Transcript Įvadas į studijas_1

ĮVADAS Į STUDIJAS
Kursas baigiamas egzaminu
Savarankiškos užduotys ir klausimai nurodomi padalomojoje
medžiagoje
1. SOCIALINIO DARBO RAIDA.
2. SOCIALIO DARBO
KOMPETENCIJOS STRUKTŪRA.
• Socialinio darbo ištakos – humanistiniai ir
demokratiniai idealai, jo vertybės grindžiamos
pagarba žmogaus lygybei, kiekvieno asmens
vertingumu ir kiekvieno asmens orumu.
• Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo
užtikrinimas yra socialinių darbuotojų
motyvacijos pagrindas bei veiklos stimulas.
• Solidarizuodamasi su silpnaisiais socialiniais
sluoksniais, ši profesija siekia pagelbėti
skurstantiems, išlaisvinti pažeidžiamus ir
nuskriaus tus žmones, kad aktyvintų jų, kaip
visuomenės narių, funkcionavimą.
SOCIALINIO DARBO IŠTAKOS
• ŽMOGAUS PRIGIMTIS: rūpintis kitais būdinga žmonėms, žmogaus prigimčiai
būdingas sociališkumas (lot.k. socialis –
draugiškas);
• PRAKTINĖ ŽMONIŲ VEIKLA - pavienių
asmenų filantropinė (filantropija gr.k. –
žmonių meilė) ir labdaringa veikla;
• SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS
INSTITUCIONALIZACIJA (20 a.) –
profesionalus socialinis darbas
Humanistinių vertybių, pagalbos ir socialinio darbo filosofinės ir
religinės ištakos. A. Bagdonas, 2001
Katalikų socialinis
mokymas
Klasikinė filosofijas,
Liberalizmas,
Socialdemokratiniai
judėjimai
Protestantų etika
HUMANISTINĖS VERTYBĖS (solidarumas, teisingumas, laisvė)
Žmogaus teisės
Lygios galimybės
PAGALBA IR DEMOKRATIJA:
Valstybės, nevyriausybinė ir privati, neprofesionali ir profesionali
Pagalba – SOCIALINIS DARBAS
Socialinė veikla ir šiuolaikinė
visuomenė:
• Šiuolaikinių valstybių oficialiuose
dokumentuose stiprėja socialinė kryptis,
žmogus tampa aukščiausia visuomenės
vertybe, ir pagal tai bandoma formuoti
politiką.
• Socialinė veikla yra iš prigimties etiška ir
savo esme yra aukšto humanizmo ir
visuomenės dorovės išraiška.
UŽSIENIO ŠALIŲ SOCIALINĖS PARAMOS MODELIAI
• FILANTROPIŠKOS PARAMOS MODELIS
(Antikos laikai, kai parama ir pagalba teikiama
piliečiams – pilietinė Graikijos miestų tradicija:
grūdų ir vyno dalinimas. Romos imperijoje –
valdžios piniginių išmokų dalinimas);
• VISUOMENINĖS LABDAROS MODELIS
(Siejamas su bažnyčios veikla, savivaldos
plėtra, valstybės paramos reglamentavimu.
Bažnyčia veikė per vienuolijas, kurie atliko
labdaros įstaigų vaidmenį )
UŽSIENIO ŠALIŲ SOCIALINĖS PARAMOS MODELIAI
• SOCIALINIO APRŪPINIMO MODELIS
(Bažnytinė labdaros sistema silpnėja,
formuojasi valstybės prevencinė veikla,
siekiant lokalizuoti profesionalų skurdą.
Kuriami įstatymai, remiamasi policija,
plėtojamas švietimas, kuriamos mokyklos
labdaros savanoriams apmokyti. Valstybės
kuria draudimo sistemą)
• SOCIALINIŲ TARNYBŲ MODELIS (Socialinę
paramą teikia agentūros, mokyklos, bažnyčia,
įtraukiamos valstybinės, visuomeninės ir
labdaros organizacijos);
ISTORINĖ DALIS. Socialinio darbo raidos
Lietuvoje etapai
iki 1794 LDK ir unija su LENKIJA:
• 1792 m. Lietuvos teritorijoje veikė 194
prieglaudos (špitolės, elgetynai);
• Prieglaudų atsiradimą skatino krikščionybės
įsigalėjimas;
• Socialines problemas Lietuvos ir Lenkijos
jungtinėje valstybėje imta svarstyti tik 18 a.
antroje pusėje – ŠPITOLIŲ KOMISIJŲ
ĮSTEIGIMAS – šiuolaikiškos sveikatos ir
socialinės apsaugos sistemos analogas.
