Slide 1

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 2

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 3

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 4

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 5

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 6

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 7

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 8

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 9

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 10

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 11

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 12

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 13

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 14

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 15

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 16

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 17

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 18

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 19

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 20

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 21

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 22

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 23

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 24

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 25

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 26

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 27

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 28

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 29

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 30

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 31

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.


Slide 32

Žmogaus
virškinimo sistema

Virškinimas
• Virškinimas – procesas, kurio metu
maistas yra paverčiamas mažesnėmis
vandenyje tirpiomis medžiagomis, kurias
organizmas ar ląstelė gali panaudoti
tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar
kaip energijos šaltinį.
• Fermentai – tai biologiškai aktyvios
medžiagos, kurios padeda virškinti maistą.
Fermentus gamina įvairios liaukos.

• Prisiminkime, iš ko yra
sudaryti:
angliavandeniai?
baltymai?
riebalai?

Fermentai veikia kaip
žirklės
• Tam tikri fermentai “sukarpo” tam tikras
maisto medžiagas atitinkamuose
virškinimo sistemos organuose. Tai rodo,
kad fermentų veikimas yra labai specifinis.
• Angliavandenius fermentai skaido į
gliukozę;
• Baltymus – į aminorūgštis;
• Riebalus – į glicerolį ir riebiąsias rūgštis.

Krakmolas suskaidomas į gliukozės molekules

• Kaip manote, kodėl ilgiau kramtant
baltą duoną pajuntamas saldus
skonis?

• Baltymai suskaidomi į aminorūgštis.

• Kiek yra aminorūgščių
rūšių?

Riebalai yra skaidomi į glicerolį
ir riebiąsias rūgštis

Kodėl organizmas
pasisavina tik mažas,
vandenyje tirpias
molekules?
Kaip yra vadinamas procesas,
kai ištirpusios maisto medžiagos
iš kraujo pereina į ląsteles?

Virškinimo organų sistema

• Žmogus turi gerai
išsivysčiusią
virškinimo organų
sistemą, kurią sudaro
virškinimo traktas ir
virškinimo liaukos.

Virškinimo traktą sudaro:

burnos ertmė

ryklė
stemplė
skrandis

storoji žarna
kirmėlinė atauga

plonoji
žarna
išeinamoji
anga

Užduotis:
Atlikite 2.1 užduotį
savo pratybų
sąsiuviniuose (psl.21)

• Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos,
skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų
liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias
maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo
metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.

Seilių liaukos

Burnos ertmė
• Tai virškinimo
sistemos dalis
esanti už dantų.
Virškinimas
prasideda
burnoje. Burnoje
pH šarminė.
Joje skaidomi
angliavandeniai.

Dantys
• Kiekviename
suaugusio
žmogaus
žandikaulyje yra
po 32 dantis. Iš
pradžių žmogus
turi pieninius
dantis, kurių yra
20.

Dantys pagal formą ir
funkciją skiriami į 4 rūšis:
• Kandžiai – jų vainikas įlenktas, skaptelio
formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas
atkandamas.
• Iltiniai – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio
formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas
atplėšiamas.
• Kapliai – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs
gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis.
Kapliais maistas sutrinamas.
• Krūminiai – jų vainiko paviršiuje 4-5
gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis.
Krūminiais dantimis maistas malamas bei
trupinamas.

Liežuvis
• Tai virškinimo
sistemos
organas,
esantis burnos
ertmėje.
Liežuvis yra
raumeningas ir
lankstus. Juo
burnos ertmėje
vartomas
maistas,
laižomas,
moduliuojamas
balsas.

Kramtomieji raumenys
• Susitraukdami
kramtomieji
raumenys
judina
apatinį
žandikaulį ir
padeda
smulkinti
maistą
burnoje.

