Lietuvių kalbos žodyno
Download
Report
Transcript Lietuvių kalbos žodyno
JUNGTINĖS KARALYSTĖS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ
MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SEMINARAS
,,ŠIANDIENOS MOKYTOJAS:GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI“
2012 m. lapkričio 18 d.
Lietuvių kalba
besikeičiančiame
pasaulyje: situacijos
analizė
Kokią Lietuvą matė XV amžiaus
pradžios Šventosios Romos
imperijos dvaras
Iliustracija iš XV amžiaus
kronikos - Eberhard Windecke,
Geschichte Kaiser Sigismunds
(mhd), Suddeutschland, 1443,
Osterreichische Nationalbibliothek
Wien, Handschriften- und
Inkunabelsammlung, Signatur:
Cod. 13975. Šioje iliustracijoje
vaizduojams karalius Jogaila,
kalbantis su Šventosios Romos
imperatoriumi. Virš Jogailos
galvos Lietuvos herbas – Vytis.
Istorinių šaltinių yra paliudyta,
kad Jogaila ir Lietuvos didysis
kunigaikštis Vytautas
tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai,
nors mokėjo ir kitas to meto
Lietuvos kalbas.
1009 m. Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo
metraščiuose.
1253 m. įkurta Lietuvos valstybė. Lietuvos Didysis
Kunigaikštis Mindaugas karūnuojamas Lietuvos karaliumi.
LDK raštų kalba – kanceliarinė slavų kalba.
1569 m. dviejų šalių sutarimu įkuriama Lenkijos-Lietuvos
valstybė. Prasideda bajorų lenkėjimo procesas.
1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas. Jame dėstoma lotynų,
vėliau lenkų kalbomis.
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija pasidalija tarpusavy
Lenkijos-Lietuvos valstybę. Lietuva tampa Rusijos imperijos
dalimi. Prasideda rusinimo procesas.
1864-1904 m. Rusijos caras uždraudžia lietuvišką
spaudą lotyniškais rašmenimis. Lietuviškos knygos
spausdinamos Rytų Prūsijoje (dabartinėje Kaliningrado
srityje) ir slapčia gabenamos į Lietuvą. Prasideda
tautinis atgimimas. Pradedama kurti bendrinė
(literatūrinė) lietuvių kalba.
1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbia
nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine
Vilniumi.
Lietuvių kalba pirmą kartą Lietuvos istorijoje tampa
valstybine kalba (pirmasis etapas 1918-1940).
1940 m. Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą remdamasi
slaptais Molotovo-Ribbentropo pakto protokolais.
1941-1944 m. nacių Vokietija okupuoja Lietuvą.
1944-1953 m. ginkluotas pasipriešinimo judėjimas,
partizaninis karas vyksta Lietuvos miškuose. Tai buvo
bandymas sustabdyti Sovietų Sąjungos okupaciją ir
kolonizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, masinius Lietuvos
žmonių persekiojimus ir deportacijas. Sovietinės ir nacių
okupacijos metais Lietuva neteko daugybės gyventojų dėl
Lietuvos žydų holokausto, masinių trėmimų į Sibirą ir
gausios politinės emigracijos į Vakarus.
Lietuvių kalba praranda valstybinės kalbos statusą.
Prasideda prievartinė dvikalbystė.
1988 m. įkuriamas nepriklausomas judėjimas Lietuvos
Sąjūdis.
1990 m. kovo 11 paskelbiamas nepriklausomos
Lietuvos Respublikos atkūrimas.
1991 m. Lietuva tampa Jungtinių Tautų nare.
1993 m. Sovietų kariuomenė išvedama iš Lietuvos
teritorijos.
2004 m. Lietuva tampa NATO ir Europos Sąjungos
nare
Lietuvių kalba vėl tampa valstybine kalba
Bendrieji sparčiai
besikeičiančios
visuomenšs iššūkiai
Naujos lietuvių
kalbos grėsmės
ir galimybės
Nauja interneto
ir mobiliųjų
telefonų karta
Pasikeitę
emigracijos,
imigracijos bei ES
piliečių mobilumo
procesai, kurie
visada yra susiję su
valstybinės ir/arba
gimtosios kalbos
vartojimu,
mokymusi, prestižu
bei kalbų kontaktų
reiškiniais.
