Transcript BUITINIŲ NUOTEKŲ KIEKIAI IR UŽTERŠTUMAS

BUITINIŲ NUOTEKŲ
KIEKIAI IR
UŽTERŠTUMAS
• Šiuo metu tebegaliojančios 1991 m. išleistos respublikinės statybos
normos Vandens vartojimo normos RSN 26-90 neatspindi realios
būklės. Pavyzdžiui, mažiems penktos kategorijos miesteliams
geriamos kokybės vandens sunaudojimo buities reikalams norma –
190 litrų vienam gyventojui per parą (190 l/d.gyv.) yra ženkliai
didesnė už faktiškai sunaudojamus kiekius.
• Aplinkos ministerijos duomenimis, vieno gyventojo vidutinis vandens
sunaudojimas Lietuvoje 2001 m. sudarė 85 l/d.gyv. Šis skaičius
leidžia daryti prielaidą, kad, priklausomai nuo miesto dydžio,
gyventojų gerbūvio lygio ir kitų veiksnių, apytiksliai vandens buvo
sunaudojama nuo 150 l/d.gyv. iki 30 l/d.gyv.
• Pavyzdžiui, išsivysčiusiose Europos šalyse vandens sunaudojimas
kaimo gyvenvietėse yra maždaug 150 l/d.žm. Vidutinis sunaudojamo
vandens kiekio pasiskirstymas pagal poreikius Vokietijoje pateiktas 1
paveikslėlyje.
1 paveiksle. Vidutinis sunaudojamo vandens kiekio pasiskirstymas pagal
poreikius Vokietijoje
• Tačiau šie dydžiai negali būti priimti kaip normos, nes aukšto
gerbūvio lygio gyvenamuose namuose (su saunomis, plaukymo
baseinais ir pan.) vieno gyventojo sunaudojamo vandens kiekis gali
būti žymiai didesnis (150-250 l/d.žm.). Todėl, projektuojant nuotekų
tvarkymo įrangą, reikia kruopščiai įvertinti faktinį arba numatomą
realų vandens sunaudojimą.
• Vadovaujantis Lietuvos ir daugelio kitų šalių normomis, iš vieno
gyventojo į nuotekas patenkančių organinių teršalų kiekis pagal
biocheminį deguonies suvartojimą (BDS5) yra laikomas lygiu 60 g/d.
Šis sąlyginės taršos dydis vadinamas gyventojo taršos ekvivalentu GE.
• Nors nėra tikslaus rodiklio nuotekų kiekio svyravimams įvertinti,
galima teigti, kad paros bėgyje buitinių nuotekų pritekėjime
pastebimos sekančios tendencijos: piko apkrovos būna ryte ir
vakare, vidutinės apkrovos pasiskirsto tarpuose tarp rytinės piko ir
vakarinės piko apkrovos. Nakties metu į nuotekų valymo įrenginius
atiteka minimalus nuotekų debitas. Priklausomai nuo vartotojo, tiek
paros, tiek savaitės, tiek metų laikų nuotekų debitai gali skirtis.
Tačiau išryškėja ir bendros tendencijos. Nuotekų apkrovos
pasiskirstymas paros bėgyje pateiktas 2 paveikslėlyje.
2 pav. Atitekančių nuotekų kiekiai per parą
3 pav. Atitekančių nuotekų kiekis per savaitę
4 pav. Nuotekų pritekėjimas per metus
PAGRINDINĖS NUOTEKŲ
UŽTERŠTUMO
CHARAKTERISTIKOS
Buitinių nuotekų užterštumo lygį apibūdina visų
pirma tokie pagrindiniai rodikliai:
– Biocheminis deguonies suvartojimas;
– Skendinčiosios medžiagos;
– Cheminis deguonies suvartojimas;
– Biogeninės medžiagos: fosforas ir azotas.
Nuotekų užterštumas gali ženkliai padidėti ir dėl į nuotekas
patenkančių cheminių medžiagų: ploviklių, dezinfektorių,
taip pat šalinant virtuvės atliekas į buitines nuotekas arba
labai taupant vandenį.
