Transcript kokių tautų žmonės gyvena lietuvoje?

KOKIŲ TAUTŲ
ŽMONĖS GYVENA
LIETUVOJE?
Paruošė mokytoja G. Dobikaltienė
Tautybė
Lenkai
Rusai
Baltarusiai
Gyventojų
skaičius
(tūkstančiais)
Procentais, palyginti
su visų gyventojų
skaičiumi
234,9
219,7
42,8
6,7
6,3
1,2
Ukrainiečiai
Žydai
Vokiečiai
22,4
4,9
3,2
0,65
0,12
0,09
Totoriai
Latviai
Romai
3,2
2,9
2,5
0,09
0,08
0,07
Armėnai
1,4
0,04
Karaimai
 Karaimai – tiurkų grupės tauta. Gyvena
Ukrainoje (Kryme, Voluinės sr., Odesoje),
Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje. XX a.
pabaigoje iš viso gyveno apie 3700
karaimų.
 2001 metais atlikto visuotinio gyventojų
surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno
273 karaimai.
Karaimų kinesė
 Geriausiai žinomas dalykas, kurį karaimai
atnešė į Lietuvos kultūrą, yra patiekalas kibinas
(kybyn) – pusmėnulio formos mielinės tešlos
pyragėliai su aviena.
 Tradiciniai drabužiai – moterų poilgis sijonas,
balta palaidinė, kyrcha (aksominis nesagstomas
švarkelis, siuvinėtas aukso siūlais), plokščios
monetomis bei karoliukais siuvinėtos kepurės;
vyrų – dryžuotas chalatas, juosiamas skarele ar
dirželiu, aukšta nukirsto kūgio formos kepurė.
Tautinis vyrų švarkas
Iš kur atkeliavo karaimai?
Į Lietuvą iš Krymo karaimus atsivežė
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas
Didysis 1392–1397 m. Manoma, kad
Vytautas po žygio į Aukso ordos stepes
atvežė apie 380 šeimų. Karaimai
apgyvendinti tarp Trakų pilių, vėliau įsikūrė
gyvenvietės Biržuose, Pasvalyje,
Naujamiestyje, Upytėje.
Karaimės su tautiniais
drabužiais
Mirusių laidojimas
Žmogui mirus, stengiamasi jį palaidoti kuo
greičiau. Atsisveikindami su velioniu, jo artimieji
sėdi prie uždaro karsto iki laidotuvių.
Bendruomenės vyrai skaito psalmes.
Uždegama tiek žvakių, kiek artimųjų (šeimos
narių) gedi. Karstas išklojamas linais. Karaimai
laidojami veidu į pietus. Laidotuvių metu
nelankomi kiti kapai, o per Vėlines padedama
tik gėlių.
Lietuvos žydai
Žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su
tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje
Europoje XI-XII amžiuje. Kryžiaus karai
vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų
Europą. Manoma, kad pirmieji žydai
Lietuvoje apsigyveno XII amžiuje.
Gedimino valdymo metais jų atvyko kartu
su kitais amatininkais ir pirkliais. Gyveno
atskiromis bendruomenėmis
Sinagoga esanti Vilniuje,
Pylimo gatvėje
Ypač svarbus žydų religinės praktikos
elementas yra šventės. Savaitė baigiasi
šabatu, šabo diena, šventa maldos ir
poilsio diena, kurią Tora liepia švęsti,
prisimenant, kad Viešpats, sutvėręs
pasaulį per šešias dienas, septintąją
ilsėjosi. Tora nurodo, kad tą dieną
poilsis turi būti suteiktas visiems
namiškiams, tarnams ir net naminiams
gyvuliams.
Pagrindinė pavasario šventė – Pesach
(Velykos), kuri švenčiama išsivadavimui iš
egiptiečių vergovės prisiminti. Jos metu
šeimos galva garsiai skaito senovės
išminčių pasakojimą apie žydų išėjimą iš
Egipto - hagadą. Pesach šventės metu
pagal Toros priesaką vietoj duonos
valgoma maca – paplotėliai iš miltų ir
vandens, kadangi, pasak padavimo,
skubėdami palikti Egiptą, žydai nespėjo
iškepti kitos duonos.
 Š.m. gruodžio 4-11 d. visame pasaulyje
švenčiama viena svarbiausių žydų
kalendoriaus šventė - Chanuka. Tai
šviesos, dvasinės tautos stiprybės
šventė, primenanti apie stebuklą su
alyvos indu, rastu graikų užpuolikų
išniekintoje Jeruzalės Šventykloje.
Menora
Labai svarbi šeimos šventė – sūnaus
trylikos metų sukaktis, kuri pagal religinę
tradiciją laikoma pilnametyste. Trylikos
metų berniukas gali kartu su suaugusiais
vyrais vykdyti visus Toros priesakus