Transcript 4.1 1 Senovės graikų kūno kultūros sistema
1 tema Įvadas į sporto sociologiją 2012 09 17 SAULIUS KAVALIAUSKAS LKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra katedra Paskaitos yra interneto svetainėje http://www.sportofeja.lt/ [email protected]
1
1.
2.
3.
4.
1 tema Įvadas į sporto sociologiją
Ką Jūs sužinosite šios paskaitos metu?
Pabandysime apibrėžti sportą.
Susiesime sportą su sociologiją Aptarsime sociologinius požiūrius (socialines teorijas), kuriais remiantis dažniausiai grindžiami sociologiniai tyrimai.
Išmoksime atskirti mikro ir makro sociologinį požiūrius.
2
Literatūra
1. Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI.
2. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64; 3. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35 4. Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99.
3
Literatūra
6.
7.
8.
9.
Greedoorfer S.L. (1992) Differences in Childhood Socialization influences of Women Involved in Sport and Non Involved in Sport//Applied Sociology of Sport//. Human Kinetics. Champaign, Illinois.P.P.111-124.
Laskienė S., Kavaliauskas S. Dialogues taking Place in School Physical Education. // International Scientific Conference. ISBN 9986 – 38 – 355 – 2. Šiaulių Universiteto leidykla, 2002, p.94 103.
Kavaliauskas S. Mikaitienė G. Educational and Playing Aspects of Physical Education and Sports Sybsystem// International Conference on Upgrading of Tie Social Sciences for Tie Development of Post - Socialist Countries: Selected Papers. Kaunas.- University of Technology, 1995.- P.341-349. http://lt.wikipedia.org/wiki/Sportas / 4
1. Sporto sociologinis apibrėžimas
•
SPORTAS
- šiuolaikinis, terminas atėjęs iš anglosaksiškos kalbinės aplinkos, kurio pirminė reikšmė – suaugusių žmonių (dažniausiai jaunų vyrų) rungtyniavimas, ginčas, varžybos.
• Dabartiniu metu šiuo terminu apibrėžiamas daugiaplanis socialinis reiškinys, kurio esmė žmogaus sensomotorinių (fizinių, jutiminių, intelektinių) ypatybių lavinimas (treniravimas) ir jų demonstravimas varžybų metu.
• Kai lavinimas vyksta profesionaliame lygyje, o demonstravimas vyksta žiūrovų akivaizdoje, kalbame apie PROFESIONALŲ arba DIDYJĮ SPORTĄ. Visais kitais atvejais sportas lieka MEGĖJIŠKU, išlaikydamas pagrindinius pirminės reikšmės bruožus.
• Sporto sąvoka apima daugybę žmonių veiklos sričių, kurios reiškiasi atskiromis sporto šakomis ir kurias tipologizuoti (klasifikuoti į atskiras grupes) labai sunku.
5
Sporto sociologinis apibrėžimas
• • Sportas tai veikla, skirta praleidimui, įgūdžių lavinimui.
varžymuisi, laisvalaikio Tai pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veikla, sudaroma, sugebėjimus, o taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai.
Dažniausiai sportas yra specifinė fizinių ar intelektualinių užsiėmimų rūšis, kuria užsiimama, turint tikslą varžytis, pagerinti suderinant sveikatą, jų gauti fizinius moralinį ir intelektualinius ir materialinį pasitenkinimą, išreikšti save; tai - tobulybės ir šlovės siekimas, įgūdžių bei sugebėjimų gerinimas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Sportas 6
1. Sporto sociologinis apibrėžimas
• „Sport permeates any number of levels of contemporary society, and it touches upon and deeply influences such disparate elements relations, business as status, race life, automotive design, clothing styles, and the concept of the hero, language, values”. Boyle, 1963 and ethical 7
1. Sporto sociologinis apibrėžimas
• „Recreational or competitive activities that involve a degree of physical strength or skill.
At one considered time, to sports include were only the commonly outdoor recreational pastimes, such as fishing, shooting, and hunting, as opposed to games, which were regarded as organized athletic contests played by teams or individuals according to prescribed rules” http://www.britannica.com/ 8
1. Sporto sociologinis apibrėžimas
• „Institutionalised physical competition occurring in formally organized or corporate structure (Nixon, 1984) • Institutionalised competitive activity involving vigorous physical exertion or use of relatively complex physical skills by individuals whose participation is motivated by combination of personal enjoyment and external rewards (Coakley, 2001) 9
Žodis „sportas” etimologija
• • • • • • • • • • • • • • Main Entry: 1sport Pronunciation: 'spOrt, 'sport Function: verb Etymology: Middle English, to divert, disport, short for disporten Date: 15th century intransitive senses 1 a : to amuse oneself : FROLIC
Sociologijos apibrėžimas ir objektas
Sociologija - (socio lot. visuomenė + logos gr. mokslas, dėsnis)
Pirmasis pasiūlė įvesti šį terminą prancūzas A. Comte (1799 -1847) (iš pradžių siūlė įvesti socialinės fizikos terminą. (taip pat jo pasiūlytas ir biologijos terminas) 11
Sociologijos apibrėžimas ir objektas Sociologija
-
tai visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai.
