Transcript Dalelytė

Dalelytė yra nekaitoma kalbos
dalis, kuri teikia sakiniui arba
jos dalims papildomų prasminių
atspalvių.
Tai tarnybinė kalbos dalis.
Dažniausiai vartojamos šios dalelytės:
antai, ar, argi, bene, bent,
beveik, dar, gal, gi, jau, juk,
kažin, kuone, kone, ne, nebe,
nei, nė, nebent, nejaugi, net,
pat, štai, tarsi, tartum, tegu,
tik, tiktai, vėl, vien, vis, vos.
Dalelytėmis taip pat gali eiti
žodeliai
bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.
Pirminės dalelytės yra šios:
ar, be, bent, jau, juk, dar, gi,
ne, nė, nei, net, tik, vos.
Kitas dalelytes dar galima sieti
(daugeliu atvejų taip pat tik
istoriškai):
a) su įvardžiais: ana, antai, aure,
itin, juo, kuo, pat, te, še, štai,
va, vis ir kt.;
b) su prieveiksmiais ar net su
atitinkamais būdvardžiais: bemaž,
ypač, lyg, taip ir kt.;
c) su veiksmažodžių formomis: gal,
nors, rasi, tarsi, tarytum,
tartum, nelyginant ir kt.
Pagal reikšmę dalelytės
skirstomos į
klausiamąsias,
neigiamąsias,
tvirtinamąsias,
pabrėžiamąsias,
tikslinamąsias,
išskiriamąsias,
parodomąsias,
lyginamąsias ir geidžiamąsias
bei skatinamąsias.
Klausiamosios bei
abejojamosios dalelytės
ar, argi, bene, gal, kažin, negi,
nejau, nejaugi.
Jos vartojamos klausiamuosiuose
sakiniuose.
Neigiamosios dalelytės
ne, nebe, nė, nei.
Jomis neigiame ir atskiras sąvokas,
ir viso sakinio turinį.
Tvirtinamosios dalelytės
taip, taigi
Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.
Pabrėžiamosios dalelytės
gi, juk, dar, net, juo, pat,
ypač, tik ir kt.
Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir
patikslina, išskiria, lygina.
Tikslinamosios dalelytės
beveik, dar, jau, juk, ko, kone,
kuo, kuo tik, per, veik, tik tik, vis,
vėl, vos, vos tik ir kt.
Šios dalelytės ne tik tikslina, bet ir
pabrėžia.
Išskiriamosios dalelytės
bent, ypač, ir, nebent, net, nors,
tiktai, vien ir kt.
Parodomosios dalelytės
ana, antai, aure, štai, šitai, šit,
va.
Lyginamosios dalelytės
lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.
Geidžiamosios ir skatinamosios
geidžiamosios – te, tegu,
tegul, kad, o skatinamosios –
še, te.
Geidžiamosios dalelytės reiškia
kalbančiojo asmens valią kitam
asmeniui, norą, pageidavimą.
Skatinamosios dalelytės paprastai
lydi liepiamosios nuosakos formas
arba jas net atstoja.
Ne, nebe
1. Jei dalelytė ne arba nebe
suteikia žodžiui priešingą
reikšmę, ji rašoma drauge, t. y.
virsta priešdėliu:
tvarka – netvarka;
dirba – nedirba,
girdėjęs – negirdėjęs, nebegirdėjęs;
naujas – nenaujas,
nebenaujas;
Ne, nebe
2. Jei dalelytė ne arba nebe rodo
prieštaravimą, ji nuo kitų žodžių rašoma
skyrium.
• Jonas jau nebe mokinys, o studentas.
• Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu.
• Gyvenimas ne prašo, o reikalauja poezijos.
Ne, nebe
Prieštaravimas
Priešinga reikšmė
Susitarėme šiandien
Susitarėme ne
nežaisti.
žaisti, o padirbėti
sode. (...nežaisti, o ką
daryti?)
