Transcript Vandens taupymas buityje
Slide 1
Vandens taupymas
buityje
Slide 2
Vandens suvartojimas pasaulyje
Slide 3
Lietuvoje
Lietuvos Statistikos Departamento pateikiami
duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis vandens
suvartojimas mieste siekia apie 90 l/žm/d, o
vidutinis vandens suvartojimas kaimo vietovėse
siekia apie 70 l/žm/d. Tai yra mažiau, nei
rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas
reikiamai žmogaus higienai palaikyti.
Slide 4
Bet kaip taupyti vandenį?
Slide 5
Pateiksiu Jums keletą vandens taupimo
būdų buityje
Slide 6
Dažna šeimininkė ar šeimininkas paliudys, jog
neretai virtuvėje ar vonioje čiaupas šiek tiek
praleidžia vandenį, laša. Kas tai yra lašas? Juokas ir
tiek. Bet, tarkime, iš krano išlaša vienas lašas per
vieną sekundę. Vadinasi, per parą išlašės apie …..
20 litrų. Per vienerius mietus – 7,3 kubiniai metrai
vandens. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ tarifą už
tiek mes sumokėsime 30,81 Lt.
Slide 7
Slide 8
Tačiau neišsigąskite, nereikia manyti, jog būtina
iš karto keisti kraną į naują (nors kartais tikrai
praverstų ir tai) ir skaičiuoti ar apsimoka. Gal
tegu sau laša? Dažniausia tam, kad sutvarkyti
problemą, užtenka tik pakeisti tarpinę, kurios
kaina apie 0,50 lt. ir kranas toliau sėkmingai
Jums tarnaus.
Slide 9
Jeigu turite senus kranus, sutaupyti galite prie
krano pritvirtindami aeratorių. Aeratorius
sumaišo vandenį su oru, tad plaunant indus ar
rankas galima sutaupyti iki 50 % vandens. Nauji
kranai dažniausia juos turi.
Slide 10
Slide 11
Ne visi žino, kad vandens kiekio sunaudojimas
labai priklauso nuo slėgio vandentiekyje, tad
jeigu jūsų vandentiekio sistemoje jis aukštas,
apsimoka investuoti į slėgio reguliatorių, kuris jį
sumažintų. Pavyzdžiui, jei jūsų vandentiekio
sistemoje slėgis yra 4 atmosferos (bar), o
sumažintumėte iki 2 atmosferų (bar), tai
sutaupytumėte apie 25% vandens.
Slide 12
Slide 13
Tualetas, tai ne tik vieta kur karaliai pėsčiomis
vaikščioja, bet ir vieta, kur kartais „karališkai“
naudojamas vanduo. Pasaulyje, kuriame šitaip
trūksta geriamo vandens, tiesiog absurdiška
atrodo nuleidinėti vandenį į unitazą. Tai viena
didžiausių civilizacijos problemų, ypač dabar, kai
daugelyje šalių žmonėms nepakankama vandens
atsigerti ir nusiprausti.
Slide 14
Slide 15
Sugedusi klozeto vandens nuleidimo sistema
atneša dar daugiau nuostolių nei varvantis
kranas. Paskaičiuokime. Tarkime, jog
neužsandarintas vandens nuleidimo
mechanizmas per parą praleidžia 60-70 litrų, per
mėnesį – apie 2 m3, o per metus virš 23 m3.
Nepatikėsite, bet pagal „Vilniaus vandenų“ tarifą
galiausiai susidaro gana apvali suma – 100 Lt.
Slide 16
Slide 17
Kaip įsitikinti ar klozeto nuleidimo mechanizmas
yra sandarus? Rekomenduojame pabandyti štai
ką. Įpilkite į bakelį truputėlį natūralių dažų (kurie
lengvai nusivalo) ir po 30-40 minučių patikrinkite
klozetą, ar neatsirado spalvotų juostų. Jeigu
atsirado, tuomet reikėtų keisti mechanizmo
tarpines. Jeigu nepadeda, tuomet patartina
investuoti į naują mechanizmą.
