Transcript Linu auginimas_LT 2013

Linai Lietuvoje
Elvyra Gruzdevienė, Zofija Jankauskienė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Upytės bandymų stotis
Linai
Linaceae šeimoje yra 22 gentys,
Linum gentyje - per 200 rūšių.
Mums svarbi tik Linum usitatissimum L. rūšis –
kultūriniai linai,
jie būna žieminiai
ir vasariniai.
Vasariniai skirstomi į:
1. pluoštinius
2. tarpinius
3. aliejinius
4. rėpliojančius
Linų grupės:
I - pluoštiniai
II - III - tarpiniai
IV - aliejiniai
V - rėpliojantieji
Augimo sąlygos
 Sėkla pradeda dygti kai dirvos temperatūra pasiekia 6-8ºC.
 Pirmiausiai iš sėklos išdygsta šaknis. Ji auga greitai: po paros būna 1,7 mm
ilgio, po pusantros paros - 5 mm, o po dviejų parų 9-11 mm ilgio. Po to
išlenda abu skilčialapiai. Sėklai sudygus, 3-4 savaites šaknis auga daug
greičiau nei stiebas. Linai sudygsta per 6-12 d.
 Daigai ištveria 3-5ºC šalnas.
 Linai geriausiai auga bei vystosi tada, kai vidutinė oro temperatūra daigų
tarpsniu būna 9-12°C, “eglutės” - 14-15°C, žydint 16-17°C.
 Linams tinka toks klimatas, kai efektyvių temperatūrų suma per vegetaciją
būna 1400-2200°C.
 Linų transpiracijos koeficientas 400-430. Geriausiai auga, kai dirvoje yra 6070% nuo pilno drėgmės imlumo, bet nepakenčia vandens pertekliaus.
 Pluoštiniams linams geriau kai yra daug šiltų bet apsiniaukusių dienų. Sėklų
daugiau formuojasi, kai linai auga apšviesti intensyvia saulės šviesa.
 Įvairių linų veislių vegetacija trunka 70-105 dienas, ir ilgiau.
Linų vystymosi tarpsniai
daigai
“eglutė”
greitasis augimas
butonizacija
žydėjimas
branda:
žalioji,
ankstyvoji geltonoji,
geltonoji,
rudoji
Linų augimas ir pluošto
formavimas
Pagal: Heller ir kt.., 2008, The Effect of Fibre Flax Growing Technologies on Ontogenesis and Cultivars Yielding Capacity.
Lino stiebo sandara
1. Kutikula
2. Epidermis
3. žievės parenchima
4. Pluošto pundeliai
5. Kambis
6. Mediena
7. Šerdis (tuštuma)
Linų pluošto kokybė
Celiuliozė - 65-90 %
Ligninas, pektinai ir kt.
 stiprumas
 plonumas
 lankstumas
 kaspinuotumas
 svarumas
Linų pluošto nauda
 Iš verpalų audžiamos lininės drobėspatvarios, nesukeliančios alergijų ir
nesielektrinančios;
 dėvint iš šių drobių pasiūtus drabužius
nekaistama, jie vėsina karštomis vasaros
dienomis.
 Iš lininio pluošto taip pat gaminamos lininės
virvės, siūlai ir net popierius, o atliekos
(pakulos) naudojamos plyšių sandarinimui.
Lino sėklos sandara ir sudėtis
1. kutikula;
2. epidermis;
3. parenchiminės ląstelės;
4. akmeninės ląstelės;
6-7. endospermas;
8-9. gemalas (sudarytas iš 2 skilčialapių ir
šaknelės).
Sėklose yra:
aliejaus, kurį sudaro riebiosios rūgštys :
(palmitino – 5-7 %, stearino – 3-4 %, oleino – 3-4 %,
linolio - 14-17 %, linoleno - 50-60 % );
baltymų;
glikozido linamarino;
gleivingų medžiagų;
fermentų (lipazės, proteazės, linazės ir t.t.);
skaidulų ir kt.