IŠORINIAI/VIDINIAI VEIKSNIAI
ITIN SPARTI INFORMACIJOS
APYTAKA, KULTŪRŲ MAINAI
Etimologinė duomenų bazė:
http://etimologija.baltnexus.lt/
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' +
lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių
kilmę ir raidą.
Etimologija taip pat vadinamas ir konkretaus
žodžio kilmės aiškinimas.
2008 m. Vilniaus universiteto Baltistikos katedra paskelbė daugiau nei
dvidešimt metų kauptą Lietuvių kalbos etimologinio žodyno kartoteką. Ši
kartoteka išaugo į duomenų bazę, sukurtą 2007–2008 m. vykdant projektą
„Baltlingva“ (Baltų lingvistinio paveldo tyrimai ir sklaida informacinėmis
technologijomis), finansuojamą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų
fondo. Nuo 2010 m. duomenų bazė ir toliau plečiama etimologijomis iš
naujų šaltinių, gavus finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos projektui
„Etimologijos“ įgyvendinti.
Duomenų bazėje skelbiamos lietuvių kalbos žodžių etimologijos,
publikuotos mokslo literatūroje. Etimologizuojami žodžiai bazėje
randami pagal antraštinį žodį, tekste taip pat galima ieškoti žodžių,
susijusių su etimologizuojamu žodžiu. Literatūros nuorodos matomos
pelės žymekliu palietus etimologiją pateikusio autoriaus pavardę.
Šiuo metu bazėje yra ~17 600 etimologinių įrašų, kurie sudaro daugiau
nei 180 lankų autorinio teksto. Tikimasi, kad iš bazės išaugs originalus ir
naujas lietuvių kalbos etimologijos žodynas, o bazėje skelbiami
duomenys bus naudingi ir kitiems tyrėjams, rašantiems mokslo
straipsnius.
Algirdas Sabaliauskas Lietuvių kalbos leksika,
Vilnius, Mokslas, 1990
Knygoje apžvelgiama senoji indoeuropietiška
leksika, tik baltų ar vien lietuvių kalbai būdinga
leksika, aptariami svarbiausi skolinių sluoksniai,
kartu paliečiama ir lietuvių kalbos leksikos įtaka
kaimyninių tautų kalboms.
Senųjų raštų duomenų bazė : http://www.lki.lt/seniejirastai/
Tikslai:
Saugoti senuosiuose šaltiniuose esančią kalbinę, kultūrinę ir istorinę
informaciją įvairiomis elektroninėmis formomis. Kai kurių lietuviškų
XVI–XVII amžiaus knygų išlikę tik po vieną kitą egzempliorių.
Bibliotekoms ir archyvams ne visada pavyksta apsaugoti senąsias knygas
ir rankraščius nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir stichinių nelaimių.
Perkėlus tekstus į elektronines laikmenas, informacija apsaugoma nuo
sunykimo.
Padaryti retus spaudinius ir rankraščius lengviau prieinamus mokslo
visuomenei, spartinti lituanistikos plėtrą.
Senieji lietuviški šaltiniai Lietuvos mokslininkams tebėra sunkiai
prieinami dėl dviejų priežasčių. Nemažai unikalių knygų ir rankraščių
saugomi ne Lietuvoje. Antra, dėl kenksmingo šilumos ir šviesos poveikio
senųjų knygų negalima kopijuoti, kai kurių rankraščių ir skenuoti.
Perkėlus jų turinį į elektronines laikmenas, susidaro palankesnės sąlygos
tiriamiesiems darbams.
