Transcript 5 tema Socializacija KKU-4 - Lietuvos sporto universitetas

5 tema SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos
KKU-4 studentams
2012 09 18 antradienis
412 c.r. auditorija
Lektorius Saulius Kavaliauskas
LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221
Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra,
308 (c.r.) kab.
tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270
e-mail : [email protected]. ,
1
Kodėl reikia domėtis
socializacija?
• Socializacija tampa vis madingesnis žodis, kuriuo apvelkama daug
edukacinių, prevencinių procesų, kuriems skiriama įvairiausių fondų ir
projektų lėšos.
• Parengta Lietuvos vaikų ir jaunimo socializacijos programą,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=296403
• Ši programa turėjo apimti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, vaikų
ir jaunimo laisvalaikio, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimo
prevencijos, sveikos gyvensenos ir kitas programas.
• Sporto, turizmo, sveikatinimo, reabilitacijos švietimo organizacijos
kiekvienoje šioje programos dalyje galėtų susirasti labai palankią dirvą savo
veiklai.
2
Kodėl reikia domėtis
socializacija?
• Socializacijos procesams išskirtinis vaidmuo tenka įgūdžių
formavimui. Sportinė treniruotė, sveikatinimo, šokių mokytojų veikla
iš esmės nukreipta į geresnių įgūdžių formavimą,.
• Socializacijos pagrindai dedami jaunystėje, o daugelio sporto ir
turizmo organizacijų paslaugų vartotojai – vaikai ir jaunuoliai,;
• Vyresnių žmonių socializacija tampa vis aktualesne tema, nes būtina
išlaikyti kiek galima ilgiau šio amžiaus žmonių socialinį ir fizinį
aktyvumą.
• Profesinė socializacija – viena iš įdomiausių suaugusių socializacijos
sričių. Sužinoti kaip žmonės išmoksta svarbiausių vertybių, normų,
būdingų tai ar kitai organizacijai – įdomu kiekvienam pedagogui,
treneriui, sporto ir turizmo vadybininkui.
3
5 temos planas
1. Socializacijos apibrėžimai ir samprata;
2. Socializacijos biologinis ir kultūrinis
pagrindai;
3. Socializacijos agentai ir jų sąveika;
4. Socialinio gyvenimo šaltiniai;
5. Savivokos samprata;
6. Aš ir visuomenė . Socialinių teorijų
apžvalga.
4
Literatūra:
1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir
pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni. P.67-98
2. Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae
Universitatis.
3. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės konstravimas.-Vinius:
Pradai P.163-183
4. Smelser N. (1994) Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, (1988) (
leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, P. 94-130
5. Lina Astra Gyvenimo laikas (1993) / Filosofijos, Sociologijos ir teisės
inst.- V.: Pradai. P 9-40.
5
Literatūra:
6. Matulionis A. . Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P.
37-52;
7. Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir
informatika, Vilnius, p.p. 38-58;
8. Lietuvos socialinės panoramos kontūrai. Sudarytojas ir
atsakingas redaktorius V.Šlapkauskas. Vilnius:
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998.
205 p.
9. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social
6
1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR
SAMPRATA
APIBRĖŽIMAI
Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas,
tampant socialinę būtybe, kuri gali prisitaikyti prie
naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais
(Broom, Bonjean, Broom, 1988).
2. Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų
kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų
kaitą ( Smelser, 1988).
3. Vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas (P.
Berger, 1963).
1.
7
1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA
4.
Pirma, socializacija yra modalus (kokybinis)
žmogaus gyvenimo procesas, besivystantis tam
tikroje politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir
socialinėje aplinkoje; antra, socializacija sąlygoja
žmogaus sąmonės ir elgesio formų įvairovę (Lina
Astra, 1993)
5. 1) Visuomenės kultūros perteikimas vaikams,
siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. 2)
Lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės
mąstymo,
vertybių,
elgsenos
perėmimas.
http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social
8
Su socializacija susiję raktiniai
žodžiai (šaltinis: Vaikų ir jaunimo socializacijos programa)
• Adaptacija – tarp individo ir jo aplinkos vykstantis dvipusis procesas,
pakeičiantis aplinką arba skatinantis keistis jį patį.
• Jaunimas (jauni žmonės) – asmenys nuo 14 iki 29 metų.
• Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių
tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo
programas.
• Prevencija – priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės
rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.
• Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo
priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą.
• Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios
metu atsiskleidžia asmenybės talentas, gebėjimai ir išgyvenimai.
• Socializacija – žmogaus vystymasis visą jo gyvenimą sąveikaujant su
aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas,
tobulinimasis ir savęs realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.
9
Su socializacija susiję raktiniai
žodžiai (šaltinis: Vaikų ir jaunimo socializacijos programa)
• Socialinė aplinka – aplinkinis socialinis pasaulis: materialinės ir dvasinės
žmogaus gyvenimo visuomenėje, vystymosi ir veiklos sąlygos.
• Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomenės vertybių.
• Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios
sąlygas vaikų ir jaunimo socialinei atskirčiai atsirasti.
• Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę
kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo
kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.
• Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese,
bendradarbiavimas.
• Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama tenkinti
individualius žmogaus poreikius, būtinus visaverčiam gyvenimui visuomenėje.
• Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo
pilnametystė nepripažinta anksčiau.
10
1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA
6. learning to be part of
society:
the
process
involved
when
young
children are becoming
aware of society and
learning how they are
expected to behave
http://encarta.msn.com/dictiona
ry_1861709581/socialization.ht
ml
11
SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
•
Socializacija kaip tarpgeneracinis ir tarpkultūrinis
informacijos perdavimas ir perėmimas yra esminis kultūrinių
sistemų ir civilizacijų raidos veiksnys.
•Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes
galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys
galėtų būti emigrantas nuvykęs į JAV išmokęs ne tik anglų
kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes
(tarp jų ir mokėjimą žaisti gatvės krepšinį) ir besilaikantys
pagrindinių elgesio normų.
•Tačiau socializacija nėra paprastas informacijos užrašymas
centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės
raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi)
sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais
socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas
12
SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA
1. Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė
"istorija".
2. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip
pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir
praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio-mokytojo,
mokinio-mokinio) ir jų grupių. Tų sąveikų socialinis ir kultūrinis
turinys nulemia socializacijos vertybes. Kaip tokių socializacinių
sąveikų pavyzdys galėtų būti pamoka, treniruotė.
3. Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam
tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą,
vaidmenį ir savimonę. (Šlapkauskas, 1997)
13
2 dalis. SOCIALIZACIJOS
PAGRINDAI
• Biologinis pagrindas
Genais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių procesų raidą
(ontogenezė) sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo);
E.O. Wilson (Genes, Mind and Culture, 1981). Tai sociobiologinis požiūris
Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname iš savo tėvų ir protėvių per jų
genuose sukauptą informaciją. Socialinę elgseną taip pat veikia tam tikras
hormoniniai pokyčiai, susiję su paros, metų laiko ir amžiaus ciklais.
Pavyzdžiai: Daltonizmas, hemofilija, Dauno sindromas apriboja žmonių socialinę
elgseną.
Klausimas diskusijai: „Ar vyrų poliginijos (daugpatystės) siekimas susijęs su
instinktu kiek galima plačiau išplatinti savo giminę?”
Kitas klausimas: Homoseksualumas įgimtas ar įgyjamas? ”
14
Kultūrinis pagrindas
• Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti
kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras.
• Vertybės - socialinės veiklos paskatos - formuoja
bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos
principus.
• Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja
žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus
skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių
15
Kultūrinis pagrindas
• Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti
kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras.
• Perimdamas vertybes - socialinės veiklos paskatas,
individas išsiugdo bendriausius tam tikros socialinės
grupės narių veiklos principus. Pvz. auginti raumenis
(kačialintis) tam tikrame amžiaus tarpsnyje ar lankyti
krepšinio treniruotes.
• Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja
žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus
skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių. Laikoma
normalu, kad moksleiviai iki 14 metų dar žaidžia kvadratą,
tačiau vėlyvojoje paauglystėje tai jau laikoma netinkama
„vaikiška” veikla.
16
3 dalis. SOCIALIZACIJA VEIKIANČIOS
JĖGOS (Socializacijos agentai)
Palaikančios
Žiniasklaida
Švietimas
Konfliktuojančios
Artimiausia socialinė aplinka
(reikšmingi kiti)
Religinės
organizacijos
Šeima
Profesinė aplinka
17
Socializacijos agentai (socializaciją
veikiantys socialiniai institutai)
• Socializacija beveik niekada nebūna vienakryptis, linijinis procesas.
Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų
grupių.
• Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie
svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios
mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos.
Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja
elektroninė žiniasklaida, o ypač internetas.
• Kalbant sportinės treniruotės terminais socializacijos agentų įtaką
skiriasi ne vien apimtimi ir intensyvumu, bet taip pat savo moraliniu
kryptingumu.
• Dalis socializacijos agentų palaiko viena kitos veiklą. Pvz. šeimoje
pradėta individų turimos lyties socializaciją papildo analogiški
procesai mokykloje, sporto klube, draugų rate. Tačiau ta pati lyties
socializacija gali gauti iššūkių iš žiniasklaidos, deviantinių
(nukrypusių) subkultūrų, patekus į armiją ar kalėjimą.
18
Socializacijos agentai
•
•
•
•
•
Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y. siekia kryptingo
socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei
visuomeninių organizacijų.
Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo
organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos
nuostatuose bei ugdymo programose.
Be to daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka
kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje.
Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto
švietimo, gydymo organizacijų veiklos tikslus – turėti atitinkamą narių,
pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų
normų (pvz. sveikuolių klubas).
Socialiniams, sporto pedagogams, medikams turizmo ir sporto vadybininkams
turėtų būti aišku, kad sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių
nubyrėjimą, ugdo lojalumą organizacijai, užtikrina nenutrūkstamą paslaugų
vartojimą.
19
Socializacijos agentai
• Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų
nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu,
frustracijomis, agresija. Ypač tai pasakytina apie švietimo sistemoje
vykstančią socializaciją
• Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos
proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta. Pavyzdžiui vaikai ir
jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės,
gimtosios kultūros elgesio standartais.
• Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos
mokyklas, laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.
