Transcript Saulės sistemos planetos
Saulės sistemos planetos Saulė ir 8 (+ 3) planetos
Cerera Eridė Plutonas Žemė
Saulės sistemos planetos Saulė ir 8 ar + 3 planetos?
Dabar! 2010 metais.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus Arčiausia Saulei planeta
.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus
Vidutinis atstumas – 0.38 av.
Ekscentrisitetas atstumas nuo Saulės kinta nuo 46 iki 70 mln km.
Spindulys – 2440 km – 2,6 karto mažesnis, nei Žemės.
Saulę apskrieja per 88 Žemės paras, o apie savo ašį – per 59 paras.
Taip gaunasi, kad Merkurijaus para trunka 176 Žemės paras.
Masė – 1/18 Žemės masės, o tankis panašus – 5430 kg/m 3 .
Vidus: 1. Geležies ir Nikelio kietas branduolys R~1600 km, 2. Mantija, 3. Pluta.
Saulės sistemos planetos - Merkurijus
Paviršius: Sudarytas iš sutrupintų uolienų medžiagos.
Daug smūginių kraterių – skersmuo iki 200 km.
Įdubos, skardžiai iki 500 km ilgio ir 3 km aukščio.
Atmosfera – beveik nėra. Tik nedaug vandenilio ir helio dujų.
Ir natrio ir kalio garų.
Temperatūra – kinta nuo 700 K iki 100 K.
Palydovų – nėra. Turi magnetinį lauką – 200 kartų silpnesnį, nei Žemės.
Saulės sistemos planetos - Venera
Antra nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos - Venera
Vidutinis atstumas – 0.72 av, 108 mln. km.
Ekscentrisitetas – beveik nėra.
Spindulys – 6052 km – beveik toks pat, kaip Žemės.
Saulę apskrieja per 225 Žemės paras, o apie savo ašį – per 243 paras.
Veneros para trunka 117 Žemės paras.
Venera apie savo ašį sukasi priešinga kryptimi, nei visos planetos.
Masė (0,82 Žemės masės) ir tankis panašūs į Žemės – 5250 kg/m 3 .
Vidus: 1. Kietas ir skystas (mažesnis, nei Žemės) branduolys, 2. Mantija (storesnė, nei Žemės), 3. Pluta.
Palydovai – neturi.
Neturi arba neaptiktas magnetinis laukas.
Saulės sistemos planetos - Venera
Atmosfera Sudėtis – 90 % CO 2 , 3 % N, ir Ar, He, SO 2 , CO, HCl… Veneros debesys – sudaryti iš sieros skiedinio 80 % 1-3 mm dydžio lašelių yra 45-65 km aukštyje, neleidžia pamatyti paviršiaus reljefo optiniame diapazone. Debesų detalės geriau matomos UV diapazone.
Slėgis ties kietu paviršiumi – 90 atmosferų.
Pastoviai pučia rytų vėjas – 100 m/s debesų aukštyje ir 1-2 m/s ties paviršiumi.
Temperatūra – dėl stipraus šiltnamio efekto paviršiuje siekia 730 K.
Didėjant aukščiui sumažėja iki 150 K ir vėl kyla.
Saulės sistemos planetos - Venera
Debesys yra skaidrūs radijo spinduliams – Magellan palydovas (1990 m.) Paviršius: Didžiąją dalį sudaro kalvotos lygumos, Nemažai vulkaninių kraterių – skersmuo siekia iki 275 km.
Dideli plotai užlieti lava.
10 % sudaro kalnai. Iki 11 km aukščio.
Saulės sistemos planetos - Žemė
Trečia nuo Saulės planeta Nuotolis nuo Saulės – 152 mln. km, Skersmuo – 12756 km pusiaujo, 12714 km ašigalinis, Masė - 5.974*10 24 kg, Tankis 5520 kg/m 3 ,
Saulės sistemos planetos - Marsas
Ketvirtoji nuo Saulės planeta Nuotolis nuo Saulės – 1.524 av, 228 mln. km.
Skersmuo – 1,9 karto mažesnis už Žemę 3397 km pusiaujo, 3377 km ašigalinis.
Masė - 1/9,3 Žemės masės.
Tankis 3930 kg/m 3 , Ašies posvyris – 64 o ,8, periodas – 24h, 37 min.
