Transcript 4 paskaita. 4 tema. SPORTAS IR KULT*RA 2012 10 03 LKKA TRS

4 paskaita. 4 tema.
SPORTAS IR KULTŪRA
2012 10 03 LKKA TRS-4 ir KKU-4
Lektorius Saulius Kavaliauskas
LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221
SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS
KATEDRA 308 (c.r.) kab.
tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270
e-mail : [email protected]. [email protected]
Skype: saulius.kavaliauskas61
Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir
http://www.lkka.lt/PSK
1
4 tema Sportas ir kultūra
Ką Jūs sužinosite šios paskaitos
metu?
1. Pabandysime apibrėžti kultūrą, jos struktūrą.
2. Aptarsime tradicinę, modernią, postmodernią
bei tinklaveikos sporto kaip kultūros raidos
etapus.
3. Difuzijos ir akultūracijos poveikį sporto
raidai.
4. Aptarsime sporto vietą vakarų- rytų, vyrųmoterų jaunimo- vyresnio amžiaus
skirtybėse.
2
4 tema. Sportas ir kultūra
Literatūra
Broom, Bonjean, Broom (1992) //Kultūra // Sociologija: Esminiai
tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.: Littera Universitatis Vytauti Magni,
p.p. 35-65
2. Berger Peter L. (1995) Sociologija (humanistinis požiūris), V.:
Litterae Universitatis, 68-94 p.p
3. Smelser N. Sociology, (1994) leidimas rusų kalba leidykla „ Feniks”
Maskva, 1994 metai (40-69);
4. Kavolis V (1996) Kultūros dirbtuvė. Baltos lankos, Vilnius p.p 11-29
5. Kavolis V. (1995) Kultūrinė psichologija. Baltos lankos, Vilnius p.p
49-96
1.
3
4 tema. Sportas ir kultūra
Literatūra
6. Matulionis A. (2002) Sociologija. Homo liber, Vilnius, p.p 61-85
7. Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir šiuolaikinė vertybių
krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl.
8. Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija//
Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19.
9. Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas,
erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21.
10. Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos.
Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 3650.
11. Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius.
p.p.11-37
4
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Sociologijoje žodis kultūra – apima visu
grupinės veiklos aspektus, - mąstymą, tikėjimą,
pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus
socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo
perduodami iš kartos į kartą (Kroeber and
Kluchohn, 1963, Williamas 1960)
•Socialinės grupės savo jausmus išreiškia įvairiai. Tai
idealai, prietarai, ritualai, stereotipai, žodžio, muzikos,
vaizdų menas, grafiti, techninė kūryba.
5
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Antropologijoje kultūra yra susijusi su
išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo ir
elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių
visuomenėse. (M. Haris, 1998)
Kultūra prilyginama kompiuterio programai –
savotiškai software, kuri visada pasako kaip elgtis
įvairiomis aplinkybėmis. Visa laiką visuomenėje
iškyla individo prisitaikymo prie kultūrinių pokyčių
problema.
6
KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA
Semantinio diferencialo panaudojimas
Galima skirti tokias ašis ant kurių yra „veriami” kultūros
apibrėžimai. Tokios semantinės (prasminės) priešingos reikšmės,
leidžia geriau suvokti tyrinėjamo reiškinio sudėtingumą.
Gamta _________________________ Negamta
Pažanga _________________________Atžanga
Reikšminga _________________Nereikšminga
7
Gamta_____Negamta
Gamta ________________________ Negamta
•"Kultūra yra visa kas negamta arba kas jau ne
gamta". A. Kroeber papildo: kultūra tai daugiau
ar mažiau vienodi atsakymai į klausimus,
kuriuos mums kelia mūsų biologija. Panašiai
apibrėžia ir Kluckhohn : “visos kultūros - tai
daugiau ar mažiau aiškūs atsakymai į klausimus
kurių esmė tą pati ir kuriuos kelia žmogaus
biologija bei jo egzistavimo bendrybės.
(Kluckhohn, 1962).
8
Gamta_____Negamta
Šis apibrėžimas neišsprendžia visų prieštaravimų.
Žmogus visą laiką kultūrina (perdirba) gamtą, tokiu
būdu tenkindamas savo poreikius-gamina maistą,
gamina daiktus, naudoja energijos šaltinius. Tačiau tuo
pat metus jis ir teršia gamtą (perdaug ją sukultūrina).
Gamtos tarša- nekultūringumo požymis. Kuriami
ekologiniai sąjūdžiai natūraliai gamtai išsaugoti.
Nepaliesta (nesukultūrinta) gamta – šalies, regiono,
netgi atskiro asmens kultūringumo požymis. Kita
vertus – gamta (gyvūnai, parkai) sudaro žymią
žmogiškosios kultūros dalį.