Socialinio darbo Lietuvoje etapai
1794 – 1918 m: carinės okupacijos
laikotarpis;
1900 m. Vilniuje veikė 26 labdarybės įstaigos
• Kūrėsi pirmosios mokyklos neįgaliesiems;
• Bažnytinė filantropinė veikla;
• Įkurta Viešosios globos valdyba (dirbo iki 1914
m.) – šimtmečiu vėliau nei Vakarų Europoje;
• Steigėsi labdarybės draugijos miestuose ir
provincijose
Socialinio darbo Lietuvoje etapai
1918 – 1940 m. tarpukario Lietuva
• Steigėsi nevyriausybinės organizacijos;
• Įkurta Darbo ir socialinės apsaugos
ministerija (1919): reglamentuojama socialinė
pašalpa, socialinė apsauga ir socialinis
draudimas
• Steigiamos vaikams ir motinoms globoti
nevyriausybinės organizacijos
Socialinio darbo Lietuvoje etapai
1940 – 1990 m.: tarybinis socialinio
aprūpinimo modelis
• Socialinę paramą teikė profsąjungos,
medicinos, globos ir ugdymo įstaigos,
vykdomieji komitetai, partiniai komitetai;
• Lietuvoje aklųjų draugija buvo pirmoji,
pradėjusi vartoti tokias profesines kategorijas
kaip psichologas konsultantas ar
reabilitologas
Socialinio darbo Lietuvoje etapai
1990 – 1992 m. socialinio darbo sąvokos
formalus priėmimas
• atvyksta pirmieji socialiniai darbuotojai
iš Vakarų;
• Parengiamos pirmos socialinio darbo
studijų programos VU, VDU, Utenos
aukštesnioji medicinos mokykla;
• Socialinio darbo sąvoką pradeda vartoti
socialinės apsaugos įstaigos, globos
institucijos;
Socialinio darbo Lietuvoje etapai
Socialinių darbuotojų rengimas –
profesionalus socialinis darbas
• 1992 m. Lietuvoje nebuvo nė vieno asmens,
galėjusio prisistatyti kaip socialinio darbo
specialistas;
• 2000 m. – 825 socialinio darbo (ir socialinės
pedagogikos) diplomuoti specialistai
• Dabar išgyvename socialinių darbuotojų
rengimo bumą. Socialiniai darbuotojai
rengiami profesinėse mokyklose, kolegijose
ir universitetuose.
II DALIS. Profesionalus socialinis darbas - pažinimo
etapai pažinimo srities institucionalizacija
• Tapsmo pradžioje formuojasi pagrindinės sąvokos,
teoriniai konstruktai ir dalykinė kalba, pažinimo sritis
remiasi praktika;
• 1900 – 1920 m. socialinis darbas taikė į DARBĄ SU
INDIVIDU (darbas su atveju) METODĄ
• Antroje fazėje – mokyklų (diagnostinės ir
funkcionalistinės) susiformavimas – problemų
sprendimo paradigmų atsiradimas. Paradigma – gr.k.
paradeigma – pavyzdys – mokslo filosofinių ir teorinių
pagrindų visuma; Diskutuojamos socialinio darbo
teorinės žinios;
• 1920 – 1930 m. paramos ir pagalbos individui procesai
analizuojami elgsenos simptomais - biheviorizmas.
Socialiniame darbe dominuoja gydymas, pradeda
plisti “intervencijos” (poveikio) sąvoka.
Profesionalus socialinis darbas - pažinimo etapai
• Trečiajai fazei būdingas eklektiškumas, socialinio
darbo multidiscipliniškumas, žinių gausa ir mėginimas
atskirų mokslo sričių teorijas ir skirtingus požiūrius
sujungti į vientisą teoriją;
• 1930 – 1950 m. išsirutuliuoja polemika tarp
DIAGNOSTINĖS ir FUNKCIONALISTINĖS, mokyklų
• Diagnostikos mokyklos koncepcijos centre – ne
klientas, o socialinis darbuotojas ir tam tikros
procedūros: instrukcijos, gydymo planas
• Funkcionalistinė mokykla remiasi raidos psichologija
ir egzistencine filosofija. Ankstesni įvykiai nevaidina
didelio vaidmens, socialinis darbuotojas yra
pagalbininkas, nustatantis ryšius, vystantis kliento
potenciją;
• 1950 -1970 m. mėginama sujungti
socialinio darbo teorijas, siekiama teoriškai
labiau pagrįsti individualų socialinį darbą
su klientu, plėtojamos darbo su grupe ir
makroaplinkoje teorijos.
