Transcript XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo

Lietuvos muziejų senųjų fotografijų rinkiniai ir jų pristatymas
parodoje „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos,
kultūros, mokslo ir visuomenės elitas ir jo aplinka“
Nuotraukos iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rinkinių
Danutė Mukienė,
LDM filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir
LIMIS centras vedėja
Prezentacijoje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos muziejų rinkinių
2013 m. lapkričio 11 d.
Lietuvos muziejai, saugantys
didžiausias senųjų nuotraukų kolekcijas
 Lietuvos muziejuose sukaupta daugiau negu
6 milijonai eksponatų (didelę jų dalį sudaro
istorinė fotografija).
 Didžiausios fotografijų kolekcijos saugomos:
 Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės
muziejuje;
 Lietuvos nacionaliniame muziejuje;
 Šiaulių „Aušros“ muziejuje;
 Lietuvos dailės muziejuje;
 Valstybiniame Vilniaus žydų Gaono
muziejuje;
 Kauno IX forto muziejuje;
 Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje;
 Panevėžio krašto muziejuje;
 Kretingos muziejuje;
 Rokiškio krašto muziejuje;
 Žemaičių muziejuje „Alka“.
Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
muziejaus rinkinių
Fotografijose – svarbių Lietuvai
įvykių ir jų dalyvių fiksacija


Didelė Lietuvos muziejų rinkiniuose saugomų istorinių
fotografijų dalis sukurta XIX a. II p. – XX a.
pradžioje. Ši dokumentinio paveldo dalis mums itin
svarbi, nes yra užfiksavusi daug reikšmingų Lietuvos
valstybės kūrimosi įvykių ir jų dalyvių.
Pirmuoju fotografijos gyvavimo šimtmečiu (1839–
1939) Lietuvoje vykę svarbiausi istoriniai įvykiai:
 1863 m. sukilimas;
 Lietuviškos spaudos draudimas ir jo
panaikinimas;
 Lietuvių tautinio judėjimo pakilimas;
 Pirmasis pasaulinis karas;
 Lietuvos valstybingumo atkūrimas ir įtvirtinimas;
 Lietuvių kovos siekiant susigrąžinti Vilniaus
kraštą ir Klaipėdą;
 Palangos krašto priskyrimas Lietuvai.
Nuotraukos iš Panevėžio krašto M. K. Petrauskų
lietuvių muzikos muziejaus rinkinių
Senoji fotografija – svarbi
dokumentinio paveldo dalis
 Muziejuose saugomos istorinės
fotografijos sudaro galimybę:
 papildyti turimą informaciją apie visos
valstybės, atskirų jos rajonų, regionų,
gyvenviečių istoriją, bei asmenų vaidmenį
istoriniuose įvykiuose;
 pakoreguoti kai kuriuos istorijos teiginius.

Daugelis šiandien Lietuvos muziejuose saugomų
fotografijų iki šiol plačiajai visuomenei, tarp jų ir
istorikams, nebuvo ar nėra žinomos, nes didelė dalis
jų nėra ištyrinėta ir identifikuota. Tuo tarpu ne kas
nors kitas, o fotografija, būdama dokumentinio
paveldo dalis, yra iškalbingiausia ir teisingiausia
istorinių įvykių ir juose dalyvavusių asmenų
fiksuotoja bei metraštininkė.
Nuotraukos iš Panevėžio krašto
muziejaus rinkinių
Svarbiausios Lietuvos
muziejuose saugomų fotografijų temos









Lietuvių etnografija ir buitis;
Lietuvos kraštovaizdis;
Valstybės, politikos, kultūros, meno, mokslo,
sporto, visuomenės veikėjai, kariškiai,
policininkai, neidentifikuotos asmenybės;
Lietuvos įstaigų, visuomeninių organizacijų,
draugijų, judėjimų, partijų veikla;
Objektai, kuriuose užfiksuoti Lietuvos
architektūros objektai, kompleksai, miestų ir
kitų gyvenviečių vaizdai;
Mada Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. (1–4
deš.);
XIX a. pab. – XX a. pr. šalyje veikusias
švietimo ir mokslo įstaigos, jų šiokiadieniai,
darbuotojai, auklėtiniai;
Užsienio šalių architektūros objektai,
kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių
vaizdai;
Lietuvos istorijai svarbūs įvykiai.
Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
muziejaus rinkinių
Dalyvavimas projekte – paskata
susisteminti informaciją muziejuose