(
Broom, Bonjean, Broom )
Sporto Sociologija tai visuomenės ir visuomeninių santykių, vykstančių sporto srityje, moksliniai tyrimai. Šis mokslas remiasi realaus gyvenimo duomenų ir faktų moksliniu aiškinimu. (Pagal N. Smelser.) 12
Sporto sociologijos objekto nustatymo problema
• • • •
Socialinių reiškinių gausa ir įvairovė. (Sunku apibrėžti sportą kaip socialinį reiškinį ir jo atliekamas funkcijas).
Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus) (Tiriamasis objektas – sportas yra labai dinamiškas) Su sportu susijusių socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas. (Objektyvūs tyrimo objekto nustatymo -ypač palyginant kelias sporto šakas- kriterijai) Individo ir socialinių grupių laisvė. (Žmonės nėra akli savo vaidmenų atlikėjai, jie yra labai aktyvūs, ypač laisvalaikio sferose)
13
Socialinių reiškinių sporte gausa ir įvairovė.
Klausimai į kuriuos šiandien niekas tiksliai (objektyviai) negalėtų atsakyti: Kiek pasaulyje yra sporto šakų?
Kiek žmonių sportuoja? Ką laikyti sportu? Ką vadinti sportininku?
Kokios yra sporto (sportų) rūšys?
14
Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus)
• • •
Sporto pasaulis labai dinamiškas (istoriškai).
Jei sociologijoje karta laikoma 25-30 metų tarpsnis, tai sporte kartos keičiasi greičiau (sporte 7-12 metų intervalu).
daug Koks ryšys tarp 1937-1939 metų krepšininkų ir dabartinių krepšininkų?
Kas iš jaunimo prisimena mūsų boksininkus, rankininkes?
Nors praėjo tik ne daugiau kaip 70 metų.
PDG ženklininkų skaičius reikšmingiausių sporto organizacijų vertinimo kriterijų sovietinėje visuomenėje.
buvo vienas
15
Socialinių reiškinių kintamumas (istorinis ir individualus)
• •
Keičias pats sportuojantis žmogus.
Pabandykite parašyti savo individualią sportinę biografiją ir užfiksuoti joje savo svarbiausius įvykius ir padarykite tai po 5 metų.
Jūsų gyvenime sporto vaidmuo nuolatos kinta kaip ir kinta jūsų vaidmenys sporte.
16
Socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas
• • •
Šiuolaikinio sporto atsiradimo viena iš prielaidų – vienodų ir universalių matavimo sistemų atsiradimas. Laikas, atstumas, taškai, reitingas, užimtos vietos leidžia efektyviai palyginti atskirų socialinių grupių indėlį į pergalę.
Tačiau kiti sportinės veiklos socialiniai aspektai ( o taip pat jų tarpusavio palyginimas) darosi neįmanomas arba sunkiai suprantamas. Kaip tiksliai išmatuoti kiek laiko vaikai žaidžia, kodėl jie taip daro, kiek sportininkų naudoja dopingą. Sporto veiklos tarpusavio lyginimas sukelia daug konfliktų (medalių, sportuojančiųjų skaičiavimas OŽ arba kitose kompleksinėse (kur dalyvauja skirtingų sporto šakų atstovai) varžybose.
17
Socialinių reiškinių pavertimo skaičiais ribotumas
• •
Tačiau nustatant sporto socialinį vaidmenį labai dažnai operuojama skaitmeniniais (kiekybiniais) dydžiais. Todėl sporto statistika, demografiniai, ekonominiai, varžybų rezultatų rodikliai yra labai svarbūs norint suvokti sporto pasaulio socialinius dėsningumus.
18
Klausimai pamąstymui: atlikite mini sociologinį tyrimą 1.Kiek yra olimpinių sporto šakų? Keliose sporto šakose varžėsi sportininkai Londono olimpinėse žaidynėse?
2.Kokių sporto šakų atstovų (sportininkų ir trenerių Lietuvoje yra daugiausiai?
(išvardinkite penketuką, būtinai nurodykite informacijos šaltinį).
3. Kokia organizacija sistemingai seka ir fiksuoja viso pasaulio šalių futbolininkų pasiekimus?
4. Kaip apskaičiuojamas nacionalinių futbolo rinktinių reitingas? Kelintoje vietoje šiuo metu FIFA reitinge yra nacionalinė vyrų rinktinė?