• Sporte nesėkmingos socializacijos pavyzdžių apstu: vaikai dažnai
keičia sporto šakas, jaunuoliai išvyksta sportuoti į kitas šalis,
nesutikdami atstovauti savo klubui ar valstybei. Tai postmodernios
visuomenės gyvenimo realijos, į kurias turi atsižvelgti visos sporto
organizacijos.
20
4. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI
Socialinio gyvenimo šaltiniai
yra žmogaus biosocialine
prigimtimi, kultūrine patirtimi,
tradicijomis bei kultūrų sąveika
pagrįsti socialiniai resursai,
kuriais mes disponuojame
tapdami socialinėmis būtybėmis.
Šiuos resursus mes jau
randame atėję į šį pasaulį. Tuo
pačiu per visą savo gyvenimą
mes juos kuriame, papildome.
1.
2.
3.
4.
5.
Įgūdžiai
Kalba
Elgesio taisyklės
Siekiai
Socialinės padėtys
ir socialiniai
vaidmenys
21
SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI
Refleksai - Įgūdžiai
Refleksas - nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį. Refleksai skirstomi į sąlyginius ir
nesąlyginius.
Nesąlyginis refleksas
Tai įgimta reagavimo į biologiškai reikšmingus aplinkos poveikius ar organizmo
vidinius pokyčius forma. Svarbiausi nesąlyginiai refleksai skirstomi į mitybinius,
lytinius, gynybinius, orientacinius.
Sąlyginis refleksas
Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indiferentiško
dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias
dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris
iš pradžių buvo indiferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį pradedama
reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį.
Įgūdis – valinga organizmo veikla, kuri dažniausiai perkeliama iš dalies į ikisąmonės
lygį. Esant reikalui (pasikeitus aplinkos sąlygoms) šį veikla gali greitai perkeliama į
sąmonės kontrolės lygį. Pvz. vairavimas apledėjusiu keliu.
22
SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI
Įgūdžiai
Įgūdžiai, susiję su fiziologija
•
•
•
•
Šalinimo funkcijų reguliavimo
Maitinimosi
Drabužių dėvėjimo
Higieniniai
23
ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI
• Daugelis kultūrų skiria didelį dėmesį šalinimo įgūdžių
kontrolei ir reguliavimui. Taip daroma dėl higieniniųsanitarinių ir estetinių sumetimų. Tėvams, pedagogams dažnai
reikia spręsti su žmogaus šalinimo fiziologija susijusias
problemas. Netinkamas jų sprendimas (pvz. intymumo
tualetuose neužtikrinimas) sukelia vaikams ir paaugliams
gilias psichologines ir socialines problemas.
• Šalinimo funkcijų reguliavimo įgūdžiai labai veikiami
refleksyvios, gyvybiškai būtinos reguliacijos.
24
ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI
• Vaikai ir kūdikiai šlapinasi labai įvairiai. Kūdikiai dažniausiai
pasišlapina tuoj pat, kai prisipildo šlapimo pūslė. Po 6-8 mėnesių tai
pasikeičia, tačiau valingas šlapinimasis retai atsiranda anksčiau nei
15-18 mėnesį. Pirmieji požymiai, rodantys, kad vystosi valingas
šlapinimasis, yra vaiko susidomėjimas ką tik prišlapintomis
kelnėmis. Maždaug šiuo laiku vaikas gali pasakyti, kad jo kelnės
šlapios, ar net kad jis nori šlapintis. Tačiau dažniausiai šioje
stadijoje vaikas pasako, kad nori šlapintis prieš pat
pasišlapindamas, nepalikdamas laiko tėvams imtis kokių nors
veiksmų.
Kilda
A.
Vaikų
enurezė
//http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV100013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)
25
ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI
• Pamažu laikas nuo pasakymo iki pasišlapinimo ilgėja, ir
lieka laiko paruošti puodą. Iš pradžių tėvai daug laiko
sugaišta nurengdami vaiką, tačiau vėliau pats vaikas
susidomi “žaidimu” ir, tuo labiau, jei yra giriamas, pats
maunasi kelnes. Tai laikas, kada dienos metu
apsieinama be sauskelnių. Per kitus tris keturis
mėnesius vaikas šlapinasi į lovą naktimis, tačiau šlapimo
sulaikymo laikas pamažu ilgėja, ir apie 2/3 30 mėnesių
amžių vaikų į lovą nebesišlapina.
Kilda A. Vaikų enurezė // http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV100013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)
26
Kokios šlapinimosi į lovą
priežastys?