SKAITMENIZUOTAS VAIZDO FRAGMENTAS
Lietuvių kalbos
ištakos: raštijos istorija
Jono Bretkūno Postilės (1591) tekstas
Lietuvių kalbos
ištakos: raštijos istorija
Jono Bretkūno Postilės (1591) konkordancijos fragmentas su žodžiu Vyriausybė
Algirdas Sabaliauskas parašė populiarių knygų
apie žodžių istoriją:
„Žodžiai keliauja“, 1962,
„Žodžiai pasakoja“, 1965,
„Žodžiai atgyja“, 1967,
„Šimtas kalbos mįslių“, 1970,
„Iš kur jie?“, 1994.
KAZIMIERAS EIGMINAS. KAS YRA
BACHURAS? ŽODŽIŲ ISTORIJOS
ETIUDAI
Knygelėje spausdinami Kazimiero Eigmino 1968–1994
metais periodikoje skelbti straipsniai apie kai kurių
mūsų vartojamų žodžių istoriją. Knygelę sudaro dvi
dalys: iš pradžių spausdinami straipsneliai apie atskirus
svetimos kilmės žodžius lietuvių kalboje. Toliau –
straipsniai apie ištisas žodžių grupes ir bendresnio
pobūdžio straipsniai. Gana nesudėtingai parašyti,
paremti gausiais lietuvių ir kitų kalbų duomenimis
straipsniai ir šiandien aktualūs bei įdomūs. Knygos gale
dedamas literatūros sąrašas, bibliografiniai duomenys
apie perspausdintas publikacijas ir straipsniuose
nagrinėjamų ar paminėtų įvairių kalbų žodžių ir formų
rodyklė.
Knygelė Kas yra bachuras? visų pirma skiriama
jaunimui. Ji bus įdomi pasiskaityti ir kitiems kalbos
dalykais besidomintiems žmonėms.
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė
duomenų bazė. Jos adresas
http://lvvgdb.lki.lt. Šios duomenų bazės
tikslai yra mokslo tiriamosioms bei
taikomosioms reikmės, praktiniai Lietuvos
ūkio subjektų bei gyventojų poreikiai,
vietovardžių, kaip dvasinės kultūros paveldo,
išsaugojimas. Pagrindinis šios bazės objektas
yra Lietuvos vietovardžiai ir topografiniai
žemėlapiai. Bazėje duomenų galima rasti
keliais sluoksniais.
Lietuvos vietovardžių žodynas
http://vietovardziai.lki.lt/
Netrukus internete pasirodys istorinių
vietovardžių duomenų bazė
www.lki.lt/tevi
Lyberis, Antanas.
Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. – 2-asis
patais. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos inst., 2002. –
XIV, 586 p.
Tai II-asis pataisytas Antano Lyberio Sinonimų
žodyno (1981) leidimas. Šiame leidime pataisyti kai
kurie netikslumai, nevienodumai, nenuoseklumai
bei kirčiavimo nelygumai. II-ajame leidime
lygiaverčiai vartojamiems tarptautiniams ir
lietuvių kalbos žodžiams, pirmenybė teikiama
savam žodžiui. Pakeisti kai kurių sinonimų grupių
antraštiniai žodžiai, pavyzdžiui, puolimas (vietoj
ataka), plojimai (vietoj aplodismentai), šunvotė (vietoj
furunkulas) ir kt.
Irena Ermanytė. Antonimų žodynas Antonimų
žodynas / Irena Ermanytė; Lietuvių kalbos
institutas. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto
leidykla, 2003. – XXXIII, 584 p.
Žodyne parodoma antonimų vartosena kalboje,
kokia jų reikšmė ir kokias stilistines funkcijas jie
atlieka sakinyje, t. y. rišliame kontekste. Žodyne
sudėtos visos kalbos dalys – ir savarankiškos, ir
pagalbinės. Žodynas skirtas tiek kalbos praktikai,
tiek lietuvių kalbos antonimijos teorijai.
Autorius Jonas Paulauskas, 1987.
Šis žodynas yra pirmas bandymas pateikti lietuvių
kalbos leksikos reikšmes tam tikra sistema.
Žodynas sudarytas semantiniu principu. Lietuvių
kalbos leksika pateikiama dešimtyje prasminių
grupių, pagal kurias vartotojas galės susirasti jam
reikiamą sritį. Kaip pripažįsta ne vieno sisteminio
žodyno autoriai, leksikos sisteminimas yra
pareikalavęs ilgų metų darbo, vis abejojant ir
perdėliojant atskirus žodžius ar jų grupes iš vieno
skyriaus į kitą.
Lietuvių kalbos žodynas (1941-2002).
Tai – didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas.
Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką nuo
1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo
1902 m.
Jame yra apie 22 000 puslapių, pavartota daugiau kaip 11 mln.
žodžių. Moksliškai aprašyta apie 0,5 mln. antraštinių ir
paantraštinių žodžių leksikografiniuose žodžių straipsniuose,
kurių apimtis įvairuoja nuo 1 eilutės iki keliasdešimties ar net 100
puslapių.
Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka.
Rinkti žodžius šiam Žodynui padėjo visa tauta – moksleiviai,
mokytojai, studentai, intelektualai, kunigai ir t. t.
Adresas
internete www.lkz.lt
Rašytojų raštai
Daukantas,
Mažvydas, Katiliškis,
Baranauskas,
Simonaitytė
Šeinius
Marcinkevičius
Donelaitis
Religiniai raštai:
1.
Šventasis Raštas
2.
Šventojo Rašto tekstų
pavadinimai
3.
Kiti religiniai raštai
Periodiniai leidiniai:
Žurnalai
Laikraščiai
Šis akademinis, arba didysis, žodynas yra dalinio tezauro tipo ir apima
chronologiniu ir lokaliniu atžvilgiu įvairius lietuvių kalbos duomenis. Bendrinės
lietuvių kalbos, tarmių bei senųjų raštų žodžių vartojimas gausiai iliustruojamas
autentiškais sakiniais.
Parodoma
žodžio geografija (paplitimas tarmėse),
kilmė,
istorija,
darybiniai ryšiai.
Pateikiamas
kirčiavimas,
gramatinės formos.
Išdėstoma
semantinė struktūra.
Apibūdinama
vartosena,
stilius.
Tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuojama į bendrinę kalbą.
Dešimt žodžių pagalvok, vieną
pasakyk LTR(Šmk). Žengi žingsnį ir
žiūrėk, sakai žodį ir galvok
LTsV109(Srd). Taisyk žodžiui vietą
kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Reik
veizėti, ar bus žodžiui vieta VP39. Kol
ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie
save LTR. Kad tavo žodis Dievo ausį
atsiektų KlvK111. Kad jūsų žodẽlis
Dievo auselėn LKKXIII122(Grv).
Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia
TŽIII376(dz.). Žodžiai moko, bet
žodžiai ir klaidina PPr244(Trg). Žodỹs
šiltas geres[t] kap kaliniai (kailiniai)
ZtŽ.
Turime prielaidų
manyti, kad LKŽ dėl
savo ypatingo sukūrimo
būdo atspindi
objektyvią reikšmių ir
verčių sistemą, todėl
yra lietuviškos
pasaulėjautos atspindys,
lietuviško pasaulio
modelis iki maždaug
XX amžiaus pirmosios
pusės.
Dėl parengimo principų LKŽ intelektualų yra laikomas lietuvių tradicinės
tapatybės atspindžiu:
Kiekviena tauta turi pamatinių arba likiminių tekstų. Tekstų, kuriuose tauta
mato save pačią ir kitus. Lietuviams tokį tekstą yra atstojusi kalba. (…) Ištarkime
aiškiai: šis žodynas yra svarbiausias lietuvių kalbotyros veikalas; šis žodynas yra
pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Visi esame (arba būsime) jame surašyti, mirę
ir gyvi, ir tie, kurie dar ateis į šį pasaulį kaip lietuviai. (…) Priklausome tautoms,
esančioms filologijos prieglobstyje. Visa, kas mums istorijoje buvo esminga,
siejosi su žodžiu, su jo liepsna ir pelenu. Apie tai mąstyta ir Justino
Marcinkevičiaus. Užbaigtas žodynas skatins šios egzistencinės patirties
reflektavimą. Bet pabaigtuvės turi duoti pradžią naujiems darbams, taip pat ir
modernesniems žodynams. Žodynas yra užbaigtas, bet neužbaigiamas. Kiekvieno
žodyno lizdo papildymas yra ir mūsų istorijos papildymas, to, kas sugriauta,
atstatymas, atkūrimas. Nauja žodyno projekcija yra ir kultūros projekcija.
