliuoja ryžtingą elgesį vaidinamoje
situacijoje.
Po
to
apsikeičiama
vaidmenimis.
4. Klientas pritaiko naują elgesio būdą
realioje situacijoje ir vėliau aptaria su
konsultantu kaip jam sekėsi tai daryti,
kokios pasekmės lydėjo ir pan.
Žetonų ekonomika
 Žetonai – tai pastiprinimas, išreikštas tam
tikrais simboliais (saldainiais, taškais,
privilegijomis).
 Nustatomos griežtos taisyklės už ką
skiriami žetonai.
 Apibrėžiamas pageidaujamas elgesys.
 Apibrėžiama kiek reikia surinkti žetonų ir už
ką, kad būtų skiriamas apdovanojimas
(pvz., bilietas į kiną).
 Apibrėžiamos situacijos, už ką netenkama
žetonų (pvz., muštynės).
Esminiai dalykai, organizuojat
žetonų ekonomiką
 Personalo bendradarbiavimas ir situacijos
koordinavimas.Personalaas turi stebėti ir
nuosekliai taikyti tokią pat sistemą su visais
klientais.
 Būtina adekvati pastiprinimų kontrolė.
Žetonų ekonomika nebus efektyvi, jei
klientai lengvai prieis prie žetonų, galės
juos įsigyti kitokiais lengvesniais būdais iš
personalo, turės savų pinigų tam tikroms
pramogoms.
 Pageidaujamas ir nepageidaujamas elgesys
turi būti labai aiškiai apibrėžtas, kad nekiltų
konfliktų tarp personalo ir klientų.
 Žetonų ekonomika turi būti taikoma tik kurį
laiką ir tuoj pat nutraukiama, kai elgesys
pagerėja. Klientai turi būti pasiruošę
pritaikyti naują elgesio būda realiame
gyvenime, kur tokie metodai nėra taikomi.
 Žetonai neturi būti vienintelė skatinimo
priemonė. Norimas elgesys turi būti
skatinamas ir pagyrimais bei palaikymu,
kad žetonas netaptų tikslu savaime.
Atvejo aptarimas
 Į socialinį darbuotoją kreipėsi tėvai dėl savo
trijų metukų dukrelės, kuriai užeina, kaip
tėvai išsireiškė - „isterijos priepuolis“.
 Siekdamas
atlikti
elgesio
analizę,
konsultantas paprašė leisti stebėti šeimą,
kaip yra bendraujama su vaiku, kaip ir
kokiomis aplinkybėmis kartojasi elgesys.
 Savaitę stebėjęs šeimą, konsultantas
nustatė, jog kai tik mergaitė pradėdavo
„isteriškai elgtis“, t.y. garsiai verkti ir
mėtyti, daužyti žaislus, kuris nors iš tėvų
(dažniausiai mama) atbėgdavo raminti
dukrelės,
ją
paimdavo
ant
rankų,
kalbindavo.
 Iki mergaitės „isterijos priepuolio“, ji buvo
paliekama viena kambaryje pilname žaislų,
niekas į ją nekreipė dėmesio, kadangi tėvai
užsiėmę dirbo savo darbus.
 Pokalbio su tėvais metu, konsultantas
išsiaiškino, jog tėvai mano, kad jie teisingai
elgiasi, palikdami vaiką žaisti vieną. Jie
teigia, jog aprūpino mergaitę žaislais, kad ji
turi visko, ko tik širdis geidžia. Kad jiems
reikia dirbti savo darbus, kad jie labai
užimti.
 Konsultantas
paaiškino
tėvams,
jog
nekreipdami dėmesio į vaiko poreikį
bendrauti, pažaisti kartu su tėvais (S), jie
sąlygoja mergaitės reakciją (R) – t.y.
vadinamą „isterijos priepuolį“.
 Remiantis stebėjimo rezultatais su tėvais
buvo sudaryta sutartis, pagal kurią tėvai
turėjo
skirti
tam
tikrą
laiką vaiko
bendravimo poreikiams tenkinti: kalbėtis,
žaisti, paimti ant rankų mergaitę.
 Taip pat buvo nustatyta taisyklė, jog tėvai
nereaguos į vaiko agresyviai reiškiamą
pyktį, bet kalbėsis su vaiku tada, kai jis
nusiraminęs.
 Tėvams nebuvo lengva išmokti paskirstyti
savo laiką taip, kad užtektų laiko pabūti su
vaiku. Iš pradžių jiems tai sunkiai sekėsi,
bet,
padedami
konsultanto,
tėvai
palaipsniui pradėjo daugiau bendrauti su
vaiku, laikytis nustatytų taisyklių.
 Po tam tikro laiko vaiko elgesys pasikeitė.