Transcript 9 tema. Socialinė kontrolė ir deviacija. KKU-4

9 tema
SOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA.
KKU-4 2012 10 15 pirmadienis
paskaita vyksta 309 C.R. auditorijoje
SAULIUS KAVALIAUSKAS
LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra
Paskaitos yra interneto svetainėje
http://www.lkka.lt/ir
http://www.sportofeja.com/ arba
[email protected]
1
9 tema
SOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA.
•
•
•
•
•
Socialinė kontrolė
Socialinės kontrolės samprata
Socialinės kontrolės šaltiniai
Socialinės kontrolės mechanizmas
Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija
Socialinės kontrolės lygiai
2
9 tema
SOCIALINĖ KONTROLĖ IR DEVIACIJA.
•
•
•
•
•
•
Deviacija
Deviacijos samprata
Deviacijos komponentai
Deviaciją aiškinančios socialinės teorijos
Anomijos samprata
Deviacijos tipologizacija pagal R. Merton
Deviacijos procesas
3
Literatūra:
1. Broom, Bonjean, Broom Sociologija: Esminiai tekstai ir
pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992 (109110 psl.)
2. Peter L. Berger Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae
Universitatis, 1995 (68- 154 psl.
3. N. Smelser Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas
rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai (iki 94 puslapio)
4. Matulionis A. (2001) Socialinė kontrolė ir visuomeninės
disfunkcijos. Deviacija //Sociologija .baltos lankos. Vilnius.p 73-78
5. Zdanevičius A. (2000) "Deviacija ir socialinė kontrolė. Deviacijų
sociologijos istorija ir teorijos " iš Sociologija Mintis ir veiksmas,
2000 Nr. 3-4, p. 91-105.
4
Literatūra
6. Robertas Mertonas Socialinė struktūra ir anomija//
Sociologija Mintis ir veiksmas 1997(1) 66-84 psl.
7. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas,
Vilnius.: baltos lankos, 1998;
8. Piškinaitė–Kazlauskienė L.(2001) Lietuvos kalinių vyrų
buitis ir bendravimo kultūra// žr. LIAUDIES KULTŪRA
2001 Nr 3.p.p 28-35, intrenetinė nuoroda:
http://www.lfcc.lt/lk/lk2001/lk20013.html
9. Bauman Z. (2002) Globalinės įstatymas, lokalinės tvarkos//
kn. Globalizacija.. Strofa. Vilnius.p.p156-185;
10. Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika,
Kaunas p.p. 195-234.
5
PASKAITOS TIKSLAI:
1. Aptarti socialinės kontrolės
sampratą.
2. Aptarti stigmatizacijos teorijos
svarbiausius teiginius.
3. Apibrėžti deviacijos ir normos
santykį.
4. Aptarti anomijos poveikį
deviaciniams procesams.
6
Socialinė kontrolė
1. Visuomenės pastangos, užtikrinančios priimtiną
jos narių elgesio būdą (Broom, Bonjean, Broom,
1988);
2. Kryptingas visuomenės poveikis individui,
siekiant užtikrinti “normalią“ socialinę tvarką. (E.
Ross);
3. Priemonė, užtikrinanti lemiamą (optimalų)
santykį tarp socialinių jėgų ir žmogaus prigimties
(R. Park).
7
Socialinės kontrolės šaltiniai
Socialinės kontrolės šaltiniai
(Pagal Broom, Bonjean, Broom, 1988)
•Normatyvinė tvarka (vertybės, normos, kultūriniai
supratimai, taisyklės)
•Socializacija (kultūros “išmokimas”)
•Tarpusavio priklausomybės („Paklusdami suvaržymams
individai aukoja dalį savo asmeninės laisvės, įpareigoja
kitus, ir prisiima atsakomybę”);
8
Socialinės kontrolės mechanizmai
(Pagal T. Parsons)
• Institucionalizacija (vaidmenų
reikalavimai tampa priimtinais ir aiškiai
apibrėžtais);
• Tarpasmeniniai gestai ir sankcijos;
• Ritualai;
• Struktūros, užtikrinančios vertybių ir
normų išsaugojimą;
• Pakartotinos integracijos struktūros;
• Prievartos institucionalizuotos sistemos.
9
Laiko ir erdvės kontrolė (M. Foucault)
• Laiko kontrolė – darbotvarkė,
tvarkaraščiai, “srokas”, kalendorinės
šventės ir kt. verčia individus būti tam
tikru laiku ir veikti tam tikras veiklas
jie “efektyviai paskirsto žmones”
organizacijoje. Paslaugų sektoriuje
atsiranda terminas žmogiškųjų srautų
valdymas.