9
Pažanga ________________Atžanga
Pažanga ________________Atžanga
A. Šveiceris į kultūros apibrėžimą įveda pažangos
sąvoką, sakydamas, kad "kultūra tai pažanga, visos
žmonijos pažanga" (A. Šveiceris, 1985 ).
•Kalašnikovo automatu sunaikinta tūkstančiai žmonių.
Ar tai kultūros objektas?
•Dopingas padarė perversmą sportinių rezultatų
pažangoje. Kodėl prieš jį kovojama?
Šis apibrėžimas taip pat negali išspręsti kultūros
sąvokos apibrėžimo. Pažangos samprata pagrįsta
subjektyviu vieno ar kito kriterijaus vertinimo.
10
Reikšminga ____________Nereikšminga
•„Mokslinėje literatūroje maždaug sutariama, kad kultūra yra tai
kas yra žmonių pagaminta ir tai, kas jiems reiškia. Tarp šių
aptarčių yra šiek tiek prieštaravimų: ne viskas , kas mums ką
nors reiškia yra pagaminta žmogaus, kai kas gali būti gamtos ar
Dievo duota, bet jei mums tai reikšminga, tai jau tampa mūsų
kultūros dalimi. Kita vertus, ne viskas ką mes pagaminame, ką
nors reiškia: daug kas gali būti paprasčiausias triukšmas,”… (V.
Kavolis, 1996)
•„Pirmiausia, kultūra gali būti suprantama kaip tokia gyvenimo
tvarka, pagal kurią žmonės kuria prasmę įvairioms simbolinio
reprezentavimo praktikoms.” (J. Tomlinson, 2002)
11
Sportas ir kultūra
• Sporto ir kultūros santykis yra labai įvairus. Kai kurios
kultūrologinės koncepcijos mano, kad sportas nėra kultūros dalis
(Huizinga), kitos – kūno kultūrą suvokia kaip bendražmogiškos
kultūros sudėtinę dalį. (Stonkaus žodynas).
• Tokią dviprasmišką kūno kultūros ir sporto situaciją kultūroje
iliustruoja tai, kad periodiškai Lietuvoje vykstančiuose kultūros
kongresuose sporto problemos niekados nebuvo analizuojamos.
Kita vertus, Lietuvos sporto mokslo ar periodinėje spaudoje dar
neteko sutikti analitinių straipsnių analizuojančių atskirų sporto
šakų ar sporto organizacijų kultūras.
12
Sportas ir kultūra
Santykių taškai
• Biurokratinis. Santykiai : Kultūros ministerija - kūno kultūros ir
sporto departamentas. Tarp savivaldybės padalinių. Galimi
bendradarbiavimo ir konkurencijos santykiai.
• Žmogiškųjų išteklių. Didelė konkurencija dėl vaikų ir paauglių
veiklos pasirinkimo pradžioje. Vėliau galimi bendradarbiavimo
taškai, ypač didelių renginių organizavime.
• Infrastruktūros (pastatų, apgyvendinimo, ryšių ir kt). Galimi
bendradarbiavimo ir konkurencijos santykiai. Pavyzdys - naujai
pastatytos universalios arenos Lietuvoje naudojamos ir
kultūrinėms veikloms ir sportinėms veikloms.
13
Sportas ir kultūra
Santykių taškai
• Finansiniai ištekliai Galimi bendradarbiavimo ir konkurencijos
santykiai. Didelė konkurencija dėl biudžetinių pinigų. Mažesnė
konkurencija dėl rėmėjų pinigų. Bendradarbiaujama įvairiuose
projektuose dėl kultūrinio paveldo, tautinių mažumų, jaunimo
subkultūrų.
• Subkultūrų organizacijos. Labai daug jaunimo iniciatyvų tiek
kultūros tik sporto srityse.
• Savanorių organizacijos. Labai daug savanorių reikia
organizuojant kultūros ir sporto didžiuosius renginius.
• Ką veikia kultūros ministerija: http://www.lrkm.lt/
• Kas vadovauja Kauno kultūrai? http://svietimaskultura.kaunas.lt/. Kas vyksta
Kaune?
14
Sportas ir kultūra
(apibendrinimas)
• Apibendrintai galima teigti, kad sportas, būdamas jauna socialinė
institucija dar neišsikovojo vietos po kultūros saule.
• Kultūros ministerijoje, savivaldybių kultūrų padalinių veikloje
sportas dažniausiai nefigūruoja.
• Menininkai dažnai ignoruoja sportines veiklas kaip kūrybos
objektą.
• Atsiranda susidomėjimas sportu kaip kultūros paveldu.
• Postmoderniose mokslo tyrimuose sportas analizuojamas kaip
ypatingos kūno raiškos forma, kaip tam tikra subkultūra
(pokultūris), kaip socialinių atskirčių integracijos būdas, kaip
politinių manipuliavimo technologijos.