5 pav. Virtuvės atliekų smulkinimo įrenginys
MAŽI PIRMINIO NUOTEKŲ VALYMO
ĮRENGINIAI
NUSĖSDINTUVAI, SEPTIKAI
Septikai atlieka šias funkcijas:
• sunkesni teršalai (smėlis, žvyras, ir kiti nusėdantys teršalai) nusėda
ant septiko dugno;
• lengvesnės priemaišos (riebalai, aliejai, popieriaus skiautės ir pan.)
išplaukia į valomų nuotekų paviršių ir sudaro septike viršutinį išplūdų
sluoksnį;
• septikas atlieka ir nuotekų aušintuvo funkcijas. Tai ypač svarbu
valant restoranų, valgyklų ir kitų maitinimo bei turistų aptarnavimo
įmonių nuotekas. Šiltoms arba net karštoms nuotekoms įtekėjus į
septikus, dėl nemažo jų tūrio nuotekos atvėsta. Riebalai išplaukia į
paviršių ir atsiranda galimybė juos lengvai atskirti nuo nuotekų.
• iš nuotekų ant septiko dugno nusėdęs dumblas pūva, mažėja jo
tūris, o pūdytą dumblą lengviau sausinti.
6 pav. Dviejų kamerų septikas iš plastiko
7 pav. Trijų kamerų stačiakampio formos plastikinis septikas
8 pav. Trijų kamerų septiko principinė schema, kurio pirma kamera sėsdintuvas, antroji - sulaiko išplūdas ir trečioji - apvalyto vandens
sukaupėjas
9 pav. Nuotekų valymo sistema
•
•
•
•
Vertinant septikus galima teigti: septikai – tai
įrenginiai, žymiai sumažinantys dispersinę taršą bei
palengvinantys darbą nuotekų valymo įrenginiuose.
Septikai gali būti panaudojami kaip pirminiai dumblo
perdirbimo įrenginiai, tvarkant biologinio nuotekų
valymo įrenginių (aerotankų ar biofiltrų) dumblą.
Septikai kaip atskiras įrenginys neleidžia pasiekti
norminių nuotekų išvalymo rezultatų.
Puvimo proceso metu septikuose susidaro nemalonaus
kvapo sieros vandenilio (H2S) dujos. Jų išvalymui
reikalingi filtrai, kurių eksploatacija nėra pigi.
MAŽI INTENSYVAUS NUOTEKŲ
VALYMO ĮRENGINIAI
• Pagal nuotekų valymo hidraulines charakteristikas šio tipo įrenginiai
gali dirbti pratekamuoju režimu arba periodiniu veikimu.
Pratekamieji aerotankai
• dažniausiai tai – universalūs įrenginiai, galintys pilnai išvalyti buitines
•
•
•
•
nuotekas.
įrenginyje vyksta šie nuotekų valymo procesai:
nusėsdinama nuotekų dispersinė tarša;
nuotekos ir aktyvus dumblas maišomas, vykdant aeraciją vyksta
intensyvus biologiškai skaidžios taršos skaidymas;
susidaręs dumblas yra nusėsdinamas.
10 pav. Individualių gyvenamųjų namų NV tipo buitinių nuotekų biologinio
valymo įrenginys
11 pav. Nuotekų valymo įrenginys iš surenkamo betono
12 pav. Plieninis nuotekų valymo įrenginys
Šio tipo įrenginiai dažniausiai montuojami po žeme ir atskirų patalpų jų
eksploatacijai nereikia.
13 pav. Nuotekų valymo sistema
14 pav. Nuotekų valymo sistema
15 pav. Patalpoje įrengiamas nuotekų valymo įrenginys
Pratekamieji aerotankai – plačiausiai paplitę
įrenginiai
Įrenginių privalumai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
galimi įvairaus našumo įrenginiai;
aukštas nuotekų išvalymo laipsnis (95-98 proc. teršalų);
didelis įrenginio patikimumas (nėra judančių dalių);
tyliai dirba;
įrenginio eksploatavimo metu nėra nemalonių kvapų;
išvalytos nuotekos skaidrios ir bekvapės;
nedidelės elektros energijos sąnaudos;
nereikia filtracinės įrangos;
lengvas montavimas;
paprasta aptarnauti ir automatizuoti nuotekų valymo procesą.
Įrenginių trūkumas:
• esant dideliam momentiniam debitui, blogėja nuotekų valymo
kokybė.
Periodinio veikimo aerotankai
Kiekvieno aerotanko technologinis ciklas
susideda iš 4 fazių:
• nuotekų pritekėjimo (kaupimo) fazė;
• nuotekų galutinio biologinio išvalymo fazė;
• dumblo sėsdinimo fazės metu;
• išvalytų nuotekų išleidimo (išpumpavimo)
fazė.