10
Laiko ir erdvės kontrolė (M. Foucault)
•
Erdvės kontrolė organizacijoje pasireiškia per jos narių matomumą
“priežiūra”, kuri gali būti 2-ejų formų :
1. Tiesioginė, kai viršininkas tiesiogiai stebi pavaldinių darbą, mokytojas
– mokinius ir pnš. Geriausiai išreiškia Panoptikonas – idealus
kalėjimas, kurį suprojektavo mąstytojas Jeremy’s Benthamas, kaliniai
jame visą laiką matomi – patys to nežinodami ar jie yra matomi – ar ne.
2. Informacijos apie žmones kaupimas rašytinėmis ir skaitmeninėmis
formomis. Nuo slaptosios policijos iki rinkodarinių akcijų. Visuomenė
tampa panaši į milžinišką kalėjimą, kur vieni kitus nuolat seka.
Kyla atvirkštinė reakcija – plačiau
http://www.manoteises.lt/index.php?lang=1&sid=562&tid=627
Lietuvoje yra įkurta Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apie jos veiklą
http://www.ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=90
11
Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija
( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman)
• Nukrypimas yra socialiai apibrėžtas. ( tai sąlygojama pagrindinių laiko ir erdvės
charakteristikų). Visuomenė „išranda” nukrypimą,
naujai apibrėždama elgesio būdus kaip amoralius ir
oficialiai neteisingus.
• Socialinės kontrolės priemonės priklijuoja
nukrypėlių etiketes . Pastebima abipusė
priklausomybė tarp „budelio” ir „aukos”.
12
Etikečių klijavimo (stigmatizacijos) teorija
( H. Becker, E. Lemert, Hawkins, Tiedeman)
• Priemonės - nuo pravardžių, anekdotų, šaržų animacinių
filmukų, iki oficialios diagnozės (psichinis ligonis).
• Nukrypėlio etiketė paniekina individą. Stigma (gėdos
ženklas) yra etiketė, kuri nurodo pastebėtus labai
negatyvius veiksmus ar bruožus, nuo šiol atskiriančius
stigmuotą asmenį nuo „normalių” žmonių.
• Stigma nepaiso visų kitų savybių ir sutapatina jį su
nukrypėliu.
Apibendrinimas – žmonės kuria grupę tada, kai vienodai
(panašiai) stigmatizuoja nukrypėlius ir taiko panašias
sankcijas.
13
Socialinės kontrolės lygiai ir formos
(pagal P. Berger)
Valstybė
Formos:
Mokesčiai
Policija
Armija
įstatymai
Formos:
Atlyginimas
Karjera
Nuobaudos
Pašalinimas
Institucijos,
organizacijos
Moralė
Formos: Normos
Vertybės
Elgesio taisyklės
Siekiai, Statusai ir
vaidmenys
Formos:
Atstūmimas
Meilė
Pagarba
Draugystė
Ištikimybė
Pagrindinė
Pirminė
14
grupė
Socialinės kontrolės institucijos
• Teisėsaugos organizacijos: (policija,
prokuratūra, teismai, kalėjimai,STT,ONTT).
• Atskiras sritis kuruojančios vyriausybės ir
savivaldybės institucijos (ministerijos,
departamentai, inspekcijos);
• Žiniasklaida;
• Moraliniai autoritetai (tėvai, religinės
organizacijos, kultūrinis elitas).
15
Formali ir neformali socialinė kontrolė
Formalią kontrolę T. Parsons sugrupavo formalią
kontrolę į
• Izoliaciją (nukrypusio žmogaus atskyrimą nuo kitų
panašiai besielgiančių žmonių ir nuo visuomenės;
• Kontaktų apribojimą su panašiai besielgiančiais
žmonėmis;
• Reabilitacija (specialių priemonių sistema, skirta
“perauklėti” deviantus).
16
Formali ir neformali socialinė kontrolė
Neformalią kontrolę Crosbie (1975) sugrupavo į tokias
grupes (formas)
• Socialinis paskatinimas (apdovanojimas);
• Nefizinės bausmes (žvilgsnis, kritinės pastabos,
grasinimai pabloginti socialinę padėtį);
• Įtikinėjimai;
• Normų perkainavimas (deviantinio elgesio
pripažinimas nedeviantiniu).
17
Klausimai pamąstymui
1.
2.
