Slide 1

KRAUJO SANDARA IR
APYTAKA ORGANIZME

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]


Slide 2

KRAUJAS
• KRAUJO PLAZMA

• KRAUJO LĄSTELĖS

 VANDUO
 ORGANINĖS
MEDŽIAGOS
 NEORGANINĖS
MEDŽIAGOS

 LEUKOCITAI
 ERITROCITAI
 KRAUJO
PLOKŠTELĖS


Slide 3

ERITROCITAI
Eritrocitai – tai raudonosios kraujo ląstelės. Jos
apvalios, suplotos, disko formos, neturinčios
branduolio ląstelės. Šių ląstelių didžiają dalį
užima baltymas hemoglobinas. Jis nulemia
kraujo spalvą ir dalyvauja deguonies pernešime.
Deguonis susijungia su eritrocituose esančiu
hemoglobinu ir šios dujos kartu su kraujo srove
išnešiojamos po organizmą. Eritrocitai gyvena tik
apie 4 mėnesius. Kraują nuolat papildo nauji
eritrocitai, susidarantys raudonuosiuose kaulų
čiulpuose.


Slide 4


Slide 5

LEUKOCITAI
Leukocitai – tai baltosios kraujo ląstelės.
Jos yra netaisyklingos formos, turinčios
branduolį ląstelės. Leukocitai naikina ligų
sukėlėjus juos tiesiog prarydami. Jie ryja
(fagocituoja) panašiai kaip amebos.
Leukocitų pagrindinė funkcija saugoti
organizmą nuo ligų sukėlėjų
(mikroorganizmų, svetimų
baltymų,svetimkūnių), patenkančių į
organizmą. Leukocitai gyvena nuo kelių
parų iki kelių dešimtmečių.


Slide 6


Slide 7

KRAUJO PLOKŠTELĖS
Kraujo plokštelės – tai bebranduolės ląstelės. Jų
forma neapibrėžta. Jos labai svarbios tuomet, kai
kraujuoja žaisdos, nes padeda susidaryti krešuliui,
taip apsaugo žmogų nuo nukraujavimo. Ištekėjęs
iš kraujagyslės kraujas sukreša per 3-8 minutes.
Kraujo plokštelės neilgaamžės – jos gyvena 5-7
dienas, vėliau jas keičia naujos kraujo plokštelės,
kurios susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.


Slide 8

KRAUJO KREŠĖJIMAS
Kraujo plokštelės išskiria fermentus, kurie plazmoje esantį
baltymą fibrinogeną paverčia netirpiu fibrinu, susidaro fibrino siūlai,
kurie sulaiko kraujo ląsteles ir taip susidaro krešulys.


Slide 9

KUO TEKA KRAUJAS?
Kraujas teka kraujagyslėmis, kurios pagal dydį, sienelių
storį, bei jomis tekantį kraują yra skirstomos: arterijos,
venos, kapiliarai.


Slide 10

KRAUJAGYSLĖS
• ARTERIJOS – tai stiprios, storomis sienelėmis, sudarytomis net iš
trijų sluoksnių, kraujagyslės. Jomis kraujas teka iš širdies į organus.
Tolstant nuo širdies arterijos siaurėja, plonėja ir virsta visiškai
plonomis kraujagyslėmis, kurių sienelės sudarytos tik iš vieno
ląstelių sluoksnio. Taip arterijos pereina į kapiliarus. Arterijomis teka
arterinis deguonies prisotintas kraujas.
• VENOS – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Jos
susiformuoja kai kapiliarai, praėję pro audinius, jungiasi vienas su
kitu ir kraujagyslės vėl storėja. Venų sienelės yra daug plonesnės už
arterijų. Venomis teka veninis, anglies dvideginio prisotintas kraujas.
• KAPILIARAI – tai pačios ploniausios, sudarytos tik iš vieno ląstelių
sluoksnio, ir pačios siauriausios kraujagyslės. Kapiliarų skersmuo
toks mažas, kad eritrocitai jais vos pralenda. Kapiliarai maždaug 15
kartų plonesni už žmogaus plauką. Kapiliarai pasiekia visus
organizmo audinius, pro jų sieneles vyksta maisto medžiagų mainai
tarp kraujo ir audinių.


Slide 11

ŠIRDIES SANDARA


Slide 12


Slide 13

KRAUJO APYTAKOS RATAI
Kraujas organizme teka ratais. Kai susitraukia
abiejų širdies skilvelių raumenys, kraujas
išstumiamas į arterijas.
Kraujas išstumtas iš dešiniojo skilvelio patenka į
plaučių kamieną, kuris šakojasi į 2 plaučių
arterijas, kuriomis veninis kraujas teka į plaučius.
Plaučiuose šios arterijos išsišakoja į smulkesnes
šakas ir kapiliarus. Kapiliaruose vyksta dujų
apykaita ir veninis kraujas tampa arteriniu. Šis
kraujas plaučių venomis grįžta į kairyjį prieširdį.
Kraujo kelias iš dešinio skilvelio į kairįjį prieširdį
vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu.
Iš kairiojo skilvelio išstumtas kraujas keliauja po
visą organizmą ir grįžta į dešinįjį prieširdį. Šis
kelias vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu.