Transcript Ar galiu pakeisti aplinką, kurioje gyvenu

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
Geografinis tiriamasis darbas
„Ar galiu pakeisti aplinką,
kurioje gyvenu?“
Paruošė:
Rūta Prušinskaitė 1b
Gabija Pakėnaitė 1b
Lolita Žutautaitė 1b
Vadovė:
E. Miliauskienė 1
Turinys
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
Tikslas ir uždavinys
Tarša
Taršos rūšys ir jų žala
Internetinės apklausos rezultatai
Pagrindiniai taršos šaltiniai Klaipėdos mieste
Bendra aplinkos oro taršos apžvalga Klaipėdos mieste
Uosto zonos tarša
„Miesto“ zonos tarša
Klaipėdos LEZ zonos tarša
Kiekvienos miesto zonos indelis į aplinkos taršą
Patarimai kaip tausoti gamtą
IŠVADOS
ŠALTINIAI
2
Tikslas
• Susipažinti su Klaipėdos miesto oro
užterštumo būkle.
Uždavinys
• Įrodyti, kad galime pakeisti aplinką, kurioje
gyvename.
3
Tarša - kas tai?
Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į
orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali
nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas,
žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą.
4
Taršos rūšys
Jų žala
5
Oro teršėjai
stacionarūs taršos
šaltiniai:
pramonės, energetikos
(katilinės, šiluminės
elektrinės)
objektai
mobilūs taršos
šaltiniai:
transportas
6
Vandens tarša
Vanduo užteršiamas:
 dėl žemės ūkio nuotekų
 netoli esančių kasyklų ir gamyklų
 atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis
atsikratoma netinkamose vietose.
7
Šiukšlinimas
Dažniausiai šiukšlės susideda
iš plastiko, metalo ar stiklo –
medžiagų, kurios aplinkoje
ilgai nesuyra.
8
Dirvožemio tarša
Dirvožemis užteršiamas, kai
pavojingos medžiagos išpilamos
ar užkasamos į žemę.
(Pesticidai, įv. cheminiai
junginiai)
9
Duomenys parodė, kad :
Šios taršos lemia susirgimus širdies,
kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis
Į organizmą patekus nuodingoms medžiagoms
didėja rizika susirgti diabetu, endokrininėmis
ligomis
Nuodingos medžiagos kaupiasi žuvų
organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų
žmonėms ir gyvūnams.
10
Internetinės apklausos rezultatai
11
Viso respondentų: 61
Vyras: 13
Ar stengiatės taupyti vandenį;
popierių?
Moteris: 45
Vidutinis amžius: 16.5 m.
37.8%
Ar stengiatės pirkti
produktus su mažesniu
kiekiu įpakavimo?
62.2%
24.3%
75.7%
12
Ar susimąstote, kokia yra oro
tarša jūsų mieste?
54.1%
40.5%
5.4%
Ar rūšiuojate šiukšles?
36.2%
Ar skatinate kitus
rūšiuoti šiukšles?
25.9%
37.9 %
37.9%
62.1%
13
Ar domitės, kaip reikėtų saugoti
gamtą?
Ar dalyvaujate aplinkos
tvarkymo akcijose?
20.7%
32.8%
67.2%
50%
29.3%
14
Ką daryti, kad mažiau terštume gamtą?
Apklaustieji vienbalsiai atsakė, kad reikia:
žmones mokyti mylėti ir gerbti gamtą
nekirsti medžių, o juos sodinti
sumažinti gamyklų skaičių
rinktis ekologišką produkciją ir prekes, kurios
yra vietinės, nes gabenant jas deginamas kuras,
kuris teršia aplinką
Plastikinius maišelius pakeisti daugiakartiniais
15
naudotis alternatyviomis transporto
priemonėmis – dviračiais, riedučiais ir t.t.
važinėti viešuoju transportu, vaikščioti
pėsčiomis
sutvarkyti automobilius taip, kad į aplinką
patektų kuo mažesnis kiekis teršalų, vietoje
kuro naudoti elektrą
padaryti atskirus kelius sunkvežimiams
nemėtyti šiukšlių, o jas rinkti ir rūšiuoti.
dažniau rengti aplinkos tvarkymo akcijas
taupyti vandenį ir elektrą
16
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai
Klaipėdos mieste
17
Klaipėdos miesto
stacionarių
aplinkos oro taršos
šaltinių žemėlapis
uosto įmonė
energetikos įmonė
miesto įmonė
LEZ įmonė
18
Bendra aplinkos oro taršos
apžvalga Klaipėdos mieste
19
2012m.
2011m.
20
Išmestų teršalų kiekis (tonos) iš stacionarių
taršos šaltinių 2005-2009 m.
14000
12000
10000
8000
6000
Klaipėdos miestas
4000
Klaipėdos apskritis
2000
0
2005 2006 2007 2008 2009
Klaipėdos miestas 6576 6023.8 4688.7 5093.9 4963.6
Klaipėdos apskritis 12229.4 10214.9 7861.2 8087.2 7925.8
21
Teršalų emisija į aplinkos orą iš
stacionarių taršos šaltinių Lietuvoje
2012 m.
22
23
Pagrindiniai išmetami teršalai
2003 – 2008 m.