Slide 18
Slide 19
Jeigu apsisprendėte keisti vandens nuleidimo
mechanizmą, rekomenduočiau ekonomišką,
kuris turi du (3/6 litrų) rėžimus ir „stop“ funkciją.
Toks sprendimas jums kainuos šiek tiek brangiau
už įprastą, bet patikėkite, jis labai greitai jums
atsipirks.
Slide 20
Slide 21
Žinoma, taupant nereikėtų perlenkti lazdos ir
nuleidinėti vandenį tik kas kelintą kartą.
Ekspertai pataria išsirinkti mažesnį vandens
bakelį arba į senuosius įdėti vieno litro ar didesnį
butelį, pripiltą vandens ir taip kaskart būtent tiek
ir sutaupyti nuleidžiant vandenį.
Slide 22
Vandenį taupyti padeda ir technologiniai
sprendimai. Štai dizaineris Yeongwoo Kim
pasiūlė tualete sujungti dvi funkcijas į vieną.
Kam nuleidinėti vandenį po „mažo gamtinio
reikalo“ ir po to prie praustuvo dar antra tiek
nuleisti vandens plaunant rankas, jei galima visa
tai apjungti?
Slide 23
Slide 24
1 klausimas. Ar užsukate čiaupą,
kai valote dantis ar skutate barzdą?
Slide 25
NE? Tuomet paskaičiuokime: paprastai iš krano,
kai vandens slėgis yra 0,1 mPa, išbėga 0,07 litrų
per sekundę arba 4 litrai per minutę.
Įsivaizduokime 4 asmenų šeimą. Dantų valymo
procedūra vienam žmogui trunka apie 3 minutes
2 kartus per dieną. Jeigu visi šeimos nariai
taupytų vandenį ir užsuktų čiaupą valydami
dantis, skirtumas būtų toks: kasdien tokia šeima
sutaupytų 100 litrų vandens, per mėnesį 3 m3,
per metus 36 m3.
Slide 26
Slide 27
2 klausimas. Ar vietoj maudynių
duše renkatės vonią?
Slide 28
Jei atsakėte TAIP, tuomet vėl paskaičiuokime.
Pavyzdžiui, paimsim vėl tą pačią keturių asmenų
šeimą. Sunku pasakyti, kiek kartų asmuo
maudosi vonioje, todėl lieka pasitikėti statistika.
O statistika tvirtina, kad vidutiniškai žmogus
maudosi vonioje 3 kartus per savaitę. Taigi,
maudynėms vonioje reikia pripilti apie 200 litrų
vandens. Tai reiškia, kad keturių asmenų šeima
per savaitę sunaudos 2400 litrų, per metus –
125 m3.
Slide 29
Slide 30
Dabar paskaičiuosime, kiek ta pati šeima
sutaupytų vandens, jeigu naudotųsi dušu vietoj
vonios. Vienam žmogui nusiprausti duše
vidutiniškai pakanka 4 minučių. Per minutę
vandens debitas sudaro apie 15 litrų, vadinasi
keturių asmenų šeimai reikia apie 240 litrų
vandens per parą, arba 86 m3 vandens per
metus. Aritmetika labai paprasta – šeima
sutaupys beveik 40 m3 per metus. Be to, ar
žinojote, kad dušas yra net tik gerokai
ekonomiškesnis būdas, bet ir daug
higieniškesnis.
Slide 31
Slide 32
3 klausimas. Ar muilindamiesi ir
trinkdami galvą paliekate atsuktą
čiaupą?
Slide 33
Jei atsakymas TAIP, taupumo vardan jį reikėtų
užsukti. O jei vis dėlto negalite atsisakyti
mėgavimosi vandeniu, yra maža gudrybė, kuri leis
šiek tiek sumažinti vandens kiekį net ir šioje
situacijoje. Tai – ekonomiškas purškimas.
