Transcript PowerPoint pristatymas

Suskystintųjų Gamtinių Dujų Terminalo projekto
pristatymas
Klaipėda
SkGD terminalo projekto apimtis
SkGD terminalas
Laivas (FSRU)
Uosto infrastruktūra
Dujotiekis
GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS: TIEKIMO IR VARTOJIMO ORGANIZAVIMAS
Klaipėdos Nafta
2
SkGD terminalas – plaukiojančioji SkGD saugykla su dujinimo
įrenginiu (FSRU)
Kriterijai
Dydis 170 000 m3
Max 4 mlrd m3
Privalumai
FSRU turi būti didesnis už papildančius
tanklaivius
Pigiausia tiekimo grandinė 125 000 – 150
000 m3 tanklaiviais. Dėl terminalo dydžio
per metus sutaupysime 57 mln litų
130 000 – 170 000 m3 FSRU kainos
nedaug skiriasi (10-15%)
Laivo dydis lemia tiekimo saugumą - 15-30
d. jautriausiems vartotojams (gyventojai,
šildymas, ligoninės, mokyklos ir pan.)
Saugumas
Naujame FSRU moderniausios saugumo
sistemos, atitinkančios griežčiausius
saugumo reikalavimus (SIGTTO)
Technologinis
efektyvumas
Lietuvoje būsimas FSRU turės
efektyviausius technologinius sprendimus.
Dėl mažesnio dujų praradimo ir
efektyvesnio kuro sunaudojimo per metus
sutaupysime apie 21 mln litų.
Atviro ir uždaro ciklo išdujinimas
FSRU bus pritaikytas dirbti šiaurinėmis
sąlygomis
Klaipėdos Nafta
3
Didesnis SkGD terminalas = mažesni SkGD transportavimo
kaštai
Klaipėdos Nafta
4
SkGD laivų flotilės apžvalga
Laivų dydis
Kiekis
iki 130 000 m3
69
130 - 150 000 m3
150 - 170 000 m3
178
Iš jų 2 naujai statomi
102
Iš jų 41 naujai statomas
Klaipėdos Nafta
5
Nuoma arba įsigijimas
FSRU
PIRKIMAS
NUOMA (10 m.)
Pradinė investicija
250 mln. EUR
10 metų mokestis 430 mln. EUR
(be PVM)
Būtinos papildomos išlaidos
~ 50 mln. EUR inžinierinės laivo projektavimo
paslaugos (20 proc. nuo objekto vertės)
~ 60 mln. EUR laivo veiklos kaštai (Įgulos
nuoma, remontų paslaugos ir medžiagos,
draudimai ir kt.)
~ 90 mln. EUR finansavimo kaštai (6,5 proc.
palūkanos 10 m. paskolos laikotarpiui)
~ 5 mln. EUR privaloma techninė apžiūra
~ 20 mln. EUR kitos išlaidos (komandos
formavimas, draudimas ir t.t.)
Viso: 475 mln. EUR
Papildomos paslaugos
• inžinerinės paslaugos
• laivo veiklos kaštai
• finansavimo kaštai
• techninė priežiūra
• kitos išlaidos
•
Įtrauktos
į nuomos
mokestį
Papildomai gaunama paslaugų
garantija
Viso: 430 mln. EUR
Klaipėdos Nafta
6
Kodėl nuoma?
Kriterijus
Lėšos
Veiklos rizika
Laivo projektavimas
Laivo valdymas
Laikas
Pirkimas
Nuoma
KN negalėtų iš karto sumokėti visos sumos. Mokėjimai išdėstyti per 10 metų,
finansuojami iš veiklos.
Reikėtų valstybės lėšų.
Valstybės lėšų nereikės.
Už įrangos gedimus (kurie tikėtini
pirmaisiais 5 metais) mokėtų KN.
Visą riziką prisiima laivo savininkas.
Lietuvoje nėra SkGD laivų projektavimo
patirties, specialistų samdymas kainuotų
brangiai.
Hoegh turi savo specialistus
suprojektavusius SkGD laivų flotilę ir 4
SkGD laivus-saugyklas.
Paslauga įeina į nuomos kainą.
Lietuva neturi patirties aptarnauti SkGD
laivą.