• 1970-1990 m. Siekiama unifikuoti, sujungti
socialinio darbo teorijas. Pradeda
dominuoti sistemų teorijos reminai ir
sąvokos.
Socialinio darbo apibrėžimai
• “...įvairių rūšių bendra veikla (socialinio darbuotojo
ir kliento), kurios paskirtis – gerinti kliento ir
visuomenės situaciją (M. Richmond, 1915)
• “Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar
asmenų grupių socialinį funkcionavimą
pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp
žmogaus ir jo aplinkos. Veikla turi tris funkcijas:
susilpnėjusių gebėjimų atkūrimas, rūpinimasis
resursais ir disfunkcijos įveika (W. Boehm, 1958)”
• “Socialinis darbas – tai paramos teikimas asmenims,
grupėms ir bendruomenėms siekiant atkurti arba
sustiprinti jų socialinio funkcionavimo gebėjimus
(1970 m. JAV nacionalinė socialinių darbuotojų
taryba)
• Socialinio darbo paskirtis – būti jungiamąja
grandimi procese, kai asmenys ir
visuomenė, iškilus abipusei būtinybei,
tiesia vieni kitiems rankas siekdamas išlikti
( De Švarcas)
Socialinio darbo tarptautinis
apibrėžimas
• “Socialinių darbuotojų profesinė veikla daro įtaką
pokyčiams visuomenėje, žmonių tarpusavio
santykių sprendimui; padeda stiprinti funkcinio
egzistavimo visuomenėje ir žmonių išlaisvinimo
gebėjimus, siekiant jų gerovės augimo.
Remdamasis žmogaus elgesio ir visuomenės
sistemų teorijomis, socialinis darbas padeda
žmonių sąveikai su jų aplinka. Žmogaus teisių ir
socialinio teisingumo principai yra socialinio
darbo pagrindas.” (Tarptautinė socialinių
darbuotojų federacija, 2001, Kopenhaga)
Socialinio darbo sritys
• Socialinis darbas su vaikais ir šeimomis;
• Socialinis darbas gerontologijoje;
• Socialinis darbas sveikatos priežiūros
institucijose (slaugos, psichiatrijos
institucijos);
• Socialinis darbas teisėsaugos įstaigose;
• Socialinis darbas laisvalaikio organizavimo
srityje;
• Administracinis socialinis darbas
• Institucinis ir bendruomeninis socialinis
darbas
Profesionalus socialinis darbas - pažinimo etapai
• 1950 – 1970 m. siekiama teoriškai pagrįsti individualų
socialinį darbą su klientu, plėtojamas darbas su grupe
ir mikroaplinkoje teorijos;
• 1970 – 1990 m. egzistuoja metodologinis pliuralizmas
sprendžiant kliento problemas
• Pastaruosius dešimtmečius socialiniame darbe
absoliučia vertybe tampa klientas ir jo poreikiai:
• Socialinis darbuotojas ir klientas aptaria problemą ir
parenka jo (kliento) tolesnio egzistavimo
bendruomenėje taktiką ir strategiją;
• Strategija nukreipiama į:
• savipagalbos grupių organizavimą;
• problemos lengvinimo vaidmens prisiėmimą;
• kliento gynybą;
• antidiskriminacinės politikos tam tikrų gyventojų
grupių atžvilgiu plėtojimą
Profesionalus socialinis darbas
• Šiuolaikinis socialinis darbas tampa socialiniu
taikomuoju mokslu, kurio uždaviniai, turinys ir
perspektyvos formuojasi socialinio darbo
praktikos pagrindu, sąryšyje su valstybine
socialine apsauga, jos infrastruktūros raida
• Socialinio darbo praktika – objektyvi tikrovė,
paramos ir pagalbos klientui realizavimo
procesas, integruojamas į kliento gyvenimo
modelį, socialinius institutus ir visuomeninius
santykius;
• Socialinio darbo teorijoje praktika suprantama
kaip socialinis gydymas – asmens
funkcionavimo atkūrimas.
Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui
1.
2.
3.
4.
5.
Socialinio darbo ištakos ir paramos modelių raida.
Socialinio darbo Lietuvoje istorinė raida.
Profesionalus socialinis darbas - pažinimo fazės bei etapai.