Naujuose dušo purkštuvuose yra galimybė
nustatyti tokį purškimą, tad, jeigu neturite, labai
rekomenduotumėme įsigyti. Maudymosi kokybė ir
komfortas tikrai nenukentės, o vandens
sunaudojimas sumažės net apie 10-15%. Keturių
asmenų šeima pasirinkusi taupyti padedančią
dušo galvutę, per metus sunaudoja 75 kub. m.
mažiau vandens.
Slide 34
Slide 35
4 klausimas. Ar laukdami tinkamos
temperatūros vandens, leidžiate
vandeniui tekėti į valias?
Slide 36
Jei atsakėte TAIP, reikėtų atsisakyti šio įpročio. Tai
nereiškia, kad turite maudytis lediniame
vandenyje. Štai kaip mes siūlome sutaupyti:
pirmiausia, pripildykite vonią 1/3 šalto vandens, o
tik po to – karštu vandeniu tiek, kad Jums būtų
komfortiška. O jei laukiate atitekant šilto vandens
ne maudynėms, tuomet tegul bėga
„nereikalingas“ vanduo į dubenį, vonelę ar kibirą.
Vėliau šį vandenį kuo puikiausiai galėsite
panaudoti indams perplauti, dulkėms valyti ir pan.
Slide 37
Slide 38
5 klausimas. Maudotės duše
kasdien?
Slide 39
Jei atsakėte TAIP, pagalvokite, kodėl tai darote.
Mes nesiūlome nesiprausti, tačiau yra teigiama,
kad kasdienis dušas tėra įprotis atėjęs iš tų laikų,
kai žmonės buvo daug aktyvesni, o šiuolaikiniam
mažai judančiam žmogui pakanka per savaitę po
dušu palįsti tik tris kartus. Kasdienei švarai
palaikyti visiškai pakanka problemų keliančias
kūno vietas nušluostyti muilinu, drėgnu
rankšluosčiu. Pasirinkusieji tokį gyvenimo būdą
teigia, kad jie taip sutaupo vandenį ir kartu
neišsausina kūno odos.
Slide 40
Slide 41
Sakoma, kad virtuvė yra antra vieta, pagal
išleidžiamą vandens kiekį. Jei yra galimybė,
pirmiausia reikėtų atnaujinti santechnikos
prietaisus, nes naujos technologijos apjungia
tris funkcijas – ne tik taupo vandenį, yra
patogesnės, bet ir saugo aplinką. Vienas iš
sprendimų ir ko gero pats efektyviausias –
indaplovė. Dabartinės indaplovės sunaudoja 37
procentais mažiau vandens, nei plaunant
rankomis. Paskaičiuota, kad dvylikai žmonių
skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia
apie 60 litrų vandens, o indaplovė tam
sunaudoja tik 15 litrų vandens.
Slide 42
Slide 43
Dar vienas iš sprendimų – bekontaktis
maišytuvas, kuris dažniau naudojamas viešose
vietose, bet gali būti pritaikomas ir virtuvėje.
Bekontaktis maišytuvas pradeda veikti tik
pakišus rankas ir nustoja veikti jas atitraukus. Šis
prietaisas 1) naudoja gerokai mažiau vandens, 2)
jame galima nustatyti optimalią srovės jėgą ir
temperatūrą.
Slide 44
Kitas būdas sumažinti vandens sunaudojimą –
sumontuoti momentinį vandens šildymo kraną.
Tai ir komfortiška, ir eliminuoja būtinybę nuleisti
šaltą vandenį. Iš pradžių, paleidus vandenį,
dažniausia bėga šaltas vanduo. Momentinis
vandens šildymo prietaisas sušildo vandenį iki
nustatytos temperatūros. Kai pasirodo karštas
vanduo iš vandentiekio, prietaisas automatiškai
išsijungia.
Slide 45
Slide 46
Jei indaplovės neturite, plaudami indus
rankomis, užkimškite nuleidimo vamzdžio angą
kamščiu ir plaukite indus pripildytoje kriauklėje.
Geriausia – nenaudodami plovimų priemonių.