Linų sėklų nauda
Linų sėmenys naudojami aliejui spausti, maistui bei pašarui.
Sėmenų luobelėje yra apie 5,1 - 11,7 % angliavandenių,
sėklaskiltėse sukauptos riebalų (25-45 %) ir baltymų (iki 30
%) atsargos. Be jų, sėmenyse yra fosforo junginių, pigmentų,
karotino, glikozido linamarino, fermentų (lipazės, proteazės,
linazės ir t.t.) bei kitų medžiagų. Linų sėmenų aliejus turi
minimalų cholesterolio kiekį ir daug nesočiųjų riebalų rūgščių.
Tai labai vertingas maisto produktas, kurį nedideliais kiekiais
gamina ir Lietuvos gamintojai.
Linų sėmenų rupiniai bei išspaudos – puikus baltymingas
pašaras gyvuliams ir paukščiams.
Linų auginimas
 Sėjomainos:
– prekiniams pasėliams
– sėkliniams pasėliams
 Dirvų ruošimas:
– rudeninis
– pavasarinis
 Tręšimas:
– pagrindinis
– mikroelementai
 Sėja
 Pasėlių priežiūra:
– ligos
– kenkėjai
– piktžolės
 Derliaus dorojimas:
pluoštinių  sėmeninių
– prekinių pasėlių
– sėklinių pasėlių
Sėjomaina prekiniam linų pasėliui
1. Užimtas pūdymas
2. Žiemkenčiai
3. Linai
4. Vasarojus
1. Pirmų naudojimo metų daugiametės
žolės
2. Žiemkenčiai
3. Linai
4. Vasarojus + įsėlis
Sėjomaina sėkliniams pasėliams
1. Vienametės žolės
2. Žiemkenčiai
3. Kaupiamieji ir silosiniai augalai
4. Vasarojus su įsėliu
5. I naud. metų daugiametės žolės
6. II naud. metų daugiametės žolės
7. Linai
8. Vasarojus
1. Vienametės žolės
2. Žiemkenčiai
3. Kaupiamieji ir silosiniai augalai
4. Vasarojus su įsėliu
5. I naud. metų daugiametės žolės
6. II naud. metų daugiametės žolės
7. Žiemkenčiai
8. Linai
Dirvos linams
Parinkimas
 dirvožemio tipas
 dirvožemio
granuliometrinė sudėtis
 reakcija (pH)
 humuso kiekis
 maisto medžiagų kiekis
 vandens balansas
 aplinka
Žemės dirbimas
 Rudeninis
 herbicidai
 skutimas
 arimas
 pavasarinis
 kultivavimas
 akėjimas
 volavimas
Maisto medžiagų poreikis linams
Pagrindiniai elementai
 Azotas
 Fosforas
 Kalis
 Boras
 Cinkas
Tręšimo ypatumai
 organinės trąšos
 mineralinės trąšos
– azotinės
– vienanarės
– kompleksinės
Dirvožemių vertinimas pagal
mikroelementų kiekį mg kg-1
Dirvožemiai
Boras (B)
Cinkas (Zn)
< 0,10
< 1,00
Neturtingi
0,11 - 0,30
1,01 - 2,00
Vidutiniškai turtingi
0,31 0,60
2,01 - 3,00
Turtingi
0,61 - 1,00
3,01 - 7,00
> 1,00
> 7,00
Labai neturtingi
Labai turtingi
Pluoštinių linų veislės
ALIEJINIAI IR PLUOŠTINIAI AUGALAI – OIL AND FIBRE PLANTS
SĖJAMIEJI LINAI (Linum usitatissimum L.) – FLAX / LINSEED
Pluoštiniai linai – Flax
Kastyčiai
2000
LT, LAMMC Upytės bandymų stotis
Artemida
2005
PL, Instytut Wlokien Naturalnych
Modran
2005
PL, Instytut Wlokien Naturalnych
Alizee
2009
FR, Terre de Lin
Dangiai
2009
LT, LAMMC Upytės bandymų stotis
Drakkar
2009
FR, Terre de Lin
Sartai
2009
