Transcript Lektorė Nijolė Veršinskienė.

Nijolė Veršinskienė
Bendruomenių vaidmuo
visuomeniniame gyvenime, ryšiai
su visuomene, ryšių
produktyvumas.
KAIP PER 8 akad. val. TAPTI RYŠIŲ SU
VISUOMENE SPECIALISTU?
MISIJA ĮMANOMA :), NES
Patirtis, tai toks daiktas, kuris atsiranda iškart
po to, kai buvo reikalingas...
TAD KAS TAI RYŠIAI SU VISUOMENE?
???
PRADĖKIME NUO SAVĘS
JEI VISUOMENĖS NUOMONĖ PRIEŠIŠKA –
VISADA NEPASISEKS, BET JEI VISUOMENĖS
NUOMONĖ PALANKI – NEGALI NEPASISEKTI
Abraham Linkoln
RYŠIAI SU VISUOMENE
“RSV – tai valinga, suplanuota ir valdoma veikla, kuria
siekiama sukurti ir išlaikyti organizacijos ir jos auditorijų
tarpusavio supratimą”
"RSV – tai veikla, kuria vystomas pozityvus subjekto
vertinimas” Michael J. Motto
RSV- tai komunikacijos ir santykių vadyba, kai siekiama
vystyti organizacijos ir jos auditorijų pozityvų vertinimą ir
tarpusavio supratimą” David Jobber
RYŠIAI SU VISUOMENE
"RSV – tai speciali vadybos funkcija, kuri
padeda sukurti ir išlaikyti abipusę
komunikaciją, pritarimą ir bendradarbiavimą
tarp organizacijos ir visuomenės" (Rex
Harlow, 1976)
“RSV - tai mokslas ir menas veikti asmenų,
grupių požiūrius ir nuomones, siekiant tikslo
įgyti palankumą asmeniui, institucijai,
produktui ar idėjai ir t.t. " ( Mass Media
Dictionary. National Textbook company.
Lincon-wood, Illinois, USA. 1992. 471 p.)
RYŠIAI SU VISUOMENE
RsV YRA VADYBOS FUNKCIJA, KURI ĮVERTINA VISUOMENĖS
POŽIŪRĮ, NUSTATO INDIVIDO AR ORGNIZACIJOS, TURINČIOS
VIEŠŲJŲ INTERESŲ, POLITIKĄ IR PROCEDŪRAS BEI SUPLANUOJA
IR VYKDO VEIKSMŲ PROGRAMĄ, SKIRTĄ VISUOMENĖS
SUPRATIMUI IR PAKANTUMUI LAIMĖTI
PR NEWS
DAUGIAU KAIP 500
APIBRĖŽIMŲ
TAD KAS TAI – RsV?
PR ?(Public Relations - angl.
1978 m. Tarptautinė ryšių su visuomene asociacija (International
Public Relations Association – IPRA) apibrėžė ryšius su
visuomene kaip meną ir socialinį mokslą analizuoti tendencijas,
numatyti jų pasekmes, konsultuoti organizacijų vadovus ir įdiegti
suplanuotas veiklos programas, tarnaujančias ir organizacijos, ir
visuomenės interesams.
RsV APIMA RYŠIUS
su organizacijos nariais
su visuomene
su bendruomenėmis
su žiniasklaidos priemonėmis
su nuomonių formuotojais
su interesų grupėmis
su užsakovais: patarimai, tyrimai, etc.
RsV PUBLIKOS
- auditorijos ir komunikacijos adresatai, kurie
reikšmingi organizacijai
Mass media publikos
Narystės publikos
Tarnautojų publikos
Bendruomenės publikos
Investuotojų publikos
Valdžios publikos
Vartotojų publikos
Specialiosios publikos
RsV
– RŪPI SANTYKIŲ KŪRIMAS IR
ORGANIZACIJOS GEROVĖS
PUOSELĖJIMAS
RINKODARA
-
RŪPI KLIENTAI BEI GAMINIŲ
IR PASLAUGŲ PARDAVIMAS
RsV IR REKLAMA
RSV skatina supratimą ir palankumą, reklama - susijusi su produktų
pardavimu;
Reklama dažniausiai skleidžiama per žiniasklaidą; RSV naudoja
įvairias komunikacijos priemones;
Reklama skirta išorinėms publikoms; RSV pateikia pranešimą tiek
išorinei, tiek vidinei auditorijai;
Reklama yra produkto; o RSV – organizacijos pristatymas ir
populiarinimas.