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Dažniausiai pasitaikančios šlapinimosi į lovą priežastys yra šios:
Nesubrendusi šlapimo pūslė ir padidėjęs jos jautrumas
Genetiniai faktoriai (dažnai ši problema pasitaikydavo ir vaiko tėvams)
Sunku pabusti iš miego
Lėtesnis nei normalus centrinės nervų sistemos vystymasis – tai
apsunkina vaikui stabdyti šlapimo pūslės išsituštinimą miego metu
Hormoniniai faktoriai (antidiuretinio hormono stoka)
šlapimo takų infekcijos
Stuburo smegenų patologija
Uretros vožtuvų patologija berniukams ar šlapimtakių patologijos
berniukams ar mergaitėms
http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&sk=ligos4
27
Šlapimo nelaikymas
• Enurezė yra medicininis terminas šlapinimuisi į
lovą apibūdinti. šlapinimasis į lovą yra
pakankamai dažna problema. Epidemiologinių
tyrimų duomenimis 10% penkiamečių ir 5%
dešimtmečių vaikų vis dar prišlapina lovą tris
naktis per savaitę. ši problema dažniau pasitaiko
berniukams nei mergaitėms.
http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&s
k=ligos4
28
MAITINIMOSI ĮGŪDŽIAI
•Vienas iš įdomiausių pokyčių gyvenime yra kokybiškai
naujų maitinimosi įgūdžių susiformavimas pas žinduolius,
kai atsisakoma žindymo reflekso ir pereinama prie
kramtymo įgūdžio susiformavimo.
•Nors kūdikiai jau 11-16 savaitę dar būdami motinos įsčiose
jau sugeba ryti, sugebėjimas žįsti pasireiškia keliomis
savaitėmis vėliau, o koordinuotas ritmas, kurio reikia žįsti
ir ryti, - dar vėliau. Gėrimas ir kramtymas yra labai
pavojingi tiek kūdikio, tiek suaugusio žmogaus sveikatai ir
gyvybei.
29
HIGIENINIAI ĮGŪDŽIAI
•Higieniniai įgūdžiai daugeliu atveju galėtų būti įvardijami
kaip įpročiai. Tačiau vaikystėje ankstesnis išmokimas
savarankiškai apsirengti, apsiauti batus, užsidėti kepurę,
susišukuoti, nusiprausti, išsivalyti dantis, garantuoja
didesnę nepriklausomybę nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų bei
socializacijos galimybę.
•Įgūdis (įprotis?) tinkamai, skoningai rengtis, vartoti
kosmetiką tampa sudėtine šiuolaikinio žmogaus gyvenimo
kokybės dalis.
•Šis įgūdis (kaip ir kiti įgūdžiai) sutrinka gavus trauma,
pavartojus alkoholio ir t.t.
30
Įgūdžiai, susiję su judėjimu (motoriniai
įgūdžiai)
• Vaikščiojimas
• Bėgimas
• Plaukimas
• Važiavimas dviračiu, motociklu, automobiliu
• Čiuožimas pačiūžomis, riedučiais
• Sportiniai įgūdžiai
Visi šie įgūdžiai paremti tam tikrų judesių
išmokimu ir jų panaudojimu kasdieninėje
veikloje, buityje, dirbant, leidžiant laisvalaikį 31
Motoriniai įgūdžiai. Vaikščiojimas
• Pirmiausia išmokstama valdyti viršutinių kūno dalių raumenis.
Palaipsniui ši geba leidžiasi į kūno apačią. Pirmąjį vaiko gyvenimo
pusmetį vaikas aiškiai geriau kontroliuoja viršutinės kūno dalies
raumenis.
• Tai padeda vaikui išmokti liesti ir griebti rankytėmis arba pasukti galvą
žmogaus ar daikto kryptimi. Antrąjį gyvenimo pusmetį vaikas pradeda
mokytis valdyti klubus, kelius ir pėdas. Tai būtina, kad vaikas išmoktų
sėdėti, šliaužioti, vėliau - stotis ir žengti pirmuosius žingsnius.
• Piotr Krzesky
http://www.pampers.lt/lt.php/viskas_apie_vaikus/judejimas_tai_laveji
mas/57,233
• Esant normaliai raidai vaikas išmoksta vaikščioti baigiantis pirmiems
gyvenimo metams.
• Bėgioti vaikas išmoksta baigiantis 3-iems gyvenimo metams.
32
Vaikščiojimas .Vaikštukų pavojai
• Kanada - pirmoji šalis 1989 m. įvedusi vaikštukų gamybos draudimą. Nors
dauguma šalies įmonių paisė šio draudimo, tačiau vis dar galima buvo
įsigyti naudotų vaikštukų, ar nusipirkti jų gatvės prekyvietėse, todėl vis dar
buvo gaunami pranešimai apie vaikučių traumas, patirtas naudojantis
vaikštukais. Tuomet Kanados Sveikatos apsaugos ministrija nutarė kartą ir
visiems laikams "susidoroti" su vaikštukais, priimdama atitinkamą įstatymą.
• Kanados Sveikatos apsaugos ministras Pjeras Pettigru įspėjo, jog "Tėvai,
sodindami vaiką į vaikštukus, privalo žinoti, kokie pavojai gresia jų
mažyliui". Pasak ministro, nuo 1990 iki 2002 metų buvo užfiksuota net 1935
atvejai, kai vaikučiai patyrė traumų vaikštukuose. Ministras pridūrė, jog tai
rodo, kad mažyliai neturi pakankamų būtinų savisaugos refleksų, greitos
reakcijos, pakankamo sąmoningumo, kad galėtų saugiai naudotis
vaikštukais.
• http://supermama.lt/portal/content/view/283/157/ žr. 2009 04 01
33
MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI.
Sporto šakų įgūdžiai
•Motoriniai įgūdžiai sudaro daugelio sporto šakų esmę.
