Transcript Nervų sistema Jovita Kolpak 12B 2012.12.20.  Nervų sistemos dalys  Neuronų sandara  Neuronų rūšys  Nervinio impulso sklidimas neurone  Nervinio impulso peršokimas nuo vieno.

Nervų sistema
Jovita Kolpak 12B
2012.12.20.
 Nervų sistemos dalys
 Neuronų sandara
 Neuronų rūšys
 Nervinio impulso sklidimas neurone
 Nervinio impulso peršokimas nuo vieno aksono ant kito (sinapsė)
 Galvos smegenu funkcijos
 Galvos smegenų sritys
 Nugaros smegenys
 Reflekas
 Reflekso lankas
 Sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai
 Nervų sistemos ligos
 Nervų sistemos ligų priežastys
 Narkotinių medžiagų poveikis nervų sistemai
Nervų sistemos dalys
Žmogaus nervų sistema skirstoma į dvi dalis:
Centrinę nervų sistemą (CNS)
Periferinę nervų sistemą (PNS)
Centrinei nervų sistemai priklauso galvos
smegenys ir nugaros smegenys. Periferinei
nervų sistemai priklauso iš centrinės nervų
sistemos išeinantys nervai – galviniai nervai,
nugaros smegenų šakelės, nugaros nervai,
nervų rezginiai ir periferiniai nervai.
1)Galvos smegenys
2)Nugaros smegenys
3)Nervai
Neuronų sandara
Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Būdinga tiek
stuburiniams, tiek ir bestuburiams gyvūnams (pvz., medūzoms ar koralams).
skiriasi savo forma ir dydžiu. Nauronų dydis sviruoja nuo 4 mkm iki 130mkm. Tačiau kiekvienas
neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi
silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms
funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplasma, turi visas organeles: Goldžio
kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose
yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas
endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro
druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros - neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir
dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje.
Neuronai
Judinamojo neurono sandara.
1. Dendritas 2. Aksonas 3.Ranvje sąsmauka 4.
Aksono „šluotelė“ 5. Mielininis dangalas
(Švano ląstelės) 6. Ląstelės kūnas 7. Ląstelės
branduolys
Neuronų rūšys
1) Sensoriniai neuronai, dar vadinami juntamaisiais neuronais, perduoda signalą
iš receptoriaus (pvz., ausies ar akies) į centrinę nervų
sistemą (nugaros arba galvos smegenis).
2) Motoriniai neuronai, dar vadinami judinamaisiais neuronais, perduoda signalą
iš centrinės nervų sistemos į veikiamo organo, pvz., raumens, ląsteles.
3) Įterptiniai neuronai, dar vadinami asociaciniais neuronais, jungia įvairius
neuronus tarpusavyje, sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos.
4) Sekreciniai neuronai
Nervinio impulso sklidimas
neurone
1) Nervinio impulso sklidimas neurone. Depoliarizuojantis aksono atkarpos
membranai krūviai abipus jos pakeičia ženklą. Tačiau kaimyninėse atkarpose
krūviai tebėra išsidėstę kaip ramybėje (paviršius teigiamas, vidus neigiamas).
Todėl tarp sudirgintos atkarpos ir kaimyninių atkarpų ima tekėti elektros
srovė. Ši elektros srovė sužadina kaimyninių aksono atkarpų membranas, ir jose
taip pat ima susidaryti nervinis impulsas.
2) Nervinio impulso sklidimo savybės:
3) Sužadinus atkarpą aksono viduryje, nervinis impulsas ima sklisti į abi puses ir
apima visą neuroną.
4) Aksonu sklindantis nervinis impulsas nesilpsta, kadangi kiekvienoje aksono
atkarpoje susidaręs ramybės potenciale yra sukaupta energijos atsarga, kuri
sustiprina prabėgantį nervinį impulsą.
5) Aksone susidaręs nervinis impulsas sužadins gretimų aksonų membranas, jei jie
yra netoli. Todėl greta esantys aksonai turi būti izoliuoti vienas nuo kito. Tai
būdinga subrendusiai žmogaus nervų sistemai.
6) Kaip prisimenate, elektros srovę skysčiuose perneša jonai.
Nervinio impulso peršokimas nuo vieno
aksono ant kito (sinapsė)
 Neuronai vienas kitam nervinius impulsus perduoda ypatingomis sandūromis,
kurios vadinamos sinapsėmis. Sinapses paprastai sudaro vieno neurono aksono
ir kito neurono dendrito membranos. Kitos neuronų dalys dendritus sudaro
retai.
 Pačios paprasčiausios yra elektrinės sinapsės. Jose aksono membrana yra itin
arti dendrito membranos - jas laiko susegę specialūs sankabiniai baltymai.
Aksono membranos poliarizacija tiesiogiai sužadina dendrito membranos Na+
kanalus, ir dendrite susidaręs naujas nervinis impulsas nusklinda šiuo neuronu.
Tačiau sužadinus antrąjį neuroną nervinis impulsas pasiekia elektrinę sinapse ir
lygiai taip pat peršoka nuo dendrito ant aksono. Tai yra, elektrinė sinapsė
nervinius impulsus praleidžia į abi puses.
 Jei visi neuronai būtų sujungti tik elektrinėmis sinapsėmis, tuomet sužadinus
vieną neuroną, nervinis impulsas pasklistų po visus su juo sujungtus neuronus.
Todėl elektrinės sinapsės nervų sistemai nelabai tinka, nors nervinį signalą
perduoda labai greitai. Elektrinės sinapsės žmogaus nervų sistemoje labai retos,
tačiau labai panašios sandūros jungia širdies skersaruožio raumens ląsteles.
Ką sudaro sinapsę?