Pagal išmetamų teršalų
struktūrą išmetimuose
į aplinkos orą vyrauja
5 pagrindiniai teršalaiLOJ, CO, NOx, KD ir
SO2
5%
11%
7%
49%
8%
20%
LOJ
CO
KD
Nox
SO2
Kiti
24
Daugiausia teršalų, tenkančių
vienam klaipėdiečiui yra: dujinės ir skystosios
medžiagos bei lakūs organiniai junginiai.
25
Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse –
Centro ir Šilutės plento.
26
Išmetamų teršalų kitimo tendencija
energetikos ir pramonės sektoriuose
2003-2008 m.
6000
2500
5313
5000
t/m
2000
t/m
1500
4739
4578
4090
4000
3592
2822
3000
1000
2000
500
1000
0
2003 2004 2005 2006 2007 2008
2062.7 2096.3 1997.9 1934.1 1867 1502.4
Energetikos
0
2003
2004
2005
2006
Pramonės
2007
2008
27
Uosto zonos tarša
28
Stacionarūs aplinkos oro taršos
šaltiniais uosto zonoje
Klaipėdos Nafta
Krovinių terminalas
KLASCO
Baltijos laivų statykla
Laivitė
BEGA
BKT
Smeltė
Kartonas
KKKT
Premator
Kuusakoski
Vakarų laivų gamykla
29
Bendra teršalų emisija Uosto zonoje
2003-2008 m.
4500
4000
3500
t/m
3000
2500
2000
1500
1000
500
0
Viso
LOJ
2003
4273
3497
2004
3826
2923
2005
4049
3052
2006
3985
2908
2007
2803
1691
2008
3127
2384
30
Išmetamų teršalų kiekis iš Uosto
zonoje veikiančių įmonių
2003-2008m.
AB "Klaipedos nafta"
8%
14%
15%
4%
59%
UAB "Baltijos laivų
statykla"
AB "Vakarų laivų
gamykla"
UAB "Baltic Premator
Klaipėda"
Kitos
31
„Miesto“ zonos tarša
32
33
Bendra teršalų emisija “Miesto” zonoje
2003-2008 m
2500
2000
t/m
1500
1000
500
0
Viso
2003
1946
2004
1898
2005
1804
2006
1689
2007
1636
2008
1499
34
LEZ zonos tarša
35
36
Bendra teršalų emisija LEZ zonoje
2003-2008 m.
400
t/m
300
200
100
0
2003
Viso 302
2004
331
2005
343
2006
211
2007
149
2008
145
37
KIEKVIENOS MIESTO ZONOS INDĖLIS Į
APLINKOS ORO TARŠĄ
2003 – 2008m.
3%
uosto zona
31%
miesto zona
66%
LEZ zona
38
Šie nedideli elgsenos pokyčiai neturės
didelės įtakos Jūsų gyvenimo kokybei, o
poveikis aplinkai bus milžiniškas

39
 Rūšiuokite atliekas: popierius, plastikas, stiklas,
metalas metami atskirai, o organines atliekas galite
panaudoti kompostui.
 Atpraskite naudoti plastikinius maišus, rinkitės tik
daugkartinio naudojimo maišus.
 Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą.
 Namuose visus elektros prietaisus išjunkite iš tinklo.
 Įsitikinkite, ar namų langai, židiniai, plyšiai tarp durų,
sienų sujungimai yra sandarūs.
40
Nepersivalgykite, subalansuokite mitybą.
Dažniau rinkitės vegetarišką, Jūsų regione
pagamintą, sezoninį maistą
Kai kurie Jūsų pamėgti maisto produktai –
nykstančios rūšys, domėkitės ką valgote.
Pirkite bilietus internetu. Jei įmanoma,
nespausdinkite jų ant popieriaus.
41
Išvados
Visos taršos rūšys yra kenksmingos, nes jos
sukelia ligas, darko kraštovaizdį, gyvūnai
netenka būstų ir t.t
Nuo kiekvieno žmogaus priklauso gamta ir
kaip ji atrodis ateity. Atrodo mažas pakeitimas,
bet jis gali daug ką pakeisti.
Žmogus mano, išmetęs mažą šiukšlę
nepakenks aplinkai, tačiau mūsų yra 7mlrd. Ir
taip mano visi.
42
Gamtą reikia saugoti, nes ji suteikia visas
tinkančias mums gyvenimo sąlygas.
Mūsų apklausa parodė. Daugelis žmonių
supranta, kad teršia aplinką, bet jie nesiima
jokių priemonių tai pakeisti.
Mes galime pakeisti aplinką, jeigu mes
pradesime mažiau teršti aplinką, rušiuotume
šiukšles, į gamyklas dėtume filtrus, gyvenimas
palengvėtų, mažiau sirgtų žmonių ir gamta
taptų švaresnė.
43
Šaltiniai
• http://www.ekorekomendacijos.lt
• http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=4cff2
6a3-ece5-46be-ad58-c8d14b94bea6
• http://grynas.delfi.lt/aplinka/kokia-zala-darotarsa.d?id=56830077
• http://www.sveikatosbiuras.lt/bylos/Oro%20t
ar%C5%A1a%20Klaip%C4%97doje.pdf
44