Tačiau sportas išlaiko distanciją nuo cirko, kur kaip tik
išskirtinė įgūdžių atlikimo kokybė ir sukuria reginį.
• Daugelis pasaulio gyventojų gali įspirti kamuolį į vartus,
įmesti į krepšį, tačiau didelio sportinio meistriškumo
sportininkai tai daro nuolat besikeičiančioje situacijose,
aktyviai tam trukdant varžovams, bendradarbiaujant su
savo komandos sportininkais, vykdant trenerio taktinius
planus.
•Tinkamai suformuotas įgūdis taupo laiką, o kas dar
svarbiau psichosocialinę energiją, kuri taip reikalingai
kitiems veiklos aspektams sporte.
34
MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI
•Daugelyje sporto šakų įgūdžių išmokimas priartėja prie
psichofizinių žmogaus galimybių ribos (arba tos ribos
pratęsiamos biomedicininių preparatų pagalba). Tačiau jų
susiformavimo pradžia ir metodika labai dažnai parodo
žmogaus kaip biosocialinės būtybės unikalumą. Tą galima
pasakyti ir apie žmogaus ėjimą, bėgimą kaip svarbiausius
judėjimo įgūdžius sausumoje. Jie kaip ir šalinimo bei
maitinimosi įgūdžiai neatsiranda ką tik gimus, bet
išsiugdomi tik nuolatinėje sąveikoje su socialine aplinka.
Daugelis vaikinų moka gerai plaukti, šliuožti slidėmis,
važinėtis riedlente, merginos čiuožti pačiūžomis.
35
MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI
•Reikšmingo kito žmogaus ištiestos rankos ar kvietimas
palenktyniauti tampa svarbiausių akstinu pradėti
vaikščioti ar bėgioti. Netgi nesėkmes, kartais
pasibaigiančios didelėmis traumomis, nesumažina to
vidinio užtaiso atsistoti, eiti, bėgti, pavyti. Panašiai
susiformuoja važiavimo dviračiu, riedlente, riedučiais,
čiuožimo pačiūžomis, slidėmis įgūdžiai. Kiekvienas iš šių
įgūdžių didina jaunų žmonių socialinių kontaktų ir
tolimesnės socializacijos galimybes.
36
Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo
įgūdžiai
Šliuožti
slidemis
18,3%
Važinėti
riedlentę
3,3%
Čiuožti
pačiūžomis
62,32%
24,64%
Merginos
Vaikinai
26,7%
10,14%
Važiuoti
dviračiu
97%
97,10%
58,3%
Plaukti
0%
20%
40%
60%
81,16%
80%
100%
120%
37
Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo
įgūdžiai
Marijampolės merginos
Kauno merginos
Slidinėti slidėmis
Važiuoti riedlente
Marijampolės vaikinai
Kauno vaikinai
21,95%
8,47%
20,4%
12,00%
0,00%
0,00%
9,76%
16,3%
14,63%
20,34%
24,5%
29,41%
Čiuožti su pačiūžomis
Važiuoti dviračiu
84,31%
59,32%
Moka plaukti
52,94%
0%
20%
40%
60%
100,00%
94,92%
100%
68,29%
71,4%
80%
100%
120%
38
MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI
•Kita vertus, daugelis tėvų pageidautų, kad jų atžalos
išsiugdytų gražius, taisyklingus motorinius įgūdžius.
•Sporto mokymo įstaigos, čia gali susirasti pelningą
paslaugų teikimo nišą, akcentuodamos savo veikloje
ne sportinių rezultatų siekimą, o aukščiau paminėtų
motorinių įgūdžių formavimą. Tą patį būtų galima
pasakyti ir apie įgūdžių, susijusiu su įvairiausiomis
transporto priemonėmis, ugdymą.
39
MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI
•Vaikai, jauni žmonės nori išmokti važiuoti dviračiu,
motociklu, automobiliu, irkluoti, buriuoti, sklandyti,
skraidyti. Paslaugų kompleksiškumu, jų įvairovę
nepasižymi mūsų sporto mokymo įstaigos, sporto klubai.
Šiuo atžvilgiu apsiribojimas viena sporto šaka ar sporto
šakų grupe silpnina sporto galimybes konkurencinėje
kovoje su kitomis laisvalaikio leidimo bei saviraiškos
ugdymo institucijomis. Tą patį galima pasakyti ir apie
suaugusiųjų sportą.
40
SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI
1 Įgūdžiai
• Informacijos
vartojimo įgūdžiai
•
•
•
•
• Profesijos įgūdžiai
• Profesiniai įgūdžiai
(profesijai būdingos
Skaitymas (socializacija,
technologijos)
kitai socializacijai
pasiekti)
• Komunikacijos įgūdžiai
Rašymas
Kurie iš išvardintų įgūdžių yra
Skaičiavimas
svarbiausi Jūsų gyvenime?
Žiniasklaidos priemonių
vartojimas
41
Informacijos vartojimo įgūdžiai
•Šiuolaikinė visuomenė pateikia vis daugiau
reikalavimų susijusių su informacijos vartojimo
įgūdžiais. Pasiekę tam tikrą raidos etapą visi
visuomenės nariai turi išmokti skaityti, skaičiuoti,
rašyti. Pagal šių įgūdžių įsisavinimą žmogui
visuomenėje suteikiamas tam tikras socialinis
statusas. Paprastai šie įgūdžiai suformuojami
pradinėje mokykloje padedant kvalifikuotiems
pedagogams. Informacijos vartojimo įgūdžiai
tobulinami visą gyvenimą, nes nei viena
visuomeninio gyvenimo sfera negali be jų apsieiti.