RsV, REKLAMA, ŽURNALISTIKA
SKIRTUMAI:
TIKSLAS
AUDITORIJA
PRIEMONĖS
KAINA
PASITIKĖJIMAS
TRUKMĖ
PRANEŠIMŲ KONTROLĖ
VISUOMENE
•SUKURIA
PRANEŠIMUS
PUBLIKAVIMUI MKP
•UŽMEZGA
BEDRADARBIAVIMO
RYŠĮ SU ATITINKAMA
PUBLIKA
TI ĮVYKIAI
SUORGANIZUO-
RYŠIAI SU
REKLAMA
RYŠIAI SU
VISUOMENE
•KURIA, PLANUOJA IR
VYKDO ĮVYKIUS, KAD
SUKURTŲ
GERANORIŠKUS
SANTYKIUS SU
PUBLIKOMIS
REKLAMA
ŽINIASKLAIDA
Ž
•KURIA IR TALPINA
MOKAMUS PRANEŠIMUS
MKP
•TALPINA PRANEŠIMUS
MKP
•PER REKLAMINIUS
PRANEŠIMUS SUKURIA
SUPRANTAMĄ
INSTITUCIJĄ
•PER REPORTAŽUS
SUKURIA SUPRANTAMĄ
INSTITUCIJĄ, GALI BŪTI
PRIEMONĖ KURI
PERDUODA
INSTITUCIJOS POZICIJĄ
•KURIA, PLANUOJA IR
VYKDO ĮVYKIUS, KAD
BŪTŲ SKATINAMAS
PREKIŲ AR PASLAUGŲ
PIRKIMAS, KURIAMAS
PASITIKĖJIMAS
ORGANIZACIJA
•PRANEŠA PEI ĮVYKIUS,
RENGINIUS, AKCIJAS
RsV? Reklama? Žiniasklaida?
TAD KĄ RENKAMĖS?
KAS EFEKTYVIAU?
AR GALIME RINKTIS VISKĄ?
Jei nerandi išėjimo, išeik pro įėjimą.
Informacijos ir komunikacijos amžiuje
- bendruomenės
GALIMYBĖS DIDELĖS –
GALIMYBIŲ (NĖRA) (NEIŠNAUDOJAME)
KODĖL?
JŪSŲ PRAKTINĖ PATIRTIS?
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ
KRIZĖS
KAIP JAS SUVALDYTI?
KRIZĖS
14%
NETIKĖTOS
86%
ĮMANOMA
NUMATYTI
78%
NETINKAMA
VADYBA
KRIZIŲ PREVENCIJOS PLANAVIMAS
1. Problemų numatymas
2. Prioritetų atranka
3. Privalumų ir grėsmių analizė
4. Planavimas atsižvelgiant į išorinius veiksnius
5. Parengtas veiksmų planas
1. Sutelktumas
KRIZĖS AKIVAIZDOJE
3P
PASIRENGĘ
PRIEINAMI
PATIKIMI
KRIZĖS VALDYMO ETAPAI
Situacijos
įvertinimas
Komandos
būrimas
Krizės
pabaiga.
Prevencija
Situacijos
valdymas
KRIZEI UŽKLUPUS
-7+
KRIZEI UŽKLUPUS: 7 -
1. NETIKĖTUMAS IR NUOSTABA
2. INFORMACIJOS STYGIUS
3. IŠORĖS SPAUDIMAS
4. APGULTIES SINDROMAS
5. ĮTAMPA ARTĖJA PRIE APOGĖJAUS
6. SITUACIJA TAMPA NEKONTROLIUOJAMA
7. PANIKA
KRIZEI UŽKLUPUS: 7 +
1. VISUOTINĖ MOBILIZACIJA
2. ŽAIBIŠKŲ VEIKSMŲ PLANAS
3. TIESA, ATVIRUMAS, BENDRADARBIAVIMAS
4. TREČIŲJŲ PUSIŲ PARAMA
5. SITUACIJOS VALDYMAS IR PASITIKĖJIMAS
6. AIŠKI PABAIGA. VISI TAŠKAI ANT i
7. KRIZĖS PAMOKOS
10 ĮSAKYMŲ.