3.
Kokias socialinės kontrolės formas dažniausiai gydomosiose
ir reabilitacijos veiklose?
Kokias socialinės kontrolės formas jūs taikote savo
artimiausios aplinkos žmonėms?
Išanalizuokite ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS
ĮSTATYMĄ
http://www.skelbimas.lt/istatymai/asmens_duomenu_istaty
mas.htm . Kaip asmens duomenys gali būti naudojami
rinkodariniais tikslais? Kokias jūs, kaip duomenų subjektas,
turite teises numatytas šiame įstatyme? O kokias Jūs turite
pareigas, susijusias su asmens duomenimis. Pasidomėkite
savo sutartimi su bankais? Kas yra ypatingi duomenys?
18
Deviacija (lot. deviatio - nukrypimas)
• Nukrypimas nuo konkrečios socialinės
grupės socialinių normų.
• Sąmoningas kultūrinių normų sulaužymas
J. Macionis, 2004
Viena iš deviacijos formų – nusikaltimas
(teisėsaugos normų pažeidimas)
• Sociologiniu požiūriu deviacija nėra nei
liga, nei objektyvus nukrypimas. Netgi
priešingai ir psichinė liga ir nukrypimas tėra tik
visuomenės sutarties dalykas.
19
Deviacijos reliatyvumas
• Deviacijos atžvilgiu socialinė nuostata
susiduria su nusistatymo reliatyvumu ir
socialinės konvencijos sudarymo problema.
Svarbiausios deviacijos apibrėžiamos moralės
normomis ir įstatymais: „Sausasis” įstatymas,
eismo taisyklės, baudžiamasis kodeksas ir kt.
Nedeviacija – konformizmas – visiškas esamos,
autoritetų priėmimas, normų tvarkos
laikymasis.
20
Deviacijos sociologijos objektas
• “Sociologai tyrinėja elgsenos deviacijas ,
stengdamiesi suprasti, kodėl kai kurias elgsenos
formas daugelis laiko nepriimtinomis, ir kaip
skirtingai šie požiūriai į deviacijas pritaikomi
žmonėms visuomenės viduje” (A. Giddens,
2005).
• “Kai žvelgiame į nukrypimą nuo socialinių
taisyklių bei normų į konformistiškumą jų
atžvilgiu, visuomet turėtumėme klausti – kieno
šios taisyklės” (A. Giddens, 2005).
21
3 deviacijos komponentai
• 1. Asmuo arba grupė asmenų, linkusių
elgtis deviantiškai;
• 2. Lūkestis, nuostata arba norma, kuri
yra deviacijos vertinimo kriterijus;
• 3. Kitas žmogus, grupė žmonių arba
organizacija, įvertinanti nukrypimą ir
besiimanti tam tikrų sankcijų.
22
Normos supratimas
Šiuolaikinio seksualinės (kūno elgesio) normos apibrėžimo formavimuisi įtaką
darė šie požiūriai:
1.
Norma kaip idealas, siekiamybė (apibrėžiama kaip vertybė, etinis
reikalavimas, moralinis postulatas, sukurtas idealios visuomenės.
Istorijos bėgyje ne kartą buvo mėginama nustatyti idealias normas).
Lytiniai santykiai su vaikais nė vienoje visuomenėje nebuvo iškelti kaip
idealas.
2.
Norma kaip vidurkis (sociologijoje dažnai naudojama sąvoka, kai
nenormaliam elgesiui priskiriamas elgesys, nutolęs, nuo tirtos grupės ar
visuomenės vidurkio. Iš čia kilęs skirstymas į seksualines daugumas ir
mažumas, iškrypėlių sąvoka). Seksualiniai santykiai su vaikais mūsų
visuomenėje nebuvo ir nėra paplitę tiek, kad laikytume juos norma.
23
Normos supratimas
3.
Norma kaip gera fizinė, psichinė ir socialinė būsena
(nepripažįsta vertybinio ar dažnumo kriterijaus. Normalus
elgesys yra toks elgesys, kuris lemia gerą fizinę, psichinę ir
socialinę savijautą, būseną. Nenormaliu elgesiu, troškimais,
nuostatomis laikoma tai, kas neigiamai paveikia vidinę
asmens ar jo partnerio harmoniją ir savijautą bei sukelia
konfliktus, sveikatos, pilnaverčio funkcionavimo
visuomenėje sutrikimus. Šiuo metu stengiamasi vadovautis
būtent tokia seksualinės normos samprata, kuria remiantis
vaikų įtraukimas į seksualinius santykius mažų mažiausiai
nukrypsta nuo normos.