42
Informacijos vartojimo įgūdžiai
•Pastaruoju metu prie šių trijų informacijos gebėjimų
banginių prisideda ir darbas su kompiuteriu. Teksto
rinkimas, skaičiavimas elektroninių lentelių pagalba,
informacijos
paieška
internete,
elektroninės
korespondencijos
vedimas
tampa
sudėtine
modernaus žmogaus gyvenimo dalimi tiek pat
reikšmingu, kiek naudojimasis transporto ar ryšio
sistemomis. Jauniems žmonėms toks interaktyvus
pasaulis – natūralus pasaulis.
43
Profesiniai įgūdžiai.
Technologijų įgūdžiai
•Socialiniai
pedagogai, visuomenės
sveikatos
specialistai žino, kaip sunku buvo pravesti pirmą
pamoką, sporto treniruotę, susirinkimą.
•Patyręs
pedagogas,
visuomenės
sveikatos
specialistas greičiau ir geriau pasiruošia susirinkimo
pravedimui, kalbos sakymui, deryboms nei jaunas
specialistas.
•Čia taip pat daug lemia ne tik žinios, bet ir įgūdžiai.
Daugelis
profesijų
pateikia
žmonėms
pretenduojantiems užsiimti tą veiklą, įgūdžių
atlikimo testus.
44
Profesiniai įgūdžiai
• Toliau rinka koreguoja profesinio įgūdžio pateikimo
kokybę. Daugiau klientų turi tas kirpėjas, kuris ne tik
nesužaloja savo kliento, bet taip pat nukerpa greitai,
lygiai, panaudodamas modernias kirpimo priemones.
Panašiai paslaugų tiekėjus renkasi žmonės ir sporto
rinkoje.
•Treneris, sugebantys kvalifikuotai parodyti pratimą,
išaiškinti taktikos derinį, saugiai ir laiku nuvykti su
auklėtiniais į varžybas kitame mieste demonstruoja
būtinus profesinius įgūdžius, užtikrinančius auklėtinių
saugumą.
45
Profesiniai įgūdžiai.
Komunikaciniai įgūdžiai
•
Moderni profesijos samprata negali apsieti be
komunikacinių įgūdžių. Jei parduotuvėse nebeliko paniurusių,
klientus apšaukiančių pardavėjų, tai panašiai besielgiančių
trenerių – į valias.
•Užtenka nueiti į bet kurios sporto šakos varžybas, kai išgirsi
trenerį sakant ant sportininko – „trupas”, ištižėlis, „lavonas”,
sportuojančios merginos įvardijamos gyvūnų vardais, dažnai
viešai naudojant rusiškus keiksmažodžius. Dažnas treneris
teisinasi sporto specifika, bet ar neatsitiks su tokiomis sporto
šakomis kaip atsitiko su sovietiniu laiku pardavėjomis ar
mokytojais.
46
Profesiniai įgūdžiai
•Jie gerai mokėjo dirbti savo darbą: skaičiuoti
prekes,
pinigus,
mokyti
abėcėlės
ir
matematikos, tačiau visai nemokėjo bendrauti
su pirkėjais ir mokiniais. Juk iš tikro, kodėl aš
turiu rinktis tokią paslaugą, kai paslaugos
tiekėjas ant manęs šaukia, reikalauja, kad aš
daryčiau to ko aš visai nenoriu, o dažnai ir
negaliu, kai treneriui aš tampu tik pinigų ir
socialinio statuso darymo mašina
47
Įgūdžiai, būtini šiuolaikinėje
visuomenėje
•Lengvosios mašinos vairavimo įgūdis;
•2 –iejų užsienio kalbų mokėjimas
(įgūdis?).
•Darbo su kompiuteriu įgūdžiai (ypač
spausdinimas akląja sistema arba darbas
su klaviatūra į ją nežiūrint).
•Kokius įgūdžius jūs turite?
48
2 šaltinis. Kalba
•Kalba - sudėtingas, socialinis simbolių kūrimo
atpažinimo, ir išsaugojimo procesas. Tai taip pat
sudėtingas psichomotorinis įgūdis, susijęs su garsu
tarimu ir jų atpažinimu klausant.
Pirmosios kalbos problema
“Kalbėti pradedama prieš pirmąjį gimtadienį ir dauguma vaikų
jau 3 metais šneka pakankamai gerai” (Eimas, 1985)
“Žmonės yra genetiškai paruošti kalbėti (Chomsky, 1976)
49
2 šaltinis. Kalba
Antrosios ir kitų kalbų problema
Antros kalbos išmokti įmanoma švietimo
sistemos ir intensyvių kultūrinių mainų
(spaudimo) dėka. Taip ją formuoja socialiniai
siekiai, orientuojantys į tam tikrus socialinius
statusus. Šiuolaikiniame sporte ypač svarbi
federacijos pripažinta oficiali kalba (dažniausiai
tai būna anglų kalba.)