Apsisukimo orbita periodas – 687 Žemės paros.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Paviršius: Pietų pusrytulyje gausu kraterių iki 300-2000 km skersmens.
Šiauriniame pusrytulyje gausu išsiveržusios lavos, užgesusių vulkanų kūgių (iki 27 km aukščio ! – Olimpo kalnas).
Nėra kalnų grandinių.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Paviršius: Sausa ir šalta smėlio kopų ir akmenų rausva dykuma.
Rausvumą sukelia grunte esantis geležies oksidas.
1/3 paviršiaus sudaro tamsesnės dėmės.
Baltos dėmės ašigaliuose – ašigalinės CO 2 Žiemą jos padidėja iki 50 o ledo kepurės. platumos, o vasarą sunyksta.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Paviršius: Matomos išdžiūvusių prieš šimtus milijonų metų vandens ūpių vagos.
Ilgis siekia iki 1500 km, skersmuo – iki 100 km.
Šios vagos galėjo susidaryti trumpais laikotarpiais – potvynių ar liūčių metu.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Vidus: Kadangi Marso tankis mažesnis už Žemės, jis turi turėti ir mažesnį, mažesnio tankio branduolį.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Atmosfera: Sud ėtis: 95 % CO 2 , 2.5 % N, 1.5 % Ar, 1 % CO ir H 2 O.
Slėgis Marso paviršiuje – 0.6 % atmosferos.
Temperat ūra kinta nuo 300 K dieną iki 140 K paryčiui.
Didelis T gradientas sukelia stiprius (iki 100 m/s) vėjus (paprastai 10 m/s).
Stiprus vėjas kartais sukelia geltonus dulkių debesis arba audras.
Taip pat pasirodo ir balti (kondensuotų CO 2 kristaliukų) debesys.
Temperatūra didėjant aukščiui mažėja iki 130 K ties 90 km, o po to vėl didėja iki 300 K.
Saulės sistemos planetos - Marsas
Palydovai: Marsas turi du ma žus, netaisyklingos formos palydovus: 1.
2.
Fobas (27x21x19 km) skrieja 9400 km atstumu.
Deimas (15x12x11 km) – 23500 km atstumu.
Skrieja sinchroniškai, abiejose daug smūginių kraterių.
1.
Fobas 2.
Deimas
Saulės sistemos planetos – Jupiteris
Penktoji nuo Saulės planeta.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris
Dinamika : Nuotolis nuo Saulės – 5.2 av, 790 mln. km.
Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai, Masė - 2.5 kartų didesnė, nei visų kitų planetų bendra masė.
Mas ė - 317.38 Žemės masės.
Tankis 1330 kg/m 3 , Skersmuo – 11,2 karto didesnis už Žemės.
143000 km - pusiaujo, 134200 km ašigalinis.
“Suspaudimas” (8800 km) aiškinamas labai greitu sukimusi apie ašį: Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 9h, 50 min, 30 s, linijinis greitis ties pusiauju – 12.7 km/s.
Nors apsisukimo orbita periodas – 11,9 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris
Atmosfera paviršius – vidus: Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai: 1.
Sudaryta iš pereinamo sluoksnio iš dujinės fazės į kietą, etapais: a.
Dujinė H ir He atmosfera, vis tankėdama pereina į skysį, Temperatūra nuo išorės mažėja ir pasiekusi 120 K, pradeda didėti link gilumos.
Šiame sluoksnyje, veikiama vidinių šilumos šaltinių ir Koriolio jėgos , atmosfera susiskaido į daugelį sluoksnių, judančių priešpriešais dideliais greičiais.
Saulės sistemos planetos – Jupiteris
Atmosfera paviršius – vidus: Struktūra: - teorinis modelis, kuriame yra trys sferiniai sluoksniai: 2.
b.
1000 km gylyje prasideda skysto vandenilio sluoksnis, c.
20000 km gylyje molekulinis vandenilis virsta metaliniu vandeniliu (protonų ir elektronų mišiniu) (ties 3*10 11 Pa) Toliau yra 14000 km spindulio branduolys , kuriame nusėdę įvairūs junginiai su sunkesniais elementais.
T siekia 40000K , o slėgis 7*10 12 Pa .
