Transcript Keliautojų diarėja (viduriavimas): prevencija ir gydymas kalnuose

Keliautojų diarėja (viduriavimas):
prevencija ir gydymas kalnuose
Skirta gydytojams, besidomintiems ne medikams
ir kelionių, turizmo vadovams
• Kelionių diarėja yra viena iš svarbiausių
sveikatos problemų keliaujantiems į
kalnus.
• Nors galutinių duomenų dar nėra, tačiau
be jokios abejonės praradus didesnį kiekį
vandens ir elektrolitų, sutrinka fiziniai ir
protiniai gebėjimai.
• Dehidracija padidina Acute Mountain
Sickness, trombozės/ tromboembolijos,
nušalimų ir su aukščiu ar šalčiu susijusių
sveikatos sutrikimų riziką.
• Taigi einantiems į kalnus būtina kaip tik
įmanoma vengti viduriavimo ir gydyti jo
simptomus.
• Skirtingai nuo „normalių“ keliautojų diarėjos
jūros lygyje, dideliame aukštyje patiriama
diarėja susijusi su didesne rizika.
• Todėl gydyti ją būtina pradėti anksčiau ir
agresyviau, negu tai būtų daroma
„normaliems“ keliautojams, besilankantiems
kurortuose jūros lygyje.
Keliautojų diarėjos sukėlėjai
• Keliautojų diarėjos sukėlėjai gali būti suskirstyti į
keturias kategorijas: virusai, bakterijos, pirmuonys ir
kirminai.
• Todėl keliautojų diarėjai nėra „vienos vienintelės“
profilaktikos. Nors prieš kai kuriuos sukėlėjus yra
sukurtos vakcinos (hepatitas A, poliomielitas, šiltinės
salmonela), vis dėlto daugeliui jų įvairios grupinės ir
asmeninės higienos metodikos sumažina diarėjos
riziką.
• Tačiau net ir geriausiomis sąlygomis daugiau kaip
75 proc. keliautojų padaro rimtų (maisto) higienos
klaidų.
Rizikos faktoriai
Individualiai rizikai svarbūs keli faktoriai:
• amžius iki 30 m.;
• lankomas regionas (pvz. Alpėse diarėjos dažnis 4 proc.,
Nepale – 80 proc.);
• lietingas sezonas;
• viešnagės trukmė;
• kelionės pobūdis („nuotykių ieškojimas“, kopimas į kalnus);
• sumažintas skrandžio rūgštingumas (H2 blokeriai,
antacidiniai vaistai ir t.t.);
• imunosupresija;
• cukrinis diabetes;
• prieš tai viešėjimas besivystančioje šalyje ilgiau kaip 6 mėn.
Rizikos faktoriai
Tačiau reikia paminėti, kad individuali rizika labai
įvairuoja.
Yra duomenų rodančių, kad viešėjimas besivystančioje
šalyje daugiau kaip 6 mėn. prieš kelionę, sumažina
diarėjos riziką, nes žarnynas „apsipranta“.
Asmenys, kurie turi vieną ar daugiau rizikos faktorių,
turėtų gauti asmeninių patarimų iš gydytojo, kuris
turi patirties keliautojų medicinoje.
Rizikos faktoriai
• Ypatingas dėmesys ir apmokymai turėtų būti
skiriami asmenims – keliautojams ar vietiniams, –
kurie gamins ir patieks maistą.
• Būtina rankų higiena (plauti rankas prieš liečiant
maistą!), nuvalyti paviršius ir įrankius (lėkštes,
peilius, šaukštus ir t. t.), kurie kontaktuoja su
maistu.
• Geriausia būtų atskirti mėsos produktus nuo
vaisių ir daržovių bei kiaušinių.
• Atskirai laikykite maistą, kuris gali būti užkrėstas
tam tikrais mikroorganizmais.
Rizikos įvertinimas - maistas
Saugus
Iš dalies saugus
Nesaugus ar
menkai saugus
Karštas, pagamintas
(keptas, keptas ant žarijų ar
virtas)
Džiovinti produktai
Salotos
Pagamintas pramoniniu
būdu ir supakuotas
Hipersomosinis maistas
(sirupas, džemas ir pan.)