LT, LAMMC Upytės bandymų stotis
Snaigiai
2009
LT, LAMMC Upytės bandymų stotis
PATVIRTINTA: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A1-47
Sėklos paruošimas
Sėklos kokybiniai rodikliai
Paruošimas:
Švarumas
99 %
 laikymas
Kitų augalų sėklų (vnt. kg-1) - 340
 valymas
Piktžolių sėklų (vnt. kg-1) - 320
 beicavimas
Daigumas - ne mažiau 95 %
Drėgnumas - ne daugiau 12 %
Bendras ligotumas
ne daugiau, kaip 15 %
Sėja
Pluoštinių linų sėklos norma:
Pluoštui – 22-25 mln daigių sėklų į
hektarą (apie 90-150 kg ha-1 –
priklausomai nuo sėklų
stambumo)
Sėkliniam pasėliui – 20-22 mln/ha
(apie 80-130 kg ha-1)
Aliejiniams linams sėklos
norma:
7-9 mln daigių sėklų į hektarą,
tai sudaro apie 40-70 kg ha-1,
nes aliejinių linų sėklos masė
apie 6-7 g, o yra veislių ir su
stambesnėmis sėklomis
Sėjamąją sureguliuoti kiekvienai
sėklų partijai (skiriasi sėklų
stambumas, forma,
beicavimas, turintys įtakos
sėklų byrėjimui).
Rekomenduojama sėti linus
siauraeilėmis sėjamosiomis
arimo kryptimi, optimalus
tarpueilių plotis – 6 - 8 cm.
Linus sėti tą pačią
dieną, paruošus
dirvą.
Iki rovimo išlieka 50-75 %
augalų nuo išsėtos sėklos
kiekio
Sėja
Linų sudygimo priklausomumas nuo sėklos įterpimo gylio
Sėklos įterpimo gylis
Linų sudygimas %
Sėjos terminai:
0,5
1
2
3
4
5
6
94,5 94
89
63
41
31
24
ankstyva – balandžio II pusė
vidutinė – gegužės I-II dešimtadieniai
vėlyva – po gegužės 20 d.
Agregato važiavimo greitis – 4-6 km h-1.
Pagrindinės grybinės linų ligos
Su sėkla plinta:
Antraknozė (sukėlėjas - Colletotrichum lini West. Toch.);
Šlakuotumas (sukėlėjas Fungus sterilis);
Rizoktoniozė (sukėlėjas Rhizoctonia solani Kuhn.);
Fuzariozės (sukėlėjai – Fusarium spp.);
Pasma (sukėlėjas – Septoria linicola (Speg.) Garass.);
Stiebalūžė (sukėlėjas Kabatiela lini Laff. Karak.).
Su sėkla neplinta:
Rūdligė (sukėlėjas Melampsora lini Ehrenb. Lev.);
Miltligė (sukėlėjas Oidium lini Škorič.).
Norint išvengti grybinių ligų svarbu:
Auginti atsparias ligoms veisles.
Sėti sveiką švarią sėklą.
Ankstyva sėja ir savalaikis linų derliaus nuėmimas.
Sėjomaina – esant aukštam agrotechnikos lygiui – ne mažiau kaip 3
metai aliejiniams ir 7-8 metai pluoštiniams linams.
Atsižvelgti į priešsėlius – vengti sėti linus po augalų, platinančių linus
pažeidžiančius patogeninius grybus.
Tinkamai sunaikinti augalines liekanas.
Linų pasėliams parinkti laukus, nesiribojančius su plotu, kuriame
praėjusiais metais augo linai.
Naikinti linų pasėliuose piktžoles.
Subalansuoti tręšimą.
Atsižvelgti į dirvožemio rūgštingumą ir mechaninę sudėtį. Neauginti linų
šarmiškuose, šviežiai ar netolygiai pakalkintuose dirvožemiuose.
Cheminė linų apsauga: sėklos beicavimas; pasėlių apdorojimas
fungicidais.
