Laisvoji elektros rinka Lietuvoje

Rinkos struktūra šiandien

Didmeninė rinka: Gamintojų – elektros tiekėjų prekyba

Tiekėjai Birža Gamintojai Perdavimo tinklai

1

Reguliatorius Vartotojai

Mažmeninė rinka: tiekėjų konkurencija dėl vartotojų

Skirstymo tinklai

Elektros transportavimas: valstybės reguliuojama monopolinė veikla

Laisvos elektros rinkos privalumai

  Gamintojai konkuruoja tarpusavyje, siūlydami palankiausias sąlygas ir kainą; Tiekėjai konkuruoja tarpusavyje, pirkdami elektros energiją; Gamintojai Prekyba rinkoje   Prekyboje dalyvauja šalies ir kaimyninių valstybių gamintojai ir tiekėjai; Visiems rinkos dalyviams vienodos sąlygos dalyvauti ir konkuruoti.

2

Vartotojai

3

Ką reiškia rinkos pokyčiai vartotojui?

Baltijos šalyse didžiausia konkurencija tarp tiekėjų – Lietuvoje.

Elektros transportavimas Elektros tiekėjų skaičius Baltijos šalyse:

Gamintojai

Estijoje – Latvijoje –

10 tiekėjų 7 tiekėjai

Lietuvoje –

net 27 tiekėjai*

Perdavimo tinklai Skirstymo tinklai

Birža Tiekėjai

Elektros kainos tiekimas * Vykdė veiklą 2012 m. pabaigoje

Vartotojai

4

Elektros energijos tarifas

Elektra (įsigijimo kaina) Sisteminės paslaugos VIAP kaina

Elektros tarifas, ct/kWh (be PVM)

Visuomeninio tiekimo kaina Skirstymas vidutinės įtampos tinklais Perdavimas aukštos įtampos tinklais Skirstymas žemos įtampos tinklais

Elektros, kaip prekės kainos dalis (41 proc.) Elektros transportavimas (59 proc.)

5

Prekybos elektra būdai

 Prekyba

dvišalių sutarčių

pagrindu galima tarp rinkos dalyvių, pageidaujančių prekiauti tiesiogiai tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis (kainos, kiekiai, atsiskaitymo sąlygos ir pan.)  Prekyba

elektros biržoje:

Skaidri prekybos vieta, kurioje dalyviai be išankstinių susitarimų įsigyja ar parduoda elektros energiją

6 Didmeninė rinka - prekybos būdai ir kalendorius

-3 -1 metai -2-1 dienos

Dvišalės sutartys

- 1 diena

NPS diena prieš birža

-1 valanda

Operatyvinė valanda NPS dienos eigos birža Reguliavimas

Po mėnesio

Balansavimas Finansinė rinka „Baltpool“ / Nasdaq OMX

7

Kainos Lietuvos elektros biržoje 2011 ir 2012 metais

Vidutinės mėnesio kainos biržoje Lietuvoje 2011 ir 2012 metais ct/kWh 20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 2011 m. kainos ct/kWh 2012 m. kainos ct/kWh Sausis 15,4 15,3 Vasaris 15,8 18,1 Kovas 16,3 15,0 Balandis 14,7 14,0 Gegužė 16,5 13,8 Birželis 17,2 14,5 Liepa 15,5 15,8 Rugpjūtis Rugsėjis 16,7 15,3 18,7 15,4 Spalis 16,2 15,5 Lapkritis 15,5 13,2 Gruodis 12,4 15,3 VKEKK patvirtinta 2013 m. visuomeninio tiekimo (LESTO) elektros kaina 16,1 ct/kWh Nepasirinkus tiekėjo vykdomo garantinio tiekimo (LESTO) elektros kaina 20,1 ct/kWh Vidutinė kaina Lietuvos elektros biržoje: 2011 m: 15,6 ct/kWh; 2012 m: 15,4 ct/kWh; 2013 m. sausį – rugsėjį: 16,8 ct/kWh.

8

25 20 15 10 5 0

Elektros kainos biržoje

30 35

Skandinavijoje ir Lietuvoje

NPS SYS savaitės ct/kWh NPS LT savaitės ct/kWh NPS SYS metų ct/kWh NPS LTmetų ct/kWh

Konkurencingos elektros generacijos trūkumas Lietuvoje

• • • Beveik du trečdaliai Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama Tik 15 proc. 2012 metais pagamintos elektros Lietuvoje nebuvo subsidijuojama.

Subsidijuojamos generacijos kainos yra nuo 26 cnt/kWh iki 1,80 Lt/kWh.

Konkurencingos elektros generacijos trūkumas remontų laikotarpiu

• • • • Vasarą ir ankstyvą rudenį neveikia šilumos ir elektros energiją gaminančios šalies termofikacinės elektrinės -> Lietuvos rinkoje dar labiau auga importuojamos elektros įtaka; Vasarą ir ankstyvą rudenį didelę dalį nesubsidijuojamos gamybos sudaro KHAE gamyba, kurios vandens rezervuaras pildomas daugiausiai importuojama elektros energija; Nuo importo nepriklausančios gamybos dalis (likusi subsidijuojama gamyba) Lietuvoje dar labiau susitraukia; Lietuvos rinka tampa labai pažeidžiama tiekimo iš gretimų energetikos sistemų ribojimų.

Importo pokyčiai sąlygojami remontų

• • • Elektra į Latviją ir Lietuvą patenka per Estijos– Latvijos, Baltarusijos-Lietuvos ir Kaliningrado Lietuvos jungtis; Maksimali šių jungčių galia importuojama elektra siekia 2700 MW; prekybai Tačiau dėl privalomų elektros perdavimo linijų (ar generavimo importo šaltinių Kaliningrade) remontų galimybės mažėja 50 ir daugiau procentų.

12 Ukraine Russia NW Russia C

13 Pralaidumų skaičiavimas ir paskirstymas Implicit aukcionas

Ateities perspektyvos

   2015 metais planuojamos nutiesti papildomos elektros perdavimo jungtys: Estija –Suomija; Lietuva –Lenkija; Lietuva –Švedija.

  Papildomos elektros jungtys leis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tapti pilnavertėmis vieningos Europos elektros rinkos narėmis: Vartotojams daugiau galimybių naudingai įsigyti elektrą; Gamintojams daugiau galimybių parduoti elektrą.

LIETUVA – „NORD POOL SPOT“

BIRŽOS DALYVĖ, BALTIJOS IR ŠIAURĖS ŠALIŲ ELEKTROS RINKOS DALIS

NUO 2012 M. BIRŽELIO 18 D.

14

Ačiū!

Klausimai?

15 2014-2016

Baltijos šalys – integruotos Europos elektros rinkos dalis