Transcript Nuotekų dumblo tvarkymo būdai

Nuotekų dumblo surinkimas ir
tvarkymas. Lietuvos ir Norvegijos
patirties apžvalga
Nuotekų dumblas – tai po mechaninio ar biologinio
nutekamųjų vandenų valymo išsiskiriantis šalutinis
produktas. Susidarančio dumblo kiekis ir
charakteristikos priklauso nuo į valymo įrenginius
atitekančio nuotekų kiekio bei sudėties ir išvalymo
efektyvumo, tai yra naudojamų valymo technologijų ir
metodų. Kadangi nuotekų išvalymo efektyvumas
tobulėja, tai didėja ir kaupiasi nuotekų dumblo kiekiai,
pvz.: nuotekų valykloje 100 000 gyvetojų tenkantis
dumblo kiekis gali siekti apie 1825 t sausos medžiagos
per metus.
Nuotekų dumblo utilizavimas – aktuali problema ne
tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Siekiant
optimizuoti nuotekų dumblo tvarkymą, 2006 m.
buvo parengta galimybių studija „Investicinė
programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“. Šioje
studijoje yra pabrėžiama, kad nuotekų dumblas turi
tapti ne atlieka, o produktu, kurį tinkamai paruošus
galima būtų naudoti kaip trąšą žemės ūkyje, kurą
energetikoje (tiesiogiai ar kaip žaliavą biodujų
gamybai). Dumblo apdorojimo tikslas – gauti tokį
produktą, kuris būtų perdirbamas, saugomas ir
tvarkomas pačiu optimaliausiu, efektyviausiu ir
ekonomiškiausiu būdu, darant kuo mažesnį negiamą
poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
Nuotekų dumblo sudėtis priklauso nuo valomų
nuotekų sudėties. Dumblo sudėtyje yra
organinių, biogeninių medžiagų, taip pat
patogenų, sunkiųjų metalų, toksinių medžiagų.
Nusausinto dumblo drėgnumas neviršija 80%,
pH vyrauja apie 7, priklausomai nuo
atitekančių nuotekų sudėties. Šios įvairios
medžiagos ir savybės tiesiogiai ir lemia
tolimesnį dumblo perdirbimą, džiovinimą ir
panaudojimą.
1 pav. Nuotekų dumblo panaudojimo galimybės (Abromavičius 2005)
Norint išgauti švarų ir tinkamą naudoti
produktą, nuotekų dumblą reikia apdoroti:
sumažinant jo tūrį, stabilizuojant, pašalinant
patogenus, virusus. Nuotekų dumblas
skirstomas pagal apdorojimo lygį:
– neapdorotas dumblas iš pirminių sėsdintuvų;
– iš dalies apdorotas dumblas iš septikų, sėsdintuvų
metantankų;
– apdorotas dumblas – pūdytas, sausintas, ilgai
išlaikytas dumblo aikštelėse ir pan.
Dumblo tūrio mažinimas
Nuotekų dumblo tūriui sumažinti taikomi
tankinimo, vandens pašalinimo ir džiovinimo
procesai. Europoje plačiausiai paplitę:
• gravitacinis,
• mechaninis,
• flotacinis tankinimo būdai.
Flotacinis tankinimas taikomas tik pramonės
sektoriuje, kadangi pasižymi didelėmis energijos
sąnaudomis.
Sausinimo aikštelės
Pati paprasčiausia dumblo sausinimo technologija yra dumblo sausinimas
atvirose aikštelėse. Ši technologija dažniausia naudojama nedidelio
našumo nuotekų valyklose, kur yra pakankamai teritorijos ir palankios
klimatinės sąlygos. Šaltesnio klimato kraštuose ši technologija nėra labai
efektyvi.
Šios technologijos privalumai:
• nedideli investicinai kaštai;
• nedideli eksploataciniai kaštai.
Pagrindiniai trūkumai, ribojantys šios technologijos naudojimą
yra:
•
•
•
•
didelis teritorijos poreikis;
sausinimo efektyvumo priklausomybė nuo klimatinių sąlygų;
nemalonių kvapų sklidimo rizika;
sąlyginai didelis momentinis darbo jėgos ir technikos poreikis (aikštelių
tuštinimo metu).
