Transcript Skaidrė 1 - Klaipėdos uostas
Pasirink patikimą kelią!
KLAIPĖDOS UOSTAS
Klaipėdos uosto gilinimas, iškasto grunto tvarkymas ir panaudojimo galimybės
Airida Čėsnienė Direktorė Šventosios uostui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012–12–06 Klaipėda
1
Turinys
Bendra informacija Uosto pranašumai ir statistika Eksploatacijos ir gilinimo darbai Teisiniai ir aplinkosauginiai aspektai Techniniai pajėgumai Projekto rezultatai Santrauka
Klaipėdos uosto pranašumai
Patogi geografinė padėtis (šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas) Lietuvos vartotojų rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių Investuotojams patraukli Kaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona (412 ha) Lietuvos geležinkelių sistema yra tų pačių standartų kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse Specializuoti terminalai visų rūšių kroviniams krauti Uostas gali priimti didžiatonažius laivus:
•
sausakrūvius – iki 100 000 DWT,
•
tanklaivius – iki 165 000 DWT. Sankt-Peterburgas Talinas Ust Luga Ventspilis Liepoja Ryga Klaipėda
Krovos dinamika Klaipėdos uoste
40,00 35,00 30,00 25,00 20,00 15,00 15,0 19,4 17,2 19,7 21,2 20,3 21,8 23,6 27,4 29,9 27,9 31,3 36,6 35,0* 10,00 5,00 0,00 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
*Prognozė
Bendra krova (mln. t)
Krovos dinamika Baltijos šalių uostuose
45,0 40,0 35,0 30,0 25,0 20,0 15,0 10,0 5,0 0,0 34,1 26,4 15,0 12,0 1999 37,9 32,3 17,2 14,9 39,5 29,9 24,4 21,8 2001 Klaipėda 2003 Ryga 2005 Talinas 2007 2009 Ventspilis 36,6 31,3 36,6 36,5 34,1 30,5 28,5 24,8 2011
Eksploatacijos ir gilinimo darbai
Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija vykdo:
1. Sąnašų valymą uosto akvatorijoje
Kiekvienais metais (gali būti išimčių). Vidutiniškai kasmet išvaloma apie 200 – 300 tūkst. m 3 .
2. Gilinimo darbai uosto akvatorijoje
Istoriškai Klaipėdos uostas buvo gilinamas nuo - 6 m (toks gylis buvo XIX a.) iki -10 m įplaukoje ir - 8,2 m gylio prie krantinių 1932 m.; 1990 m. šiaurinė uosto dalis išgilinta iki -12 m, pietinė iki -8-10 m; 2004 m. įplauka buvo išgilinta iki -15 m, likusi uosto dalis –iki -13 m; Klaipėdos uosto gilinimo darbai atliekami esant poreikiui išlaikyti uosto konkurencingumą kitų uostų atžvilgiu, vidutiniškai kas 4-5 metus.
2012–2013 metais Klaipėdos uostui istoriniai metai - vykdomas uosto navigacinio kanalo gilinimas iki -14,5 m ir platinimas iki 150 m.
6
Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimas
-11,0 m 2012 m. -14,5 -13,0 m -14,5 m -17,5 m -15,0 m 2012 – 2013 metais planuojama išgilinti visą uosto akvatoriją (iki Malkų įlankos) iki -14,5 m.
Planuojama iškasti 4,5 mln. m 3 grunto. Šiai dienai jau yra iškasta apie 2,95 mln. m 3 grunto.
Gilinimo darbų kaina – 107 mln. Lt. (be PVM)
Navigacinio kanalo gilinimas ir platinimas
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo rangovas – Van Oord Dredging and Marine Contractors BV. Rangos darbų vertė pagal pasirašytą sutartį yra 107 031 309,09 Lt be PVM.
Objekto projekto vykdymo priežiūros rangovas yra Lietuvos energetikos institutas pagal projekto vykdymo priežiūros sutartį už 206 611,57 Lt be PVM. Objekto techninę priežiūrą ir FIDIC inžinieriaus funkciją atlieka UAB „Kelvista“ pagal paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį už 678 500,00 Lt be PVM.
2012-04-22 buvo pradėti gilinimo ir platinimo darbai Remiantis 2012-12-01 rangovo pateiktais duomenimis jau yra iškasta apie 2,95 mln. m 3 grunto, t.y. apie 66 % projekte numatyto kiekio.
