Klaipėdos jūrų plėtrą ribojantys aplinkos veiksniai

Hidrologijos laboratorijos Vyr. m. d. Brunonas Gailiušis

Jūrų uosto privalumai:

•

Ilgas navigacijos laikotarpis

• •

uostas); Trumpiausias jūrų įplaukos kanalas (1,2 km); Gera aplinkos būklė (palanki jūrų uosto teigiamam įvaizdžiui sukurti).

(neužšąlantis

Plėtrą ribojantys veiksniai:

• •

Kuršių nerijos povandeninio šlaito stabilumas; Kuršių marių ekosistemos pusiausvyros sąlygos.

Saugomos teritorijos

Kuršių nerijos povandeninio šlaito apsauga

Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo kreivė

0.5

H sk

0.4

0.3

0.2

0.1

-3500 -2500 -1500 0 -500 -0.1

-0.2

-0.3

500 1 var.

2 var.

3 var.

1500 2500

Q

3500

1 var. – 1996 m. sąsiaurio būklė 2 var. – 5 % pralaidumo pokytis 3 var. – 10 % pralaidumo pokytis

-0.4

-0.5

Klaipėdos sąsiaurio tėkmės struktūra

500 480 460 440 420 400 380 360 660 640 620 600 580 560 540 520 340 320 300 280 260 240 220 200 180 160 140 120 100 80 60 40 20 0 50 100 01/01/90 18:06:40 150 200 (20 m) 250 300 350 400 1 m/s Above 0.9

0.8 - 0.9

0.7 - 0.8

0.6 - 0.7

0.5 - 0.6

0.4 - 0.5

0.3 - 0.4

0.2 - 0.3

0.1 - 0.2

Below 0.1

Klaipėdos sąsiaurio uosto vartuose tėkmės struktūra

500 480 460 440 420 400 380 360 340 100 05/05/01 17:33:20 150 (20 meter) 200 N 500 480 460 440 420 250 400 1 m/s 380 360 340 100 05/05/01 17:33:20 Above 0.6

0.5 - 0.6

0.4 - 0.5

0.3 - 0.4

0.2 - 0.3

0.1 - 0.2

Below 0.1

150 (20 meter) 200 N 250 1 m/s Above 0.6

0.5 - 0.6

0.4 - 0.5

0.3 - 0.4

0.2 - 0.3

0.1 - 0.2

Below 0.1

Prietakos iš jūros daugiametė kaita

Prietakos iš jūros hidrograma

2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 0 Jūros vandens prietaka ("0" variantas) Jūros vandens prietaka, padidinus pralaidumą 10% a 5 10 15 20 25 30 35 40 Laikas (t), val.

45 50 55 60 65 70 75 80

Sprendimo būdai:

1. Povandeninio pagrįstas šlaito detaliais stabilumas inžineriniais gali būti geologiniais tyrimais ir geranoriškais susitarimais su Kuršių nerijos parko direkcija dėl taikomų apsaugos priemonių; 2. Įgyvendinus 14,5 m gylio ir 150 m pločio laivybos kanalą bus pasiektas 9-12 % sąsiaurio pralaidumo pokytis lyginant su 1996 m būkle.

Tolimesnio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo sprendiniai bei būtinos gamtosauginės priemonės turi būti pagrįstos hidrodinaminiu modeliavimu.