Nukenksminimas
Siekiant sumažinti dumble esančių patogeninių
bakterijų kiekį iki normatyvais leidžiamo dydžio
nuotekų dumblas turi būti nukenksminamas.
Patogeninių bakterijų kiekiui sumažinti per
pakankamai trumpą laiką yra naudojamos dvi
technologijos: terminis dumblo apdorojimas ir
dumblo maišymas su kalkėmis. Taip pat galimas ir
savaiminis patogeninių bakterijų, esančių dumble,
kiekio sumažėjimas, tačiau šiam procesui vykti reikia
dumblą sandėliuoti atvirame ore pakankamai ilgą
laiko tarpą (mažiausiai 6 mėnesius, rekomenduojama
– 12 mėnsių), kas reikalauja pakankamai daug
papildomos teritorijos.
Terminis apdorojimas
11 pav. Pasterizacijos proceso principinė schema
Privalumai:
• apdorotas dumblas gali būti panaudojamas maksimaliai
sumažinus ligų sklidimo riziką ir galutiniams dumblo
“naudotojams” apdorotas dumblas yra labiau priimtinas;
• pagerėja darbo sąlygos personalui, dirbančiame tolimesnėse
dumblo apdorojimo grandyse (sausinime, transportavime ir
tolimesniame tvarkyme);
• pasterizacijos procesą lengva įdiegti esamose nuotekų
valyklose;
• nedideli investiciniai kaštai;
• nedidelės energijos sąnaudos (termiškai apdorotą dumblą
tiekiant į anaerobinio pūdymo grandį išnaudojama visa jame
esanti šiluma).
Trūkumai:
• eksploatuoti ir prižiūrėti pasterizacijos įrenginius reikalingas
specialiai apmokytas personalas.
Maišymas su kalkėmis
• Maišant dumblą su negesintomis kalkmis sudaromos
nepalankios sąlygos gyvuoti mikroorganizmams, ir,
priklausomai nuo kalkių dozės ir reakcijos trukmės, vyksta
dumblo stabilizacija ir/arba patogeninis nukenksminimas.
• Mažose valyklose su kalkėmis gali būti maišomas skystas
dumblas, tačiau ekonomiškesnis sprendimas yra kai kalkės yra
įterpiamos į nusausintą dumblą. Kalkių įterpimui į dumblą yra
naudojamos specialios maišyklės, kurių paskirtis yra sumažinti
kalkių sąnaudas ir užtikrinti gerą dumblo susimaišymą su
kalkėmis, kad reikalinga pH terpė būtų pasiekiama visame
dumblo tūryje. Tipinė kalkių dozavimo norma, kad būtų
pasiektas norimas patogeninių organizmų kiekio sumažėjimas
yra 60-100 kg CaO tonai nusausinto dumblo.
Privalumai:
• apdorotas dumblas gali būti panaudojamas maksimaliai
sumažinus ligų skilimo riziką ir galutiniams dumblo
“naudotojams” apdorotas dumblas yra labiau priimtinas;
• pagerinamos dumblo savybės ir padidėja dumblo
panaudojimo žemės ūkyje patrauklumas tose vietovėse,
kurios pasižymi dideliu dirvožemio rūgštingumu;
• maišymo su kalkėmis procesą lengva įdiegti esamose nuotekų
valyklose;
• nedideli investiciniai kaštai;
• sąlyginai nedidelės energijos sąnaudos.
Trūkumai:
• apdorojimui reikalingos aukštos kokybės kalkės, kas lemia
sąlyginai dideles eksploatacines sąnaudas;
• kalkių gamybai dideli energijos kiekiai, ir į atmosferą išmetami
dideli CO2 kiekiai.
Džiovinimas
•
Dažniausiai dumblas džiovinamas (jį šildant) siekiant padidinti sausos
medžiagos kiekį, kad jį deginant nereikėtų papildomo kuro. Dumblas gali
būti džiovinamas ir kitu tikslu, t.y. Kai reikia sumažinti dumblo
kiekį.Terminis džiovinimas reikalauja nemažų pirminės energijos,
pavyzdžiui naftos ar dujų kiekių. Dumblas dažniausiai džiovinamas nuotekų
valymo įrenginiuose. Išvengiama papildomų pervežimų ir panaudojama
atlieka šiluma. Dumblo pavidalas, kiekis ir tūris po džiovinimo priklauso
nuo dumblo kokybės ir nuo džiovinimo metodo, kai kurios džiovyklos
automatiškai suformuoja granules, kurių tūrio santykis su mase yra gana
didelis. Kitose džiovyklose gaunamas puresnis ir dulkėtesnis dumblas.