Padažai, užtepai
Virtos daržovės, vaisiai,
kuriuos reikia nulupti
Plauti vaisiai ir daržovės
Nevirtos jūros gėrybės,
nevirta arba šalta mėsa
(pvz., saliami), nelupami
vaisiai, nepasterizuoti pieno
produktai, šalti desertai
Rizikos įvertinimas - gėrimai
Saugūs
Iš dalies saugūs
Nesaugūs ar menkai
saugūs
Gazuoti lengvi gėrimai
Šviežios citrusinių
sultys
Pramoniniu būdu
pagamintas gazuotas
mineralinis vanduo
Virintas vanduo, kava
ar arbata
Vanduo buteliuose
(vietinė produkcija)
Vanduo iš šaltinių ar
šulinių
(nedezinfekuotas)
Vanduo iš statinės
Dezinfekuotas vanduo
Ledas, pagamintas
pramoniniu būdu ir
supakuotas
Ledo kubeliai ar
smulkintas ledas
gėrimams
Nepasterizuotas ar
nesterilizuotas pienas
Rizikos įvertinimas - aplinka
Saugi
Iš dalies saugi
Nesaugi ar menkai
saugi
Gerai žinomi
tarptautinių standartų
restoranai
Privatūs namai,
restoranai
tarptautiniuose
kelionių vadovuose
rekomenduoti kaip
„aukštos klasės“
Lauko užkandinės,
vieši turgūs, restoranai
kelionių vadovuose
rekomenduoti kaip
„pigūs“
Keliautojų diarėjos profilaktika
• Laikykitės griežtos higienos vartodami, laikydami
vandenį ir tvarkydami bet kokias žmogaus atliekas.
• Laikykitės griežtos asmeninės higienos. Ypač
plaunant rankas prieš liečiantis prie bet kokio maisto,
vandens ar gėrimo.
• Gerkite gėrimus, pagamintus tik iš vandens, gauto iš
saugių šaltinių (virinto ar dezinfekuoto), arba saugius
pramoniniu būdu pagamintus gėrimus.
• Burnos ir dantų higiena taip pat svarbu!
• Jokio nevirto pieno ir jo produktų.
• Mėsa turi būti gerai iškepta/išvirta.
Keliautojų diarėjos profilaktika
• Jokių salotų.
• Tik nulupti vaisiai. Nusilupkite juos patys, kitaip
problemos nepašalinsite.
• Būkite atsargūs: kai kurie vaisiai pavojingi net ir
nulupti. Pvz., melionai, kurie parduodami pagal svorį.
Ties nudžiūvusiu koteliu į juos galima švirkštu
prišvirkšti vandens, kad vaisius būtų sunkesnis ir
brangesnis. Tačiau jei vanduo buvo nesaugus, tai
vandens ir cukraus turintis vaisius yra puikus
inkubatorius bakterijoms, ypač jei vaisius laikomas
saulėje!
• Jokių šaltų padažų ar produktų, pagamintų iš
termiškai neapdorotų kiaušinių.
Keliautojų diarėjos profilaktika
• Plaukite indus, įrankius, keptuves bei puodus tik
saugiu švariu vandeniu. Toks turi būti bent jau
galutinis perplovimas. Jei švaraus saugaus
vandens turite nedaug, tuomet galima pirmiausia
plauti nesaugiu vandeniu.
• Keliautojas, kuris vis dar serga diarėja, galbūt dar
negalės kopti į kalną. Jokiu būdu neprašykite
jo/jos pagaminti maisto ar dirbti virtuvėje, kad
maistas būtų jau paruoštas, kai kiti keliautojai
nusileis nuo kalno.
Prisiminkite!
Devizas „nulupk, išvirink, išvirk/iškepk arba
pamiršk“ neužtikrina, kad maistas bus saugus!
Kai kurie sukėlėjai gamina toksinus, taigi maisto,
kurį ruošiatės gaminti, kokybė labai svarbi,
nepriklausomai nuo maisto apdorojimo būdo.
Arba kaip gydytojai sako Afrikoje: „jeigu išvirsite
šlamštą (š….), tai bus virtas šlamštas (š…..)“.
Įsitikinkite, kad maistas, kurį valgysite
(termiškai apdorotas ar ne), yra kokybiškas.
Arba prisiminkite, kad penkių žvaigždučių
viešbučio virtuvė gali būti visai be žvaigždučių,
jeigu personalas neturi kur nusiplauti rankų.
Užtikrinkite, kad bet kas, dalyvaujantis maisto
gamyboje ar patiekime, reguliariai plautų rankas
prieš liesdami maistą ar virtuvės įrangą ir prieš
valgydami!
Susidursite su daugeliu situacijų, kai saugų vandenį
teks taupyti. Tada rankoms, stalo įrankiams ir
lėkštėms galima naudoti higieninius rankšluosčius
su dezinfektantu (prieš tai grubiai nuplovus
nesaugiu vandeniu).
