Transcript 3 TEMA Kultura ir visuomene KKU-4

3 paskaita
3 tema Visuomenė ir kultūra
paskaita skirta KKU-3 studentams
412 auditorija 2012 09 11
Lektorius Saulius Kavaliauskas
LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221
SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR
SOCUIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab
KATEDRA 308 (c.r.) kab.
tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270
e-mail : [email protected].
Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir
http://www.lkka.lt/PSK
1
3 paskaita 3 tema
KULTŪRA IR VISUOMENĖ
1.
2.
3.
4.
Paskaitos planas
Kultūros sąvoka.
Kultūros atsiradimas ir pagrindiniai žmonių
kultūros raidos etapai.
Kultūros struktūra.
Kultūros raida moderniaisiais laikais.
2
3 TEMA KULTŪRA IR VISUOMENĖ
1-a dalis
Literatūra
1. Giddens A. (2005) / Kultūra ir visuomenė/Sociologija.
V.: Poligrafija ir informatika, p.p 37-60.
2. Berger Peter L. (1995) Sociologija (humanistinis
požiūris), V.: Litterae Universitatis, 68-94 p.p
3. Smelser N. Sociology, (1994) leidimas rusų kalba
leidykla „ Feniks” Maskva, 1994 metai (40-69);
4. Kavolis V (1996) Kultūros dirbtuvė. Baltos lankos,
Vilnius p.p 11-29
5. Kavolis V. (1995) Kultūrinė psichologija. Baltos
lankos, Vilnius p.p 49-96
3
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Kultūra - (colere lot. Auginimas, ugdymas kultivavimas).
Kaip terminas visų pirma buvo vartojamas žemdirbystės sferoje.
Dar ir dabar naudojamas terminas žemės ūkio kultūra
Dabartinę prasmę terminas “ kultūra” įgijo tik XIX amžiaus
antroje pusėje. A. Kroeber teigia, kad pirmą kartą šį terminą
pavartojo Tylor savo knygoje "primityvioji kultūra" 1871
metais.
Pastaruoju metu kultūra tampa daugelio mokslų domėjimosi
objektu. Ypač pastaruoju metu domisi politikos, ekonomikos,
vadybos, rinkodaros mokslininkai ir praktikai.
4
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Galima skirti tokias ašis ant kurių yra „veriami” kultūros
apibrėžimai. Tokios semantinės (prasminės) priešingos
reikšmės, leidžia geriau suvokti tyrinėjamo reiškinio
sudėtingumą.
Gamta _________________________ Negamta
Pažanga _________________________Atžanga
Reikšminga _________________Nereikšminga
5
Gamta_____Negamta
Gamta ________________________ Negamta
•"Kultūra yra visa kas negamta arba kas jau ne
gamta". A. Kroeber papildo: kultūra tai daugiau
ar mažiau vienodi atsakymai į klausimus,
kuriuos mums kelia mūsų biologija. Panašiai
apibrėžia ir Kluckhohn : “visos kultūros - tai
daugiau ar mažiau aiškūs atsakymai į klausimus
kurių esmė tą pati ir kuriuos kelia žmogaus
biologija bei jo egzistavimo bendrybės.
(Kluckhohn, 1962).
6
Gamta_____Negamta
Šis apibrėžimas neišsprendžia visų prieštaravimų.
Žmogus visą laiką kultūrina (perdirba) gamtą, tokiu
būdu tenkindamas savo poreikius-gamina maistą,
gamina daiktus, naudoja energijos šaltinius. Tačiau tuo
pat metus jis ir teršia gamtą (perdaug ją sukultūrina).
Gamtos tarša- nekultūringumo požymis. Kuriami
ekologiniai sąjūdžiai natūraliai gamtai išsaugoti.
Nepaliesta (nesukultūrinta) gamta – šalies, regiono,
netgi atskiro asmens kultūringumo požymis. Kita
vertus – gamta (gyvūnai, parkai) sudaro žymią
žmogiškosios kultūros dalį.
7
Pažanga ________________Atžanga
Pažanga ________________Atžanga
A. Šveiceris į kultūros apibrėžimą įveda pažangos
sąvoką, sakydamas, kad "kultūra tai pažanga, visos
žmonijos pažanga" (A. Šveiceris, 1985 ).
•Kalašnikovo automatu sunaikinta tūkstančiai žmonių.
Ar tai kultūros objektas?
•Dopingas padarė perversmą sportinių rezultatų
pažangoje. Kodėl prieš jį kovojama?
Šis apibrėžimas taip pat negali išspręsti kultūros
sąvokos apibrėžimo. Pažangos samprata pagrįsta
subjektyviu vieno ar kito kriterijaus vertinimo.
8
Reikšminga ____________Nereikšminga
•„Mokslinėje literatūroje maždaug sutariama, kad kultūra yra tai
kas yra žmonių pagaminta ir tai, kas jiems reiškia. Tarp šių
aptarčių yra šiek tiek prieštaravimų: ne viskas , kas mums ką
nors reiškia yra pagaminta žmogaus, kai kas gali būti gamtos ar
Dievo duota, bet jei mums tai reikšminga, tai jau tampa mūsų
kultūros dalimi. Kita vertus, ne viskas ką mes pagaminame, ką
nors reiškia: daug kas gali būti paprasčiausias triukšmas,”… (V.
Kavolis, 1996)
•„Pirmiausia, kultūra gali būti suprantama kaip tokia gyvenimo
tvarka, pagal kurią žmonės kuria prasmę įvairioms simbolinio
reprezentavimo praktikoms.” (J. Tomlinson, 2002)
9
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS MODERNI
VARTOSENA
Aptariant modernesnius kultūros apibrėžimus galima išskirti
tris pagrindinius vartojimo aspektus:
•Atsisakoma Europocentristinės (teisingos) ir visuminės
kultūros sampratos. Nors visos didžiosios religijos kelia
amžinųjų, dieviškų vertybių klausimą
•Kultūra dabar dažniausiai analizuojama kaip tam tikros
socialinės grupės vartojamų simbolių, vertybių ir normų
rinkiniai.
•Kultūra dėl žmonių mobilumo atsiejama nuo lokalios
vietovės (Tolimųjų reisų vairuotojų, Holivudo, Pop muzikos
kultūra, sporto kultūra) – tampa globaliu reiškiniu.
10
BIUROKRATINIS POŽIŪRIS Į
KULTŪRA
Kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija,
formuojanti ir įgyvendinanti valstybės kultūros politiką profesionalaus bei
mėgėjų meno, teatro, muzikos, dailės, kino, muziejų, bibliotekų, leidybos,
autorių teisių ir gretutinių teisių bei kultūros vertybių apsaugos srityse.
Taip apibrėžiama kultūra Lietuvos kultūros raidos strateginės kryptyse „Kultūra yra
universalių žmogaus kūrybinių galių raiškos visuma, sauganti ir įtvirtinanti tautinį,
istorinį ir kultūrinį asmens ir bendruomenės tapatumą, padedanti kurti darnią,
tolerantišką,
saugią,
išsilavinusią
ir
atvirą
visuomenę.”
http://www.muza.lt/docs/NLKPP_bendroji_dalis.doc
Valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos kultūros politikos tikslų, koncentruojasi
ties šiomis strateginėmis kryptimis:
11
UNESCO
• Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations
Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO) buvo įkurta
iškart po Antrojo pasaulinio karo – 1945 m. lapkričio 16 dieną. UNESCO yra
Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti
prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp
tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
• O globojama veikla siekiama užtikrinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir
pagrindinėms laisvėms bei bendriesiems teisės principams, skatinti ir
tobulinti bendravimą tarp įvairių pasaulio rasių, lyties, religijų ir skirtingomis
kalbomis kalbančių žmonių, kaip tai įtvirtinta Jungtinių Tautų Chartijoje
(Charter of the United Nations). Organizacijos vykdomi informacijos mainai
bei žinių sklaida prisideda prie žmogiškųjų ir institucinių gebėjimų vystymosi
tarptautinėje erdvėje švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
• Šiandieną UNESCO narėmis yra 193 valstybės ir septynios asocijuotos narės.
• Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
12
UNESCO FUNKCIJOS
• Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (United Nations
Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO) buvo įkurta
iškart po Antrojo pasaulinio karo – 1945 m. lapkričio 16 dieną. UNESCO yra
Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti
prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp
tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
Pagrindinės penkios UNESCO funkcijos:
•
•
•
•
švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų studijos;
tyrimai ir mokymai, skirti žmonijos žinių tobulinimui ir sklaidai;
paveldo išsaugojimas ateities kartoms;
tarptautinių įgyvendinimo būdų, rekomendacijų bei ekspertinių žinių
parengimas;
• specializuotos informacijos mainai.
• Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
13
UNESCO ir Lietuva
• Lietuvos Respublika į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros
organizaciją priimta 1991 m. spalio 7 dieną.
• 1992 m. spalio 20 d. buvo įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija,
o 1993 m. – Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO.
• Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tikslas – laiduoti aktyvų Lietuvos
Respublikos dalyvavimą UNESCO veikloje, kuriant, vertinant ir
įgyvendinant UNESCO tikslus atitinkančias programas.
• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija aktyviai bendradarbiauja su
Lietuvos Respublikos Seimu, Vyriausybe bei atsakingomis ministerijomis, jų
padaliniais, viešosiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis,
dirbančiomis švietimo, mokslo ir kultūros srityse, taip pat su šių sričių
specialistais ir ekspertais. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
partneriai – UNESCO asocijuoti centrai, katedros ir klubai, UNESCO
Asocijuotų mokyklų tinkle dalyvaujančios Lietuvos mokyklos.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
14
UNESCO ir Lietuva
1993 m. buvo įstaigta Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO.
• Nuo atstovybės įsteigimo iki 2002 metų pradžios jai vadovavo nuolatinė
atstovė prie UNESCO, ambasadorė Ugnė Karvelis. Ją pakeitė ir 2002 2009 m. Lietuvos Respublikos atstovybės vadove dirbo nuolatinė atstovė prie
UNESCO, ambasadorė Ina Marčiulionytė. Po septynerių metų kadencijos
2010 m. vasario 1 d. ambasadorė nuolatinė atstovė prie UNESCO Ina
Marčiulionytė baigė savo darbą Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie
UNESCO.
• Šiuo metu atstovybei vadovauja laikinoji reikalų patikėtinė Violeta
Baltrušytė.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
15
UNESCO ir KULTŪRA
kultūros srityje UNESCO veikia 5 kryptimis:
• kultūros ir gamtos vertybių apsauga ir konservavimas, veiksmingai
įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (1972
m.),
• nematerialiojo kultūros paveldo apsauga, pasitelkiant Nematerialaus kultūros
paveldo apsaugos konvenciją (2003 m.),
• kultūros objektų apsaugos stiprinimas, kovojant su nelegaliu vertybių
gabenimu, vadovaujantis UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo,
išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija
(1970 m.) ir Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (2001 m.)
bei vystant muziejų veiklą,
• kultūros raiškų įvairovės apsauga ir skatinimas, įgyvendinant Konvenciją dėl
kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (2005 m.) bei Pasaulio
autorių teisių konvenciją (1952, 1971 m.) ir vystant kūrybines industrijas,
• tarpkultūrinio dialogo ir kultūrų įvairovės integravimas į nacionalines politikas.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
16
UNESCO ir KULTŪRA
• Globalizacijos akivaizdoje vis labiau linkstant prie kultūros produktų
standartizavimo, iškyla pavojus kultūrų įvairovei. Kita vertus, naujųjų
technologijų vystymasis reiškia, kad pasaulio žmonės geriau
informuojami, tampa vis interaktyvesni ir atviresni vienas kitam. Šia
prasme kultūra tapo ne tik priemone pasiekti taiką ir susitaikymą, bet ir
reikšmingu vystymosi veiksniu.
• Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, vykdydama įvairias
programas, didžiausią dėmesį skiria tiek materialiojo, tiek
nematerialiojo kultūros paveldo apsaugai bei propagavimui.
Tarpkultūrinis dialogas taip pat jau daugelį metų išlieka vienu
svarbiausių veiklos prioritetų. Pastaruoju metu daug pastangų dedama,
siekiant išryškinti didėjantį tikslingos valstybės meninio ugdymo
politikos bei strategijos poreikį.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
17
Nematerialus kultūros paveldas Lietuvoje
• Dar iki Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įsigaliojimo
2008 m. dvi Lietuvos nematerialaus kulturos paveldo vertybės gavo
tarptautinį UNESCO pripažinimą: Kryždirbystė ir kryžių simbolika
Lietuvoje (2001 m.) bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje
ir Lietuvoje (2003 m.) buvo pripažintos Žmonijos žodinio ir nematerialaus
kultūros paveldo šedevrais. Įsigaliojus Konvencijai šios vertybės buvo
įtrauktos į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo
sąrašą.
• 2010 m. Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo
sąrašą papildė dar viena Lietuvos vertybė – Lietuvių polifoninės dainos
„Sutartinės“.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
18
Pasaulio paveldas Lietuvoje
Vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos sprendžia Pasaulio paveldo komitetas, yra
valstybių nominuojamų gamtos ir kultūros paveldo vertybių įtraukimas į Pasaulio
paveldo sąrašą (World Heritage List). Šiuo metu Pasaulio paveldo sąraše yra 148
valstybių teritorijose esančios 890 vertybių, iš jų 689 yra kultūros paveldo vertybės,
176 gamtos paveldo vertybės ir 25 mišraus (gamtos ir kultūros) paveldo vertybės
(2010-06-01 duomenimis).