Daujotytė V. Pamatinis kultūros tekstas. Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno
tomų. Sud. Zabarskaitė J., Šimėnaitė Z. Vilnius: Inter Nos, 2002. P. 34– 38.
Skaitykime LKŽ kitaip,
kad:
Geriau save pažintume;
Patirtume vaizdingos
kalbos saldumą ir
malonumą;
Atrastume naujų
nujaučiamų savosios
tapatybės bruožų;
Suprastume, kas ir
kodėl vyksta su mumis
ir mumyse XXI amžiaus
pirmoje pusėje. Čia ir
dabar.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas yra universalus
aiškinamasis, norminamasis, plačiausiam skaitytojų
ratui skirtas bendrinės kalbos kodifikacijos veikalas:
http://dz.lki.lt/
Jame pateikti:
bendrieji dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžiai,
dalis regioninių (tarmių), plačiau vartojamų
šnekamosios kalbos žodžių,
Dalis ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros,
ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams
suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei savo kalbai
ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams
atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms
sąvokoms reikšti.
Iš viso į per 50 tūkstančių žodyno straipsnių sudėta
apie 80 tūkstančių bendrinių žodžių ir apie 3000
svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių.
Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos
vartosenai jų lytys, rašyba, kirčiavimas,
paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės,
glaustais pavyzdžiais parodytas tų žodžių
junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas
frazeologizmų.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimai: I – 1954,
II – 1972, III – 1993, IV – 2000, V – 2003, VI – 2006.
Lietuvos tarmių arealiniai tyrimai skelbiami
Lietuvių kalbos instituto svetainėje
http://www.tarmes.lt/. Geoinformacinių
domenų bazių duomenys yra labai patrauklūs
ir įtaigūs. Jomis galima remtis ne tik
studijuojant geolingvistinę tarminės leksikos
diferenciaciją, bet labai efektyviai panaudoti
mokykloje, siekiant sudominti moksleivius
kalbos įvairove.
Tarmių archyvas : Tarmių archyvo metaduomenų bazės adresas
http://tarmes.lki.lt/.
Tarmių archyvą sudaro: tarmių garso įrašų fonotekos ir tarmių
duomenų rankraštynas. Tarmių archyvas yra labai svarbus
šaltinis, padedantis suvokti geolingvistinę leksikos diferenciaciją,
leksinių ir reikšmės dialektizmų ir etnografizmų santykį su
bendrine kalba. Šis šaltinis svarbus ir pažintiniu požiūriu, jis
padeda susipažinti su tarmių leksikos įvairove. Dėstant
mokykloje, jį galima panaudoti stengiantis sudominti moksleivius
senelių tarme, tarmių įvairove, vaizdingąja leksika. Minėtoje
Tarmių archyvo metaduomenų bazėje galima duomenų paieška
pagal tarmę, vietovę, tarminių pasakojimų temas, pateikėjų
pavardes ir t. t. Duomenų ieškoti galima ir per interaktyvų
žemėlapį, kuris yra sujungtas su metaduomenų baze, ši bazė
sujungta su skaitmenine kalbos atlaso kortelių kartoteka, o
pastaroji su akademinio Lietuvių kalbos žodyno leksikografiniais
straipsniais.
Tai įvairūs skaitmeniniai žinynai.
Skaitmeniniai žinynai yra naudojami
praktiniais tikslai, tai daugiausia kalbos
praktikos patarimai, konsultacijų bankai ir kt.
Įvairių žinynų, nuorodų, informacijos yra
praktiniam kalbos vartojimui skirtoje svetainėje
www.kalbosnamai.lt.