Hoegh nuomojamas laivas bus su
profesionalia įgula.
Per nuomos laikotarpį bus įgyta patirtis.
Nei vienas iš potencialių 11 gamintojų
nepasiūlė pirkimo su laivo pristatymu 2014
m. gruodžio mėn. Statyklos sugebėtų
pastatyti SkGD laivą tik po 2016 m.
Hoegh Ltd. turi sutartį su Pietų Korėjos laivų
statykla nuo 2009 m.
Pradiniame derybų rate visi SkGD laivo
tiekėjai siūlė tik nuomą, tai yra šios rinkos
standartas, nes SkGD pramonė yra laikoma
vis dar nauja, tačiau pavyko gauti
pasiūlymus su išpirkimo galimybe.
Klaipėdos Nafta
7
FSRU nuomos kainos
SkGD laivų nuomos kainos rinkoje
- 10 metų po 43 mln. EUR
- Naujas laivas (2014 m).
-170 tūkst. m3.
- Su išpirkimo galimybe
FSRU „Medan“
nuoma
FSRU „LNG Khannur“
nuoma
Hoegh LNG FSRU
nuoma
-
11 metų po 34 mln. EUR
Pastatytas 1977 m. (~30
metų)
125 tūkst. m3.
Nėra išpirkimo galimybės
-
-
30 m. po 35 mln. EUR
Viso bus sumokėta 1065
mln. EUR
Naujas (2014 m)
170 tūkst. M3
Nėra išpirkimo galimybės
SkGD laivo-saugyklos nuomos pagrindimas
Vienerių metų Hoegh LNG
laivo-saugyklos nuomos
kaina
43 mln. EUR (be PVM)
50 proc. – išperkamoji nuoma
30 proc. – finansavimo kaštai
20 proc. – terminalo veiklos kaštai
Klaipėdos Nafta
8
Dabartinė situacija gamtinių dujų rinkoje
Importo ir dujų biržų indeksų kainos (2010 vasaris - 2012
kovas, Lt/1000m3)
1500
1200
LT importo kaina
900
Kaina prie Vokietijos
sienos
600
NBP
TTF
300
Henry Hub
0
2010
2011
2012
Remiantis faktinėmis 2011 m. gamtinių dujų kainomis, priklausomai nuo
pasirinkto importo struktūros scenarijaus, SkGD terminalo nauda, įskaičius
terminalo ir dujų transportavimo išlaidas, galėtų siekti iki 0,4 mlrd. litų per
metus.
Klaipėdos Nafta
9
Iššūkis - regioninis terminalas
Baltijos šalių bendras dujų
suvartojimas 2011 m. buvo
5,6 mlrd. m3:
Lietuvoje – 3,4 mlrd. m3,
Latvijoje – 1,6 mlrd. m3,
Estijoje – 0,6 mlrd. m3.
SkGD terminalo pajėgumas:
Maksimalus projektinis 4 mlrd. m3 per metus arba
11 mln. m3 per dieną.
Veikdamas maksimaliu režimu SkGD terminalas gali
patenkinti 75 proc. Baltijos šalių dujų rinkos ir galėtų
tarnauti, kaip regioninis terminalas:
•
Didžiausias gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje 61 proc. bendros Baltijos šalių dujų rinkos;
•
Klaipėdos uostas yra neužšąlantis uostas, veikiantis
visus metus, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių uostų;
•
Požeminė dujų saugykla Inčiukalnyje ir potencialiai
Dobelėje, būtų balansavimo taškas;
•
Lietuvos dujotiekių darbinis slėgis didesnis nei
Latvijoje ir Estijoje, kas sudaro palankias sąlygas
tiekti dujas į Baltijos šalis;
•
Būdamas centrine SkGD tiekimo grandinės ašimi,
aptarnauti mažas SkGD talpyklas.
Klaipėdos Nafta
10
SkGD bunkeravimas
Klaipėdos Nafta
11
Bunkeravimo ir mažų SkGD talpyklų aptarnavimo schema
Bunkeravimo laivas
7.000-20.000 m3
SkGDT Klaipėdos uoste
170.000 m3
Bunkeravimo, verslo
galimybės
Nuo 2015 m. dėl sugriežtintų
saugos reikalavimų, laivai
Baltijos ir Šiaurės jūrose
privalės naudoti mažo
sieringumo kurą, kuriuo
realiausia taps SkGD.