• Klausimas. Kokius filmus apie sportą esate matę? Kokios sporto
šakos buvo juose rodomos?
15
Kūno kultūros ir sporto rėmimo
fondo veikla
Fondo lėšas sudaro:
• 1) 1 procentas akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą
tabaką;
• 2) 10 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio;
• 3) kitos teisėtais būdais įgytos lėšos.
• 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui
numatoma:
• 1) 1 procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius
gėrimus ir
• apdorotą tabaką;
• 2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų
• mokesčio.
16
Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)
Tradicinei kultūrai būdinga:
• Tvirtas šeimos, religijos ir valstybės ryšys;
• Visuomenės centre - tradicijomis ir griežtomis
normomis grindžiamos bendruomenės
• Sukaupta patirtis perduodama iš kartos į kartą
• Visuomenės sluoksniai grindžiami griežta hierarchija ir
įgimtomis socialinėmis padėtimis (statusais), kurie
perduodami palikuoniams;
• Gamyboje – natūrinis ūkis.
Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)
Taip Vytautas Kavolis apibrėžia perėjimą iš tradicinės į
moderniąją kultūra Lietuva
• “Kultūrinės modernizacijos pradžią galima laikyti
laikotarpį, kuriame (a) išryškėja aiški “naujo kelio”
programa ir (b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos,
universalėjimo, individualėjimo, istoriškumo (supratimo,
kad žmonės patys kuria savo gyvenimo būdą) ir
humanizacijos (visko vertinimo pagal tai, ar žmogui
padeda, ar sunkina gyventi”. (V. Kavolis, 1994).
Modernioji kultūra (XX a. 3-6 dešimtmečiai)
Moderniajai kultūrai būdinga:
• Griaunamas šeimos, valstybės ir religijos ryšys ir
tarpusavio priklausomybė;
• Visuomenės centre atsiranda biurokratinės
organizacijos;
• Visuomenės sluoksniai grindžiami įgimtomis
padėtimis (rasė, lytis, religinė priklausomybe), bet vis
didesnę reikšmę įgyja įgyjamos padėtys (išsilavinimas,
biznis, profesinė karjera);
• Gamyboje vyrauja konvejeris, automatizacija,
mokslinis darbo organizavimas.
Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9, paskutinis XX a.
dešimtmečiai)
Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių
manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos
Moderniojo sporto tąsa
Sportinės veiklos centralizacija
Universalus
sportinės
veiklos
vertinimas (kelių sporto šakų,
regionų
žaidynės,
reitingai,
medaliai)
Sportinis reginys tampa vartojimo
objektu, nereikalaujančiu gilesnio
kultūrinio išprusimo.
Sportinė treniruotė, pasirengimas
varžyboms,
varžybinė
veikla
aiškinama moksliškai. Atsiranda
sporto mokslas.
Sportas tampa profesionaliu verslu
Moderniojo sporto kritika
Sportinės veiklos decentralizacija
Valstybinio sporto krizė.
Neformalūs sporto judėjimai, extreme
sportai, sveikuolių sąjūdis, socialinių
atskirčių (pvz. homoseksualų) sportiniai
judėjimai.
Ieškoma nacionalinių sporto šaknų,
grįžtama prie pirminių sporto šaltinių,
fechtavimas, šokiai, tautiniai žaidimai.
Moksliškumo sporte neigimas – sportas
yra sportas.
Stipri sporto kaip verslo ir vartotojiškos
kultūros kritika
20
Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI
amžiaus pradžia)
• Sporto centre– sporto šakos, publikuojamos multimedia (žiniasklaidos
priemonėmis). Periodo startas - masinis interneto sporto informacijos
vartotojų sluoksnio atsiradimas.
• Diskursas apie sporto pasiekimus, sportininkų gyvenimą, sportininkų
reitingo nustatymus iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą.
Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai, dažnai sus sportu
neturintys nieko bendrą
• Sporto socialiniai sluoksniai iš dalies grindžiami įgytomis padėtimis,
(laimėtos vietos, rekordai), tačiau lieka dar dau socialinių atskirčių
diskriminacijos (lytis, rasė, nacionalinė priklausomybė, lytinė orientacija).
• Sporto technologijos – ypač kompiuterizuotos, pradedant rezultatų apskaita,
baigiant treniruočių proceso organizavimu.
21
Turtingiausių pasaulio sportininkų dešimtukas
(2007 m. pajamos JAV dol.)
Šaltinis Veidas http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nr/48e07ed99d941
1. Tigeris Woodsas (golfas) 100 mln.
2. Oscaras De La Hoya (boksas) 43 mln.
3. Philas Mickelsonas (golfas) 42 mln.
4. Kimi Raikkonenas ("Formulė-1") 40 mln.
5. Michaelis Schumacheris ("Formulė-1") 36 mln.
6. Davidas Beckamas (futbolas) 33 mln.
7. Kobe Bryantas (krepšinis) 33 mln.
8. Shaquille'as O'Nealas (krepšinis) 32 mln.
9. Ronaldinho (futbolas) 31 mln.
10. Michaelas Jordanas (krepšinis) 31 mln.
22
ŠVIETIMO GAIRĖS Sveikatos politika
• Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį
visuomenės sveikatingumą.