Keliautojų viduriavimo (diarėjos) simptomai
Pradžia: dažniausiai trečią dieną po atvykimo (inkubacijos
periodas nuo 6 val. iki kelių dienų).
Simptomų trukmė (negydant): 3–4 dienos.
10 proc. – daugiau negu 1 sav.
1 proc. – lėtinė diarėja (daugiau kaip 3 sav.).
Ligos eiga
Gastroenteritas/enterokolitas (dažniausiai).
Vandeningas, kartais su gleivėmis viduriavimas.
Skausmas visame pilve (difuzinis pilvo skausmas).
Vėmimas.
Karščiavimas iki 38,5 °C.
Pastaba:
Atsirūgimas nemaloniu skoniu, meteorizmas ir
bjauraus kvapo dujos, pilvo skausmas, išpūstas
pilvas ir pykinimas gali rodyti gardiazę (gana dažna
infekcija, ypač Indijoje ir Nepale).
Gydymas: metronidazolis 750–1000 mg/d penkias dienas (3х250 mg)
arba tinidazolis 2 g vienkartinai suaugusiems. Vaikams virš 6 m.
15–30 mg/kg/d per 2–3 kartus septynias dienas. Nėra vieno vaisto,
kuris būtų efektyvus gydant gardiazę visiems pacientams. Jei
simptomai išlieka, bandykite kitą vaistą.
Dizenterija (apie 10 proc. pacientų)
Pūlingos ar kruvinos išmatos.
Tenezmai.
Karščiavimas virš 40 °C.
Keliautojų viduriavimo gydymas
Rehidracija
Pradėti kuo anksčiau, kad būtų išvengta pasekmių.
Maždaug ¼ l skysčio po kiekvieno pasituštinimo (= 2
stiklinės) suaugusiems (vaikams: 1 stiklinė).
Visada, išskyrus kai simptomai ypač lengvi, vartokite
elektrolitų tirpalus (peroralinis rehidratacijos tirpalas,
rehidronas).
Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie prekyboje esantys
produktai tinka tik suaugusiems. Jei juos skirsite
vaikams, reikia koreguoti dozę.
Vidutiniai simptomai
Rehidracija
Plius Loperamidas
Pirma dozė 4 mg (2 kapsulės).
Po to 1 kapsulė po kiekvieno pasituštinimo skystai
(ne daugiau kaip 12 mg/d ar ne ilgiau kaip 48 val.).
Skirta tik pacientams virš 8 m. amžiaus
(atskiras dozavimas vaikams 2–8 m.).
Sunkūs simptomai
Rehidracija
Plius Loperamidas.
Plius Chinolonai (pvz. ofloksacinas 400 mg/d
arba ciprofloksacinas 500 mg/d).
Dėmesio:
Dažna keliautojų viduriavimo Nepale priežastis yra
Camphilobacter.
Čia ir kituose pietryčių Azijos regionuose
rekomenduojamas azitromicinas (500 mg 1x/d tris
dienas).
Jeigu azitromicinas nepakankamai efektyvus, reikia
pagalvoti apie nebakterinius sukėlėjus (vartoti
metronidazolį) arba pakeisti į levofloksaciną
(500 mg/d penkias dienas).
Kreipkitės į gydytoją šiose situacijose
• Karščiavimas virš 39 °C.
• Vėmimas, kuris tęsiasi ilgiau nei 2 dienas.
• Dizenterija. Simptomai trunka penkias dienas ir
ilgiau.
• Nėštumas.
• Maži vaikai (iki 6–8 m.).
• Vyresnio amžiaus žmonės (virš 65 m.).
• Jokių būdu negalima kopti į kalną kol simptomai
nepagydyti ir pacientas visiškai nerehidruotas!
Sudėtinės dalys vienam litrui peroralinio rehidratacinio tirpalo
paruošti naudojant sterilizuotą vandenį
Ingredientas
PSO rekomendacijos
Namų gamybos
mišinys
Valgomoji druska
3,5 g
1 arbatinis šaukštelis
Natrio bikarbonatas
2,5 g
½ arbatinio šaukštelio
kepimo miltelių (sodos)
Kalio chloridas
1,5 g
Suvalgyti 1 bananą
Gliukozė
arba įprastas cukrus
20,0 g
40,0 g
4 arbatiniai šaukšteliai
8 arbatiniai šaukšteliai
Dozavimas (po kiekvieno pasituštinimo esant
viduriavimui)
• ½ arbatos puodelio ikimokyklinio amžiaus
vaikams (2–5 m.).
• 1 arbatos puodelis vaikams (6–12 m.).
• 2 arbatos puodeliai jaunuoliams ir
suaugusiems.