Socialinio darbo misija ir samprata (apibrėžimas). Trumpas asmeninis
komentaras ar interpretacija pasirinkto apibrėžimo charakteristikoms
išryškinti.
Socialinio darbo sritys ir trumpa tų sričių charakteristika. Savarankiškai
aplankytos institucijos, teikiančios socialinę paramą klientams, ir socialinio
darbuotojo veiklos trumpas pristatymas.
LITERATŪRA
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.
Johnson, L. Socialinio darbo praktika. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2001.
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Mokslinių straipsnių rinkinys Nr. 1,
2001. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Petrauskienė, A. Socialinis darbas psichikos sveikatos priežiūroje: psichosocialinė
reabilitacija. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika,
Nr. 3 (1): 13-18, 2007. (www.klk.lt)
Leliūgienė, I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija,
2003.
Leliūgienė, I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.
2. SOCIALINIS DARBAS – KŪRYBIŠKŲ ŽINIŲ,
VERTYBIŲ IR ĮGŪDŽIŲ DERINIMAS
• TAI SUSIJĘ SU SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS
KLAUSIMU KAIP? arba KOMPETENCIJA
• ŽINIOS yra socialinio darbo praktikos pažinimo arba
mąstymo sudedamoji;
• Socialinis darbas kreipia dėmesį į žinias, kurios yra
moksliškai pagrįstos, o ne grindžiamos
nepatvirtintais įsitikinimais, idėjomis;
• Socialinių mokslų esmė susijusi su sudėtingu
reiškiniu – žmogaus egzistavimu jo socialinėje
aplinkoje - tai sudėtingas reiškinys, suteikiantis
žinioms nepastovumo požymių, nuolatinę kaitą.
• Diskusija – O kaip su realinių mokslų žiniomis?
ŽINIOS YRA LAIKOMOS MOKSLINĖMIS KAI turi šiuos
bruožus :
• ABSTRAKTUMAS – nepriklausomumas nuo erdvės ir
laiko;
• INTERSUBJEKTYVUMAS:
• aiškumas – detalus apibūdinimas, vartojant
terminus, su kuriais sutinka mokslinė bendruomenė;
• loginis griežtumas - loginė sistema;
• EMPIRINIS TINKAMUMAS – visuomet turi būti
galimybė kitiems mokslininkams įvertinti teorijos ir
empirinio tyrimo rezultatų atitikimą
SOCIALINIO DARBO ŽINIOS
• Yra bendros žinios, dauguma pasiskolintos iš
socialinių mokslų, ypač psichologijos ir sociologijos,
politinių mokslų, ekonomikos, istorijos, gamtos
mokslų – fiziologijos;
• Socialinio darbo žinios – tai kas žinoma apie žmones
ir jų socialines sistemas, apibūdina žmones
situacijose, paaiškina jų funkcionavimą ir kt;
• Žinios, kurios naudojamos socialinių darbuotojų,
buvo jų ir plėtojamos ir nepatikrinant jų moksliškai;
• Socialinio darbo žinios yra eklektinės, susipynusios
su kitomis disciplinomis, išmėginančios tai kas
geriausia klientui, kompleksinės ir dažnai
subjektyvios
SOCIALINIAM DARBUOTOJUI REIKIA:
1.
2.
3.
4.
5.
Plačių mokslo apie žmogų pagrindų
Suprasti žmones, jų sąveiką ir tą socialinę situaciją,
kurioje jie funkcionuoja;
Būti susipažinusiu su praktikos teorija, kuri susijusi
pagalbos esme, pagalbos procesu, su daugelio
intervencijos strategijų, tinkamų įvairioms
situacijoms ir sistemoms;
Specializuotų žinių, kurios reikalingos dirbant su
ypatingomis klientų grupėmis ir išskirtinėmis
situacijomis;
Gebėjimo mąstyti, pasitelkti vaizduotę ir
kūrybiškumą naudojant žinias, gautas iš įvairių
šaltinių;
Socialinio darbo vertybės
• Vertybės - tai tam tikri idealai, tikslai ar įsitikinimai,
kad kažkuris vienas iš būdų, pasirinkimų yra
asmeniškai socialiai priimtinesnis negu bet kuris
kitas. Vadovaudamasis vertybėmis, žmogus
sprendžia, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje.
Todėl vertybes galime traktuoti ir kaip asmens
veiklos motyvą.