• To siekiant reikia:
• - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra brangintina
gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai
atsakingas;
• - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos
priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose;
• - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems
bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai
rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių
mokyklų“ tinklą;
23
• - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų
vartojimo prevencijos sistemą;
• - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių
prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas;
• - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo
priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą;
• - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus
laisvalaikio formas,
• tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus;
• - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos
mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės
sveikatos politikos programas.
24
RECOMMENDATIONS FOR SCHOOL AND COMMUNITY
PROGRAMS PROMOTING PHYSICAL ACTIVITY AMONG
YOUNG PEOPLE
•
•
•
•
•
Listed below are 10 broad recommendations for school and community programs to
promote physical activity among young people. Following this list, each
recommendation is described in detail.
1.
Policy: Establish policies that promote enjoyable, lifelong physical activity
among young people.
2.
Environment: Provide physical and social environments that encourage and
enable safe and enjoyable physical activity.
3.
Physical education: Implement physical education curricula and instruction that
emphasize enjoyable participation in physical activity and that help students develop the
knowledge, attitudes, motor skills, behavioral skills, and confidence needed to adopt
and maintain physically active lifestyles.
4.
Health education: Implement health education curricula and instruction that help
students develop the knowledge, attitudes, behavioral skills, and confidence needed to
adopt and maintain physically active lifestyles.
25
5.
Extracurricular activities: Provide extracurricular physical activity
programs that meet the needs and interests of all students.
6. Parental involvement: Include parents and guardians in physical activity
instruction and in extracurricular and community physical activity
programs, and encourage them to support their children's participation in
enjoyable physical activities.
7. Personnel training: Provide training for education, coaching, recreation,
health-care, and other school and community personnel that imparts the
knowledge and skills needed to effectively promote enjoyable, lifelong
physical activity among young people.
8. Health services: Assess physical activity patterns among young people,
counsel them about physical activity, refer them to appropriate programs,
and advocate for physical activity instruction and programs for young
people.
9. Community programs: Provide a range of developmentally appropriate
community sports and recreation programs that are attractive to all young
people.
10. Evaluation: Regularly evaluate school and community physical activity
instruction, programs, and facilities.
26
Antimodernizmo pavyzdžiai
ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę
žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria
rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net
muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta.
ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš
sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome:
Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites
ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas,
graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik
kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .
Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie
save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai
manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau
technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to
net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams,
kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu.
http://www.ore.lt/atr/atr03.html
27
Postmodernizmo pavyzdžiai
Daktaras Tomas Waddellas, 1968-aisiais dalyvavęs
Meksikos Olimpinėse žaidynėse, pastebėjo, kad
žaidynės yra toks renginys, kurio metu gali
pasireikšti ne vien tik įprastos lytinės orientacijos
sportininkai, bet ir gėjai bei lesbietės. Pamanęs, kad
žaidynės gali padėti visuomenei atsikratyti
susidariusių neigiamų homoseksualumo stereotipų,
jis nutarė bet kokia kaina surengti tokias žaidynes.
T. Waddellas manė, kad tokio tipo žaidynėse turėtų
būtų siekiama ne pasaulio rekordų, visi žaidynių
dalyviai tiesiog turėtų parodyti savo geriausius
laimėjimus. Nacionalizmas buvo ir tebėra didelė
žmonių bendravimo kliūtis. T. Waddellas tai puikiai
suprato, todėl vienas žaidynių principų yra tai, kad
atletas atstovauja ne savo šaliai, bet savo miestui
(taip, kaip ir senovės Graikijoje). Nėra jokio
amžiaus ir lyties cenzo: vyrai ir moterys gali
varžytis kaip lygūs su lygiais, nesvarbu, kiek jiems
metų.
Ketvirtosios Gėjų žaidynės
Niujorke „Vienybė '94
28
Postmodernizmo pavyzdžiai
1998-siais Amsterdame, neoficialioje Pasaulio gėjų sostinėje, įvyko penktosios
žaidynės „Draugystė '98“. Sulaukta ir rekordinio dalyvių skaičiaus: 14 715
dalyvių iš 68 šalių visuose penkiuose kontinentuose, iš jų 42 % – moterys. Beje,
žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Amsterdamas nuo seno garsėja
draugiška atmosfera, todėl miesto meras Schelto Patijnas palaimino šį renginį
ir dalyvavo atidarymo ceremonijoje. Žaidynių biudžetas siekė 7 milijonus
dolerių, dalis (2,5 milijono) jų buvo skirta iš Amsterdamo biudžeto. Renginį
rėmė ir „KLM Karališkosios Olandijos oro linijos“, „Bacardi“, „Kodak“,
„Levi Strauss“ bei kitos žymios kompanijos. Tai tik dar kartą parodo
milžinišką susidomėjimą žaidynėmis. Daugiausiai dėmesio sulaukė ne sporto
varžybos, bet itin spalvingi kultūriniai renginiai, gėjų fiesta Amsterdamo
kanaluose ir gėjų kvartale.