Teisiniai ir aplinkosauginiai aspektai
Uosto gilinimo darbų patvirtinimas ir priežiūra: 1)
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)
2)
Techninio projekto parengimas
3)
Techninio projekto ekspertizė
4)
Jei projektas patvirtinamas, tai prieš pradedant gilinimo darbus paimami ir analizuojami grunto mėginiai 5) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui teikiamas prašymas gilinimo darbų leidimui gauti 6) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
išduoda leidimą (galioja 1 metus)
Techniniai pajėgumai
Įranga naudojama gilinimui (24/7):
Utrecht
- 160 m ilgio, daugiau kaip 10 m grimzlės žemsiurbė, dienos pajėgumas – 37 000 m 3 . Naudojama dideliems vandens plotams gilinti, minimalus gylis, kuriame gali dirbti – 10 m. Kasamas moreninis ir minkštas gruntas.
Goliath
– žemsiurbė-ekskavatorius, dienos pajėgumas - 20 000 m 3, vienu kaušu iš dugno gali iškelti iki 25 m 3 . Naudojamas nuožulnumams bei sekliose vietose. Kasamas moreninis ir minkštas gruntas. 10
Projekto rezultatai
Įgyvendinus gilinimo ir platinimo projektą bus pasiekti sekantys techniniai parametrai:
uosto navigacinis kanalas bus išgilintas nuo 13 m iki 14,5 m ; suformuotas papildomas apsisukimo ratas dideliems laivams 400x550 m; praplatintas esamas laivų apsisukimo ratas.
Uosto kanalo gilinimo ir platinimo projektas suteiks sekančius pranašumus:
visame uosto laivybos kanale bus galimybė priimti laivus su 13 m gramzda (išskyrus Malkų įlanką) užtikrins saugią SGD laivų navigaciją Klaipėdos uoste padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą; bus galimybė reguliariai aptarnauti
Post-Panamax
laivus; galimybę pritraukti didesnius bei naujus krovinių kiekius
Iškasto grunto tvarkymas
Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas gruntas tvarkomas pagal LR aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą
gruntų tvarkymo taisyklės”.
LAND 46-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų
• • • 1.
2.
Leidime nurodoma, kaip turi būti tvarkomas iškastas gruntas:
Dalis grunto yra transportuojama baržomis į sąvartą jūroje esančią 30 km atstumu.
Gruntas atitinkantis sanitarinius-higieninius reikalavimus naudojamas: paplūdimiams atkurti, krantinių statyboje, sandėliuojamas ar utilizuojamas sausumoje tam skirtose vietose.
Problemos kasimo darbų metu
Žuvų nerštinės migracijos laikotarpiais
(balandžio 1 d.– gegužės 31 d., rugpjūčio 16 d.–spalio 31 d.) dugno kasimo darbai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ribojami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir derinami su Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentu. Šiais laikotarpiais nesustabdžius darbų, Uosto direkcija moka kompensacijas už gamtiniams ištekliams padaromą žalą.
Uosto direkcijos užsakymu vykdomi stintų nerštinės migracijos, žuvų pavasarinės ir rudeninės migracijų intensyvumo stebėjimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje.
Dėl vykdomų uosto gilinimo darbų stabdoma žvejyba priekrantės rajonuose. Uosto direkcija teisės aktais yra įpareigota mokėti kompensacijas žuvų išteklių naudotojams (žvejybos įmonėms) dėl žvejybos stabdymo.
SGD terminalas
TECHNOLOGIJA
Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU).
FSRU LAIVAS
Naujai statomas FSRU. 2012-03-02 pasirašyta FSRU tiekimo sutartis su norvegų kompanija Hoegh.
TALPYKLA:
170 000 m 3 , kuri užtikrins energetinį saugumą jautriausiems vartotojams 14-30 dienų.
FSRU PAJĖGUMAI
Metinis - 2-3 mlrd. m 3 Krova iš laivo į terminalą - 9000 m 3 /val. SGD Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m 3 /val. SGD
FSRU STATYBOS PABAIGA
2014 m. I ketv.
FSRU KLAIPĖDOS UOSTE
FSRU atplauks į Klaipėdos uostą 2014 m. III-IV ketv.
Išorinio giliavandenio uosto alternatyva Būtingėje
Potencialūs kroviniai Būtingės išoriniame giliavandeniame uoste: Suskystintos dujos Žalia nafta ir naftos produktai Konteinerizuoti kroviniai Kiti kroviniai (pagal rinkos vystymąsi).
Būtingė Klaipėda ~1850 m Įgyvendinimo sąnaudos ~3,4 mlrd. Lt
Santrauka
Patogi geografinė padėtis (šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas) Konkurencingi krovos darbų ir uosto rinkliavų tarifai Specializuoti terminalai visų rūšių kroviniams krauti Puikiai išvystyta sausumos transporto infrastruktūra – keliai ir geležinkeliai Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pasiūla, konkurencinga ir patraukli darbo užmokesčio struktūra structure; Lietuvos vartotojų rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių Investuotojams patraukli Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona (412 ha) Uostas gali priimti didžiatonažius laivus:
•
sausakrūvius – iki 100 000 DWT,
•
tanklaivius – iki 165 000 DWT.