Savo krašte turėti į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių – garbė kiekvienai
valstybei. Lietuva gali didžiuotis net keturiomis pasaulinės reikšmės vertybėmis:
• Istoriniu Vilniaus centru;
• Kuršių nerija;
• Kernavės archeologine vietove;
• bei Struvės geodezinio lanko punktais;
Latvijoje ir Estijoje yra po dvi vertybes, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą – tai
Rygos ir Talino senamiesčiai bei Struvės geodezinio lanko punktai.
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
19
UNESCO ambasadoriai Lietuvoje
Prezidentas Valdas Adamkus – UNESCO Geros valios ambasadorius žinių visuomenei
2003 m. rugsėjo 29 d. UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura inauguravo Prezidentą Valdą
Adamkų UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei, kuri yra viena iš prioritetinių UNESCO
veiklos sričių.
Disko metikas Virgilijus Alekna – UNESCO sporto čempionas
2007 m. lapkričio 23 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje iškilmingoje ceremonijoje UNESCO generalinis
direktorius Koïchiro Matsuura UNESCO sporto čempionu inauguravo Lietuvos disko metiką Virgilijų
Alekną. Šis garbingas vardas mūsų atletui suteiktas už veiklą, propaguojant sportą mokyklose ir
prisidedant prie UNESCO idealų.
UNESCO sporto čempiono titulas įpareigoja asmenybes aktyviai dalyvauti Organizacijos veikloje, siekiant, kad
sportas taptų neatsiejamu švietimo sistemos dalyku ir kad didesnis dėmesys būtų skiriamas fiziniam
ugdymui, padedančiam įdiegti etines ir socialines vertybes.
Kartu su Virgilijumi Alekna šiuo garbingu titulu yra pagerbti belgų tenisininkė Justine Hénin, ukrainiečių
šuolininkas su kartimi Serhiy Bubka, rusų ledo ritulininkas Viatcheslav Fetisov, prancūzų dziudo
imtynininkas David Douillet, vokiečių Formulės 1 lenktynininkas Michael Schumacher bei kiti sportininkai.
Jie visame pasaulyje skleidžia UNESCO idėjas, ypatingą dėmesį skirdami UNESCO siekiui geresnės
jaunosios kartos ateities vardan skleisti fizinio ugdymo ir sporto vertybes
•
Šaltinis http://unesco.lt/index.php?url=unesco žr. 2012 02 20
20
Kultūra Europos sąjungoje
Europa didžiuojasi savo kultūrų įvairove: kalbų,
literatūros, teatro, kino, šokio, radijo ir televizijos
laidų, meno, architektūros ir amatininkystės –
tepaminint tik keletą sričių.
Net kai jos šaknys yra tam tikroje šalyje arba regione,
kultūra yra bendras paveldas. ES siekia jį saugoti ir
sudaryti geresnes sąlygas visiems ja naudotis
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
21
KULTŪROS PROGRAMOS IR INICIATYVOS
EUROPOS SĄJUNGOJE
• Darbo planas kultūros srityje (2011–2014)
• Darbo planas kultūros srityje (2008–2010)
• Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė
• Programa „Kultūra“ (2007–2013 m.))
• Europos kultūros sostinė
• Europa piliečiams (2007–2013 m.)
• Prieiga prie Europos kultūros paveldo internetu
• Kultūros paveldo skaitmeninimas internete
•„i2010“: skaitmeninės bibliotekos
• Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga
• Žalioji knyga dėl kultūros ir kūrybiškumo sektorių potencialo
• Europos kūrybiškumo ir naujovių metai (2009)
• Europos kultūrų dialogo metai (2008)
• Programa „Kultūra 2000“
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
22
KULTŪROS PRIORITETAI EUROPOS SĄJUNGOJE
- A prioritetas. Kultūrų įvairovė, kultūrų dialogas ir kultūros prieinamumas
bei integracinis poveikis,
- B prioritetas. Kultūros ir kūrybos pramonė,
- C prioritetas. Gebėjimai ir judumas,
- D prioritetas. Kultūros paveldas, įskaitant kolekcijų judumą,
- E prioritetas. Kultūra išorės santykių srityje,
- F prioritetas. Kultūros statistika.
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
23
KULTŪROS POLITIKOS TEISINIS PAGRINDAS
EUROPOS SĄJUNGOJE
TEISINIS PAGRINDAS
Romos sutartyje nenumatyta speciali kultūros politikai skirta dalis.