KOMUNIKACIJOS ATMINTINĖ
1. Kalbėkite pirmi, kalbėkite garsiai
2. Nespėliokite
3. Neapsiribokite oficialumu
4. Paisykite faktų
5. Rūpinkitės ir veikite, o ne ginkitės
6. Siekite trečiųjų pusių paramos
7. Nekariaukite su žiniasklaida
8. Įtvirtinkite save kaip patikimiausią šaltinį
9. Veikite ramiai ir aiškiai
10. Nemeluokite. Niekada
RYŠIAI SU ORGANIZACIJOS
NARIAIS
“Noriu pagarbos ir galimybės
pareikšti savo nuomonę”
“Galiu garantuoti Tau pagarbų
požiūrį”
“Noriu diskutuoti su vadovu
tiesiogiai”
“Galiu užtikrinti, kad lauksiu
atvirai išsakytos nuomonės”
“Noriu pirmas sužinoti strategiją,
pokyčius, naujienas iš
vadovybės, o ne iš spaudos”
“Galiu patikinti, kad priimsiu
domėn Tavo poziciją”
“Noriu aiškumo dėl visų iškilusių
problemų”
“Galiu duoti žodį, jog dorai
įvertinsiu Tavo paslaugas”
“Noriu būti darniame,
draugiškame kolektyve”
IR KRIZEI UŽKLUPUS BŪSIME KOMANDA.
RYŠIAI SU VISUOMENE
“Aš kalbu sąžiningai: jei nežinau problemos sprendimopripažįstu tai ir parodau, jog visomis išgalėmis siekiu rasti
atsakymą; jei yra mano kaltė - pripažįstu ją ir paaiškinu, kas
yra daroma situacijai pagerinti”.
“Aš kalbu atvirai: nemeluoju, nenuslepiu faktais, neiškraipau
jų, informuoju kaip galėdamas greičiau”.
“Aš kalbu žmogiškai ir jautriai: suprantu ir užjaučiu
patyrusius žalą, žinau, jog čia ne vieta ir ne laikas taupytinuostoliai privalo būti atlyginti su kaupu, jei tai mano kaltė”.
“Aš kalbu siekdamas objektyvios tiesos: jeigu esu nekaltas,
kalbu pasitelkdamas argumentus, o ne isteriškus kaltinimus
ar kandų toną”.
“Aš kalbu aktyviai ir garsiai: mano pozicija turi būti išgirsta”.
IR KRIZĖ MANE SUSTIPRINS.
KONTAKTAS SU ŽINIASKLAIDANAUDA AR ŽALA ?
Ką gausime iš kontakto su žiniasklaidos priemone?
Kuo rizikuojame?
Kokią auditoriją pasieksime?
Ar pavyks perduoti pranešimą be iškraipymų?
Kaip kontaktas atrodo viso komunikavimo kontekste?
KONTAKTAI SU ŽINIASKLAIDA
KRIZĖS METU - VISADA TAIP!
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
FAKTAI
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
EMOCIJOS
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
PERSONALIZACIJA
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
ASMENIŠKAS RYŠYS
SVARBIAUSIA – VIEŠUMAS
PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ
BŪKITE SĄŽININGI
NIEKADA NESAKYKITE „JOKIŲ KOMENTARŲ“
PASKIRKITE ŽMOGŲ KOMUNIKACIJAI
NUOLAT TEIKITE INFORMACIJĄ
BŪKITE PASIEKIAMI IR PRIEINAMI
STEBĖKITE ŽINIASKLAIDOS PATEIKIAMOS NAUJIENAS IR
UŽKLAUSAS TELEFONU
BERNDRAUKITE SU PAGRINDINĖMIS VISUOMENĖS
GRUPĖMIS
ŽINIOS TURINYS KRIZEI IŠTIKUS
PERSPEKTYVA 5 %
VEIKSMAS
20 %
RŪPESTIS
75 %
KRIZĖS IRGI BAIGIASI
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ
„GALINČIOS“ IR „LAUKIANČIOS“
BENDRUOMENĖS ĮVAIZDŽIAI.
ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ POVEIKIS
FORMUOJANT KAIMO
BENDRUOMENĖS SOCIALINĮ ĮVAIZDĮ.
BENDRUOMENĖS VEIKLOS
VIEŠINIMO ORGANIZAVIMAS IR
PLANAVIMAS, BŪDAI IR PRIEMONĖS.
GALINČIOS IR LAUKIANČIOS
Du neoficialiūs bendruomenių tipai Aktyvios („galinti“) ir pasyvios („laukianti“)
Aktyvios - pačios imasi iniciatyvos, ieško išeičių,
pagalbos
Pasyvios – neiniciatyvios, neveiklios, tikisi, kad
kas nors kitas išspręs jų problemas
PAGRINDINIS BENDRUOMENĖS TIKSLAS
SOCIALINĖS PERMAINOS
MMM
Maslow poreikių piramidė
Maslow poreikių piramidė
Fiziologiniai poreikiai – tai pirminiai poreikiai, kurių patenkinimas
lemia žmogaus egzistavimo galimybę. Kol šie poreikiai nėra
patenkinti, apie kitus poreikius žmogus negalvoja.