Tūrinis tankis yra 200 -800kg/m3. Džiovinant nusausinto dumblo kiekiai
sumažėja maždaug iki 70%. Dumblas dažniausiai džiovinamas iki 85-95%
sausumo. Išdžiovintas dumblas turi būti laikomas tiksliai pagal projektą
nustatytose sąlygose, jo kokybė turi būti atidžiai kontroliuojama. Dumblo
laikyti labai ilagai negalima, nes jis gali pradėti absorbuoti vandenį ir,
drėgmei pasiekus tam tikrą lygį, savaime uzsidega.
• Dumblo džiovinimo metodus galima suskirstyti į tiesioginį ir
netiesioginį. Tai priklauso nuo to, kaip šiluma iš energijos
šaltinio pasiekia dumblą: džiovinamam dumblui tiesiogai
kontaktuojant su energijos šaltiniu arba per šilumos nešėją.
• Tiesioginis džiovinimo metodas yra paprastesnis ir
efektyvesnis, lyginant su netiesioginiu džiovinimu. Naudojant
šią technologiją šilumos šaltinis, dažniausiai degančios dujos,
yra maišoms su dumblu. Po šio etapo išdžiovintas dumblas yra
atskiriamas nuo sudegusių dujų ir garų mišinio, o pastarasis po
atitinkamo valymo išleidžiamas į atmosferą. Šis metodas
dažnai naudojamas kai dumblo džiovinimas yra parengiamasis
etapas prieš tolimesnį dumblo deginimą.
• Netiesioginio džiovinimo metu drėgnas dumblas kontaktuoja
su šilumos nešėjo įkaitintu paviršiumi (kontaktinis
džiovinimas) arba su įkaitusiomis dujomis uždaroje erdvėje,
kuri savo ruožtu yra kaitinama šilumos nešėjo (konvekcinis
džiovinimas). Iš netiesioginio džiovinimo įrangos labiausiai
žinomas yra cilindrinės, “pakibusio sluoksnio” ir juostinės
džiovyklos bei įvairūs jų variantai.
• Priklausomai nuo džiovinimo proceso metu palaikomos
temperatūros, dumblo džiovinimo įrenginiai gali būti skirstomi
į: aukštos temperatūros (virš 200OC), vidutinės temperatūros
(nuo 1000Ciki 2000C) ir žemos temperatūros (paprastai nuo
500C iki 1000C) džiovyklas.
12 pav. Cilindrinės džiovyklos principinė schema
13 pav. Juostinės džiovyklos principinė schema
14 pav. “Pakibusio sluoksnio” džiovyklos principinė schema
Pagrindiniai džiovinimo technologijos privalumai:
• Žymus dumblo tūrio (kiekio) sumažinimas, vidutiniškai 75-80%, lyginant su
tik nusausintu dumblu;
• Džiovintas dumblas yra stabilios konsistencijos, lengvai tvarkomas ir
transportuojamas;
• džiovintas dumblas tinkamas naudotikaip trąšą žemės ūkyje (esant
dumblui granulių pavidalu galima naudoti tą pačią dumblo įtempimo
techniką, kaip ir mineralinės trąšos);
• Džiovintas dumblas tinkamas naudoti kaip biokuras, jo energetinė vertė
12-13MJ/kg;
• Džiovinimo technologijos yra pripažintos tarptautiniu mastu;
• Priklausomai nuo konkrečios šalies reiklavimų, išdžiovintas dumblas gali
būti laikomas nukenksmintu.
Galimi techniniai trūkumai:
• Nemalonių kvapų rizika (tiesioginio džiovinimo atveju);
• Sąlyginai didelės energetinės sąnaudos, jei perteklinė šiluma yra
nesurenkama ir pakartotinai panaudojama.
Deginimas
• Dumblo deginimas Europos šalyse (pvz.: Vokietijoje,
Prancūzijoje) ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių
dumblo šalinimo būdų. Dumblas gali būti deginamas
atskirai arba kartu su kitu kuru, pavyzdžiui
municipalinėmis arba pramoninėmis atliekomis.