24
Deviacijos priežastys
Biologinis aiškinimas
Čezarė Lambrozo XIX amžiuje teigia esant ryšį tarp tarp
kriminalinio elgesio ir fizinių ypatybių (atskišęs apatinis
žandikaulis, reta barzda, sumažėjęs jautrumas skausmui).
W. Sheldon suskirstė žmones į 3 tipus :
1. Endomorfai - būdingas komunikabilumas, mokėjimas
taikingai gyventi, sistemingas norų pasikartojimas.
2. Mezomorfai - kūnas pasižymi jėga ir atletiškumu, polinkis į
nerimą, aktyvumas ir nejautrumas kitiems.
3. Ektomorfai - ploni, liekni, trapūs, polinkis į savianalizę,
neurotiškumas.
25
Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos
aiškinimas
Anomijos teorija
( Anomija lot.- išsireguliavimas)
E. Durkheim -Vyksta tada, kai kultūrinės
vertybės, normos ir socialinės sąveikos kinta,
silpnėja, prieštarauja vienos kitoms.
Tai vyksta tuo metu, kai griūna ekonominės,
politinės, socialinės sistemos, etninių, rasinių
konfliktų metu, migracijos ir susiliejimo metu.
26
Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos
aiškinimas
Anomijos teorija
R. Merton anomijos teoriją papildė teiginiu,
kad pagrindinė deviacijos priežastis atotrūkis tarp visuomenės kultūrinių tikslų
ir socialiai remiamų tų tikslų siekimo
priemonių.
27
Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos
aiškinimas
Kultūrologiniai požiūriai
1. Sellin (1938) - deviacija atsiranda kai kyla
prieštaravimai tarp kultūros normų.
(Zekai žiūri į policininkus kaip į mentus, o ne kaip į
tvarkos saugotojus).
2. Miller (1958) - žemiausieji visuomenės
sluoksniai turi aiškiai išreikštą deviacinę
subkultūrą (Būdinga: rizika, ištvermė siekiant tikslo,
aštrūs pojūčiai, “laimė“).
28
Sociologinis ir kultūrologinis deviacijos
aiškinimas
Kultūrologiniai požiūriai
3. E. Sutherland (1939) - deviacijos
išmokstama artimiausių sąveikų aplinkoje
4. R. Cloward & L.Ohlin (1960) Jaunimas
labai greitai išmoksta deviantų -”laimės
kūdikių“ vaidmenis
29
Deviacijos pozityvumas
Deviacijos funkcijos Pagal E. Durkheim
• Patvirtina kultūros vertybių ir normų reikšmę;
• Reakcija į deviantinį elgesį nuolat patvirtina
moralumo ribas;
• Reakcija į deviantinį elgesį solidarizuoja
grupę;
• Skatina inovacijas visuomenėje.
30
Deviacijos tipologizacija
( R. Merton, 1957)
Adaptacijos būdai Visuomenei priimtini tikslai
Visuomenei priimtinos priemonės
Konformizmas
+
+
Inovacija
+
-
Ritualizmas
-
+
Retreatizmas (atsiskyrimas)
-
-
Maištas
+
+
31
Deviacijos procesas
1. Normų sukūrimas;
2. Normų esmės įteisinimas;
3. Deviacinis elgesys;
4. Pripažinimas tokio elgesio kaip
deviacinio;
5. Pripažinimas tokio žmogaus
deviantu;
6. Stigmatizacija;
7. Stigmatizacijos pasekmės;
8. Kolektyviniai deviaciniai veiksmai.
32
Apibendrinimas
Socialinė kontrolė ir deviacija nauju
aspektu aiškina:
• kultūros normų svarbą visuomenės sąrangai;
• kultūros normų reliatyvumą
• kodėl žmonės sąveikaudami kuria grupes
(stigmatizacijos teorija);
• įvairių socialinių organizacijų poveikį asmenybei .
33
Klausimai pamąstymui
1. Kokias žinote seksualinės deviacijos priežastis?
Pabandykite pasiremti paskaitos medžiaga.
2. Kokias deviacijos formas jūs pastebite akademijoje?
3. Kokias deviacijas (nukrypimus) jūs dažniausiai
pastebite kineziterapijos ir taikomosios fizinės veiklos
veiklose?
4. Prieš kokias deviacijas jūs kovojote, nesitaikstote su
tokių nukrypimų egzistavimu šalia jūsų?
34