Patvirtinus Mastrichto sutartį, atsirado atskiras teisinis pagrindas kultūros
politikai. Nicos sutarties 151 straipsnyje nurodytas teisinis pagrindas
veiksmams, skirtiems skatinti, remti ir prireikus papildyti valstybių narių
veiklą gerbiant nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu išryškinant
bendrą kultūros paveldą.
ES intervencija kultūros srityje grindžiama subsidiarumo ir papildomumo
principais. Veiksmai, kuriais siekiama suderinti valstybių narių įstatymų ir
administracines nuostatas, nepatenka į 151 straipsnio taikymo sritį.
Priemones nustato Europos Parlamentas ir Taryba pagal bendro
sprendimo procedūrą; Taryba turi pritarti visais balsais.
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
24
KULTŪROS POLITIKOS TEISINIS PAGRINDAS
EUROPOS SĄJUNGOJE
TEISINIS PAGRINDAS
Lisabonos sutartis sustiprina kultūros reikšmę. Jau Europos Sąjungos
sutarties preambulėje sakoma: „Semdamiesi įkvėpimo iš Europos
kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“. Vienas sutarties tikslų –
Sąjunga gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad
Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas (ES sutarties 3
str.). Europos Sąjungos kompetencija kultūros srityje apibrėžiama taip:
„Europos Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar
papildyti valstybių narių veiksmus“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 6 str.). Esminė naujovė yra ta, kad sprendimai Taryboje kultūros
srityje gali būti priimami ne vienbalsiai, o kvalifikuota balsų dauguma
(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 str.). Taip pat pažymėtina,
kad įsigaliojus sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai
privaloma (ES sutarties 6 str.).
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
25
KULTŪROS POLITIKOS TEISINIS PAGRINDAS
EUROPOS SĄJUNGOJE
TEISINIS PAGRINDAS
2007 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė svarbų komunikatą kultūros tema pavadinimu
„Komunikatas apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę“ (KOM(2007)
242). Šiame komunikate formuluojami nauji strateginiai tikslai dėl Europos Sąjungos veiklos
kultūros srityje. Pagrindiniai tikslai:
— kultūros įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas;
— kultūros, kaip kūrybiškumo katalizatoriaus skatinimas įgyvendinant Lisabonos strategiją;
— kultūros, kaip labai svarbios Europos Sąjungos tarptautinių santykių dalies skatinimas.
Šių tikslų reikėtų siekti naujais metodais. Komisija siūlo plėtoti ES institucijų ir valstybių narių
bendradarbiavimą taikant „atvirą koordinavimo metodą“, kuriuo būtų nustatomi bendri
tikslai ir įgyvendinami nacionalinėje šalių politikoje. Dar vienas svarbus pasiūlymas –
kultūros sektorių labiau įtraukti į ES veiklą pasitelkiant „Kultūros forumą“.
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
26
KULTŪROS POLITIKA LIETUVOJE
Pagrindiniai Lietuvos Kultūros politikos tikslai yra šie:
● išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą
● skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę
● plėtoti informacinę visuomenę
● skatinti nacionalinės kultūros atvirumą
● sudaryti visuomenei sąlygas dalyvauti kultūroje ir ją
vartoti.
•
Šaltinis
http://europa.eu/pol/cult/index_lt.htm žr. 2012 02 20
27
KULTŪROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS
Greta Kultūros Ministerijos veikia šios tarybos, komitetai ir
ekspertų komisijos:
● Lietuvos kultūros ir meno taryba
● Kino taryba
● Bibliotekų taryba
● Nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas
● Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba
● Kultūros ministerijos ekspertų komisijos (Teatro, dailės,
leidybos ir kt).
•
Šaltinis
http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/10866.html žr.
2012 02 20
28
Klausimai pamąstymui
Atsakymus siuskite el paštu [email protected]
iki kitos paskaitos
• Kokias galimybes turi UNESCO didinant kultūros
įvairovę.
• Pasiremkite EK komisijos dokumentais apie
kultūros pritaikomumą socialinei atskirčiai
mažinti.