Pagrindinė ir svarbiausia elektroninė terminų duomenų bazė
yra Lietuvos Respublikos terminų bankas, pradėtas kurti 2003
metais. Jos adresas http://terminai.vlkk.lt.
Lietuvos standartizacijos departamente kuriama
standartizuotų terminų duomenų bazė, kurioje šiuo metu yra per
38 000 terminų. Ši bazė vartotojams yra laisvai prieinama Lietuvos
standartizacijos departamento tinklalapyje, kurio adresas:
www.lsd.lt.
Tobulėjant kalbos technologijoms, plėtojantis žinių visuomenei,
yra labai svarbu, kad vyktų daugiakalbė tarptautinė komunikacija,
o nedidelės Europos kalbos, tokios kaip lietuvių, būtų
atstovaujamos įvairiose tarptautinėse duomenų bazėse. Lietuviškų
terminų galima rasti tarptautinėje duomenų bazėje, kurios adresas
www.eurotermbank.com. Tai centralizuotas naujųjų Europos
Sąjungos šalių terminų bankas internete, susietas su nacionaliniais
ir tarptautiniais terminų bankais bei ištekliais.
Leksikos pokyčius fiksuoja Naujažodžių duomenynas. Jo svetainėje
rašoma, kad šio šaltinio tikslas „sukurti duomenų bazę, kurioje būtų
galima nuolat kaupti naująją lietuvių kalbos leksiką ir ilgainiui atskleisti
sisteminį šios leksikos vaizdą, taip pat lietuvių kalbos vartotojams
pateikti praktinės informacijos, kurios nėra kituose dabartinės
leksikografijos šaltiniuose. (...) į duomenyną sudėtas naujosios leksikos
pluoštas rodo, kad lietuvių kalba telkia savyje daugiau gyvybinių galių,
nei esame linkę manyti. Svarbu mokėti tas galias išnaudoti, kad lietuvių
kalba galėtų ne tik visavertiškai funkcionuoti visose valstybės gyvavimo
srityse, bet ir būtų patogus, lankstus saviraiškos įrankis tiems, kurie šią
kalbą vartoja ar nori jos išmokti“. Duomenyne aptariami nauji skoliniai,
pavyzdžiui, fukubukuro, haradžiukai, okonomijakiai, naujis dariniai,
pavyzdžiui, pykštas, pasvetainė, bliuziasriubė, reikšmės vediniai,
pavyzdžiui, runkelis, runkelynas ir t. t.
www. http://naujazodziai.lki.lt/
Aktyviai veikia mokytojų lituanistų svetainė Lituanistų miestelis,
adresas http://www.kalbam.lt/, kurioje mokytojai lituanistas
dalijasi patirtimi, kaip planuoti pamokas, sprendžia specialias
problemas, yra daug praktinių patarimų ir t. t. ŠMM ir UPC
kuruoja kitą svetainę – Lituanistų avilį, adresas
http://vma.emokykla.lt/moodle/course/category.php?id=50 ,
kuri skirta mokytojų lituanistų tobulinimui.
Moksleiviams rekomenduotina mokytojo Albino
Urbanavičiaus svetainė, adresas http://ualgiman.dtiltas.lt/ .
Yra labai smagi pačių moksleivių sukurta svetainė, kurioje pateikti
pačių moksleivių sukurti įvairūs testai, skirti savarankiškai
pasitikrinti lietuvių kalbos žinias www.klaidutis.lt.
Visiems kalbos vartotojams rekomenduojama LKI svetainė
www.kalbosnamai.lt, kurioje mokytojams skirtas atskiras
kambarys.
Didžiausia Lietuvoje svetainė, skirta muziejuose ir bibliotekose
saugomam lituanistiniam paveldui yra www.epaveldas.lt.