Pastaruoju atveju reikia turėti tinkamą deginimo
krosnį (jėgainėje arba deginimo įmonėje) su
modernia kūryklų dūmų valymo įranga. Be to, gali
būti reikalingos investicijos dumblo priėmimo,
sumaišymo ir pakrovimo į krosnį įrangai, o taip pat
kūryklų dūmų valymo įrangos apimčių išplėtimui.
• Pagrindinis tikslas, kurio siekiama naudojant šią dumblo
apdorojimo technologiją yra esminis dumblo kiekio
sumažinimas. Dėl to labai sumažėja kaštai ir tarša, susijusi su
didelių dumblo kiekių transportavimų į galutinio panaudojimo
ar deponavimo vietas.
• Dumblas deginamas iš karto po sausinimo, arba prieš
deginimą dar papildomai džiovinamas. Jei dumblas prieš
deginimą nedžiovinamas, degimo procesui palaikyti reikia
papildomo kuro. Dumblo džiovinimas prieš deginimą
nerekomenduojamas didelėse dumblo deginimo įmonėse.
Didelės įmonės dažnai sukondensuoja kūryklų dūmus, ir taip
pat sutaupo energijos.
Dažniausiai naudojamos krosnys su ardynu arba su
“pakibusiu sluoksniu”
15 pav. “Pakibusio sluoksnio” krosnies principinė schema
Krosnies su pakibusiu sluoksniu privalumai yra:
• efektyvus masės ir šilumos pernešimas;
• maži išmetamų dujų kiekiai;
• pastovi temperatūra deginimo metu.
Trūkumai yra šie:
• medžiaga turi būti labiau homogenizuota (dalelės turi būti
kiek įmanoma vienodo dydžio);
• dėl erozijos yra ardomos degimo reaktoriaus sienos, todėl
krosnies eksploatacijos laikas yra sąlyginai trumpas;
• išmetamose dujose yra daug lakiųjų pelenų.
16 pav. Krosnies su ardynu principinė schema
Dumblo deginimo privalumai:
• esminis dumblo kiekio sumažinimas;
• nekenksmingas galutinis produktas (pelenai), jei deginimas ne žemesnės
kaip II kategorijos dumblas;
• žymiam kiekio sumažinimui (nuo 22-25%sauso dumblo iki pelenų pavidalo)
pakanka pačiame dumble esančio energijos potencialo;
• nuotekų valyklose kartu galime deginti ir grotų nešmenis bei valykloje
sulaikytą smėlį/žvyrą bei riebalus;
• galima panaudoti perteklię šilumą.
Dumblo deginimo trūkumai:
• deginimo metu sunaikinamos maistingosios medžiagos (N ir P);
• emisijos į atmosferą yra griežtai kontroliuojamos;
• kenksmingas galutinis produktas (pelenai), jeigu degimas žemesnės kaip II
kategorijos dumblas;
• dėl didelių investicinių kaštų deginimas yra racionalus tiktai didelio
našumo nuotekų valyklose.
Kompostavimas su organinėmis medžiagomis
• Kompostavimas – kompleksinis biologinis, biocheminis ir
fizinis procesas, kurio metu, dalyvaujant mikroorganizmams ir
zoocenozėms ir jų išskiriamiems fermentams, vyksta
sudėtinga organinių atliekų mineralizacijos, biogeninių
elementų išlaisvinimo ir humuso formavimosi procesai.
• Nuotekų dumblo kompostas – dumblas, sumaišytas su
turtingomis anglimi organinėmis atliekomis ir išlaikytas iki
subrendimo. Organinės atliekos – įvairios augalinės ar
gyvulinės kilmės atliekos, biologiškai skaidomos dirvožemio
mikroorganizmų ir zoocenozių.
• Tiklslas: stabilizacija arba tolesnis nusausinto dumblo
stabilizavimas ir dumblo kiekio sumažinimas. Dumblo
struktūros pagerinimas. Ksenobiotikų pašalinimas.
Privalumai:
• svorio ir tūrio sumažinimas, apie 50% nuo viso dumblo ir
reagento kiekio;
• geras patogeninių mikroorganizmų nukenksminimas;
• geras ksenobiotikų nekenksminimas.