Na, o perskalauti indus reikia bėgančiu
vandeniu. Tačiau, net ir skalaujant tikrai neverta
atsukti čiaupo visu stiprumu. Tegu srovė bėga
nestipriai, indams perskalauti to visiškai
pakanka. Teigiama, kad taip galima sutaupyti
dvigubai daugiau vandens, nei plaunant
indaplovėje.
Slide 47
Slide 48
Vandenį virtuvėje eikvojame ne tik neteisingai
plaudami indus, bet ir gamindami maistą.
Pirmiausia, virdami produktus nepersistenkite ir
neperpildykite puodų vandeniu – daržovių
puodui išvirti visiškai pakanka vos ketvirtadalio
litro vandens. Tiesiog uždenkite dangčiu: 1) garai
atliks savo darbą, 2) išsaugosite gerąsias maisto
savybes.
Slide 49
Slide 50
Žinote, kaip sutaupyti nors 1 litrą vandens per
dieną? Ogi daržoves ir kitus produktus plaukite
ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje pripiltame
vandens. Taip pat virdami kavą ar arbatą sau,
nepilkite vandens tiek, kiek šešiems žmonėms.
Virkite tik tiek, kiek iš tiesų reikia.
Slide 51
Slide 52
Pabaigai noriu priminti, kad gėlo vandens
ištekliai žemėje senka, o vandens užterštumas
yra didžiulė problema. Kita vertus, kaip teigia
žymus Vilniaus universiteto profesorius emeritas
J. Grigas, tarša pirmiausia prasideda mūsų
protuose. Todėl kiekvienas atskirai ir kartu
mokykimės patys bei kitus paakinkime
pasistengti paprastuose kasdieniuose darbuose
taupyti tai, kas kuria gyvybę, kas mus maitina ir
moko, kaip reikia gyventi.
Slide 53
Naudota informacija
• http://www.taupuslaistymas.lt
• http://www.google.lt/imghp?hl=lt&tab=ii
• http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2006~D_20060529_12015248251/DS.005.0.01.ETD
Vandens taupymas
buityje
Slide 2
Vandens suvartojimas pasaulyje
Slide 3
Lietuvoje
Lietuvos Statistikos Departamento pateikiami
duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis vandens
suvartojimas mieste siekia apie 90 l/žm/d, o
vidutinis vandens suvartojimas kaimo vietovėse
siekia apie 70 l/žm/d. Tai yra mažiau, nei
rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas
reikiamai žmogaus higienai palaikyti.
Slide 4
Bet kaip taupyti vandenį?
Slide 5
Pateiksiu Jums keletą vandens taupimo
būdų buityje
Slide 6
Dažna šeimininkė ar šeimininkas paliudys, jog
neretai virtuvėje ar vonioje čiaupas šiek tiek
praleidžia vandenį, laša. Kas tai yra lašas? Juokas ir
tiek. Bet, tarkime, iš krano išlaša vienas lašas per
vieną sekundę. Vadinasi, per parą išlašės apie …..
20 litrų. Per vienerius mietus – 7,3 kubiniai metrai
vandens. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ tarifą už
tiek mes sumokėsime 30,81 Lt.
Slide 7
Slide 8
Tačiau neišsigąskite, nereikia manyti, jog būtina
iš karto keisti kraną į naują (nors kartais tikrai
praverstų ir tai) ir skaičiuoti ar apsimoka. Gal
tegu sau laša? Dažniausia tam, kad sutvarkyti
problemą, užtenka tik pakeisti tarpinę, kurios
kaina apie 0,50 lt. ir kranas toliau sėkmingai
Jums tarnaus.
Slide 9
Jeigu turite senus kranus, sutaupyti galite prie
krano pritvirtindami aeratorių. Aeratorius
sumaišo vandenį su oru, tad plaunant indus ar
rankas galima sutaupyti iki 50 % vandens. Nauji
kranai dažniausia juos turi.
