Galvos smegenys 1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno nuotrauka Veikla Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas.
Download ReportTranscript Galvos smegenys 1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno nuotrauka Veikla Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas.
Slide 1
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 2
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 3
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 4
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 5
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 6
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 7
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 8
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 9
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 10
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 2
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 3
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 4
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 5
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 6
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 7
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 8
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 9
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.
Slide 10
Galvos smegenys
1 pav. Žmogaus galvos smegenys – rentgeno
nuotrauka
Veikla
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo
veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio.
Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl
jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas
sąlygoja smegenų veiklos sutrikimus, ir po keletos
minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu.
Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito
psurutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių,
kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis. Kiekvienas
neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis
žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško.
Kasmet apie 0,15-0,1% nervinių ląstelių žūsta.
3 pav. Neurono sandara
4 pav. Išilginis galvos
smegenų pjūvis
5 pav. Galinių smegenų
funkcijos
Galinės smegenys, arba
didieji pusrutuliai, yra
didžiausia žmogaus
smegenų dalis, iš viršaus
ir šonų apgaubianti kitas
galvos smegenų
struktūras. Pusrutuliai
tarpusavyje sujungti
baltosios medžiagos
dariniu - didžiają
smegenų jungtimi (corpus
callosum), kuri susieja
priešingų pusrutulių
atitinkamus laukus.
pav. Smegenų didieji pusrutuliai
(iš nugaros ir iš šono)
6 pav. Galvos smegenų skitys
Pasakyk visų nurodytų paveiksle dalių pavadinimus.
7 pav. mažiausios
“žmogaus” smegenys
Žmogaus galvos
smegenys sveria
1020-1970 g.
Vidutiniškai vyrų
galvos smegenys
sveria – 1438 g,
moterų – 1263 g.
Tačiau iš smegenų
svorio negalima
spręsti apie asmens
intelektualines
savybes.
Istorija ir dabartis
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti)
žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų
tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Hagneris aprašė istorinius daugelio
asmenybių smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto
pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą
per praėjusius 300 metų.
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – neurologija,
neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija,
neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika. Tiriama įvairiais
aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir
prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo
įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio
mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando
smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant dirbtinį intelektą,
tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos
perdirbimo procesą.