Muziejų įtraukimas į tarptautinį fotografijų
skaitmeninimo ir sklaidos projektą „Europena
Photography“ (įgyvendinamas 2011 m. vasario
–2015 m. m. vasario mėn.)– daugeliui Lietuvos
muziejų buvo didelis postūmis ir paskata
susisteminti informaciją apie muziejuose
saugomą istorinę fotografiją, suskaitmeninti
šiuos eksponatus ir šiuolaikiškomis,
patraukliomis formomis ją pristatyti visuomenei.
Projekto įgyvendinimo metu didelė dalis į
rinkinius neįtrauktų fotografijų buvo
identifikuota ir papildė muziejų rinkinius.
LIMIS – Lietuvos integrali muziejų informacinė
sistema (priemonė automatizuotai aprašyti
suskaitmenintus kultūros paveldo objektus,
kaupti, saugoti, viešinti sukauptą informaciją ir
ją teikti į kitus portalus, duomenų bazes.

Vieša prieiga internete www.limis.lt
Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
muziejaus rinkinių
Muziejuose saugomų fotografijų
rinkinių formavimo ypatumai




XIX a. antroje pusėje Lietuvoje natūraliai vykusį
senosios fotografijos rinkinių formavimo procesą
stipriai paveikė XIX a. II p. – XX a. Lietuvos
politiniai įvykiai.
Vykstant politinėms suirutėms, keičiantis
valdžioms, ypač jei į valdžią ateina represinės
jėgos, jei šalis okupuojama, didelė dalis žmonių,
norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius,
naikina dokumentus, kurie gali būti panaudoti
prieš juos kaip įkalčiai. Fotografijos yra
iliustratyvūs dokumentai, taigi jie dažniausiai
sunaikinami vieni iš pirmųjų.
Keičiantis valdžioms, karo metais nemažai
dokumentinio paveldo objektų muziejuose taip
pat buvo: sunaikinta, išgrobstyta, dalis vertingų
fotografijų sunyko savaime, nes nebuvo tinkamų
jų saugojimo sąlygų.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.
kovo 11 d.) istorinės fotografijos rinkinių
formavime prasidėjo naujas etapas (dalis
fotografijų įsigyjama, prikeliama iš užmaršties
Lietuvoje, dalis perkama užsienyje arba iš
užsienio sugrąžinama į Lietuvą).
Nuotraukos iš Ukmergės krašto
muziejaus rinkinių
Svarbiausi politiniai įvykiai, kurių metu
Lietuvoje buvo naikinamos fotografijos kaip įkalčiai



















1864 m. - lietuviškos spaudos draudimas;
Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918 m.);
1918 m. vasario 16-oji (Lietuvos nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimas);
1918–1920 m. lietuvių kovos su lenkais ir lenkų okupacija Vilniaus krašte;
1918 m. gruodžio 16 d. Vinco Kapsuko manifestas dėl LTSR atkūrimo ir 1918 m. gruodžio – 1919 m. rugpjūčio
laikotarpiu vykusios Lietuvos savanorių kovos su Raudonąja armija;
1919 m. sausio mėnesio įvykiai Vilniuje, kai miestą okupavo Raudonoji armija;
Lietuvos savanorių kovos su bermontininkais 1919 m. antroje pusėje;
Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos 1922 m.;
1922 m. Žemės reforma;
1923 m. Klaipėdos sukilimas ir Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos, Klaipėdos krašto pripažinimas Lietuvai;
1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas tautininkų perversmas, liaudyje žinomas Smetonos vardu;
1927 m. Lenkijos valdžios represijos Vilniaus krašte;
1940 m. sovietinė okupacija Lietuvoje;
1941–1945 m. – Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija Lietuvoje ir nacių vykdytas žydų tautos genocidas
Lietuvoje;
1940–1945 m. – Lietuvos mokslo, švietimo, kultūros, politikos elito priverstinė emigracija į užsienį, siekiant
išvengti okupacinių valdžių represijų;
Pokario kovos Lietuvoje;
1945–1990 m. sovietinė okupacija, lietuvių trėmimai;
Lietuvos dvarų nacionalizavimas 1940–1941, 1945 ir vėlesniais metais, dvarininkų pasitraukimas iš Lietuvos;
Masinė melioracija, kurios metu buvo sunaikinta didelė dalis vienkiemių.
Paroda „Lietuvos valstybės mokslo, kultūros, politikos
elitas XIX a. II p. – XX a. pr. ir jo aplinka“
 Kilnojamai stendinei parodai „Lietuvos
valstybės mokslo, kultūros, politikos elitas
XIX a. II p. – XX a. pr. ir jo aplinka“,
pateiktų nuotraukų pagrindinės temos:
 XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos tautinio
judėjimo veikėjai (daugiausia kultūroje,
literatūroje, labiausiai pasižymėję asmenys).
 Dvarai ir jų šeimininkai, kiti dvariškiai ar jų
artimieji, bičiuliai;
 Valstybės ir politikos veikėjai;
 Dvasininkai;
 Iškilūs lietuvių literatūros klasikai,
kalbininkai.
 Svarbūs Lietuvos įvykiai.
Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
muziejaus rinkinių
Lietuvos iškilios asmenybės, kurių
nuotraukų išsaugota daugiausiai