Slide 10
Slide 11
Ne visi žino, kad vandens kiekio sunaudojimas
labai priklauso nuo slėgio vandentiekyje, tad
jeigu jūsų vandentiekio sistemoje jis aukštas,
apsimoka investuoti į slėgio reguliatorių, kuris jį
sumažintų. Pavyzdžiui, jei jūsų vandentiekio
sistemoje slėgis yra 4 atmosferos (bar), o
sumažintumėte iki 2 atmosferų (bar), tai
sutaupytumėte apie 25% vandens.
Slide 12
Slide 13
Tualetas, tai ne tik vieta kur karaliai pėsčiomis
vaikščioja, bet ir vieta, kur kartais „karališkai“
naudojamas vanduo. Pasaulyje, kuriame šitaip
trūksta geriamo vandens, tiesiog absurdiška
atrodo nuleidinėti vandenį į unitazą. Tai viena
didžiausių civilizacijos problemų, ypač dabar, kai
daugelyje šalių žmonėms nepakankama vandens
atsigerti ir nusiprausti.
Slide 14
Slide 15
Sugedusi klozeto vandens nuleidimo sistema
atneša dar daugiau nuostolių nei varvantis
kranas. Paskaičiuokime. Tarkime, jog
neužsandarintas vandens nuleidimo
mechanizmas per parą praleidžia 60-70 litrų, per
mėnesį – apie 2 m3, o per metus virš 23 m3.
Nepatikėsite, bet pagal „Vilniaus vandenų“ tarifą
galiausiai susidaro gana apvali suma – 100 Lt.
Slide 16
Slide 17
Kaip įsitikinti ar klozeto nuleidimo mechanizmas
yra sandarus? Rekomenduojame pabandyti štai
ką. Įpilkite į bakelį truputėlį natūralių dažų (kurie
lengvai nusivalo) ir po 30-40 minučių patikrinkite
klozetą, ar neatsirado spalvotų juostų. Jeigu
atsirado, tuomet reikėtų keisti mechanizmo
tarpines. Jeigu nepadeda, tuomet patartina
investuoti į naują mechanizmą.
Slide 18
Slide 19
Jeigu apsisprendėte keisti vandens nuleidimo
mechanizmą, rekomenduočiau ekonomišką,
kuris turi du (3/6 litrų) rėžimus ir „stop“ funkciją.
Toks sprendimas jums kainuos šiek tiek brangiau
už įprastą, bet patikėkite, jis labai greitai jums
atsipirks.
Slide 20
Slide 21
Žinoma, taupant nereikėtų perlenkti lazdos ir
nuleidinėti vandenį tik kas kelintą kartą.
Ekspertai pataria išsirinkti mažesnį vandens
bakelį arba į senuosius įdėti vieno litro ar didesnį
butelį, pripiltą vandens ir taip kaskart būtent tiek
ir sutaupyti nuleidžiant vandenį.
Slide 22
Vandenį taupyti padeda ir technologiniai
sprendimai. Štai dizaineris Yeongwoo Kim
pasiūlė tualete sujungti dvi funkcijas į vieną.
Kam nuleidinėti vandenį po „mažo gamtinio
reikalo“ ir po to prie praustuvo dar antra tiek
nuleisti vandens plaunant rankas, jei galima visa
tai apjungti?
Slide 23
Slide 24
1 klausimas. Ar užsukate čiaupą,
kai valote dantis ar skutate barzdą?
Slide 25
NE? Tuomet paskaičiuokime: paprastai iš krano,
kai vandens slėgis yra 0,1 mPa, išbėga 0,07 litrų
per sekundę arba 4 litrai per minutę.
Įsivaizduokime 4 asmenų šeimą. Dantų valymo
procedūra vienam žmogui trunka apie 3 minutes
2 kartus per dieną. Jeigu visi šeimos nariai
taupytų vandenį ir užsuktų čiaupą valydami
dantis, skirtumas būtų toks: kasdien tokia šeima
sutaupytų 100 litrų vandens, per mėnesį 3 m3,
per metus 36 m3.