16 pav. Periodinio veikimo aerotanko technologinė schema
Periodinio veikimo aerotanko tipo biologinio valymo
įrenginių privalumai:
•
•
•
•
•
atsparūs nuotekų srauto netolygumams;
atsparūs taršos svyravimams;
geras dumblo nusėsdinimas;
paprastesnė eksploatacija;
taikant slėgiminį (su siurbliu) valytų nuotekų išleidimą,
priimtuvas gali būti toli arba aukštesnėje vietoje.
Periodinio veikimo aerotanko tipo biologinio valymo
įrenginių trūkumai:
• 10-20 procentų didesnės energijos sąnaudos;
• sudėtingesnė automatika;
• išvalytos nuotekos išleidžiamos per trumpą laiką dideliu
debitu (netolygiai).
BIOFILTRAI (BIOREAKTORIAI)
17 pav. Biofiltras
ĮRENGINIAI BEI TECHNOLOGINIAI
PROCESAI, PAGERINANTYS NUOTEKŲ
VALYMĄ
BIOĮKROVOS
18 pav. Skęstančios ar plaukiojančios įkrovos
Įkrovos panaudojimas yra labai perspektyvus
norint atnaujinti senus įrenginius. Tai įgalina
sumažinti įrenginių skaičių ar jų tūrį, padidinti
oksidacinį lyginamąjį pajėgumą. Pritaikant
periodinę aeraciją, galima pasiekti dalinę
denitrifikaciją.
Bioplėvelinės technologijos sistemos stabilesnės,
nes yra atsparios:
–
–
–
–
–
debito svyravimui;
užterštumo svyravimui;
hidraulinėms perkrovoms;
agresyvių medžiagų poveikiui;
laikiniems technologiniams pažeidimams.
Jų patikimumą užtikrina tai, kad:
• susiformuoja gerai nusėdantis dumblas;
• perteklinio dumblo prieaugis yra 2-4 kartus mažesnis;
• aktyvaus dumblo sistemose paprastai palaikoma 3-6 g/I, o
•
•
•
•
•
•
•
bioplėvelinėse sistemose - iki 6-12 g/I aktyvaus dumblo
koncentracija;
pašalinus technologinius sutrikimus, greitai atsistato valymo
procesas.
mažesnės energijos sąnaudos aeracijai;
aerotanko tūris gali būti sumažinamas nuo 1,5 iki 2 kartų.
sumažėjus teršalų kiekiui, sistemą galima sureguliuoti darbui
ekstensyviomis sąlygomis;
galima naudoti koncentruotų nuotekų valymui;
galima naudoti specifinių ar problemiškų nuotekų valymui;
galima valyti mažai užterštas nuotekas.
FILTRAI
19 pav. Atviro beslėgio filtro schema
1 – drenažinė sistema; 2 – palaikomieji sluoksniai; 3 – filtracijos sluoksnis;
4 – surinkimo sistema; 5 – paskirstomasis kanalas; 6 - praplovimo
vandens nuvedimas; 7 – praplovimo vandens padavimas; 8 – filtrato
nuvedimas
MEMBRANINIAI VALYMAI
20 pav. Nuotekų valymo technologinė schema
21 pav. Membraninis filtras
MAŽŲ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ
DUMBLŲ ŠALINIMAS
22 pav. Mažas perteklinio dumblo tvarkymo įrenginys
IŠVADOS
• Per dideli momentiniai nuotekų debitai, > 30% paros debito per
•
•
•
•
•
val., destabilizuoja nuotekų valymo įrenginių darbą;
Atliekos neturi patekti į nuotekų valymo įrenginius, nes jos
destabilizuos nuotekų valymo įrenginių darbą;
Saikingai naudojant dezinfektorius, naudojant greitai skylančius
peroksidinius ar permanganatinius dezinfekantus. Netinkami ir
nedozuojami dezinfekantai gali ilgam biologinius nuotekų valymo
įrenginius išvesti iš rikiuotės;
Naudojant tik biologiškai skylančias priemones. Neperkraukiant
nuotekų valymo įrenginių plovimo skysčiais, netinkami plovikliai
gali apsunkinti biologinių nuotekų valymo įrenginių darbą;
Cheminės medžiagos neskaidomos biologinio nuotekų valymo
įrenginiuose. Saugokite jų išpylimo į nuotekų valymo sistemą, nes
jos gali sutrikdyti biologinio nuotekų valymo įrenginių darbą;
Vandens paruošimo filtrų, kolonėlių ar reversinės osmozės (eliuatai
ir koncentratai) negali patekti į biologinius nuotekų valymo
įrenginius, nes sutrikdys jų darbą.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!