Transcript Estakada į Kuršių Neriją

Pasirink patikimą kelią!
KLAIPĖDOS
UOSTAS
Generalinis direktorius Arvydas Vaitkus
2013- 06-14
www.PortofKlaipeda.lt
2015.04.13
1
Estakada į Kuršių Neriją
Priežastys šį klausimą nagrinėti dabar ?
2015.04.13
2
MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione
Projektuojamo terminalo pajėgumas
apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuojamas „transšipmento“ principu, o tai
reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.
2015.04.13
3
MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione
Projektuojamo terminalo pajėgumas
apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuojamas „transšipmento“ principu, o tai
reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.
2015.04.13
4
MSC konteinerių paskirstymo centras Baltijos regione
Projektuojamo terminalo pajėgumas
apie 1 000 000 TEU. Šis kiekis planuojamas „transšipmento“ principu, o tai
reiškia ženklią laivybą šioje uosto dalyje.
2015.04.13
5
Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste
- Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn.
- Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai
reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.
2015.04.13
6
Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste
- Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn.
- Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai
reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.
2015.04.13
7
Naujas keleivių ir krovinių terminalas Klaipėdos uoste
- Terminalo darbo pradžia – 2013 m spalio mėn.
- Laivų apsisukimo ratas yra Smiltynės perkėlos keltų navigacijos kelyje, o tai
reiškia, kad keltų navigacija bus stabdoma.
2015.04.13
8
Apsisukimo ratas prie KKKT
2015.04.13
9
SGD terminalas
TALPYKLA:
170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą
vartotojams 14–30 dienų.
FSRU PAJĖGUMAI
Metinis - 2-3 mlrd. m3
Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val. SGD
Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD.
Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.
du kartus per savaitę.
2015.04.13
10
SGD terminalas
TALPYKLA:
170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą
vartotojams 14–30 dienų.
FSRU PAJĖGUMAI
Metinis - 2-3 mlrd. m3
Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val. SGD
Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD.
Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.
du kartus per savaitę.
SGD laivo eiga ~ 2 val
2015.04.13
11
SGD terminalas
TALPYKLA:
170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą
vartotojams 14–30 dienų.
FSRU PAJĖGUMAI
Metinis - 2-3 mlrd. m3
Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val. SGD
Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD.
Išvada: Smiltynės perkėlos keltų darbas gali būti stabdomas iki 2 val.
du kartus per savaitę.
SGD laivo eiga ~ 2 val
2015.04.13
12
Estakada į Kuršių Neriją
- Svarbiausia aplinkybė, privertusi grįžti prie tilto
statybos idėjos, tai perspektyvinė laivyba dalyje ties
antraja Smiltynės perkėla. Dujinių tankerių navigacija,
Smeltės konteinerinio paskirstymo centro veikla ir
KKKT terminalo veikla ženklia dalimi blokuos galimybę
pasiekti kitą marių krantą, todėl galimi „kamščiai“
miesto gatvėse.
- Auga į Kuršių neriją automobilių srautai, kiekvienais
metais tai yra apie 500 – 600 tūkst. įvairių transporto
priemonių.
2015.04.13
13
Estakada į Kuršių Neriją
- Šie srautai eina per patį miesto geografinį centrą, kertant tris pagrindines
miesto gatves.
2015.04.13
14
Estakada į Kuršių Neriją
Nukreipus šiuos srautus per ruošiamą statyti pietinį aplinkkelį ir tiltą į Kuršių Neriją,
būtų ženkliai sumažintas eismas mieste, o tuo pačiu ženkliai gerėtų klaipėdiečių
gyvenimo kokybė dėl sumažėjusio transporto srauto pagrindinėse miesto gatvėse ir
ekologinių aspektų. Reikšmingai mažėtų KKKT terminalo įtaka transporto srautams mieste.
2015.04.13
15
Estakada į Kuršių Neriją
-Nukreipus šiuos srautus per ruošiamą statyti pietinį aplinkkelį ir tiltą į Kuršių Neriją,
būtų ženkliai sumažintas eismas mieste, o tuo pačiu ženkliai gerėtų klaipėdiečių
gyvenimo kokybė mažėjant autotransporto srautui, keliamam triukšmui, CO2 išmetimams į
atmosferą, tame tarpe ir iš keltuose sudeginamų degalų.
-Gyvename 21 amžiuje, todėl pasigirstantys teiginiai apie tai, kad būtent pats tilto
atsiradimas gali padaryti žalą gamtai neturi jokio pagrindo. Tilto veikla galėtų būti organizuota
analogiškai kaip keltų, keliančių automobilius, o keleivių perkėlimui į tiesioginę paplūdimų
zoną, galėtų likti senoji perkėla kaip atrakcija vandens transporto mėgėjams ar to
pageidaujantiems turistams. Srautus į Kuršių Neriją reguliuoja ne keltas, o kelto ir ekologijos
mokesčių dydžiai.
-Tilto atsiradimas leistų ženkliai geriau teikti prireikus medicininę pagalbą, gesinti gaisrus,
kurie deja kartais kyla Kuršių nerijoje ir kitoms tarnyboms.
-Tilto atsiradimas sudarytų galimybę susisiekti bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru.
2015.04.13
16
Estakada į Kuršių Neriją
2015.04.13
17
Estakada į Kuršių Neriją
2015.04.13
18
Estakada į Kuršių Neriją
2015.04.13
19
Estakada į Kuršių Neriją
Nagrinėtos alternatyvos:
- Tunelis po mariomis. Problemos – altitudės, didelė kaina.
- Keltų perkėlimas į marias už „Kiaulės nugaros“ salos.
Problemos – navigacija žiemos metu, nes šioje dalyje
formuojasi ledas, neišsprendžiamas susisiekimas bet
kuriuo paros metu, operatyvinių tarnybų pagalbos
suteikimo operatyvumas, persikėlimas bet kokiomis oro
sąlygomis ir t.t.
2015.04.13
20
Estakada į Kuršių Neriją
Siūlomas sprendimas:
Siūlyti Susisiekimo ministerijai sudaryti
darbo grupę šio klausimo sprendimui iš
esmės.
2015.04.13
21
Øresund tiltas
2015.04.13
22
2015.04.13
23
Jūsų
KLAUSIMAI ?
2015.04.13
24
Klaipėdos uostas
Pasirink patikimą kelią!
www.PortofKlaipeda.lt
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
2015.04.13
25