Saugumo poreikiai sujungia fiziologinius su socialiniais
poreikiais, todėl yra abiejų kombinacija. Žmogui reikalingas fizinis
saugumas – būstas, apsaugantis nuo lietaus, šalčio, karščio,
plėšrūnų ir socialinis saugumas – bendruomenės moralės normų
ir įstatymų buvimas, šeimos ir nuosavybės apsauga.
Bendravimo poreikiai – tai socialinių poreikių pirmoji pakopa, jie
tampa aktualūs patenkinus fiziologinius ir saugumo poreikius.
Vykstant bendravimui atsiranda pripažinimo poreikiai.
Saviraiškos poreikiai susiję su asmenybės tobulėjimu, gyvenimo
prasmės ir laimės paieškomis.
BENDRI INTERESAI – SĖKMĖS GARANTAS
Bendruomenės žmonės – skirtingi savo kultūra,
įsitikinimais, interesais ir rūpesčiais. turtingi ir
neturtingi, išsilavinę ir neišsilavinę, tikintys ir
laisvamaniai, dirbantys ir bedarbiai ir pan.)
Žmonių asmeninės ir bendros vertybės privalo
derėti su konkrečios bendruomenės vertybėmis.
Kitu atveju - konfliktas.
VIDINĖ KOMUNIKACIJA –
BENDRUOMENIŲ SILPNOJI GRANDIS
TAČIAU – GERIAUSIAS BENDRUOMENĖS
VIEŠINTOJAS – PATS BENDRUOMENĖS NARYS,
JO ŠEIMA, GIMINĖS, PAŽĮSTAMI
TAD NORS TYLUS PRITARIMAS BENDRUOMENĖS
VEIKSMAMS – DIDELĖ PERGALĖ
INFORMACIJA IŠ LŪPŲ Į LŪPAS – PATIKIMIAUSIA
SKUNDAS GALI SUGRIAUTI GERIAUSIĄ IDĖJĄ
Kaip efektyviai panaudoti žiniasklaidą
Priimta bus tik tinkamai pateikta informacija
Ji bus atrinkta iš gausybės kitų
Žinučių iš bendruomenių problema – jos neefektyvios:
siauros, oficialios, „sausos“, nepastovios
Skaitytoją sudomina TIKROS NAUJIENOS
SMULKIOS ŽINUTĖS FORMUOJA VISUOMENĖS
NUOMONĘ - bendruomeninė veikla yra nereikšminga,
smulki
POREIKIS – PLANUOTI RsV
Produktyvūs viešieji ryšiai,
efektyvios, sudominančios spaudos žinutės, straipsniai
užtikrina bendruomenės plėtros tęstinumą, tačiau
reikalauja laiko, pastangų ir lėšų.
Prastas bendruomenių finansavimas – NEDIDELĖS
GALIMYBĖS pateikti save spaudoje įdomiai,
reprezentatyviai bei patraukliai.
TAČIAU STENGTIS REIKIA, NES RsV BŪTENT LEMIA
NE PINIGAI
IDĖJA IR ORIGINALUMAS – SĖKMĖS GARANTAS
Teigiamos žinios siuntimas – teisingas kelias
,,Spauda kuria tam tikrą realybės modelį ir
tampa pagrindiniu jo realumo garantu. Jos galia
ir įtaka visuomenės gyvenimui tampa pavojingai
didelė“ (Bielinis, 2001)
TAI REIKIA ĮVERTINTI, O NE PIKTINTIS
ŽINIASKLAIDĄ REIKIA PAŽINTI IR NAUDOTIS
KIEKVIENAS SURANDA
SAVO KELIĄ
PASITIKĖJIMAS ŽINIASKLAIDA – MILŽINIŠKAS
APIE BENDRUOMENIŲ VEIKLĄ INFORMACIJA –
IŠ ŽINIASKLAIDOS
BENRUOMENĖS ĮVAIZDŽIUI DIDŽIAUSIA ĮTAKA
– ŽINIASKLAIDOS
SUMENKITI, SUKRITIKUOTI, SUPEIKTI –
greičiau negu
PAGIRTI, PASTEBĖTI, PASIDŽIAUGTI
TINKAMAS LAIKAS
*PLANUOTI INFORMACIJĄ
*SKLEISTI INFORMACIJĄ NE TIK
ŽINIASKLAIDOS KANALAIS
*NUMATYTI KOMUNIKACIJOS
STRATEGIJĄ
*ŽINOTI, KO BENDRUOMENĖ SIEKIA
PASIRINKUS KELIĄ - NESIBLAŠKYTI
BŪTINAS STRATEGINIS
PLANAVIMAS SPRENDIMAS, KUR NORITE BŪTI ATEITYJE
(TIKSLAS) IR KAIP TEN PATEKTI (STRATEGIJA). JIS
NUSTATO ORGANIZACIJOS TOLESNIŲ VEIKSMŲ
KRYPTĮ, APSAUGO NUO „KLAIDŽIOJIMŲ“ IR
PASIKARTOJINČIOS VEIKLOS RUTINOS.
