A. Šakalys Klaipėdos uosto vieta ir perspektyvos Europos transporto

Download Report

Transcript A. Šakalys Klaipėdos uosto vieta ir perspektyvos Europos transporto

KLAIPĖDOS UOSTO VIETA IR PERSPEKTYVOS EUROPOS TRANSPORTO SISTEMOJE

DR.ALGIRDAS ŠAKALYS VGTU INTERMODALINIO TRANSPORTO IR LOGISTIKOS KOMPETENCIJOS CENTRO DIREKTORIUS

AZIJOS – EUROPOS PREKYBOS SRAUTAI - 552 MLRD. EUR

Source : EWTCII project, 2012

BALTIJOS JŪROS REGIONO RYTŲ – VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIUS RYTŲ – VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIAUS REGIONINIS ŽEMĖLAPIS

• • • • • • • • • • •

Pagrindiniai mazgai

• Esbjerg • Taulov-Fredericia Köpenhamn/Malmö Karlshamn Karlskrona Klaipeda Vilnius Kaunas Šiauliai Kaliningrad Sassnitz Minsk Odessa

Source: EWTC II, 2010

RYTŲ – VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIAUS GLOBALUS ŽEMĖLAPIS

Source: MOTC Lithuania, 2009

RYTŲ-VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIAUS PIETINĖJE BJR DALYJE RINKOS DALIS

Apytikslė krovinių srautų vertė Rytų-Vakarų transporto koridoriuje sudaro 12,7 mlrd. EUR, kas sudaro 2,3 % visos Rytų-Vakarų krypties prekybos regiono rinkos dalies (12,7 mlrd.EUR /552 mlrd. EUR = 2,3 %). Krovinių srautai koridoriuje konvertuojami į piniginę išraišką (EUR) panaudojant nacionalines importo/eksporto statistikas tarp RVTK (Danija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija) šalių.

552 + KLAUSIMAS: KAIP REALIZUOTI IR PLĖTOTI BALTIJOS JŪROS REGIONO TRANSPORTO GALIMYBES?

REIKALINGI VEIKSMAI Infrastruktūra ir technologijos

• gerinti infrastruktūrą • tobulinti logistikos paslaugas • IT paslaugas

Bendradarbiavimas kertant sienas (techninių galimybių, procedūrų suderinamumas)

• Reguliavimas

Jungtys tarp mazgų Naujos priemonės suinteresuotųjų šalių bendradarbiavime (nauji bendradarbiavimo instrumentai)

KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO KAIP VIENO SVARBIAUSIŲ RVTK MAZGŲ RINKOS DALIS

100,00 80,00 60,00 40,00 20,00 0,00 8,96 9,76 10,71 10,24 10,83 2006 2007 2008 2009 2010

Primorsk Saint-Petersburg Klaipeda Tallinn Riga Ventspils Ust-Luga Kaliningrad Liepaja Viso (mln. t.): KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO RINKOS DALIS LYGINANT RYTINIO BALTIJOS JŪROS REGIONO (%) 2006 66,0 54,2 23,6 41,3 25,4 29,1 4,5 15,2 4,0 263,3 8,96 2007 74,2 59,6 27,4 36,0 25,9 31,0 7,1 15,6 4,0 280,8 9,76 2008 75,6 59,9 29,9 29,1 29,6 28,6 6,9 15,4 4,2 279,2 10,71 2009 79,1 50,4 27,9 31,6 29,7 26,6 10,4 12,4 4,4 272,5 10,24

11,74 2011

2010 77,6 58,1 31,3 36,6 30,5 24,8 11,8 13,8 4,4 288,9 10,83 2011 75,1 60,0 36,6 36,5 34,1 28,5 22,7 13,4 4,9 311,8 11,74

DAUGIAFUNKCINĖS UOSTŲ ANALIZĖS KRITERIJAI (DAK*)

DAK įvertina:   Uosto poziciją TEN-T atžvilgiu; Tarptautinius ryšius (o taip pat kokie uosto reikšmė jungiant regionus, šalis);  Krovos apimtis.

* TransBaltic projektas

JŪRŲ UOSTŲ (NEBIRŪS KROVINIAI) REITINGAVIMAS PAGAL DAK INDEKSĄ

Šaltinis: CMS-HPC, 2010

JŪRŲ UOSTŲ (BIRŪS KROVINIAI) REITINGAVIMAS PAGAL DAK INDEKSĄ

Šaltinis: CMS-HPC, 2010

PROGNOZUOJAMOS KROVOS APIMTYS 2010 – 2030 M.

Šaltinis BTO 2030

PROGNOZUOJAMOS KROVOS APIMTYS 2010 – 2030 M . BALTIJOS JŪROS REGIONE

Klaipėda Šaltinis BTO 2030

PRIEMONĖS, SIEKIANT IŠVENGTI BALTIC TRANSPORT OUTLOOK 2030 PROGNOZIŲ IŠSIPILDYMO

• Infrastruktūros ir suprastruktūros plėtotė • Tolesnė bendradarbiavimo kooperacijos plėtra:  RVTK  Uoste.