Slide 26
Slide 27
2 klausimas. Ar vietoj maudynių
duše renkatės vonią?
Slide 28
Jei atsakėte TAIP, tuomet vėl paskaičiuokime.
Pavyzdžiui, paimsim vėl tą pačią keturių asmenų
šeimą. Sunku pasakyti, kiek kartų asmuo
maudosi vonioje, todėl lieka pasitikėti statistika.
O statistika tvirtina, kad vidutiniškai žmogus
maudosi vonioje 3 kartus per savaitę. Taigi,
maudynėms vonioje reikia pripilti apie 200 litrų
vandens. Tai reiškia, kad keturių asmenų šeima
per savaitę sunaudos 2400 litrų, per metus –
125 m3.
Slide 29
Slide 30
Dabar paskaičiuosime, kiek ta pati šeima
sutaupytų vandens, jeigu naudotųsi dušu vietoj
vonios. Vienam žmogui nusiprausti duše
vidutiniškai pakanka 4 minučių. Per minutę
vandens debitas sudaro apie 15 litrų, vadinasi
keturių asmenų šeimai reikia apie 240 litrų
vandens per parą, arba 86 m3 vandens per
metus. Aritmetika labai paprasta – šeima
sutaupys beveik 40 m3 per metus. Be to, ar
žinojote, kad dušas yra net tik gerokai
ekonomiškesnis būdas, bet ir daug
higieniškesnis.
Slide 31
Slide 32
3 klausimas. Ar muilindamiesi ir
trinkdami galvą paliekate atsuktą
čiaupą?
Slide 33
Jei atsakymas TAIP, taupumo vardan jį reikėtų
užsukti. O jei vis dėlto negalite atsisakyti
mėgavimosi vandeniu, yra maža gudrybė, kuri leis
šiek tiek sumažinti vandens kiekį net ir šioje
situacijoje. Tai – ekonomiškas purškimas.
Naujuose dušo purkštuvuose yra galimybė
nustatyti tokį purškimą, tad, jeigu neturite, labai
rekomenduotumėme įsigyti. Maudymosi kokybė ir
komfortas tikrai nenukentės, o vandens
sunaudojimas sumažės net apie 10-15%. Keturių
asmenų šeima pasirinkusi taupyti padedančią
dušo galvutę, per metus sunaudoja 75 kub. m.
mažiau vandens.
Slide 34
Slide 35
4 klausimas. Ar laukdami tinkamos
temperatūros vandens, leidžiate
vandeniui tekėti į valias?
Slide 36
Jei atsakėte TAIP, reikėtų atsisakyti šio įpročio. Tai
nereiškia, kad turite maudytis lediniame
vandenyje. Štai kaip mes siūlome sutaupyti:
pirmiausia, pripildykite vonią 1/3 šalto vandens, o
tik po to – karštu vandeniu tiek, kad Jums būtų
komfortiška. O jei laukiate atitekant šilto vandens
ne maudynėms, tuomet tegul bėga
„nereikalingas“ vanduo į dubenį, vonelę ar kibirą.
Vėliau šį vandenį kuo puikiausiai galėsite
panaudoti indams perplauti, dulkėms valyti ir pan.
Slide 37
Slide 38
5 klausimas. Maudotės duše
kasdien?
Slide 39
Jei atsakėte TAIP, pagalvokite, kodėl tai darote.
Mes nesiūlome nesiprausti, tačiau yra teigiama,
kad kasdienis dušas tėra įprotis atėjęs iš tų laikų,
kai žmonės buvo daug aktyvesni, o šiuolaikiniam
mažai judančiam žmogui pakanka per savaitę po
dušu palįsti tik tris kartus. Kasdienei švarai
palaikyti visiškai pakanka problemų keliančias
kūno vietas nušluostyti muilinu, drėgnu
rankšluosčiu. Pasirinkusieji tokį gyvenimo būdą
teigia, kad jie taip sutaupo vandenį ir kartu
neišsausina kūno odos.