50
3 šaltinis ELGESIO TAISYKLĖS
•Elgesio taisyklės -
normos užkertančios
kelią nekontroliuojamam, “netinkamam” elgesiui.
• Gali reguliuoti biologinius žmonių poreikius (maisto
vartojimą, lytinį potraukį, kūno pridengimą drabužiais ir t.t.)
• Riboja socialinės grupės narių savivalę ir nustato valdžios
hierarchija.
• Nustato komunikacijos hierarchiją
• Nustato etiketo taisykles, patvirtinančias priklausomybę tam
tikram socialiniam statusui
51
Elgesio taisyklės ir sportas
• Sporto pasaulyje elgesio taisyklės garantuoja ne
tik varžybų vykdymą, bet taip pat ir treniruočių
procesą, medicininę kontrolę ir daugelį kitų
aspektų. Dėl savo aiškios reglamentacijos elgesio
taisykles sporte gan lengvai išmokstamos, o
sportinės veiklos savanoriškumas garantuoja jų
laikymąsi. Nesilaikantis elgesio taisyklių individas
paprasčiausiai nebelaikomas tos veiklos atstovu
arba pats savęs tokiu nebelaiko.
52
4 šaltinis Siekiai
•Siekiai – idealūs, siektini elgesio
modeliai,
kuriuos
formuoja
įtakingiausios socialinės grupės.
•Profesijos pasirinkimas
•Šeimos kūrimas ir vaikų auginimas
•Vartojimo
stilius
(pirkimas
tam
tikrose
parduotuvėse)
•Laisvalaikio leidimo būdai (poilsis prie jūros,
kelionės)
53
4 šaltinis Siekiai
•Siekiai – idealūs, siektini elgesio
modeliai,
kuriuos
formuoja
įtakingiausios socialinės grupės.
•Sporto šakų pasirinkimas
•Muzikinio stiliaus pasirinkimas
•Drabužių
nešiojimo
stiliaus
pasirinkimas
•Žiniasklaidos vartojimo stiliai
54
Siekiai
•Sportinė veikla įtakoja kiekvieną iš aukščiau išvardintų
veiklos sričių. Sportuojantys , aktyvūs žmonės renkasi
tokius pat partnerius šeimos kūrimui, jie savo vaikus
ugdo fiziškai aktyviai, perka (nuomoja) sporto prekes ir
inventorių, renkasi aktyvų laisvalaikio ir atostogų
leidimo būdą, domisi sportu pateikiamu žiniasklaidoje.
Susidaro vartojimo paslaugų ratas, į kurį patekęs
individas pats pradeda aktyviai veikti potencialius kitus
vartotojus. Tokio vartojimo rato užsukimas turėtų būti
kiekvieno
savivaldos
administracinio
vieneto
(seniūnijos, savivaldybės, apskrities, ir visos šalies)
sporto padalinių vadovų vienas iš veiklos prioritetų.
55
Siekiai
•Kaip jau buvo pasakyta, siekius formuoja įtakingiausios
socialinės grupės. Kas gi jas sudaro. Be abejo
visuomenės
elitas,
bei
žiniasklaidos
nuolat
figūruojančios masinės kultūros „žvaigždės”. Prie jų
priskirtinos ir sporto žvaigždės. Sėkmingas sportininkų
pasirodymas tarptautinėje arenoje sukelia naujokų toje
sporto bangą toje sporto šakoje. Sporto organizacijų
vadovai turėtų domėtis vėjais, bangomis, ir aišku
povandeninėmis srovėmis labai dinamiškoje įvaizdžio ir
siekių formavimo jūroje. Šiuolaikiniam jaunam žmogui
labai svarbu žinoti ką veikia jų žiniasklaidoje nuolat
pasirodantys žmonės..