Trūkumai:
• dalis aeracinių rietuvių bei reaktorių energijos poreikis;
• azoto garavimas;
• nemalonių kvapų poveikis bei blogų darbo sąlygų
susidarymas, esant nepakankamam proceso kontrolei.
Dumblo tvarkymas su energijos išgavimu ir
maistinių medžiagų išsaugojimu
• Terminis džiovinimas turi du esminius privalumus: sumažėja
dumblo tūris, nes vandens kiekis dumble siekia tik 5-10%,
todėl dumblo sandėliavimui reikia mažiau vietos. Džiovinto
dumblo sandėliavimui gali būti naudojamas uždaras pastatas,
bei dumblo pervežimas gali būti atliekamas didesniais
atstumais. Džiovintas dumblas paprastai papildomai
presuojamas ir sandėliuojamas tablečių formoje, maišose. Po
džiovinimo nuotekų dumblas gali būti naudojamas įvairiose
srityse, bet viena iš labiausiai perspektyvių yra šiluminės
elektrinės, kuriose nuotekų dumblas yra deginamas,
gaminama šiluminė arba elektros energija. Dumblo
kaloringumas yra mažesnis nei akmens anglies, tačiau beveik
atitinkamedžio medžio energetinę vertę. Džiovintas dumblas,
kaip biokuro atmaina, naudojamas kartu su tradiciniu kuru.
Paprastai džiovintas dumblas sudaro iki 5%viso naudojamo
energijai išgauti kuro kiekio.
• Bioterminis džiovinimas (arba uždaro tipo kompostavimas),
tai intensyvus procesas, kai per 2-4 savaites dumblas yra
oksiduojamas uždaroje patalpoje. Dumblo oksidavimui
tiekiamas oras ir inertinės organinės medžiagos (paprastai
medžio atraižos). Bioterminiu būdu džiovintame dumble
vandens kiekis mažėja iki 30-40%. Tokio sausumodumblas
tinka deginimui, žemės ūkiui ir kitoms sritims, analogiškai kaip
ir terminio dumblo džiovinimo atveju.
17 pav. I-a dumblo tvarkymo schema
Dumblo tvarkymas be energijos išgavimo ir su
maistinių medžiagų išsaugojimu
Pati paprasčiausia nuotekų dumblo tvarkymo schema yra be
energijos išgavimo iš dumblo. Pagal šią schemą nuotekų
dumblas būtų tankinamas ir sausinimas, kaip privaloma
aplinkosauginė technologinė būtinybė. Siekiant užtikrinti
patogeninių organizmų pašalinimą ir dumblo stabilizavimą,
dumblas turi būti sandėliuojamas ne mažiau kaip 12
mėnesių. Dumblas žemės ūkyje gali būti naudojamas vėlyvą
rudenį arba pavasarį. Praktiškai dumblas gali būti
įterpiamas į gruntą ne ilgiau kaip 3 mėnesius per metus.
Sandėliavimo aikštelių dydis turi būti parenkamas taip, kad
tilptų ne mažiau kaip per visus metus susidarantis sausinto
dumblo kiekis.
• Pagal šią dumblo tvarkymo schemą būtų naudojamos tik
“maistinės” dumblo savybės, bei uždaromos dumblo
generavimo ciklas, grąžinant dumblą į dirvą. Nuotekų dumblas
arba kompostas gali būti naudojamas įvairiose srityse: žemės
ūkyje, sąvartynų uždarymui, veikiančių sąvartynų darbui,
pažeistų teritorijų atstatymui, energetinio miško augimui,
žaliųjų plotų atstatymui, kelių statyboje, miškų sodinimui ir
kitose srityse.
Ši schema (II-a schema (18 pav.)) pasiūlytina:
• mažoms aglomeracijoms (mažesnėms kaip 20 000 EGS);
• nuotekų valykloms, kuriose nėra pirminių nusodintuvų.