Užpildo dujomis laivus
bei aptarnauja Latvijos ir
Estijos uostus
Mažų SkGD talpyklų aptarnavimo schemos pavyzdys
Kreogeniniai 40-50 m3
konteineriai pripildomi SGD
(Pasvalį apšildytų 8 dienas)
Konteineriai sukraunami ant
baržos ir plukdomi į Estijos
uostus
Estijoje konteineriai gali būti pervežami
sunkvežimiais
geležinkeliu
ir taip pasiekia galutinius vartotojus
SkGD terminalo įstatymo projektas: pagrindinės nuostatos
•
Paskirtis ir tikslai: nustatyti SkGD terminalo įrengimo, veiklos principus, reikalavimus, taip pat
specialųjį teisinį reguliavimą LRV sprendimu įgyvendinamam projektui;
•
Principiniai sprendimai: numatomi šie principiniai sprendimai:
 įrengti SkGD terminalą KVJU teritorijoje;
 pripažinti jį (ir jungtį) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu įrenginiu, o
operatorių – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone;
 numatyti priemones, kurios leistų projektą įgyvendinti iki 2014-12-03 (reikalavimas pagal ES
gamtinių dujų infrastruktūros techninio pajėgumo n-1 standartą);
•
Projektą įgyvendinantis subjektas: bendrovė, kurioje valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 balsų
bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų;
•
Finansavimo modelis: finansuos bendrovė iš nuosavų/skolintų lėšų. LRV turės įstatyminį
pagrindą įpareigoti institucijas įvykdyti būtinus darbus siekiant sukurti reikalingą infrastruktūrą,
kad dujų perdavimo sistema bus pasiruošusi priimti ir patiekti vartotojams iš terminalo tiekiamas
dujas;
•
Sudaryti teisinį pagrindą pastatytą SkGD terminalą eksploatuoti AB „Klaipėdos nafta“, o
SkGD terminalo infrastruktūrą perleisti valstybės valdomam ir nepriklausomai veikiančiam PSO.
•
Užtikrinti rinką – numatyti galimybę, kad 25 % Lietuvos dujų rinkos dalį aprūpintų alternatyvus
šaltinis – SkGD terminalas. LRV 2012-02-29 nutarimu Nr. 219 pritarė, kad 25 % Lietuvos dujų
rinkos būtų tiekiama per SkGD terminalą.
Klaipėdos Nafta
13
Papildoma informacija
Klaipėdos Nafta
14
SkGD pasaulinės rinkos apžvalga
•
SkGD rinka per paskutinius 5 metus
išaugo dvigubai.
•
Didžiausia SkGD paklausa AzijosRamiojo vandenyno regione.
Suvartojimas apie 60 proc. bendros
SkGD paklausos.
•
Didžiausias eksportuotojas – Kataras,
2010 m. eksportavo 79 mlrd. m3.
•
Pasaulyje vykdomi 46 eksporto ir 45
importo SkGD terminalų projektai.
•
5-10 metų perspektyvoje nauji
skystinimo terminalai pradės veikti
Afrikoje, Kanadoje, JAV ir Rusijoje,
rinkai pasiūlydami virš 70 mlrd. m3
SkGD.
Klaipėdos Nafta
15
JAV Atlanto pakrantėje formuojasi 100 mln. t/m LNG pasiūla
1.
Sabine Pass - Chenierie
(16 mln. t/m) – 2015/2016
2.
Freeport LNG (12 mln.
t/m) – 2016
3.
Corpus Christi LNG (12
mln.t) – 2018
4.
Dominion Cove Point (8
mln. t/m) – 2018
5.
Southern Union –
Trunkline LNG (16 mln
.t/m) – 2018
6.
Sempra – Camerron LNG
(12 mln. t/m) – 2019
7.
Gulf Coast LNG Export
(18 mln. t /m) – 2019-2020
8.
Coos Bay – Cove Energy
(6 mln.t /m) -2020
8
4
2
3
7
1
5
6
Klaipėdos Nafta
16
Lietuvos dujų perdavimo sistema
Klaipėdos Nafta
17