Amsterdamo Gėjų žaidynių „Draugystė '98“ atidarymas
Buvo surengtas ir unikalus gėjų ir lesbiečių chorų konkursas, kuriame
dalyvavo apie 2 000 dainininkų
29
MODERNIOS KULTŪROS RAIDA
Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI
amžiaus pradžia) ir sportas
• Sporto visuomenės centre išlieka natūralios bendruomenės grupės ir
biurokratinės organizacijos, tačiau taip pat formuojasi ir virtualios
bendruomenės (pokalbių svetainės, blog’ai, fanų klubai. Žiniasklaida tampa
sporto raidos ašimi, ji pradeda vis labiau reguliuoti varžybų organizavimą,
galimybę gauti rėmėjus, daro įtaką sporto organizacijų valdymui
• Diskusijose dalyvauja įvairios sporto mėgėjų grupės, dažnai labai
paviršutiniškai suprantančios sporto specifiką
• Sporte stratifikacija vyksta dviem ašimis – elitarizmo ir atskirčių
formavimosi bei atskirčių integracijos
• Vis labiau sporto treniravimo, varžybų organizavimo, jų perteikimo
masinėms auditorijoms grindžiamos multimedia technologijomis.
30
Postpostmodernizmo bruožai
Postmodernism, characteristics of:
1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they
mean. 2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę.
3) Textualization.
4) Style over substance.
5) Irony.
6) Pastiche. Malonumų vaikymasis
7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures.
8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas
9) Confusion of time and space.
** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on
that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg art,
architecture, music) develop at different speeds.**
Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISM
31
KULTŪROS STRUKTŪRA
• N. Smelser išskiria konceptus (sąvokas),
kuriomis kalboje tvarkoma žmonių sukaupta
patirtis; santykius (relations), tarp kultūras
sudarančių dalių. šie santykiai atspindi
pagrindines laiko ir erdvės charakteristikas, tų
dalių
reikšmę
kultūroje,
reiškinių
determinuotumą. Trečia sudėtinė kultūros dalis
- vertybes. Jomis žmonės vadovaujasi siekdami
visuomenėje priimtų tikslų (siekių).
32
KULTŪROS STRUKTŪRA
• Vertybės, sudarydamos dorovinius principus, tampa
pagrindu
normų,
reguliuojančių
visuomenės
gyvenimą. Visi kultūros sistemos elementai yra
glaudžiai tarpusavyje susiję. W. Goudenough taip
susiejo šiuos elementus: “Kultūra turi savyje
pavyzdžius leidžiančius suprasti kas egzistuoja
(supančio pasaulio vaizdiniai ir sąvokos), kas gali
įvykti (tarpusavio ryšiai - santykiai), kaip vertinama tai
kas yra ir kas galėtų būti (vertybės), ir ką reikia daryti
ir kaip elgtis (normos). (Goudenough, 1981).
33
KULTŪROS STRUKTŪRA
Konceptai
Santykiai
Vertybės
Normos
Kultūros struktūra (pagal N. Smelser,1988)
34
KULTŪROS STRUKTŪRA
•L. Broom, Ch. Bonjean ir D. Broom apibrėždami kultūros struktūrą nurodo tokius
jos elementus:
• kalbą; simbolius, vertybes ir normas.
•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas,
primenantis kurią nors sąvoką)
Referentiniai simboliai tam tikrų dalykų nuorodos ( vėliava)
Ekspresyviniai simboliai sukelia ekspresyvias asociacijas
(tautinė vėliava)
•Vertybės (bendri veikimo principai, viešai priimti
įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siekti
Vertybių konfliktas įvyksta tada, kai viena vertybė prieštarauja
kitai arba ją riboja
35
KULTŪROS STRUKTŪRA
•Normos (ekspektacijos lūkesčiai ir standartai,
realizuojami žmonių tarpusavio sąveikų metu)
Socialinės bausmės arba skatinimai skiriami už
normų laikymąsi ar jų nesilaikymą vadinami
sankcijomis
Gali būti skiriamos negatyvios sankcijos (bausmės)
ir pozityvios sankcijos (premijos, pareigos,
aukštesnis socialinis statusas)
36
Universalusis kultūros modelis M. Haris
(1995)
• Kultūra susideda iš trijų pagrindinių dalių (elementų) :
Infrastruktūros-susideda iš technologinės ir gamybinės bei
dauginimosi veiklos, taip pat apima ribotumus ir galimybes,
kuriuos natūrali aplinka sieja su gamyba ir dauginimusi.
