Slide 1

Sukūrė:
biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]

Audiniai, organai,
organų sistemos,
kūno dalys


Slide 2

Pamokos uždaviniai:
 Apibūdinti

audinį, organą, organų sistemą;
 Skirti organizmo audinių grupes, rūšis ir
nurodyti jų vietą organizme;
 Išvardinti kūno dalis ir ermes;
 Paaiškinti išorinių ir vidaus sekrecijos
liaukų sandaros skirtumus.


Slide 3

Užduotis:
dėstomos medžiagos, atlikite
savo pratybų sąsiuviniuose 1-6 užduotis
21-22 psl.

 Klausydami


Slide 4

Audiniai
– tai ląstelių ir tarpląstelinių
medžiagų visuma, kuriai būdinga bendra
kilmė, sandara ir paskirtis.
 Žmogaus organizmo audiniai yra skirstomi
į 4 grupes:
 Dengiamasis arba epitelinis
 Jungiamasis
 Raumeninis
 Nervinis.
 Audinys


Slide 5

Dengiamasis audinys (epitelinis)


Epitelinis audinys skirstomas į vienasluoksnį,
daugiasluoksnį, virpamąjį ir liaukinį audinį. Jų
ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos prigludusios.
Tarpusavyje susijungia tarpląstelinėmis jungtimis,
sudarydamos storesnę ar plonesnę dangą. Epitelinis
audinys dengia kūno paviršių, serozines ertmes
(pilvaplėvę, širdiplėvę), visus tuščiavidurius organus
(skrandį, žarnas, šlapimo pūslę) – čia juos dengia
paviršinis epitelis. Jis skiria organizmo vidinę terpę
nuo aplinkos, atlieka įsiurbimo (rezorbcijos) ir
išskyrimo (ekskrecijos) funkcijas. Paviršinis epitelis
atlieka apsauginę funkciją – saugo poepitelinį
jungiamąjį audinį nuo mechaninių, cheminių,
pažeidimų, mikrobų ir parazitų, skysčio netekimo.


Slide 6

Vienasluoksnis epitelis

Vidaus sekrecijos

Daugiasluoksnis epitelis

Virpamasis epitelis

Išorinės sekrecijos
Liaukinis epitelis


Slide 7

Jungiamasis audinys
audinys – audinių grupė,
padedanti palaikyti organizmo homeostazę
(vidinės terpės pastovumą). Susideda iš
ląstelių (dažniausiai esančių tsli viena nuo
kitos) ir tarpląstelinės medžiagos. Atlieka 4
pagrindines funkcijas organizme:
atraminę, apsauginę, medžiagų apykaitos
ir regeneracijos. Jam priklauso kraujas,
riebalinis, kremzlinis, kaulinis ir purusis
audiniai.

 Jungiamasis


Slide 8

Purusis audinys

Kaulinis audinys

Riebalinis audinys

Kraujas


Slide 9

Raumeninis audinys
Atlieka judėjimo funkciją, nes sudaryti iš ypatingų ląstelių miocitų, kurie gali susitraukti. Raumeninis audinys yra
skirstomas į 3 rūšis:
 Griaučių skersaruožiai raumenys sudaryti iš ilgų, ruožuotų
(dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolių, cilindro formos
ląstelių. Jos susitraukinėja valingai, todėl galime koordinuoti
savo judesius.
 Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir daugelį
kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempi ir susitraukti.
Ląstelės neruožuotos, verpstės formos, vienabranduolės.
Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime sąmoningai priversti
savo vidaus organus atlikti kokį nors veiksmą, taip pat
praktiškai negalime pasipriešinti, kai prasideda vėmimo
procesas.
 Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių
skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų ląstelių
mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienabranduolių ląstelių,
kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis,
ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masę - miokardą. Jis
susitraukinėja nevalingai.