VLKK svetainė, kurioje veikia Lietuvos terminų bankas,
interaktyvus kalbos konsultacijų bankas, galima atsisiųsti
lietuvišką šriftą Palemonas, adresas www.vlkk.lt;
LKI svetainė, kurioje sukaupta daug įvairių kalbos išteklių,
skelbiamos lietuvių kalbos sklaidos padalinio Lituanistikos
židinio naujienos, įvairūs konkursai, adresas www.lki.lt ;
VU Lituanistinių studijų katedros svetainė, kurioje yra
išsami informacija apie lietuvių kalbos kvalifikacinio
egzamino laikymą, nuosekli kalbos mokymosi vadovėlių ir
pagalbinės literatūros bibliografija, adresas
http://www.lsk.flf.vu.lt/ ;
Žaidimas patiems jauniausiems „Žodžių krepšinis“, adresas
https://www.urm.lt/zodziukrepsinis/.
Viena sunkausių kalbos išmokimo problemų – sudėtingas kirčiavimas. Kirčiavimo
ir taisyklingos tarties įgūdžius lavina LKI sukurtas žaidimas „Kieti riešutėliai“,
kurio demostracinę versiją galima atsisiųsti iš instituto svetainės, skirtos kalbos
vartotojams www.kalbosnamai.lt.
Kalbos namų svetainėje taip pat yra internetinis žaidimas, skirtas lietuvių kalbos
leksikos paveldui „Gyvūnų spalvos“, adresas www.kalbosnamai.lt .
Kompiuterinės lietuviškos abėcėlės naudojimo įgūdžių moko smagus internetinis
žaidimas „Lietutis“, adresas http://www.lietutis.lt/.
Kultūrinių edukacinių žaidimų nuorodos yra pateiktos portale www.muziejai.lt ,
kuriame taip pat sukaupta mokomųjų filmukų apie Lietuvos kultūros istoriją. Šių
žaidimų paskirtis tarpdalykinė, o tikslas – formuoti modernią jauno žmogaus
tapatybę, ugdyti patriotiškumą.
Portale www.mokinukai.lt - siūloma naujoviška mokymosi metodika, paremta
interaktyviu vaiko ir mokymosi aplinkos santykiu bei vaizdo ir garso integracija,
perduodant informaciją. Tai nėra žaidimai, skirti kalbos mokymuisi tiesiogiai,
tačiau jie įgarsinti lietuviškai, klausant spalvingų personažų dialogų, ir žaidžiant
plečiamos išeiviams aktualios lietuvių kalbinės aplinkos ribos.
Laisvai prieinamų skaitmeninių kalbos
mokymo/mokymosi priemonių yra pateikta
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
tinklapyje www.urm.lt .
Daug įvairių mokymo priemonių galima rasti
didžiausiame skaitmeninių mokomųjų išteklių
portale www.emokykla.lt.
Internete laisvai prieinama ir programa, skirta
kitakalbiams mokytis lietuvių kalbos
ONENESS.
Prieš daugiau nei du šimtus
metų išnykusį LDK pasaulį
portale mėgina aprėpti
profesionalūs istorikai,
menotyrininkai, filologai,
paveldo komunikacijos ir
paveldo skaitmeninimo
specialistai, suprantamai ir
įtaigiai pasakojantys apie
viską – nuo kūrybos iki
karybos, nuo mitų iki mokslo,
nuo dvasinio gyvenimo iki
medicinos.
www.ldkistorija.lt
Kūrybingam mokytojui lituanistui kalbos technologijos ir
kalbos išteklių įvairovė atveria didžiules galimybes.
Įvairius, mokslininkų sukurtus, kalbos išteklius mokykloje
galima panaudoti:
Lavinant pagrindinius moksleivio raštingumo gebėjimus;
Mokant teksto kūrimo;
Tobulinant taisyklingos kalbos vartojimo gebėjimus;
Plečiant moksleivių žodyną;
Lavinant moksleivius plačiąja prasme ir suteikiant naujų
žinių apie kalbą, jos atmainas; istoriją, politiką ir filosofiją;
Motyvuojant moksleivius domėtis gimtąja kalba ir kultūra;
Rengiantis įvairiems kalbos, literatūros, kultūros
konkursams, olimpiadoms, „proto mūšiams“;
Ruošiant gimtosios kalbos ir tarmių šventes.