Saulės sistemos planetos – Jupiteris
Dėmė 40000 x 14000 km – milžiniškas atmosferos sūkurys, stebimas jau 300 metų.
Voyager (1972 m. )
Saulės sistemos planetos – Jupiterio palydovai
Palydovai – atrasta 61 palydovų.
Didieji: Ija – 3640 km, Europa – 3140 km, Ganimedas – 5270 km, Kalista – 4810 km.
Saulės sistemos planetos – Saturnas
Šeštoji nuo Saulės planeta Dinamika : Nuotolis nuo Saulės – 9.6 av, 1460 mln. km.
Ašies posvyris – nėra - status sukimosi apie Saulę plokštumai, Masė - 95.03 kartų didesnė, nei Žemės masė.
Masė - 3,3 kartų mažesnė nei Jupiterio.
Tankis 690 kg/m 3 , (mažiausias!) Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 10h, 14 min.
Apsisukimo orbita periodas – 29,5 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Saturnas
Temperatūra vidut. debesų aukštyje – 95 K.
Atmosferoje daugiausia – H, He, amoniako CH 3 , metano, acetileno C 2 H 2 , etano C 2 H 6 ir vandens garų.
Saturnas visais atžvilgiais yra panašus į Jupiterį, jo vidus skiriasi: 1.
Gerokai storesniu molekulinio vandenilio sluoksniu, 2.
3.
Plonesniu metalinio vandenilio sluoksniu.
Silikatų, vandens, metano ir amoniako ledų bradnuolio centre temperatūra turėtų būti – 20000 K, o slėgis 5 *10 12 Pa.
Saulės sistemos planetos – Saturnas
Žiedai – suskaidyti į tris A, B, C.
Spindulys – iki 400000 km, storis – 2 km, Sudaryti iš nuo mikrometrų iki kelių metrų ledų gabaliai.
Saulės sistemos planetos – Saturnas
Palydovai – atrasti 31 palydovai.
Didžiausi: Titanas – 5150 km, Japetas – 1440 km, Enceladas – 500 km, Febė – 220 km,
Saulės sistemos planetos – Uranas
Septintoji nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos – Uranas
Septintoji nuo Saulės planeta Dinamika : Nuotolis nuo Saulės – 19.2 av.
Ašies posvyris – 8 o , Skersmuo – Urano skersmuo apie tris kartus mažesnis, nei Jupiterio – 51200 km.
Tankis 1270 kg/m 3 , Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 17h.
Apsisukimo orbita periodas – 84 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Uranas
Septintoji nuo Saulės planeta Atmosfera ir sandara : Viršutinis sluoksnis – metano dujos ir kristalėliai, Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas, Giliau – nedidelis silikatų branduolys.
Temperatūra centre – 11000 K.
Slėgis ~ 5*10 11 Pa.
Saulės sistemos planetos – Uranas
Palydovai – atrasta 21 palydovų Didžiausi: Oberonas – 1520 km, Titanija – 1580 km, Umbrielis – 1170 km, Arijelis – 1160 km, Miranda – 480 km, Uranas taip pat turi plonus žiedus, sudarytus iš metro dydžio luistų.
Saulės sistemos planetos – Neptūnas
Aštuntoji nuo Saulės planeta
Saulės sistemos planetos – Neptūnas
Aštuntoji nuo Saulės planeta Dinamika : Nuotolis nuo Saulės – 30 av.
Skersmuo – 49600 km.
Tankis 1640 kg/m 3 , Apsisukimo aplink savo ašį periodas – 16,6 h.
Apsisukimo orbita periodas – 165 Žemės metų.
Saulės sistemos planetos – Neptūnas
Atmosfera ir sandara : Panaši į Urano Viršutinis sluoksnis – metano debesys, H, He Po stora atmosfera – vandens, amoniako ir metano okeanas, Giliau – nedidelis branduolys.
Saulės sistemos planetos – Neptūnas
Palydovai – atrasta 13 palydovų
Saulės sistemos planetos – Nykštukinės planetos
30-50 AV Plutonas – 2274 km Charonas – 1200 km
Saulės sistemos planetos – Kuperio juosta
50 AV nuo Saul ės Apie 1000 objektų, Dauguma keliu šimtų km skersmens, Sudėtis – amoniakas, metanas, vanduo.