Slide 10

Griaučių skersaruožis raumuo

Lygusis raumuo

Širdies skersaruožis raumuo


Slide 11

Nervinis audinys




Tai audinys, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių
ląstelių (neuronų) ir neuroglijos. Neuronas yra struktūrinis ir
funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir
ataugų. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga – aksonas ir daug
trumpesnių ataugų – dendritų. Neuronai priima aplinkos
signalus, perduoda juos kitiems neuronas bei perduoda
raumenų ir kitokioms ląstelėms signalus veikti.
Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai: ramybės būsenoje jis
aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis
neigiamas krūvis trumpam išnyksta. Todėl smegenų darbą
galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais. Neuronus supančios
neuroglijos ląstelės (gliocitai) irgi gali daryti įtaką signalų
perdavimui, tačiau pagrindinės jų funkcijos yra trofinė (maitinti
neuronus), ir atraminė bei apsauginė (apsaugoti juos nuo
smūgių bei sukrėtimų). Neuroglijos ląstelės gali vykdyti
fagozitozę.


Slide 12

Nervinis audinys
Neuronas


Slide 13

Pasikartokime:
Ką vadiname audiniu?
Kokius žinai žmogaus organizmo audinius?
Kokios yra svarbiausios dengiamojo audinio
funkcijos?
4. Kokie yra dengiamojo audinio tipai?
5. Kuriame iš dengiamojo audinio tipų būna daug
mikroskopinių plaukelių?
6. Kokiai audinių grupei priklauso kraujas?
7. Kurie audiniai sudaro kūno atramą?
8. Į kokius audinių tipus skirstomas raumeninis
audinys?
9. Iš ko susideda raumeninis audinys?
10. Kuo skiriasi įvairių grupių audinių ląstelės?
1.
2.
3.


Slide 14

Audiniai sudaro organus
Epitelinis audinys
sudaro odą

Iš lygiojo raumeninio audinio sudaryta
skrandžio sienelė


Slide 15

Iš nervinio audinio yra sudarytos smegenys

 Neuronai

sudaro nervinį audinį


Slide 16

LĄSTELĖ → AUDINYS →
ORGANAS →
ORGANŲ SISTEMA →
ORGANIZMAS


Slide 17

Organai
 Tam

tikros sandaros ir formos kūno dalys,
užimančios tam tikrą vietą organizme ir
atliekančios įvairias funkcijas.
 Dalis organų turi savo ertmes.


Slide 18

Organai guli kūno ertmėse
 Išvardink

pilvo
ertmėje esančius
organus.


Slide 19

 Išvardink

krūtinės
ertmėje
esančius
organus.


Slide 20

 Išvardink

kaukolės ertmėje
esančius
organus.


Slide 21

Liaukos
 Tai

organai, gaminantys organizmui
reikalingas medžiagas ir neturintys ertmių.
Liaukos gali būti išorinės sekrecijos
(egzokrininės), kurios turi ištekamuosius
latakus ir vidinės sekrecijos
(endokrininės), kurios neturi ištekamųjų
latakų ir savo pagamintas medžiagas –
hormonus, išskiria tiesiog į kraują.


Slide 22

Išorinės sekrecijos
liaukos

Seilių liaukos


Slide 23

Vidaus sekrecijos liaukos

Skydliaukė

Antinksčiai


Slide 24

Mišrios sekrecijos liaukos

 Kasa


Slide 25

Organų sistema
 Tai

grupė panašios sandaros organų,
atliekančių bendrą funkciją.

Įvardink

žemiau pateiktas
žmogaus organų
sistemas:


Slide 26


Slide 27


Slide 28


Slide 29


Slide 30

Pasikartokime:
1.
2.
3.

4.
5.
6.

Ką vadiname organu?
Kas sudaro organus?
Kuo liaukos skiriasi nuo kitų organų?
Kaip yra vadinamos liaukos turinčios
ištekamuosius latakus?
Kaip yra vadinamos liaukos neturinčios
ištekamųjų latakų?
Ką sudaro visos organų sistemos?


Slide 31

Kūno dalys
 Pagrindinės

galūnės.

kūno dalys tai: galva, liemuo ir


Slide 32

Pagalvokite, kokias smulkesnes
dalis gali būti skirstomos
pagrindinės kūno dalys:
 Galva?..........
 Liemuo?..........
 Ranka?..........
 Koja?..........


Slide 33

Namų darbai:
Vadovėlyje

40-44 psl. perskaityti.
Pratybų sąsiuvinyje 23-26 psl. atlikti
užduotis.