 Sinapsę sudaro 3 elementai: 1) vieno neurono aksono membraną –
presinapsinė membrana, 2) kito neurono membrana postsinapsinė
membrana; 3) tarpas tarp jų – sinapsės plyšys. Perduoti nervinius
impulsus per plyšį padeda tam tikros medžiagos, vadinamos
mediatoriais. Jos sukauptos sustorėjusiame aksono gale esančiose
sinapsinėse pūslelėse. Kai nervinis imulsas pasiekia aksono galą,
pūslelės trūksta ir mediatorius patenka į sinapsės plyšį. Mediatorius
sudirgina kito neurono membranoje esančius receptorius ir sukelia
nervinį impulsą.
Galvos smegenų funkcijos:
 Galvos smegenys (lot. encephalon) – centrinės nervų sistemos dalis. Jos
skirstomos į šias dalis:
 pailgosios smegenys (myelencephalon)
 užpakalinės smegenys (metencephalon)
 vidurinės smegenys (mesencephalon)
 tarpinės smegenys (diencephalon)
 galinės smegenys, arba didieji pusrutuliai (telencephalon).
 Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis
(rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir
smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą
funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.
 Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos
tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 biliardų). Kiekvienas neuronas gali būti
pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio
atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.
 Galvos smegenis dengia nugaros smegenų dangalams giminingi trys
mezenchiminės kilmės dangalai, meninges, kietasis, voratinklinis ir švelnusis.
Galvos smegenų sritys:
Nugaros smegenys:
 Stuburo smegenys (lot. medulla spinalis) – centrinės nervų sistemos dalis,
esanti stuburo kanale. Stuburo smegenys tęsiasi 40-45 cm nuo galvos smegenų
iki juosmens srities. Tai suspausto vamzdelio pavidalo darinys, kuris ties kaklu
ir juosmeniu yra sustorėjęs. Nugaros smegenys sudarytos iš pilkosios
medžiagos, kurią juosia baltoji medžiaga.
 Stuburo smegenys gali būti sužalojamos dėl stuburo sutrenkimo, išnirus ar
lūžus jo slanksteliams. Žemiau sužalotos stuburo smegenų vietos sutrinka
jutimas, atsiranda kiti funkciniai pakitimai,
kaip šlapimo ir išmatų susilaikymas, dubens organų funkcijos sutrikimas ir kt.
Po nesunkių sužalojimų nugaros smegenys gali atsigauti ir vėl normaliai
funkcionuoti. Po rimtesnių traumų susidaro nugaros smegenų ir jų
dangalų hematomos, sutrinka audinių mityba, išsivysto kvėpavimo
organų, šlapimo pūslės ir kt. organų funkcinis nepakankamumas. Po tokių
traumų susidaro pažeidimo židiniai ir nervinis audinys nebeatsistato. Pats
pavojingiausias sužalojimas yra stuburo smegenų nutraukimas. Tada jos jau
niekada nebeatsigauna ir nustoja funkcionuoti.
Reflekas:
Refleksas - nevalinga organizmo
reakcija į dirgiklį.
Reflekso lankas:
Reflekso lankas– nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki atsakomojo organo.
Jis yra anatominis reflekso vienetas. Reflekso lanką sudaro neuronų grandinės:
1) 2-3 neuronai (paprastas refleksas)
2) daugiau negu 3 neuronai (sudėtingas refleksas).
Reflekso lanką sudaro:
* receptorius
* įcentriniai (aferentiniai) laidai
* nerviniai centrai
* išcentriniai (eferentiniai) laidai
* atsakomasis organas (efektorius):
* raumuo (motoriniai refleksai)
* liauka (sekreciniai refleksai)
Sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai
Refleksai taip pat skirstomi į sąlyginius ir nesąlyginius.
* Nesąlyginis refleksas
Tai įgimta reagavimo į biologiškai reikšmingus aplinkos poveikius ar
organizmo vidinius pokyčius forma. Svarbiausi nesąlyginiai refleksai
skirstomi į mitybinius, lytinius, gynybinius, orientacinius.
* Sąlyginis refleksas
Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors
indeferentiško dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį
refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda
reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indeferentiškas, ir tas
dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį pradedama reaguoti kaip prieš tai reaguota į
nesąlyginį dirgiklį.
Nervų sistemos ligos:
• Nervų sistemos ligos: galvos smegenų kraujosrūva, galvos
smegenų trauma, įtampos tipo galvos skausmai, migrena,
radikulopatija, smegenų infarktas.
• Galvos smegenų kraujosrūva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į
smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų
skilvelių sistemą.
Nervų sistemos ligų priežastys:
Ligos priežastys
Dažniausia GSK įvyksta žmonėms, turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį
dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos;
esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50-60%).
Rečiau galvos smegenų kraujosrūvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant
kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, esant kraujagyslių uždegiminiams
pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo,
maliarijos).
Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio
kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas.
GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų
augliais.
Kraujosrūvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas, lėtiniai
vidurių užkietėjimai, pastovus kosulys, sunkių daiktų kėlimas. Visos šios sąlygos
sukelia laikiną galvospūdžio padidėjimą, galintį sąlygoti kraujagyslės plyšimą.
Narkotinių medžiagų poveikis
nervų sistemai
Narkotikai – cheminės medžiagos, kurios stimuliuoja,
slopina arba kitaip modifikuoja (pvz., veikia
haliucinogeniškai) centrinės nervų sistemos veikimą. Šių
medžiagų naudojimas gali sukelti narkomaniją .
Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai
kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai.
Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina
baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų
centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį
žemesniems centrams, todėl mažėja
savikontrolė, savikritiškumas.
Ačiū už dėmėsį