Transcript Parengė Jonas Rutkauskas ir Jonas Sabulis 8g Mindaugas

Karalius
Mindaugas
Parengė Jonas
Rutkauskas ir Jonas
Sabulis 8g
Apie Mindauga
Mindaugas gimė apie 1200 m. –
1263 mirė rugsėjo 12 d.– Lietuvos didysis
kunigaikštis, taip pat pirmasis Lietuvos karalius .Jo
vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos
Respublikos valstybinė šventė.
Mindaugo kilme ir giminystes ryšiai
Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai
nedaug. Sprendžiant iš Livonijos eiliuotojoje kronikojeįvardyto Mindaugo tėvo
turėto didžiojo kunigo (vok. ein kunic grôß) titulo, Henriko Latvio
kronikoje nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių LDK valdovų žūties datų
ir Voluinės metraščio žinios apie tai, kad 1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos
sutartis buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti
Mindaugą buvus arba 1213 m. prie Lielvardės žuvusio tiksliai neidentifikuoto
Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo
kunigaikščio“ „Živinbudo“ sūnumi, taip pat Daujotojaunesniuoju broliu ar
pusbroliu.
Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio Rimgaudo įpėdin
Mindaugo veikla iki 1248 metu
Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas 1219 m. kaip vienas iš
kelių tikrosios Lietuvos arba vad. Lietuvos žemėskunigaikščių, kurių vardu gal
smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno
Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ „Živinbudo“ pasiuntiniai tais metais
sudarė Lietuvos ir Haličo-Voluinės valstybių taikos sutartį.
Kada Mindaugas įveikė kitus (hipotetinius) kandidatus į žuvusio jo brolio
paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
ar (pasak D. Ilovaiskio–E. Gudavičiaus teorijos) „pirmuoju suvienytos
Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad 1236 m. HaličoVolynės didysis kunigaikštis Danila Romanovičius su Mindaugu derėjosi kaip
su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju
kunigaikščiu tapo 1236 m. ar šiek tiek anksčiau.
1244 m. prieš Livonijos ordino valdžią sukilusiems
pietiniams kuršiams pasiprašius Mindaugo globos, 1244–1245 m. žiemą
pastarojo vadovaujama LDK kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi
užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių Embūtės (dabar
− Latvijoje, Liepojos rajono rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų
Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su
dabartinės, latviškosios Kurzemės pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje
tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje)
laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.
1248 m. sausio 15 d. kartu su Tautvilu ir Gedvydu Protvos mūšyje
nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios
kunigaikštisMichailas Jaroslavičius Narsusis
Mindaugo atsimetimas nuo
krikšeionybes. Paskutinieji Mindaugo
valdymo metai
Padrąsintas po Durbės mūšio kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų
sukilimo bei pakurstytas LDK submonarcho Treniotos, 1261 m.
vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė
nuo krikščionybės; išvijęs iš LDK beveik visus joje buvusius vokiečius
ir susigrąžinęs 1259 m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją,
jis vėl atnaujino LDK karą su kryžiuočiais.
1268 m. popiežius Klemensas IV vienoje savo bulių Mindaugą
pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas
ne vieną istoriką privertė suabejoti Mindaugo 1261 m. apostazės
realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito
patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos
ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo
būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo
krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.
1263 m. rudenį Mindaugą (kartu galbūt ir jo sūnus Replį
bei Girstautą) nužudė Treniotos vadovaujami
suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties
vietų yra Agluona (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo
Daugpilio). Čia planuojama už paaukotas lėšas pastatyti
paminklą 2013 m. per 750-ąsias Mindaugo žūties
metines. Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju
kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o 1264 m.
pavasario pab. – Mindaugo sūnus Vaišelga.
Informacija gauta:
Informacija:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mindaugas
Paveikslėliai:
http://www.mamaika.lt/images/spauda/karalius_mindaugas_pies.jpg
http://www.15min.lt/images/photos/616350/big/jei-isiena-sita-gerainukirpti-tada-dek-sita-jei-ne-dek-ta-kitamindaugas-4ff5fddead666.jpg
http://kariuomene.kam.lt/kariuomene/images/161/316/48_2.jpg
Ačiū už skaitymą 