18 pav. II-a dumblo tvarkymo schema
Siūlomos dumblo apdorojimo sistemos
Taikant I-ją ir pagal būtinybę II-ją nuotekų dumblo tvarkymo schemą,
dumblo apdorojimo įrenginiai regionuose parenkami pagal šiuos kriterijus:
• susidarančio dumblo kiekį ir kokybę;
• dumblo tankinimo ir sausinimo įrenginiai turi veikti visose nuotekų
valyklose pagal aplinkosauginę – technologinę būtinybę, nepriklausomai
nuo tolimesnių dumblo apdorojimo ir utilizavimo būdų bei siūlomų
dumblo tvarkymo schemų;
• dumblo laikino saugojimo aikštelėse turi veikti visose įmonėse pagal
aplinkosauginę – technologinę būtinybę: jų talpa priklauso nuo
susidarančio dumblo kiekio, transportavimo iki kitų dumblo apdorojimo
įrenginių arba panaudojimo vietų atstumo; mažuose dumblo šaltiniuose
saugojimo aikštelių talpa turi užtikrinti per vienerius metus, o kituose –
per pusę metų susikaupiančio dumblo saugojimą;
• įmonėse, kuriose yra pirminiai nusodintuvai, o aglomeracija
yra nuo 20 000 EGS, tikslinga planuoti dumblo apdorojimo
įrenginius su energijos gamybai, panaudojant pūdytuvus;
• dumblo džiovinimas numatomas įmonėse, aptarnaujančiose
aptarnaujančiose aglomeracijas nuo 80 000 EGS; mažesniuose
dumblo šaltiniuose dumblo žiovinimo įrenginiai planuojami,
vadovaujantis ekonominio naudingumo skaičiavimais ir
generuojamo dumblo kategorija;
• dumblo kompostavimas aikštelės planuojamos regioniniu
pagrindu, vadovaujantis ekonominio naudingumo
skaičiavimais ir generuojamo dumblo kategorija, arčiausiai
įmonės(ių), kurioje(se) susidaro regione didžiausias dumblo
kiekis.
Viename regione vienu metu gali veikti centralizuota
ir decentralizuotos dumblo tvarkymo schemos. Tik
centralizuota schema, kuomet kelių šaltinių dumblas
apdorojamas viename regioniniame įrenginyje, būtų
neracionalus, įvertinus dumblo transportavimą.
Skačiavimais nustatyta, kad atstumas neturėtų viršyti
25-30 km nuo dumblo šalinimo iki centrinio
apdorojimo įrenginio. Esant tokiai centrinio įrenginio
aptarnavimo zonai, šalyje susiformuotų labai daug
santykinai mažų centralizuoto dumblo tvarkymo
regionų. Siekiama, kad atskiras apdorojimo įrenginys
aptarnautų kuo daugiau dumblo šaltinių. Dumblo
kiekių pagal sausas medžiagas suvestinė atskiroms
dumblo apdorojimo technologijų grandims
pateikiama 5 lentelėje.
5 lentelė. Skaičiuotinų dumblo kiekių suvestinė regionuose
6 lentelė. Nuotekų dumblo kompostavimo ir džiovinimo privalumų ir trūkumų
palyginimas (+ privalumas, - trūkumas)
Dumblo kompostavimo ir džiovinimo kaštų
skirtumą įtakoja:
– sausinto dumblo gabenimo iki džiovinimo įrenginių
kaštų, atsižvelgiant į gabenimo atstumą ir pervežamo
dumblo kiekį;
– sausinto dumblo džiovinimo investicinių ir eksplotacinių
kaštų, atsižvelgiant į džiovinamo dumblo kiekį;
– sausinto dumblo kompostavimo investicinių ir
eksplotacinių kaštų, atsižvelgiant į kompostuojamo
dumblo kiekį.
7 lentelė. Įvairių tipų mažų nuotekų valyklų, skirtų valyti iki 8 m3/d,
pagrindiniai rodikliai
Dumblo tvarkymo technologijos NORVEGIJOJE
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Dumblo surinkimas;
Dumblo stabilizavimas;
Kompostavimas;
Aerobinis termofilinis apdorojimas prieš anaerobinį stabilizavimą;
Pasterizavimas prieš mezofilinį, anaerobinį stabilizavimą;
Termofilinis anaerobinis stabilizavimas;
Anaerobinis stabilizavimas ir terminė dehidratacija;
Terminė hidrolizė ir anaerobinis stabilizavimas;
Kalkių nusausintam dumblui naudojimas;
Kompostavimas reaktoriuose;
Dumblo nusausinimas.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!