• Ką ypatingą radote Lietuvos kultūros politikos
pristatyme
29
KULTŪRA IR CIVILIZACIJA
•Civilizacijos terminas taip pat sukuria dar vieną
prieštaravimų zoną. V. Kavolis, analizuodamas kultūros
ir civilizacijos sąvokas teigia, kad “Civilizacijos nėra
vien visuomenė ir nėra vien kultūra. Civilizacijos yra
didžiausios
egzistuojančios
sociokultūrinės
konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių bei
valstybių ir išlaikančios savo tapatybę šimtus ar
tūkstančius metų, nors jų struktūros pakinta. Civilizacijai
pagal šių sampratą būdingas tam tikras institucijų
kompleksas: miestai, raštas, savo istorija ir aukštosios
mokyklos. (V. Kavolis, 1996)
30
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
SOCIOLOGIJOJE
Sociologijoje žodis kultūra – apima visu
grupinės veiklos aspektus, - mąstymą, tikėjimą,
pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus
socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo
perduodami iš kartos į kartą (Kroeber and
Kluchohn, 1963, Williamas 1960)
•Socialinės grupės savo jausmus išreiškia įvairiai. Tai
idealai, prietarai, ritualai, stereotipai, žodžio, muzikos,
vaizdų menas, grafiti, techninė kūryba.
31
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Antropologijoje kultūra yra susijusi su
išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo
ir elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių
visuomenėse. (M. Haris, 1998)
Kultūra prilyginama kompiuterio programai –
savotiškai software, kuri visada pasako kaip
elgtis įvairiomis aplinkybėmis. Visa laiką
visuomenėje iškyla individo prisitaikymo prie
kultūrinių pokyčių problema.
32
KULTŪROS ATSIRADIMAS IR SVARBIAUSIEJI ŽMONIŲ
KULTŪROS RAIDOS ETAPAI
(pagal Broom, Broom ir Bonjean)
4-10 mln. metų
Atsiskyrimas nuo
biologinių protėvių
2 mln. metų
homo
erectus
homo
habilis
100 000 metų
homo
sapiens
pirmųjų
įrankių
gamyba
50 000 metų 10 000 metų
homo
sapiens
įsigali
pastovūs
kaimai
laukinių gyvulių
prijaukinimas
augalų
sukultūrinimas
3 000 metų
miestai
vežimai ant ratų
žagrės
drėkinimo kanalai
astronomija
raštas
Klausimai :
•Kada atsirado žmogus dabartinėje Lietuvos teritorijoje?
Atsakymus rasite
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_prie%C5%A1istor%C4%97
Ar žmogaus protėviai galėjo gyventi kartu su dinozaurais?
33
Naujausieji duomenys
Čade atkasta hominido kaukolė yra seniausia; ELTA
2005 balandžio mėn. 7 d. 16:11 ELTA
http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=6424174 2005 04 08
Naujausiais duomenimis įrodyta, kad prieš 7 milijonus gyvenusio hominido
kaukolė, atkasta Čade, yra seniausia pasaulyje, taip trečiadienį paskelbė
mokslininkai.
Daug ginčų sukėlė 2002 rasta kaukolė "Toumai", apie kurios atradimą
paskelbusi Michel Brunet vadovaujama grupė tvirtino, jog tai hominido kaukolė.
Iš karto spėta, jog ši kaukolė priklausė seniausiam šiuolaikinio žmogaus (Homo
sapiens) protėvių atstovui, bet oponentai tvirtino, jog tai didžiųjų beždžionių
patelės kaukolė.
Tačiau greta rastų dantų ir žandikaulio fragmentų erdvinė rekonstrukcija,
taikant specialią kompiuterinę programą, rodo, jog tas padaras buvo panašesnis į
žmogų negu beždžionę, rašoma žurnale "Nature".
"Tikrai, "Toumai" ne šimpanzė, "Toumai" nėra gorila. Akivaizdu, jog
"Toumai" yra hominidas", - tvirtino M. Brunet Reuters korespondentui.
34
Naujausieji duomenys
Čade atkasta hominido kaukolė yra seniausia; ELTA
2005 balandžio mėn. 7 d. 16:11 ELTA
http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=6424174 2005 04 08
Anksčiau rastų hominidų "amžius" buvo apie 5 milijonai metų, o "Toumai"
(arba Sahelanthropus tchadensis) - 6-7 milijonai metų. M. Brunet mano, jog šis
hominidas gyveno tuo laikotarpiu, kai žmogaus šaka nuo šimpanzių ir kitų
žmogbeždžionių buvo atsiskyrusi visai neseniai.
Be to, atradimo autoriai dar spėja, kad "Toumai" (tokiu vardu Čade vadinami
sausros metu gimę vaikai) gentainiai jau vaikščiojo stačiomis - taigi jau pirmieji
hominidai buvo dvikojai. Būtent ši savybė labiausiai skiria žmogų nuo
beždžionės.
Kompiuterinė rekonstrukcija rodo tikrąją šio individo anatomiją, kuri
patvirtina, jog tai hominidas ir tikriausiai vaikščiojęs dviem kojomis, aiškino
Ciuricho Irchelio universiteto antropologė Marcia Ponce de Leon.