ORGANIZACIJOS ĮVAIZDŽIO
ANALIZĖ






ORGANIZACIJOS NARIAI ĮVAIZDĮ MATO TAIP
O NORI MATYTI TAIP –
ORGANIZACIJOS VADOVAI ĮVAIZDĮ MATO
TAIP –
O NORI MATYTI TAIP –
IŠORINĖ PUBLIKA ORGANIZACIJĄ MATO
TAIP –
O NORĖTŲ MATYTI TAIP -
ĮVAIZDIS –
VIDINĖS IR
IŠORINĖS
ORGANIZACIJOS
AUDITORIJŲ
NUOMONIŲ
BEI PAŽIŪRŲ
VISUMA
TIKSLAS
pakeisti bendruomenės įvaizdį spaudoje,
nuo „laukiančios“ į „galinčią“
ĮTVIRTINTI
„galinčios“ bendruomenės įvaizdį
PRIEMONĖS
žiniasklaida
renginiai
leidiniai
susitikimai
Mums netinka posakis: Kad žodžiai nesiskirtų nuo
darbų, reikia tylėti ir nieko nedaryti :)
KURKIME
STIPRINKIME
KEISKIME
BENDRUOMENĖS
ĮVAIZDĮ
TAI DARYKIME
PLANINGAI
AKTYVI,
REZULTATYVI
VEIKLA ĮVAIZDŽIO
FORMAVIMO
PAGRINDAS
ĮVAIZDŽIUI KURTI - RYŠIAI SU VISUOMENE
RsV siekis - sukurti palankų organizacijos ar produkto įvaizdį
visuomenėje, siūlant atitinkamą veiklą ar pramogas, skelbiant
tam tikras naujienas žiniasklaidoje ar kitaip pasiekiant tikslinę
auditoriją (pristatymai per TV, įvairios šventės ir pan.).
:) Jei pabandytume sukurti tylų, pigų, kompaktišką,
elektros neeikvojantį dulkių siurblį, neturintį tokių
nepatogių dalių kaip laidai ir oro žarnos, išeitų
paprasčiausia šluota.
PASAKOJIMAS APIE ORGANIZACIJĄ
Visi pasakojimai apie organizaciją derinami su bendromis išeities
vertybėmis
Jos turi būti pragmatiškos
Turi būti naudojamos visuose komunikacijos kanaluose:
Vadovų kalbose,
Vidinėje komunikacijoje
Tinklapyje
Metinėje ataskaitoje
Organizacijos reklamoje
ORGANIZACIJOS VIZIJA, MISIJA
FORMULUOTĖS PAIEŠKOS
VIZIJA be veiksmo – fantazija,
VEIKSMAS be vizijos – košmaras.
Japonų patarlė
VIZIJA –
TIKSLAI
MISIJA –
ILGALAIKIAI,
TRUMPALAIKIAI
VIZIJA - KOKIOS ATEITIES MES
NORĖTUME?
VIZIJA – uždeganti, įkvepianti,
ilgalaikė (GALUTINIS TAŠKAS)
MISIJA – KAIP KOMPASAS
Kelias link vizijos įgyvendinimo
PREKĖS ŽENKLAS – užkoduota vizija,
misija, istorija, veikla
TURI VERTYBINĮ PAGRINDĄ,
VYSTOMAS, PALIKOMAS,
ATNAUJINAMAS
PREKĖS ŽENKLAS (brand‘as) - tai produkto
ar paslaugos, produkto rūšies, grupės ar
organizacijos koncepcija, paremta vizualiu,
garsiniu ir emociniu aspektu (Lisauskienė,
1998, p.77).
PREKIŲ ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su
vartotojais. organizacija su jai reikalingomis auditorijomis.
LENGVAI atpažįstamas, net nereikia naudoti daikto
pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žymi.
“Sėdome į MERCEDES'ą, nuvažiavome į AKROPOLĮ,
nusipirkome COCA COLA, CAMEL, duonos bei sviesto.”
LOGOTIPAS NĖRA PREKĖS ŽENKLAS
ŽENKLAI:
ŽALGIRIS
LNK
KARŪNA
ŠVYTURYS
TEO
Volvo – saugumas
Harley – Davidson – nuotykis
PREKĖS ŽENKLO VERTĖ
(angl. brand equity)
- prekėms ir paslaugoms suteikta pridėtoji vertė. Ši vertė
gali atsispindėti per tai, ką vartotojai mano, jaučia ir kaip
elgiasi prekės ženklo atžvilgiu, taip pat per kainas, rinkos
dalį ir pelningumą, kurį prekės ženklas sukuria įmonei.