• Vertybių negalima įrodyti – jos yra tai, kas
pageidautina, jos apima suvokimą apie
pageidaujamą žmogaus elgesį ir pagalbos
būdus;
• Vertybė yra elgesio gairės, asmeninės patirties
išdava, kinta įgyjant patirties;
Vertybės socialiniame darbe:
• reiškia aukščiausio profesinio įsipareigojimo
siekimą;
• reiškia esminio ir ko gero niekuomet visiškai
nepasiekiamo tikslo siekimą;
• yra siekiamybė, idealas, kuris nurodo socialinio
darbuotojo veiklos kryptį, bet nenusako, kaip
konkrečiai socialinis darbuotojas turėtų elgtis
vienoje ar kitoje situacijoje.
• socialinio darbo vertybės yra įkūnijamos
profesiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose
etikos kodeksuose;
SOCIALINIO DARBUOTOJO MORALINIAI PRINCIPAI
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Humanizmas ir besąlygiška pagarba žmogui;
Tvirtas profesinės pareigos jausmas;
Tvirtas gėrio ir teisingumo jausmas;
Sąžiningumas ir mandagumas, tolerancija;
Garbingumas ir padorumas;
MORALĖS ANTIPODAI:
BIUROKRATIZMAS IR VILKINIMAS
NEJAUTRUMAS IR ABEJINGUMAS;
NETEISINGUMAS;
SKIRTUMAS TARP ŽODŽIŲ IR DARBŲ;
AROGANCIJA;
KYŠININKAVIMAS IR KORUPCIJA
SOCIALINIO DARBUOTOJO IŠORINĖ KULTŪRA
• DARBUOTOJO IŠORĖ;
• PSICHOLOGINĖ PASITIKĖJIMO KLIENTU
ATMOSFERA;
• PATALPŲ VAIZDAS;
• PATOGUMAS LANKYTOJAMS
SOCIALINIO DARBUOTOJO VIDINĖ MORALINĖ
KULTŪRA
• ETINIO MĄSTYMO KULTŪRA – analizė, kritika,
veiksmų programa;
• JAUSMŲ KULTŪRA – tarpusavio supratimas,
jautrumas, sutelktumas;
• ELGESIO IR BENDRAVIMO KULTŪRA – socialiniai
įgūdžiai
SOCIALINIO DARBUOTOJO ĮGŪDŽIAI:
•
ĮGŪDIS – praktikos komponentas, sujungia žinias
ir vertybes ir paverčia jas veiksmais, atsaku į
rūpestį ar poreikį;
•
Socialinio darbo įgūdžiui reikia pasirinkti tinkamą
techniką tam tikrai situacijai ir sugebėti
veiksmingai tą techniką panaudoti;
•
Įgūdžių sritys:
1. INFORMACIJOS KAUPIMO IR VERTINIMO;
2. PROFESIONALUMO DIDĖJIMO IR PANAUDOJIMO;
3. PRAKTINĖS VEIKLOS SU INDIVIDAIS, GRUPĖMIS
IR BENDRUOMENE;
4. VERTINIMŲ
SVARBUS ĮGŪDIS DIRBTI SU NETURTINGAIS IR
PRISLĖGTAIS ŽMONĖMIS
Pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi profesionalui:
• DALYKINIAI – PROFESINIAI KLINIKINIAI – metodologija ir metodai;
• SOCIALINIAI – bendravimo, sąveikos su
kitais, sugyvenimas kolektyve, darbas
komandoje, informacinių technologijų,
užsienio kalbų naudojimas ir kt.
• ORGANIZACINIAI – gebėjimai organizuoti
ir planuoti savo veiklą, karjerą ir kt.
Klausimai savarankiškam darbui ir egzaminui
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
1.
2.
3.
Apibūdinkite socialinio darbuotojo kompetencijos elementus?
Kokių žinių reikia socialiniams darbuotojams?
Kokios socialinio darbo žinios laikomos mokslinėmis?
Kokios yra socialinio darbo vertybės? Kodėl jų paisymas svarbus
socialinio darbuotojo praktikoje?
Kokie yra socialinio darbuotojo moraliniai principai ir antipodai?
Trumpa jų interpretacija iš Jūsų asmeninės pozicijos.
Socialinio darbuotojo vidinės ir išorinės kultūros charakteristikos.
Socialinio darbuotojo įgūdžiai. Kūrybiškas žinių, vertybių ir įgūdžių
derinimas.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos normų pagrindai – etikos
kodekso paskirtis.
LITERATŪRA
Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2007.
Johnson, L. Socialinio darbo praktika. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2001.
Leliūgienė, I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija,
1997.