35
KULTŪROS ATSIRADIMAS IR SVARBIAUSIEJI ŽMONIŲ
KULTŪROS RAIDOS ETAPAI
(pagal Jaspersą)
Mitologinis laikas
ankstyvųjų kultūrų
išnykimas
(Egipto, Mezopotamijos,
Babilono)
ašinis laikas (800 m pr. Kr. -200 m)
filosofai,
mąstytojai
pranašai
(Persijoje
Zaratustra,
Indijoje Buda,
pas judėjus pranašai,
Heladėje
filosofai
istorinis žmogaus
egzistencijos
supratimas
monoteistinės
religijos
nuo viduramžių iki šių dienų
šiuolaikinis
mokslas
šiuolaikinė
technika
šiuolaikinės darbo organizavimo
ir visuomenės valdymo
socialinės
organizacijos
36
Ikimodernių visuomenių tipai pagal
A. Giddens’ą (2005)
Tipas
Gyvavimo
laikotarpiai
Požymiai
Medžiotojų ir
maisto rinkėjų
visuomenės
Nuo 50 000 metų pr.m.e iki
dabar (šiuo metu ties išnykimo
riba
•Sudarytos iš nedaugelio žmonių, kurie
gyvena iš medžiotojų, žvejybos ir
valgomųjų augalų rinkimo.
•Beveik nėra nelygybės.
•Socialinio rango skirtumus riboja amžius
ir lytis
Žemdirbių
visuomenės
Nuo 12 000 m.pr.m.e.. Šiuo metu
dauguma priklauso didesniems
politiniams vienetams ir
praranda savo tapatumą
•Pagrįstos mažomis kaimo
bendruomenėmis, be miestų ar didmiesčių
•Gyvena iš žemės ūkio, papildomai
verčiasi medžiokle ir valgomųjų augalų
rinkimu.
•Nelygybė didesnė negu medžiotojų ir
maisto rinkėjų visuomenėse.
37
•Valdo vadai
Ikimodernių visuomenių tipai pagal
A. Giddens’ą (2005)
Gyvavimo
laikotarpiai
Požymiai
Gyvulių
augintojų
visuomenės
Nuo 12 000 m.pr.m.e.. Iki dabar.
Šiuo metu dauguma sudaro
didesnių valstybių dalis.
Tradiciniams gyvenimo būdams
gresia pavojus.
•Priklauso nuo prijaukintų gyvulių,
kuriuos prižiūri savo gyvenimui aprūpinti.
•Dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki
daugelio tūkstančių žmonių.
•Būdinga ryški nelygybė.
•Valdo vadai arba karaliai-kariai
Neindustrinės
civilizacijos
Nuo 6 000 m.pr.m.e..nuo XIX-o
amžiaus pabaigos. Visos
tradicinės civilizacijos išnyko
•Daugiausia rėmėsi žemės ūkiu.
•Turėjo po keletą miestų, kuriuose telkėsi
prekyba ir gamyba.
•Milžiniškos, kai kurios turėjo milijonus
gyventojų.
•Atskiras valdymo aparatas, kuriam
vadovavo karalius arba imperatorius.
38
•Didžiulė nelygybė tarp klasių
Tipas
KULTŪROS STRUKTŪRA 1
• N. Smelser išskiria konceptus (sąvokas),
kuriomis kalboje tvarkoma žmonių sukaupta
patirtis; santykius (relations), tarp kultūras
sudarančių dalių. šie santykiai atspindi
pagrindines laiko ir erdvės charakteristikas, tų
dalių
reikšmę
kultūroje,
reiškinių
determinuotumą. Trečia sudėtinė kultūros dalis
- vertybes. Jomis žmonės vadovaujasi siekdami
visuomenėje priimtų tikslų (siekių).
39
KULTŪROS STRUKTŪRA 1
• Vertybės, sudarydamos dorovinius principus, tampa
pagrindu
normų,
reguliuojančių
visuomenės
gyvenimą. Visi kultūros sistemos elementai yra
glaudžiai tarpusavyje susiję. W. Goudenough taip
susiejo šiuos elementus: “ Kultūra turi savyje
pavyzdžius leidžiančius suprasti kas egzistuoja
(supančio pasaulio vaizdiniai ir sąvokos), kas gali
įvykti (tarpusavio ryšiai - santykiai), kaip vertinama tai
kas yra ir kas galėtų būti (vertybės), ir ką reikia daryti
ir kaip elgtis (normos). (Goudenough, 1981).