Struktūros- susideda iš grupių ir organizacijų, kurios yra
kiekvienoje visuomenėje ir kurios skirsto, tvarko ir keičiasi
prekėmis, darbo jėga ir informacija.
Anstanto(superstructure)-susideda iš elgesio ir mąstymo,
skirto simbolizavimui, vaizduotei, menui, pramogai, o kartu
ir dvasiniam bei eminiam kultūros infrastruktūros ir
struktūros aspektams
37
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE
•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis
kurią nors sąvoką)
•Graikiškai symbolon - ženklas. Todėl galime sakyti, kad
simboliai - sutartiniai ženklai, daiktai ar idėjos, lydintys mus visą
gyvenimą. Simbolio prigimtis ar vaizdas atspindi arba vaizduoja
daugiau, nei jis pats yra. Pvz., ugnis gali simbolizuoti saulę, o
kadangi saulei būdinga šiluma, šviesa ir kuriamosios galios, ji
tapatinama su gyvybine jėga ir vyriška kūrimo galia. Amžiams
bėgant simbolių reikšmė plėtėsi, jie darėsi vis sudėtingesni, kito
nuo priklausomo kultūrinio konteksto. Simboliai, greičiausiai,
pradžioje buvę neatsiejami nuo religinių ritualų, paplito visose
žmogaus gyvenimo sferose: muzikos, mokslo, buities ir t. t
38
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE
•Visame pasaulyje simboliai žmonėms labai svarbūs,
nes jie turi gilią prasmę. Simboliai naudojami visur.
Labai daug simbolių galime rasti gamtos ir jos reiškinių
aiškinime: saulės, mėnulio, žemės, brangakmenių,
metalų, medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos gėrybių ir t. t.
Kitą didelę simbolių dalį sudaro žmogaus aplinka ir jis
pats: žmogaus lytis, kūno dalys, šokis, teatras, magija,
burtai, apranga, papuošalai, įrankiai, ginklai,
kasdieniniai daiktai, meilė ir santuoka, mirtis ir gedulas,
valdžia. Labai svarbios yra ir simbolių sistemos.
39
SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE
•Prie jų galima priskirti raštą, gestus,
stilizuotus paveikslėlius ir spalvas,
kuriuos naudojame kaip tiesiogines
bendravimo priemones.
•Technikos laimėjimams sutrumpinus
atstumus pasaulyje, ženklai ir
simboliai keliauja iš vienos vietos į
kitą labai greitai. Galima būtų drąsiai
sakyti, kad šiandieniniame pasaulyje
be jų (simbolių) gyventi
negalėtumėme.
40
Postmodernybės bruožai
• 1) Mediazacija. Žiniasklaidos ir interneto įsigalėjimas ir informacijos
perteklius;
• 2) Hyper realumas (Baudrillard'o terminas). Realybė perkeliama į
virtualią erdvę. Kaip pavyzdys galėtų būti kompiuteriniai sportiniai
žaidimai;
• 3) Tekstualizacija. Visų žmonių veiklų patirties ir perdavimo būdų
užrašymas tekstais. Netgi savo vaikus tėvai moko pasiskaitę
vadovėlius, o ne iš savo patirties; Sportinę patirtį reikalaujama
užrašyti moksliniais terminais.
• 4) Stilius nugali esmę, forma nugali turinį. Dar aštresnis terminas čia
galėtų būti pritaikomas tai Simulacrum kopijos ir originalas tampa
tiek panašūs, kad bemaž neįmanoma jų atskirti, simbolis tampa
nuoroda į simbolį, t.y., į nieką; Sportas tampa ne ugdymo priemonė,
bet bravūriškas pasipuikavimas, Potlach, žaidimas dėl žaidimo.
41
Postmodernybės bruožai
• 5) Ironija. Čia labai tiktų P. Berger (1963) mintis, kad socialiniams mokslams
dar labai trūksta autoironijos, kad į savo veiklą žiūrima perdaug rimtai,
suabsoliutinant tiek pačius metodus, tiek tyrimų metu gautus rezultatus;
• 6) Malonumų siekimas. Malonumų vartojimas ne tik nesmerkiamas, bet,
priešingai, skatinamas, kaip ir lėkštumas, paviršutiniškumas;
• 7) „Global village", McLuhan'o terminas, nusakantis, kad žemė tapo globaliu
kaimu.t.y procesus galima organizuoti tame pačiame laiko ir sukurti vieningos
erdvės iliuzija, laikas ir erdvė susispaudžia; Giddens (2000) čia panaudoja
„Laiko ir erdvės atskyrimo" sąvoką.;
• 8) Iškūnijimo mechanizmus sudarantys simboliniai ženklai ir ekspertinės
sistemos leidžia atskirti socialines sąveikas nuo aplinkos įtakos.