Slide 40
Slide 41
Sakoma, kad virtuvė yra antra vieta, pagal
išleidžiamą vandens kiekį. Jei yra galimybė,
pirmiausia reikėtų atnaujinti santechnikos
prietaisus, nes naujos technologijos apjungia
tris funkcijas – ne tik taupo vandenį, yra
patogesnės, bet ir saugo aplinką. Vienas iš
sprendimų ir ko gero pats efektyviausias –
indaplovė. Dabartinės indaplovės sunaudoja 37
procentais mažiau vandens, nei plaunant
rankomis. Paskaičiuota, kad dvylikai žmonių
skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia
apie 60 litrų vandens, o indaplovė tam
sunaudoja tik 15 litrų vandens.
Slide 42
Slide 43
Dar vienas iš sprendimų – bekontaktis
maišytuvas, kuris dažniau naudojamas viešose
vietose, bet gali būti pritaikomas ir virtuvėje.
Bekontaktis maišytuvas pradeda veikti tik
pakišus rankas ir nustoja veikti jas atitraukus. Šis
prietaisas 1) naudoja gerokai mažiau vandens, 2)
jame galima nustatyti optimalią srovės jėgą ir
temperatūrą.
Slide 44
Kitas būdas sumažinti vandens sunaudojimą –
sumontuoti momentinį vandens šildymo kraną.
Tai ir komfortiška, ir eliminuoja būtinybę nuleisti
šaltą vandenį. Iš pradžių, paleidus vandenį,
dažniausia bėga šaltas vanduo. Momentinis
vandens šildymo prietaisas sušildo vandenį iki
nustatytos temperatūros. Kai pasirodo karštas
vanduo iš vandentiekio, prietaisas automatiškai
išsijungia.
Slide 45
Slide 46
Jei indaplovės neturite, plaudami indus
rankomis, užkimškite nuleidimo vamzdžio angą
kamščiu ir plaukite indus pripildytoje kriauklėje.
Geriausia – nenaudodami plovimų priemonių.
Na, o perskalauti indus reikia bėgančiu
vandeniu. Tačiau, net ir skalaujant tikrai neverta
atsukti čiaupo visu stiprumu. Tegu srovė bėga
nestipriai, indams perskalauti to visiškai
pakanka. Teigiama, kad taip galima sutaupyti
dvigubai daugiau vandens, nei plaunant
indaplovėje.
Slide 47
Slide 48
Vandenį virtuvėje eikvojame ne tik neteisingai
plaudami indus, bet ir gamindami maistą.
Pirmiausia, virdami produktus nepersistenkite ir
neperpildykite puodų vandeniu – daržovių
puodui išvirti visiškai pakanka vos ketvirtadalio
litro vandens. Tiesiog uždenkite dangčiu: 1) garai
atliks savo darbą, 2) išsaugosite gerąsias maisto
savybes.
Slide 49
Slide 50
Žinote, kaip sutaupyti nors 1 litrą vandens per
dieną? Ogi daržoves ir kitus produktus plaukite
ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje pripiltame
vandens. Taip pat virdami kavą ar arbatą sau,
nepilkite vandens tiek, kiek šešiems žmonėms.
Virkite tik tiek, kiek iš tiesų reikia.
Slide 51
Slide 52
Pabaigai noriu priminti, kad gėlo vandens
ištekliai žemėje senka, o vandens užterštumas
yra didžiulė problema. Kita vertus, kaip teigia
žymus Vilniaus universiteto profesorius emeritas
J. Grigas, tarša pirmiausia prasideda mūsų
protuose. Todėl kiekvienas atskirai ir kartu
mokykimės patys bei kitus paakinkime
pasistengti paprastuose kasdieniuose darbuose
taupyti tai, kas kuria gyvybę, kas mus maitina ir
moko, kaip reikia gyventi.
Slide 53
Naudota informacija
• http://www.taupuslaistymas.lt
• http://www.google.lt/imghp?hl=lt&tab=ii
• http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:E.02~2006~D_20060529_12015248251/DS.005.0.01.ETD