Susipažinus su muziejuose saugomais
senosios fotografijos rinkiniais, galima
daryti išvadą, kad labiausiai
fotografuojamas žmogus tarpukario
Lietuvoje buvo prezidentas Antanas
Smetona.
Kiti Lietuvos meno, mokslo, kultūros
veikėjai, kurių nuotraukų yra nemažai
išlikę ir saugoma muziejuose:









Antanas Baranauskas;
Jonas Mačiulis-Maironis;
Antanas Vienuolis-Žukauskas;
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė;
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana;
Jonas Basanavičius;
Jonas Jablonskis;
Kiti.
Didžioji dalis vertingų nuotraukų išsaugota
asmeniniuose archyvuose (tarp jų ir asmenų,
Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukusių
gyventi į užsienį). Pavyzdys: Marijos ir Jurgio
Šlapelių fotografijų archyvas, paskutiniais
metais perduotas saugoti Vilniuje, buvusiame
jų name, veikiančiam Šlapelių muziejui
Nuotraukos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
Svarbūs istorijos liudininkai –
fotografijos iš Lietuvos dvarų



Daugeliu atvejų geriausiai Lietuvoje
išsilaikė tie dvarai, jų ansambliai,
kuriuose po 1922 m. Žemės reformos
ir vėlesniais metais įsikūrė muziejai.
Dvarų vaidmuo Lietuvos istorijoje,
valstybingumo atkūrimo, įtvirtinimo
etape – didelis, tačiau mažai iki šiol
žinomas visuomenei, nes sovietmečiu
ši tema Lietuvoje buvo „tabu“,
keičiantis kartoms, blėsta ir istorinė
atmintis, ypač jei ji nėra aprašyta.
Muziejų inicijuojamas dvarų
dokumentinio paveldo rinkimas vyksta
atskleidžia daug naujų mūsų valstybės
istorijos faktų
Nuotraukos iš Rietavo Oginskių kultūros
istorijos muziejaus rinkinių
Naujai surastos fotografijos
koreguoja susiformavusius stereotipus
 Dingusių fotografijos kolekcijų (Chaimo
Kaplanskio, Kazimiero Bogumilos) radimas
rekonstruojamo Žemaičių muziejaus „Alka“
rūsiuose istorija:
 Surastos kolekcijos:
 reabilituoja muziejaus buvusį direktorių, poetą,
Žemaičių rašytojų kultūrinio sambūrio vieną iš
įkūrėjų Praną Genį;
 pateikia vertingą informaciją apie XX a. pradžios
istorinių Lietuvos miestelių gyvenimą,
architektūrą, etnografiją, žmonių buitį;
 Išsaugotos fotografijos padeda atsikratyti
perdėto istorinių įvykių ir asmenų idealizavimo;
 Istorinės etnografinei tematikai priskiriamos
fotografijos daro didelę įtaką plėtojant tautos
kultūrinio gyvenimo tradicijas.
Nuotraukos iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių
Istorinėse fotografijose – lietuvių
tautos kelio į dabartinę Lietuvą istorija

Sulaužyta,
aptepliota, laiko ir
aplinkos paveikta,
tačiau iškalbinga
istorinė fotografija.
Užtenka vienos,
kad ji įkvėptų tave
parašyti istorinį
romaną apie
lietuvių tautos
kelią į šviesą.
Nuotrauka iš A. Baranausko ir A.
Vienuolio-Žukausko muziejaus
rinkinių
Dėkoju už dėmesį!
www.limis.lt
www.muziejai.lt
www.ldm.lt
Danutė Mukienė
El. p. [email protected] , [email protected]
Tel. (8~5) 261 9670, mob. tel. 8
687 47 550
Nuotrauka iš Marijos ir Jurgio Šlapelių namomuziejaus rinkinių