• 9) Institucinis refleksyvumas kelia pasitikėjimo ir abejonės esama tvarka
problemą.
Postmodernybė - tai tik tik socialinių bei kultūrinių struktūrų kokybiškai
pakitusio raidos etapo mokslinis, o labai dažnai ir žiniasklaidinis pavadinimas.
Tai tik sąvoka, įrankis, padedantis pasirinktam analizės procesui.
42
Kūnas ir postmodernumas
• Kūno galimybių išbandymas, tam tikro etapo įveikimas (įdėjimas į
krepšį, pirmas pasimatymas, pirmasis pavairavimas, pirmieji lytiniai
santykiai, šuolis parašiutu ir t.t)
• Eksperimentai su kūno funkcijomis (kas daugiau išbus nekvėpavęs, kas
greičiau nubėgs, kas daugiau išgers, suvalgys ir t.t.)
• Savo kūno puošimas, sukeliantis „senių” nepasitenkinimą (Drabužiai,
tatuiruotės, auskarai įvairiose kūno vietose, plaukai);
• Savo kūno žalojimas (kerštas „seniams” – žalingos priklausomybės,
anoreksija, bulimija, kūno žalojimas, savižudybės). Sportas taip pat tam
tikra savo kūno žalojimo metodika?
43
KULTŪRŲ KINTAMUMAS
Evoliucija
DIFUZIJAAKULTŪRACIJA
Vaikų ir paauglių
folkloriniai
žaidimai
Sporto šakos
(Lietuvoje –
Lietuviškas
ritinys, Baskų
krašte - Pelote)
Kitose kultūrose
atsiradę
žaidimai;
Kitose šalyse
atsiradę sporto
šakos (Futbolas,
krepšinis, ledo
ritulys ir kt).
Kultūriniai
pertrūkiai
Pasikeitus kultūrinei
situacijai išnykęs
riterių ugdymas,
Lietuva
nebeatstovauja
Sovietų Sąjungos,
išnykęs PDG
kompleksas
44
KULTŪRŲ SKIRTUMAI
Išorinė kultūrų diferenciacija
•Rytų-Vakarų
•Miesto - kaimo
•Vyrų - moterų
•Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių
•Baltųjų - spalvotųjų
•Elitinė - masinė
45
Rytų-Vakarų
Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų
kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė
laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas
įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė
vakarietišką
visuomenės
sanklodą
bei
pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad
Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai
Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių
neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto
arenoje
46
Rytų-Vakarų
Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų
galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo
per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo
ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju
rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo
metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią
kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos
psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek
vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis
treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per
Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų
varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą
47
Miesto - kaimo
Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau
buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L.
Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti
tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto
nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto
organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė
žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto
ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą
būtent ir plėtoja miestuose.
48
Sportuojančiųjų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose
(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)
70000
62976
60000
44435
50000
40000
30000
20000
10000
0
Miestuose
Rajonuose
49
Sporto organizacijų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose
(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)
1000
900
800
700
600
500
400
300
200
100
0
924
591
Miestuose
Rajonuose
50
Miesto - kaimo
Tokia sportuojančiųjų ir sporto organizacijų struktūra
gerai iliustruoja Lietuvos sporto „jaunumą” bei
tolimesnės raidos kryptis: aukštos kokybės paslaugų
koncentracija miestuose, sporto talentų (trenerių bei
sportininkų) „nutekėjimą” į miestus. Tačiau galimos ir
kitos tendencijos, susijusios su svarbiausiasis
urbanizacijos procesais: sporto paslaugų „išvežimu“ už
miesto savaitgaliais bei atostogų metu, paslaugų
diferenciacija atskiruose didžiųjų miestų kvartaluose ar
priemiesčiuose
51
Vyrų - moterų
Feministiniai sąjūdžiai įtvirtino nuomonę, kad vyrų ir
moterų kūno fiziologiniai skirtumai negali įtakoti
veiklos pasirinkimo. Šiandien niekas nesistebi, kai
moterys vairuoja automobilį, lėktuvą, dėvi kariūno
uniformą, nors prieš 100-60 metų toks moterų elgesys
buvo viešai smerkiamas. Sporto sfera čia ne išimtis.
Moterys dalyvauja beveik visų sporto šakų varžybose.
Jos imtiniauja, kelia svarmenys, boksuojasi,
lenktyniauja automobiliais ar motociklais. Kiek šis
procesas yra natūralus ir kiek jis yra dirbtinai
skatinamas ir kaip jis gali būti skatinamas dirbtinai.