56
5 šaltinis SOCIALINĖS PADĖTYS
(STATUSAI) IR VAIDEMNYS
•Socialiniai vaidmenys ir padėtys (statusai) –
būvimo visuomenėje įgimti ar įgyti būdai bei
konkrečios tą statusą atitinkančios elgesio išraiškos
(vaidmens atlikimas)
•Nerašyti, moralės normų sąlygojami vaidmenys (šeima,
draugystė, meilė)
•Užrašyti, sankcijomis prižiūrimi vaidmenys (profesines
taisykles, darbų sauga, kelių eismo taisyklės)
57
5 dalis VISUOMENINIS “Aš“
(Savęs kūrimas)
•SELF - TOKS PATS, PATS,
IDENTIŠKAS
•SAVIVOKA - suvokimas savęs objektu, kurį stebi
kažkas kitas
SAVIVOKA
SUSITAPATINIMAS
su svarbiausiais
socialiniais
vaidmenimis
SAVĘS
vertinimas
•sugebėjimų pojūtis
•vertės
pojūtis
58
SOCIALIZACIJA DINAMIKA
Socialinis mokymas - vienas pagrindinių socializacijos
mechanizmų, kurių metu individas stebi kitų elgesį
kartodamas tą elgesį, už kurį atsidėkojama ir vengdamas to
elgesio už kurį baudžiama
Socialinis mokymas (sis)
Mėgdžiojimas
Tikslus elgesio
pakartojimas
Modeliavimas
Elgesio interpretavimas
atsižvelgiant į
kitų norus
Internalizacija
Normos ir vertybės, kuriomis
grindžiamas elgesys
59 “aš“
suvokiamas kaip tikrojo
dalis
SOCIALIZACIJA DINAMIKA
Emocijų reguliavimas
Emocijos yra ta šerdis apie kurią vystosi
žmogaus asmenybė ir jo socialiniai ryšiai
Emocijų reguliavimo dinamika
• Stimulas -reakcija
• Pojūčių suvokimas ir jų
išreiškimas žodžiais
• Gėdos ir kaltės jausmas
• Dvasinis ir racionalus emocijų
reguliavimas
60
6 dalis VISUOMENINIS “AŠ“
AIŠKINANČIOS TEORIJOS
CHARLES HORTON
COOLEY (1864-1929)
VEIDRODINIS “Aš“
•mūsų išvaizda kitam žmogui
•įsivaizdavimas, kaip kitas
vertina mūsų išvaizdą
•iš to kylantis tam tikras
mūsų jausmas
61
Sigmundas Freud’as (1856-1939)
Asmenybės struktūra
ID, EGO, SUPEREGO
Seksualinės raidos stadijos:
Oralinė Analinė Falinė
Genitalinė
62
GEORGE HERBERT MEAD
(1863-1931)
Asmenybės formavimosi stadijos:
• 1.Imitacija;
• 2.Žaidimas;
• 3.Socialinės aplinkos suvokimas ir savęs joje identifikavimas.
( kolektyvinių žaidimų stadija)
Aš ir “ antrasis aš “( I ir ME)
“Aš” - reakcija į kitų žmonių veiksmus (spontaniškas ir
kūrybingas)
“antrasis aš“ - įsivaizdavimas kaip aš atrodau kitų žmonių akyse
(suvaržytas ir prisitaikantis)
63
SOCIALIZACIJA DINAMIKA
Reakcija krizinių gyvenimo etapų metu
Adaptacinis požiūris: vaikai ir
suaugusieji susiduria su lauktomis ir
nelauktomis krizėmis (iššūkiais),
kurias turi įveikti
Kokias krizes (iššūkius) jūs turėjote įveikti savo
gyvenime?
64
8 žmogaus vystymosi stadijos
( pagal Erikson)
1. Pasitikėjimas - nepasitikėjimas
2. Autonomija - gėda ir abejonės
3. Iniciatyva - gėdos jausmas
4. Darbštumas - nepilnavertiškumas
(kūdikystė)
(1-2 metai)
(3-5 metai)
(jaunesnysis
mokyklinis amžius)
5. Individualybės tapsmas - vaidmenų difuzija (jaunystė)
6. Intymumas - vienišumas
(Subrendusio asmens gyvenimo
pradžia)
7. Kūrybiškumas - stagnacija
(vidutinis amžius)
8. Susitaikymas - neviltis
(senatvė)
65
WILIAM JAMES (1842-1910)
SITUACINIS “Aš”
Priežastys:
• Kinta visuomenė - būtinas prisitaikymas;
• Siauras susitapatinimas -asmens vystymosi
ribojimas;
• Šiuolaikinė visuomenė -daugybė vaidmenų
66
SOCIALIZACIJA DINAMIKA
Pažinimo raida
JEAN PIAGET (1896-1980)
Pažinimo vystymosi teorija
Keturios pažinimo vystymosi
stadijos:
• Jutiminio judėjimo stadija (pirmi du
metai)
• Priešveiksminė fazė (iki 6 metų)
• Konkrečių veiksmų fazė (iki 11-12
metų)
• Formalių operacijų tarpsnis
67
Apibendrinimas
• Socializacijos procesai apima visą žmogaus
gyvenimą nuo gyvybės pradėjimo iki pat
paskutinio atodūsio;
• Socializacija remiasi mūsų kaip žmonių
biologiniais ir kultūriniais raidos
dėsningumais;
• Įvairios socialinės organizacijos
(socializacijos agentai) varžosi dėl
socializacijos apimties ir intensyvumo;
68
Apibendrinimas
• Socializacijos metu mes semiamės
biosocialinės informacijos iš tokių
socializacijos šaltinių : įgūdžių, kalbos,
elgesio taisyklių, siekių ir jau egzistuojančių
socialinių padėčių ir vaidmenų;
• Socializacija yra sudaryta iš dviejų
svarbiausių procesų – kultūros “išmokimo” ir
savivokos proceso;
• Savivoka sudaro susitapatinimai ir savęs
vertinimas sugebėjimų ir vertės pojūčiu.
69
Klausimai apmąstymui
Atsakymus siuskite iki kitos paskaitos (po savaitės)
adresu [email protected]
• Pateikite pavyzdžių, parodančių, kad supratote kas
yra biologinis, o kas kultūrinis pagrindas
• Kokie socializacijos agentai Jums buvo svarbiausi
paauglystėje?
• Kokius motorinius įgūdžius jūs laikote savo
gyvenime svarbiausiais?
• Kokius profesinės veiklos įgūdžius jūs dar norite
išsiugdyti kaip būsimieji savo srities specialistai?
70