Transcript Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų

Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio
vandens ir dirvožemio tyrimų
rezultatai ir perspektyvos
Pagal 1994-2009 m.
stebėsenos duomenis
sąlygiškai natūraliose
ekosistemose
Aukštaitijoje ir Žemaitijoje
Metodika
Matavimai atliekami pagal vieningą ICP Forests
programos metodiką
(The Working…, 1989, Environment…, 1993,
ICP IM…, 1998), pagal kurią dirba ir kitos
sanlygiškai natūralių ekosistemų stebėsenos
programoje dalyvaujančios šalys.
Aukštaitijos nacionalinio parko integruoto monitoringo
teritorijoje (NP IMT) stėsena pradėta 1993 metų rudenį,
o Žemaitijos NP IMT – 1995-jų metų pavasarį.




Dirvožemio vandens mėginiai cheminei analizei imami kas
mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu. Nustatomas drėgnis ir
apskaičiuojamas dirvožemio vandens nuotėkis.
Gruntinio vandens lygis matuojamas kas 2 savaites mėginiai
cheminei analizei imami kas 2 mėnesius.
Upelių vandens mėginiai cheminei analizei imami kas mėnesį
visus metus, pagal savirašių duomenis apskaičiuojami
kasdieniai upelių debitai. Upelių vandenyje kas mėnesį
išmatuojamas ištirpusio deguonies kiekis ir temperatūra.
Aukštaitijos NP IMT nuo 1999 m. veikia meteorologinė stotis.
Stebimi cheminiai parametrai





Nuo 1994 m. reguliariai nustatoma SO4, NO3N, NH4N, Ca, Na,
K, Mg, Cl, Pvisuminis, Mn, Fe, Si, pH, HCO3, specifinis elektros
laidumas.
Nuo 2000 metų matuojamas fosfatų fosforo (PO4P), ir
visuminio azoto (Nvisuminis) kiekis.
Nuo 2002 m. pradėta matuoti visuminį AL kiekį.
Nuo 2003 m. – visuminį organinės C kiekį.
Nuo 2000 metų vidurio visose paprogramėse, 3 kartus per
metus, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais pradėta matuoti
sunkiųjų metalų Cu, Cr, Cd, Pb, Zn, Ni koncentracijas.
Iš viso, 25 cheminiai parametrai.
Klimato šiltėjimo rodikliai



Temperatūros kilimas.
Anomalių reiškinių dažnėjimas.
Medžiagų, ypač azoto ir anglies apytakos
greitėjimas.
Vidutinė metinė dirvožemio
temperatūra
9
8
7
y = -0,0091x + 7,0455
6
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
5
2000
C
1999
o
Maksimalios mėnesio dirvožemio
temperatūros
Sausis
4
2
2
y = 0,2559x + 0,66
0
0
-2
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
-2
Liepa
y = -0,8477x + 23,775
y = 0,1891x - 0,0073
10
8
Gruodis
6
4
2
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
26
24
22
20
18
16
14
Vasaris
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
4
6
y = 0,2936x + 3,2782
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
6
160
140
120
100
80
60
40
20
0
Aukštaitijos
IMT
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
Žemaitijos
IMT
1994
mg/m2
Nitratų srautas dirvožemyje 0-40 cm
Organinio azoto
srautas dirvožemyje 0-40 cm
600
500
Žemaitijos
IMT
300
200
Aukštaitijos
IMT
100
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
0
1994
mg/m2
400
2009
2008
2007
2006
2005
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2004
2002
2001
2000
2003
Žemaitijos IMT
2003
2002
2001
2000
16
14
12
10
8
6
4
2
0
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
mS/m
16
14
12
10
8
6
4
2
0
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
mS/m
Dirvožemio vandens specifinis
elektrinis laidumas
Aukštaitijos IMT
Dirvožemio vandens visuminis
organinis anglingumas
50
Aukštaitijos IMT
mg/l
40
30
20
10
60
2009
2008
2007
2006
2005
Žemaitijos IMT
50
40
30
20
10
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
0
2000
mg/l
2004
2003
2002
2001
2000
0
60
50
40
30
20
Aukštaitijos IMT
y = -0,631x + 50,923
110
100
90
80
70
60
50
Žemaitijos IMT
y = 1,3357x + 80,152
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mm
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
mm
Dirvožemio drėgmės atsargų metiniai
vidurkiai
Apibendrinimas
Monitoringo programą reikėtų tęsti dėl tendencingų pokyčių
geosistemoje:
 Dirvožemio ir upelio temperatūros režimo kaitos. Aukštaitijos
KMS režimo kaitos tendencija yra tipiška klimato šiltėjimui. Su
klimato šiltėjimu susijęs azoto ir anglies junginių apykaitos
greitėjimas, išnešama daugiau nitratų ir organinių azoto
junginių, didėja tirpių junginių koncentracija.

Optimizuoti tyrimus trumpinant parametrų sąrašą neracionalu.
Pilna vandens sudėties analizė leidžia kontroliuoti duomenų
patikimumą.