RYTŲ – VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIAUS ASOCIACIJOS PARTNERIŲ GEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS

Source: VGTU,CCITL 2012

EMAR

eMar turi talkinti šalinant kliūtis kurios trukdo skirtingų suinteresuotų pusių bendradarbiavimui ir kuriant bendrą tinklą. Taip pat gelbėti automatizuojant veiklos procesų valdymą ir pateikiant susistemintą informaciją, iš skirtingų šaltinių, taip lengvinant sprendinių priėmimą.

eMar procesų modeliai

LAIVAS - PAKRANTĖ PAKRANTĖ - LAIVAS SANDĖLIAVIMAS GELEŽINKELIS - PAKRANTĖ KELIŲ TRANSPORTAS PAKRANTĖ PAKRANTĖ - GELEŽINKELIS SPAKRANTĖ - KELIŲ TRANSPORTA eMAR projektas turi padėti supaprastinti ir platinti informaciją tarp uosto bendruomenės veikėjų bei sausumoje veikiančių objektų. Siekinat nedubliuoti jau atliktų darbų uosto bendruominės priimsi KIPIS projektą kaip uosto bendruominės bendradarbiavimo bazės plėtojimo pagrindu.

KIPIS IR EMAR SĄVEIKA

KIPIS

Padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto produktyvumą ir racionalizuoti žmogiškųjų resursų naudojimą pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas Padidinti Klaipėdos uosto krovos pajėgumus ir konkurencingumą bei sudaryti sąlygas naujų krovinių pritraukimui Užtikrinti aukštesnį Klaipėdos uosto saugumo lygį Mažinti žmonių, vykdančių procesus uoste, laiko sąnaudas, panaikinti didelį popierinių dokumentų srautą tarp vežėjų, krovos kompanijų, muitinės ir kitų valstybinių įstaigų; Panaikinti laivų patikrinimą ir sumažinti fizinių krovinių patikrinimų skaičių Sudaryti sąlygas toliau plėtotis elektroninėms paslaugoms Valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste

EMAR

e- jūrų Vienas Langas Įdiegti Laivybos stebėjimą krovinių ir laivų judėjimui , taip padedant ES ir nacionalinėms vyriausybėms bendradarbiauti saugumo ir aplinkosaugos valdyme; Laivyba tobulinimas Sklandesnės uosto operacijos Integracija į logistikos grandines

EMAR REKOMENDACINIS MODELIS UOSTO OPERACIJOMS

EMAR TIKSLAI ES MASTU

Emar projektu siekiama talkinti Europos jūrų sektoriui efektyviai teikiant kokybiškas laivybos paslaugas bei talkinti integruojant į bendrą Europos transporto sistemą per atnaujintą informacijos tvarkymo infrastruktūrą.

Be to eMAR talkins plėtojant ES jūrų sektoriaus strategijos plėtros programą.

Tam tikslui bus atlikta:

•rinkos tyrimai, siekiant nustatyti kertinius verslo veikėjus ir prioritetinius reikalavimus skirtingoms suinteresuotųjų šalių grupėms •suinteresuotų šalių poreikių analizė, naudojant susijusių mokslinių tyrimų projektų sutelktas žinias ir rezultatus apie technologijas ir architektūros (struktūrinių ryšių) galimybes, tokių kaip MarNIS, EFFORTS, Freightwise, Flagship," Flagman, SkEma ir kt., nustatyti naujus procesus ir funkcijas.

•Identifikuoti standartizavimo ir standartizavimo strategijas įgyvendinimo pasekmes tose srityse, kurios negali būti kuriamos kitose vietose.

•Parengtos Priemonės, kuriomis siekiama spręsti teisinius ir organizacinius neatitikimus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, žmogiškųjų veiksnių ir pokyčių valdymo klausimais.

•Ieškomos sąsajos (sinergija) su "SafeSeaNet", E-freight ir e-customs, nacionalinio vieno langelio, "Galileo" ir e navigation plėtra.

BESTFACT PROJEKTAS

Geroji praktika plėtojant intermodalinį transportą Europos Sąjungoje Iš Lietuvos pusės siūlome projekto rėmuose remti tris tokios praktikos atvejus: • VIKING projektą; • Jūrų greitkelius iš Klaipėdos jūrų uosto; • Rytų – Vakarų transporto koridoriaus asociaciją, kaip inovacinį instrumentą plėtojant Azijos- Europos transporto ryšius.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

• Klaipėdos jūrų uosto direkcija – įmonė ar administracija?

• Būtingės giliavandenis uostas – fikcija ar reali idėja?

• Kas naudinga Lietuvai – užsienio ekspertų, audito firmų ir advokatų paslaugos ar iš profesionalių transporto ekspertų suformuotas Strateginių transporto tyrimų centras?

RVTKA ( (EWTCA) BERLYNO FORUMAS The main topics at the Forum (on 25 th October) to be discussed:

1.Perspectives for the development of transport and logistics links between Asia and Europe by using the inland transport. Challenges and opportunities; 2.Ports and hinterland connections development; 3.A new EU Eastern Neighbourhood policy; 4.The East-West Transport Corridor Association as an instrument for the implementation of the EU Eastern Neighbourhood policy; 5.Analysis of the existing good practices in the development of Asia – Europe transport links; 6.The Sun train-land bridge between Asia and Europe; 7.Global intermodal freight logistics – opportunities for railways; 8.Interoperable Asia –Europe transport connections. Mythical challenge or reality?

9.ITS in interregional intermodal transport systems; 10.Simplified customs and border crossing procedures as a generator of development international transportation; 11.Experience of transport logistics operators in the Baltic and Black Sea Regions (VIKING Project) / The concepts of “single window” and “one-stop administrative shop” along the Baltic Sea – Black Sea link; On 26th October, 2012,

tête-à-tête meetings

will be organized between the Forum participants on mutual or bilateral issues. Participants will have a possibility to meet transport and logistics and forwarding companies from Benelux countries, Germany, Sweden, Ukraine, Russia, Lithuania, Belarus and other countries, and talk on co-operation issues.

Daugiau informacijos rasite RVTK tinklapyje www.ewtcassociation.net