Prekės ženklo vertė yra svarbus neapčiuopiamas turtas,
kuris įmonei teikia psichologinės ir finansinės vertės.
KELLER, 2003
Strateginiai prekės ženklo valdymo
sprendimai:
prekės ženklo stiprinimas
prekes ženklo atgaivinimas
Nivea – išplėtė savo prekės ženklą: iš odos kremo prekės
ženklo jis virto odos priežiūros ir asmeninės higienos prekės
ženklu. Tam buvo panaudoti kruopščiai suformuluoti ir
įgyvendinti prekės ženklo išplėtimo sprendimai, kurie
sustiprino teiginį, kad Nivea prekės ženklas žada
„minkštumą“, „švelnumą“ ir „priežiūrą“ platesniu mastu.
NUOMONĖ: prekinis ženklas yra pats
patvariausias organizacijos turtas, išliekantis
gerokai ilgiau negu konkretūs produktai ar pati
organizacija.
Kiekvienas populiarus prekės ženklas turi
ištikimus vartotojus.
„Calvin Klein“ savininkė už „Tommy
Hilfiger“ ženklą sumokėjo 2,2 mlrd. eurų
2010 03 15 BNS
„Calvin Klein“ ženklą valdanti įmonė įsigijo JAV mados
ženklą „Tommy Hilfiger“ už 2,2 mlrd. eurų (3 mlrd. JAV
dolerių).
„Fondai, kuriuos konsultuoja „Apax Partners“, priėmė
galutinį sprendimą parduoti „Tommy Hilfiger Group“
korporacijai „Phillips-Van Heusen Corporation“ už bendrą
maždaug 2,2 mlrd. eurų sumą“, - pareiškė „Apax“.
„Phillips-Van Heusen“ yra viena iš didžiausių pasaulyje
aprangos įmonių. Įmonė visame pasaulyje valdo ženklą
„Calvin Klein“, o jos licencijuotų ženklų portfelyje yra tokių
ženklų kaip „Kenneth Cole“, DKNY, „Sean John“ ir
„Timberland“.
Pasaulio praktikoje organizacijos įvaizdžio
kūrimas .
vienas iš svarbiausių strateginio valdymo ir marketingo
tikslų.
Tai ne mažiau svarbu, negu naujų technologijų diegimas,
finansinės sferos stabilizavimas, personalo ugdymas,
pardavimų rinkos plėtimas.
Organizacijos įvaizdžio kūrimo metodai - įvairūs, tad
kiekvienas pasirenka jam labiausiai tikantį.
PALANKUS ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS DIDŽIAUSIA VERTYBĖ
Jis nulemia vartotojų pasirinkimą, sukuria unikalią aplinką,
skleidžia teigiamą informaciją apie organizaciją.
Įvaizdį labiausiai įtakoja ryšiai su visuomene, kadangi jais
pasinaudojus galima suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį.
Įvaizdžio formavimas - ilgalaikis procesas, nes įvaizdis - tai
įvairių stereotipų, kurie keičiasi labai inertiškai, visuma.
Jeigu iš tiesų siekiama formuoti ilgalaikį organizacijos
įvaizdį, tai būtina, kad visų pirma realybė atitiktų norimą
įvaizdį, o tik po to sektų šį įvaizdį įtvirtinanti komunikacija.
Įvaizdžio kūrimo lygmenys:
1. Pagrindas
Tai pagrindinės idėjos, lemiančios organizacijos gyvavimą.
Kas organizacija yra, kokią vietą ji užima bendroje ūkio
sistemoje, kokias funkcijas ji atlieka.
Šiame lygmenyje įstatymai apibrėžia organizacijos veiklos
ribas ir galimybes.
Daug ką lemia ir organizacijos veiklos pobūdis. (pavyzdžiui,
kalėjimas ar pan.).
Gali būti daugiau organizacijų, užsiimančių ta pačia veikla ir
vienodai šiame lygmenyje apibūdinamų.
2. Kultūra
Tai organizacijos narių pripažįstamos vertybės ir
požiūriai, pasireiškiantys elgesiu, prioritetų
pasirinkimu.
Kultūra veikia visus organizacijos narius.
Žmonės toje aplinkoje gyvena, dirba ir yra tos aplinkos
susiejami.
Kultūra padeda atskirti organizaciją vieną nuo kitos.