Nuo kitų kalbos dalių
skaitvardžių,
ne vienas, ne dešimt, ne pirmas
įvardžių,
ne aš, ne toks , ne kiekvienas
kai kurių prieveiksmių
visada, ne visur, ne tiek, ne taip, ne dviese, ne vienaip, ne
namie, ne vakar, ne dabar, ne todėl, ne paeiliui, ne šįryt, ne
bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug...
dalelytės ne ir nebe rašomos
skyrium:, ne
Nuo kitų kalbos dalių
kitų dalelyčių
ne tik, ne vien
samplaikose
kas ne kas, kuris ne kuris
dalelytės ne ir nebe rašomos
skyrium
Įsidėmėti! Drauge rašomi
prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli,
netoliese
Nė, nei
Dalelytės nė, nei rašomos atskirai
nuo kitų žodžių.
•
•
•
•
•
Nė nemanė ten eiti.
Nė šalčio nebijo.
Nė vienas lapelis nejudėjo.
Nei šviečia, nei šildo.
Nebuvo nei saulės, nei vėjo.
Gi
rašoma drauge
rašoma skyrium su
su vienskiemeniais
daugiaskiemeniais arba
nekaitomais
kaitomais
• argi,
•
1) kas gi, ko gi, kam
• čiagi,
gi
; kiekvieno gi
• dargi,
• 2) kada gi, kodėl gi,
• negi,
visuomet gi
• netgi,
• Išimtys:
• kaipgi,
į vieną žodį susilieję
• vėlgi
kadangi, nejaugi, taipogi.
Vis
Dalelytė vis visada rašoma
skyrium:
vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis
vien, vis dėlto...
Tik su dalelyte gi ji rašoma drauge:
visgi
Tegu, tegul, te
Dalelytės tegu, tegul rašomos
skyrium:
tegu neša, tegul kalba, tegu važiuoja...
Dalelytė te rašoma dvejopai:
1. Jei nuo veiksmažodžio ji nėra atskirta
kitu žodžiu, rašoma drauge:
teneša,tekalba, tevažiuoja...;
2. jeigu dalelytę te nuo veiksmažodžio
skiria kiti žodžiai, ji rašoma skyrium:
te pats neša, te jie kalba, te kiekvienas
važiuoja...
Per
Dalelytė per visada rašoma
skyrium:
per platus, per didelis, per anksti, per
aukštai, ne per seniausiai...
Bet, kai, kaži(n), nors
Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors,
sudarančios samplaikinius įvardžius
ir prieveiksmius, rašomos nuo
įvardžio ar prieveiksmio atskirai:
bet kas, bet kuris, kai kas, kaži(n)
kas, kaži(n) koks, kas nors, kuris
nors;
Ir, jau, pat, tik(tai), sau, tau, čia,
ten
rašomos atskirai po tų žodžių, prie
kurių šliejasi
kad ir, šiaip jau, na jau, nu jau, tas pat,
toks pat, šiandien pat, čia pat, taip pat,
tuoj pat, ką tik, kiek tik, šiaip sau, še tau,
štai tau, tai tau, te tau;
• Vienu žodžiu rašoma dalelytė
tiktai.
Dalelytės, sudarytos sutrumpėjus
bent vienam jų nariui, įgyja vieno
žodžio reikšmę ir rašomos
drauge:
anaiptol, kaipmat, kaipsyk,
daugmaž, maždaug, galbūt,
turbūt, žūtbūt...
Te, tebe
Dalelytės te, tebe rašomos kartu
su veiksmažodžiais,
būdvardžiais ir būdvardiniais
prieveiksmiais.
• Vieną žingsnį tepaėjau; Vandens vis
tebenerimo.
• Kol naujas, tol ir tegražus;
• Ar dar vis tebedaug sniego laukuose?
• Pastaba.
Dalelytė te nuo veiksmažodžių gali
būti atskirta kitų žodžių, tada ji
rašoma atskirai,
Ką gi, te jis krinta .
Te ne pavasario lietaus lašai, o
ašaros nuplauna tavo veidą.