52
Vyrų - moterų
Visų pirma patys feministiniai sąjūdžiai būrėsi kaip opozicija
vyriškam visuomenės valdymo modeliui. Narių pritraukimui
šokiruojantys moterų dalyvavimas sporte buvo itin
efektyvus.
Antra vertus, sportuojančio asmens lyties nustatymas kaip
jau buvo minėta ilgą laiką buvo ne biologinė, bet socialinė
problema, tuo labiau, kad prasidėjusi medalių medžioklė
skatino sporto organizacijų veiklą moterų sporto srityse.
Suveikė elementari rinkos taisyklė, jei už tą pačią paslaugą
atsilyginimą tuo pačiu atlygiu, paslauga kuriama ten kur
mažesnė konkurencija bei mažesnės sportininko parengimo
sąnaudos.
53
Sportuojančiųjų moterų dalis tarp visų sportuojančiųjų
atitinkamose sporto mokymo įstaigose 2001 metais
(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)
45,00%
30,00%
29,04%
31,25%
27,51%
15,00%
3,70%
0,00%
Sporto klubai
Sporto
Švietimo
padalinio
padalinio
sporto mokymo sporto mokymo
įstaigos
įstaigos
Privačios
sporto
mokyklos
54
Sporto trenerių moterų dalis tarp visų trenerių atitinkamose sporto
mokymo įstaigose 2001 metais
(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)
45,00%
34,39%
30,00%
27,94%
15,00%
7,89%
0,00%
Sporto padalinio
sporto mokymo
įstaigos
Švietimo padalinio
sporto mokymo
įstaigos
Privačios sporto
mokyklos
55
Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių
kultūra
Sportas savo raidos pradžioje buvo tapatinamas su jaunų
žmonių elgsenos būdų. Čia galima įžvelgti tokio požiūrio
biologines ir sociokultūrines prielaidas. Sportinės
treniruotės ir varžybos reikalauja maksimalių
psichofiziologinių gebėjimų., todėl daugelyje sporto šakų
maksimalūs rezultatai pasiekimai iki 40 metų, kai, tuo
tarpu kitose žmonių veiklos formose (moksle, mene,
švietime, politikoje) toks amžius toli gražu nėra riba.
56
Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių
kultūra
Sporto, kaip sociokultūrinio reiškinio domėjimosi
pradžia sutampa daugeliu atveju paauglystės pradžia.
Vaikas dažnai dar negali suvokti sporto šakos kaip
visumos, su jos simbolika, elgesio vertybėmis,
normomis, sukauptu paveldu.
Jaunimo kultūra itin pasižymi subkultūrų gausa.
Jaunimas tarsi revizionuoja vyresniųjų sukauptą ir
propaguojamą kultūrinę patirtį, ieškodami naujų
išraiškos būdų.
57
Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių
kultūra
E. Ramanauskaitės atliekama jaunimo subkultūrų analizė rodo
tokių subkultūrų gausą muzikinio gyvenimo srityje, tačiau ne
mažiau gausu jaunimo subkultūrų, kurios save išreiškia įvairių
varžybų metu. pastaruoju metu sparčiai plintantis ekstremalus
sportas tą puikiai iliustruoja. Riedutininkai, riedlentininkai,
snieglentininkai, įvairių auto-moto ekstremalių potyrių mėgėjai
dažniausiai jauni žmonės. Jiems jau nebepakanka Lietuvoje
egzistuojančiu beveik 100 sporto šakų, bei suaugusių sporto
pedagogų teikiamų treniravimo paslaugų. Dažniausiai jie
nepatenka į jokią sporto statistiką, dar nėra susikūrę jokių formalių
sporto valdymo struktūrų
58
Klausimai apmąstymui
1.
2.
3.
4.
5.
6.
http://www.culturelive.lt/lt/main/ svetainėje atraskite,
kokios veiklos buvo svarbiausios renginyje Eurobasket
2011 ir Hansa dienos 2011 kultūros sostinė? Kiek čia
buvo sporto veiklų?
Kaip plėtojasi gėjų sportas pasaulyje. Kokios
postmodernios sporto apraiškos būdingos šiai socialinei
grupei? Išsamiau:
http://www.gaysports.com/page.cfm?sectionid=1
Kokią diskriminaciją patiria moterys sporte?
http://www.wsf.org.uk/
Kaip sportuoja Lietuvos moterys? Kokie didžiausi
skirtumai yra tarp vyrų ir moterų sporto Lietuvoje?
Kuo ypatingos jaunimo ir vyresnio amžiaus
sportuojančių žmonių kultūra?
Kuo ypatinga elitinės ir masinės sporto šakos savo
kultūros struktūra?
59
Nepamirškite
• Kitą antradienį, spalio 9 d. LSU Baltai
startuoja 1-ose namų rungtynėse Kauno
sporto halėje. Pradžia 18.30
• Pasiruoškime sirgalių atributiką ir
pagalvokime apie skanduotes.