Tai yra tas pagrindas, kuris lemia organizacijos
identiteto - jau labiau matomo ir lengviau suprantamo
organizacijos įvaizdžio lygmens - formavimąsi.
3. Identitetas
Tai yra sąmoningas kultūros išreiškimas, organizacijos
individualumas.
Organizacijos individualumas iškyla iš organizacijos kultūros,
esminių vertybių, įsitikinimų.
Organizacijos identitetas - tai matomųjų organizacijos
ypatybių, pagal kurias publikos gali atpažinti organizaciją,
formavimas. Identiteto formavimas padeda organizacijai
išskirti save iš kitų organizacijų tarpo.
Identitetą turi visos organizacijos.
Identitetu organizacijos gali savo publikoms perduoti tris
pagrindines idėjas: kas organizacija yra, ką ji daro ir kaip ji tai
daro.
Per publikoms pateikiamus ir jų pastebimus organizacijos
identiteto elementus publikos susidaro savo įvaizdį apie
organizaciją.
4. Profilis
Organizacijos identiteto profilis - tai aiškus apibrėžimas,
kas organizacija yra, ką ji veikia, kaip ji tai atlieka, ir jo
pateikimas visuomenei. Profilį galima būtų pavadinti
organizacijos identiteto kryptingu palaikymu.
:) atsikvėpkim, nes
Nuo žinių dar niekas nemirė, bet geriau nerizikuoti
ŽVILGSNIS Į
Google
KIEKVIENA ORGANIZACIJA
KIEKVIENA BENDRUOMENĖ
GALI TAPTI ŽINOMA, PATIKIMA,
ATSAKINGA, PATRAUKLI, IŠSKIRTINĖ,
SAUGI, GEIDŽIAMA
SĖKMĖS TOKIĄ KURIANT!
SĖKMĖS
NIJOLĖ VERŠINSKIENĖ
BENDRAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA
KOKIA ASMENINĖ PATIRTIS?
RsV PROCESO MODELIS
Tikslų
nustatymas,
auditorijos
segmentacija
Vertinimas
Pozicionavimas
Komunikacijos
rengimas,
iniciavimas,
vykdymas
PRANEŠIMO KŪRIMAS
•
PRIEŽASTIS
( KODĖL ? )
•
LAIKAS
( KADA ? )
•
FORMAVIMAS
( KAS? IR KAIP? )
PRIEŽASTYS,
KODĖL SULAUKSIME ŽINIASKLAIDOS DĖMESIO
* NAUJIENA
* ĮTAKA
*
NEĮPRASTUMAS, IŠSKIRTINUMAS
*
KONFLIKTAS
*
NAUDA VARTOTOJUI
KOMUNIKACIJOS KANALAI
ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖS:
PAGAL KOMUNIKACIJOS KANALO TIPĄ: naujienų
agentūra, spauda, radijas, televizija, internetas ir kt.
PAGAL REGIONINĮ PRINCIPĄ: respublikinės ir
vietinės;
PAGAL FUNKCIJAS: bendrieji ir specialūs leidiniai;
PAGAL TEMATIKĄ: pramoniniai, žemės ūkio lediniai,
pramoginės, publicistinės, kriminalinės laidos ir pan.;
PAGAL PASKIRTĮ, OBJEKTĄ: laidos jaunimui,
moterims, vaikams, miesto ar kaimo gyventojams;
PAGAL LEIDINIO PERIODIŠKUMĄ: dienraščiai,
savaitraščiai, mėnraščiai ir pan.)
PASIRINKTI TINKAMĄ KANALĄ, ŽINIASKLAIDOS
PRIEMONĘ – VIENA IŠ SĖKMIŲ
tačiau
SVARBU TEISINGAI PRANEŠTI
NENUSISMULKINTI
MOKĖTI SUDOMINTI
PRANEŠIMO RENGIMAS – APVERSTA PIRAMIDĖ
INFORMACIJOS PIRAMIDĘ SUDARO ŠIOS DALYS:
Naujienos pranešimas
Pagrindinis komentaras
Kiti komentarai ir
paaiškinimai
Apžvalga ir istorija
Papildomi
faktai apie
kontekstą
NEUŽMIRŠTI!