Norint išvengti kenkėjų svarbu:
 Ankstyva sėja ir savalaikis linų derliaus nuėmimas.
 Linų pasėliams parinkti laukus, nesiribojančius su plotu, kuriame
praėjusiais metais augo linai.
 Naikinti linų pasėliuose piktžoles.
 Tinkamas sėklų laikymas sausose ir vėsiose patalpose.
 Cheminė linų apsauga:
pasėlių apdorojimas insekticidais;
Fastaku 0,1 l ha-1;
Deciu ekstra – 0,5 l ha-1;
sėklos apdorojimas insekticidiniais beicais;
 sandėlių kenkėjų naikinimas insekticidais bei šalčiu.
Augalų apsaugos priemonių naudojimo
ypatumai
linų auginimo technologijoje
 Beicavimas šiuo metu vis dar yra linų apsaugos nuo
ligų pagrindas;
 Spragės į linų pasėlius atskrenda ir kenkia jiems vos
pradėjus leisti šakneles;
 Linai labai jautrūs išvažinėjimui;
 Linai jautrūs kai kuriems herbicidams, jų mišiniams,
tirpalo koncentracijai, likučiams;
 Linai labai jautrūs glifosatams
Derliaus dorojimas
Pluoštiniams
Aliejiniams
 rovimas
 desikavimas
 klojimas
 pjovimas
 karšimas
 sėmenojų džiovinimas
 kūlimas
 klojėjimas
Sėklinių pasėlių
nuėmimas
 mirkymas
Pluoštinių linų derliaus dorojimo
problemos
Auginant pluoštui:
Laiku ir tinkamai nurauti;
Tiesiai, lygiagrečiai ir vienodu storiu pakloti;
Vartyti, kad atsiklojėtų vienodai;
Pakankamai sausus paimti nuo lauko;
Tvarkingai surišti į pėdus ar susukti į ritinius.
Linai atskirai nuraunami ir realizuojami






Jei jie yra skirtingų veislių;
Jei jie pasėti po skirtingų priešsėlių;
Jei nevienodai patręšti;
Jei jie pasėti skirtinguose dirvožemiuose;
Jai ne vienu laiku pasėti;
Jei atskiruose plotuose pažeisti ligų, kenkėjų…
Šiaudeliai taip pat perdirbami atskirai, jei nurovimo laikas
skiriasi 4 dienomis ar daugiau.
Sėklinių linų pasėlių derliaus dorojimas
Rauti geltonosios brandos linus;
Siekti maksimaliai vienodo linų subrendimo;
Esant geriems orams ir turint techniką – kloti su
galvenomis, o išdžiūvusius nukulti;
Jei džiovinama karuselinėse džiovyklose – neviršyti 40
laipsnių pučiamo oro temperatūros;
Sėklinius sėmenis laikyti išvalytus, tinkamose sąlygose
(sausai ir vėsiai).
Aliejinių linų derliaus dorojimo
problemos
 Pjauti (javų kombainu) geltonosios – pilnosios brandos
linus;
 Siekti maksimaliai vienodo linų subrendimo;
 Desikuoti (nudžiovinti);
 Kombaino dalgis turi būti tvarkingas, labai aštrus;
 Yra daryti tyrimai – nušukuoti tik linų galvenas specialiu
pertvarkytu kombainu.
Ražiena...
Įvairių faktorių įtaka linų derlingumui
20%
25%
Meteorologinės sąlygos
Technologija
15%
Veislė
Dirvožemis
40%
Klaidos auginant linus












sėjomainos nesilaikymas;
suvėlintas ražienų nupurškimas iš rudens;
prastai susmulkinti šiaudai;
suvėlintas ir blogas rudeninis arimas;
suvėlintas ir pergilus pavasarinis dirvos ruošimas;
netolygus ir nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis;
nekokybiška sėkla;
pavėluotas herbicidų, fungicidų ir insekticidų panaudojimas;
pavėluotas linų rovimas;
nekokybiškas šiaudelių suvyniojimas į ritinius;
dideli derliaus nuėmimo nuostoliai;
nekokybiškas atklojėjimas…
Linininkystė Lietuvoje
Lietuvoje turim:
 > 1 000 000 ha žemės, tinkamos linams auginti;
 auginimo ir derliaus dorojimo technologijas;
 didelį gerų veislių pasirinkimą (ES ir Nacionalinis
katalogai);
 linų auginimo techniką bei patirtį;
 linų pirminio perdirbimo bei tekstilės įmones...