Ryklė
• Tai virškinimo sistemos
dalis, esanti už burnos
ertmės ir pereinanti į
stemplę. Tai piltuvo
pavidalo vamzdelis,
kuris yra maždaug 15
cm ilgio. Ryklės sienelę
sudaro raumeninis
audinys, kuris
susitraukinėja valingai
ir padeda nuryti maistą.
Į ryklę atsiveria nosies
ertmė, ausies trimitas.
Priešais ryklę yra
gerklos, kurias nuo
ryklės atskiria
antgerklis.

Nosies ertmė
Nosiaryklė
Ryklė

Stemplė
• Tai virškinimo
sistemos organas,
esantis 25 cm ilgio,
2-3 cm skersmens ir
jungiantis ryklę su
skrandžiu. Stemplei
būdingi peristaltiniai
judesiai, dėka to
galime gerti ir valgyti
net būdami aukštyn
kojomis.

Stemplės peristaltika

• Atlikite 1.1 užduotį savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.20)

Skrandis
• Skrandyje
fermentas
pepsinas skaido
baltymus. Taip pat
skrandyje skaidomi
pieno riebalai,
kiaušinio trynys,
majonezas.
• Skrandyje yra HCl,

Dvylikapirštė
žarna
• Dvylikapirštėje
žarnoje emulguojami
riebalai. Kasos
fermentai: lipazė
skaido riebalus į
glicerolį ir riebalų
rūgštis, maltazė
skaido
angliavandenius iki
gliukozės, tripsinas
skaido baltymus iki
aminorūgščių.

Kepenys
• Tai
stambiausia
virškinimo
liauka bei
didžiausias
vidaus
organas.
Kepenys
dalyvauja
medžiagų
apykaitoje,
gamina ir
išskiria tulžį.

Kasa
• Virškinimo ir endokrininės
sistemos liauka, esanti
viršutinėje pilvo ertmėje,
tarp skrandžio ir
užpakalinės pilvo sienos.

• Ji per parą pagamina apie 1,4-4 l virškinimo sulčių,
kurias savo latakais išskiria į dvylikapirštę žarną.
Virškinimo sultyse gausu riebalus, baltymus ir
angliavandenius skaidančių fermentų.
• Kasa taip pat yra vidaus sekrecijos liauka, gaminanti
hormonus insuliną ir gliukagoną, kurie reguliuoja
gliukozės kiekį kraujyje.

• Maistas nepatenka nei į kasą,
nei į kepenis. Kaip šie organai
yra susiję su virškinimu?

Plonoji žarna
• Tai ilgiausia
virškinamojo
kanalo dalis,
kuri prasideda
nuo skrandžio
ir tęsiasi iki
storosios
žarnos; ilgis 56 m.

• Plonosios
žarnos vidinis
paviršius yra
sudarytas iš
mikrogaurelių,
kurie labai
padidina
paviršiaus
plotą.

• Būtent šiose mikrogaureliuose įvyksta suvirškintų
maisto medžiagų įsiurbimas į kraują, o kraujas
išnešioja maisto medžiagas po visą organizmą, į
kiekvieną ląstelę.

Storoji žarna
• Storojoje
žarnoje
įsiurbiamas
vanduo ir
mineralinės
medžiagos. Joje
gyvenančios E.
coli bakterijos
gamina B, H, K
vitaminus.

Storoji žarna

Akloji žarna
Tiesioji žarna
Kirmėlinė
atauga

Išeinamoji anga
• Išangė, arba
išeinamoji anga
– tai tiesiosios
žarnos galinė
dalis, sulaikanti
tam tikrą laiką
išmatas. Jos
ilgis 2-3 cm

Užduotis:

• Atlikite 2.2-2.7 ir 3 užduotis
savo pratybų sąsiuviniuose
(psl.21-22)

1
2
3
4
5
6
7

8
9
10
11

Prisiminkime
• Parašykite
skaičiais
sužymėtų
virškinimo
sistemos dalių
pavadinimus.

Namų darbams:
• Vadovėlio 2.2 ir 2.3 temos, psl. 3540;
• Pratybų sąsiuvinyje – 4 užduotis,
22 psl.