40
KULTŪROS STRUKTŪRA 1
Konceptai
Santykiai
Vertybės
Normos
Kultūros struktūra (pagal N. Smelser,1988)
41
KULTŪROS STRUKTŪRA 2
•L. Broom, Ch. Bonjean ir D. Broom apibrėždami
kultūros struktūrą nurodo tokius jos elementus:
kalbą; simbolius, vertybes ir normas.
•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas,
primenantis kurią nors sąvoką)
Referentiniai simboliai tam tikrų dalykų nuorodos ( vėliava)
Ekspresyviniai simboliai sukelia ekspresyvias asociacijas
(tautinė vėliava)
•Vertybės (bendri veikimo principai, viešai priimti
įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siekti.
Vertybių konfliktas įvyksta tada, kai viena vertybė prieštarauja
kitai arba ją riboja
42
KULTŪROS STRUKTŪRA 2
•Normos
(ekspektacijos, lūkesčiai ir standartai,
realizuojami žmonių tarpusavio sąveikų metu)
Socialinės bausmės arba skatinimai skiriami už
normų laikymąsi ar jų nesilaikymą vadinami
sankcijomis
Gali būti skiriamos negatyvios sankcijos (bausmės)
ir pozityvios sankcijos (premijos, pareigos,
aukštesnis socialinis statusas)
43
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE 2
•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis
kurią nors sąvoką)
•Graikiškai symbolon - ženklas. Todėl galime sakyti, kad
simboliai - sutartiniai ženklai, daiktai ar idėjos, lydintys mus visą
gyvenimą. Simbolio prigimtis ar vaizdas atspindi arba vaizduoja
daugiau, nei jis pats yra. Pvz., ugnis gali simbolizuoti saulę, o
kadangi saulei būdinga šiluma, šviesa ir kuriamosios galios, ji
tapatinama su gyvybine jėga ir vyriška kūrimo galia. Amžiams
bėgant simbolių reikšmė plėtėsi, jie darėsi vis sudėtingesni, kito
nuo priklausomo kultūrinio konteksto. Simboliai, greičiausiai,
pradžioje buvę neatsiejami nuo religinių ritualų, paplito visose
žmogaus gyvenimo sferose: muzikos, mokslo, buities ir t. t
44
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE 2
•Visame pasaulyje simboliai žmonėms labai svarbūs,
nes jie turi gilią prasmę. Simboliai naudojami visur.
Labai daug simbolių galime rasti gamtos ir jos reiškinių
aiškinime: saulės, mėnulio, žemės, brangakmenių,
metalų, medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos gėrybių ir t. t.
Kitą didelę simbolių dalį sudaro žmogaus aplinka ir jis
pats: žmogaus lytis, kūno dalys, šokis, teatras, magija,
burtai, apranga, papuošalai, įrankiai, ginklai,
kasdieniniai daiktai, meilė ir santuoka, mirtis ir gedulas,
valdžia. Labai svarbios yra ir simbolių sistemos.
45
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE 2
•Prie jų galima priskirti raštą, gestus,
stilizuotus paveikslėlius ir spalvas,
kuriuos naudojame kaip tiesiogines
bendravimo priemones.
•Technikos laimėjimams sutrumpinus
atstumus pasaulyje, ženklai ir
simboliai keliauja iš vienos vietos į
kitą labai greitai. Galima būtų drąsiai
sakyti, kad šiandieniniame pasaulyje
be jų (simbolių) gyventi
negalėtumėme.
46
Universalusis kultūros modelis M. Haris
(1995)
• Kultūra susideda iš trijų pagrindinių dalių (elementų) :
Infrastruktūros-susideda iš technologinės ir gamybinės bei
dauginimosi veiklos, taip pat apima ribotumus ir galimybes,
kuriuos natūrali aplinka sieja su gamyba ir dauginimusi.
Struktūros- susideda iš grupių ir organizacijų, kurios yra
kiekvienoje visuomenėje ir kurios skirsto, tvarko ir keičiasi
prekėmis, darbo jėga ir informacija.
Anstanto(superstructure)-susideda iš elgesio ir mąstymo,
skirto simbolizavimui, vaizduotei, menui, pramogai, o kartu
ir dvasiniam bei eminiam kultūros infrastruktūros ir
struktūros aspektams
47
Klausimai apmąstymui
• Iš kokių elementų yra sudarytos kultūros?
(pateikite savo variantą)
• Kokios simbolių sistemos labai svarbios
pedagoginėje veikloje?
• Pabandykite pagal Universalųjį kultūros
modelį M. Haris atlikti krepšinio ar
sportinių šokių sporto šakos analizę.
48