ES kvota pluoštui – 5726 t., iš jų:
ilgasis linų pluoštas 2263 t
trumpasis linų pluoštas 3463 t
Kad įvykdytume pluošto kvotą, Lietuvoje turėtume auginti
ne mažiau, kaip 7,4 tūkst. ha linų.
Pluoštinių linų auginimo Lietuvoje dinamika
1909-1990 m.
thousand ha
120
96,3
100
78,0
80
65,0
61,4
55,0
60
43,7
37,5
40
22,3
20
0
1909-1913
1914-1929
1934-1938
1939
1946
1970
1980
1990
Pluoštinių linų auginimo Lietuvoje dinamika
1990-2003 m.
thousand ha
25
22,3
21,2
20
17,6
15
13,2
9,8
10
5,6
6,1
6,5
1997
1998
8,6
8,6
1999
2000
9,6
9,3
9,6
2001
2002
2003
4,5
5
0
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
Pluoštnių ir aliejinių linų auginimo dinamika
2004-2012
Pluoštiniai linai
6000
Aliejiniai linai
5589
5000
4000
3578
3000
2000
1116
906
1000
526
406
171
248137
34
457
236
441
312
12
36
8
2010
2011
2012
0
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Parama linų augintojams ir perdirbėjams:
• Tiesioginė išmoka - 587,0 Lt/ha
• Už šiaudelių perdirbimą:
 Už ilgo pluošto toną – 552 Lt.
 Už trumpo pluošto toną – 311 Lt.
Linų pirminis perdirbimas Lietuvoje
Palankiausi linams
auginti dirvožemiai yra
Marijampolės,
Panevėžio, Šiaulių
apskrityse.
Vienintelis dar
veikiantis linų
pirminio perdirbimo
fabrikas
Buvę linų pirminio
perdirbimo fabrikai
Linų pirminis perdirbimas Lietuvoje









Ukmergės akcinė linų bendrovė
UAB “Lino pluoštas”
AB “Biržų linai”
AB “Pamūšio linai”
AB “Žemaitijos linai”
Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė
UAB “Vernupis”
Žemės ūkio kooperatyvas “Linepa”
Žemės ūkio kooperatyvas “Jurbarko linų verslas”
Tekstilės įmonės
 AB Linas
 AB Siūlas
 AB Linų audiniai
 A., R. Baumilų įmonė “Klasikinė tekstilė”
 Ir kt...
Linų plotų mažėjimo priežastys
Politiniai ir ekonominiai valstybės pokyčiai.
Ūkių struktūros kitimas;
Paramos būdų ir dydžio pokyčiai.
Meteorologinės sąlygos.
Temperatūra;
Kritulių kiekis;
Kitos priežastys.
Linų auginimo perspektyva
Jei linus Lietuvoje dar auginsime, reikėtų:
 sėklai naudoti tik sertifikuotą sėklą;
 linus rauti ir kloti su galvenomis;
 paklotas sėklinių linų juostas nukulti pirmojo juostos vertimo metu;
 prekinių pasėlių atsiklojėjusius šiaudelius sukti į ritinius su
galvenomis;
 šiaudelius doroti tik ritiniais;
 iki perdirbimo šiaudelius saugoti pas augintoją;
 atsiskaitymas su augintoju turi būti ne už šiaudelių kiekį, bet už
pluoštą;
 vystyti kooperacija linininkystėje...