Pateikti tekstą taip, kad nebebūtų ko trumpinti
arba
Jeigu reiktų trumpinti, tekstas bus
trumpinamas nuo apačios
GERA (TINKAMA!) NAUJIENA ŽINIASKLAIDAI
SAVALAIKIŠKA
AKTUALI
ARTIMA AUDITORIJAI
ĮŽYMI
NEĮPRASTA
Pataikyti – nelengvas uždavinys
Pasitelkti: originalumą, nuomonių lyderius, detalės
akcentą
INFORMACIJOS PATEIKIMO ŽINIASKLAIDAI BŪDAI
Pranešimas spaudai
Informacinis paketas spaudai
Viešoji kalba
Spaudos konferencija
Interviu
Renginys
PRANEŠIMO SPAUDAI STRUKTŪRA
Data, vieta, “embargo“
Antraštė - pavadinimas
Faktinė medžiaga: “lead'as”
I komentaras: į jį įkomponuota svarbiausia žinia
II komentaras: antra pagal svarbumą žinia
Informacinis fonas, tikslai, priemonės
Kita informacija
Kontaktai, kontaktiniai asmenys
Lentelės, fotografijos, aprašymai – kituose psl.
SPAUDOS KONFERENCIJA
1.
TEMA
2.
DALYVIAI
3.
TURINYS
4.
PASIRENGIMAS
5.
APRANGA
6.
VIETA
7.
LAIKAS
8.
KALBĖJIMO TONAS
9.
KALBĖJIMO STILIUS
10. S I T U A C I J O S V A L D Y M A S
INTERVIU, INTERVIU TELEFONU
PRIEŠ INTERVIU
INTERVIU METU
Domėkitės interviu aplinka.
Bandykite išsiderėti Jums
palankias sąlygas.
Sužinokite, ko tiksliai iš Jūsų
norima.
Iš anksto numatykite galimus
nemalonius klausimus,
nepatogią interviu eigą.
Pasiruoškite 3 pagrindines
žinias.
Noriai padėkite žurnalistams.
Laikykitės 3 žinių.
Aiškumas ir tikslumas.
Visuomenė - svarbiausia.
Kompetencija.
Dėstymo sklandumas.
Lakoniškumas.
Mandagumas.
Supaprastinimas.
Pyktis - pralaimėjimo
ženklas.
ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
1. Į paprastą klausimą atsakymas trumpas.
2. Kai klausimas sudėtingas - susieti atsakymą su žinia.
3. Kai nežinote atsakymo - nurodyti, kur jį gauti.
4. Į nekorektišką klausimą galima neatsakinėti.
5. Prieštaraujantį klausimą galima išklausyti, tačiau likti prie savo
nuomonės ir argumentuoti.
6. Jei klausimas atskleidžia argumentų spragą - įvardinti problemą ir
kalbėti apie sprendimą.
7. Į visus klausimus atsakinėti tvirtai.
BENDRAVIMAS IR VIEŠAS KALBĖJIMAS
CHARIZMATIŠKUMAS
KOMPETENCIJA
EMOCIONALUMAS
REAKCIJA
VERTYBĖS
Charizmatinių lyderių kalboms būdinga: jie kalba vaizdais, vertybių kalba.
JAV prezidentų kalbose – daugiau vaizdingų žodžių (saldus, širdis, kelias) negu
abstrakčių sąvokų (alternatyva, įsipareigojimas, darbas).
A.Smetona, 1930 m. Vytauto karūnavimo diena, ištrauka:
Kultūros vaisius, senovės Lietuvos sukrautus, daugiau yra sunaudoję svetimieji, o ne
mes. Mums tenka kurti iš naujo, turint didelių spragų tarp praeities ir dabarties. Išvalkioti
iš mūsų krašto brangūs palikimai, sugriautos pilys, išvartalioti paminklai... Bet mes
nenusimename, nes nesame išlepinti likimo: dirbsime ir pavysime kitus.“
VIEŠAS KALBĖJIMAS
1. Kalba turi būti pasakyta, o ne perskaityta.
2. Pranešimas rengiamas konkrečiai auditorijai.
3. Kalba privalo žadinti teigiamą auditorijos reakciją ir neblėstantį
susidomėjimą.
4. Pranešimo stilius dalykiškas, konkretus, korektiškas.
5. Kalbėjimo tikslas, pranešimo esmė negali „išslysti“.
6. Neverbalinė komunikacija - tai svarbu!
7. Retoriniai klausimai ir atsargus humoras.
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
FAKTAI
Nuotr.: Ramūnas Danisevičius,
„Lietuvos žinios“
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
EMOCIJOS
Nuotr.: Alfredas Pliadis, LTV
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
PERSONALIZACIJA
ĮRODYMAI, KURIE ĮTIKINA
ASMENIŠKAS RYŠYS
Nuotr.: Ramūnas Danisevičius,
„Lietuvos žinos“
DIDŽIOSIOS BENDRAVIMO KLAIDOS
1.
Žurnalistų vedžiojimui
už nosies - ne!
2. Numylėtinių
išskyrimui - ne!
3. Dialogo ir aiškumo
vengimui - ne!
SAVO TIKSLĄ PASIEKĖME!