5. Kokie reitingai ar kitos išvestinės skaičiavimo metodika naudojama jūsų sporto šakoje?
19
Individo ir socialinių grupių laisvė
•
Šiuolaikinio sporto atsiradimo viena iš prielaidų laisvanoriškas žmonių dalyvavimas šioje veikloje (veiklose) (tiksliau – galimybių atsiradimas).
Žmonių nepriversi sportuoti, žiūrėti sporto varžybų, mankštintis, keliauti...
laisvalaikio metu
20
Individo ir socialinių grupių laisvė
• • • •
O ten kur prasideda laisvė - baigiasi klasikinis mokslas. Nes mokslo paskirtis, suskaičiuoti, suklasifikuoti nustatyti ryšius, apibendrinti.
Sociologija kaip ir daugelis kitų socialinių mokslų apie žmonių veiklą gali duoti tik apytikrį tikimybinį vaizdą. Sociologinio dėsningumo sporte pavyzdys : vyrai daugiau žiūri sporto laidas nei moterys, lietuviai labiau domisi Europos čempionų futbolo varžybomis nei Lietuvos futbolo čempionato varžybomis ir pnš..
Tikimybinio mokslo taikymo pavyzdžiai – draudiminio įvykio tikimybės apskaičiavimas, lažybinio įvykio tikimybės apskaičiavimas ir kt.
21
Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka
“visuomenė ir sportas”.
Šiuos terminus vartojame įvairiausiose situacijose, ir jie mums atrodo įprasti ir aiškūs. Tačiau pabandę juos suvokti giliau, staiga pamatome, kad jie nėra tokie jau paprasti. • “Visuomenė” - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui?
• Nuolatinė kova tarp ją sudarančių konkuruojančių grupių? Aktyvi kasdieninė individų socialinė sąveika? Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. • Kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, religinės ar sporto grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų.
22
Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • Kasdien susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios, patinka mums tai ar ne, daro įtaką kiekvienam iš mūsų. • Remdamiesi savo situacija ir patirtimi, mes kuriame savo visuomenės viziją, ir nėra teisėjo, kuris nuspręstų, kas yra teisus, o kas ne. •
Sporto Sociologija - mokslas apie visuomenę - taip pat nesiima teisėjo vaidmens. Visos sporto šakos vienodai įdomios ir vienodai keistos...
• Jos tikslas kitas - ji siekia pažvelgti giliau į sportuojančią visuomenę ir pamatyti tai, kas slypi po kasdieniniu elgesiu ir žmonių grupių sąveika, suvokti ryšį tarp sportuojančio, treniruojančio, žiūrinčio individo ir visuomenės. • Sporto Sociologas nieko nepriima kaip “savaime suprantamo”, jis abejoja net įprasčiausiais dalykais, o į savo visuomenę žvelgia lyg pašalinis, jai nepriklausantis elementas. Tai suteikia visiškai naują aplinkui verdančio kasdieninio gyvenimo suvokimą.
23
Visuomenės ir sporto sociologijos sąsajos • • Sociologinė įžvalga padeda pažvelgti į sportuojančią visuomenę iš skirtingų požiūrio taškų ir taip suvokti jos daugialypiškumą ir sudėtingumą. • Sporto sociologija yra vienas iš socialinių mokslų, siekiančių pažinti mus supančią socialinę tikrovę. Sociologas, ieškodamas sporte atsakymų į iškeltus klausimus apie sporto visuomeniškumą, savo kelyje neišvengiamai susiduria su istoriku, teisininku, ekonomistu, psichologu, politologu ir kt. • Analizuodami sporto socialinius reiškinius labai dažnai naudojame priešpriešas: Vyrų- moterų, masinis (sportas visiems- profesionalų, olimpinis-neolimpinis, jaunimo-veteranų. Šios opozicijos dažnai labai schematizuoja mąstymą, atveda prie šabloniškų išvadų.
• Konstruodama visuomeninių sporto bei atskirų jo problemų vaizdą, sporto sociologija atsižvelgia į kitų socialinių mokslų nagrinėjamus visuomenės aspektus.
Pagal : http://www.sociumas.lt/Lit/about.asp
24
Sporto sociologijos objektas 3 svarbiausios sritys 1.
2.
Socialinės sąveikos
vykstančios sporto sferoje sudaro vieną iš sporto sociologijos objektu (Mikrosociologinės teorijos).
Socialinių sąveikų (interakcijų) dėka formuojasi socialinės grupės, organizacijos, bendruomenės, kurias taip pat analizuoja sporto sociologija (
objektas – grupės
); 3.
Šios organizacijos sudaro
institucija
vadinama sportu, kurios funkcionavimas bei ryšius su kitomis socialinėmis institucijomis (šeima, švietimu, religija, žiniasklaida, turizmu ir kt.) analizuoja sporto sociologija.
Taigi sporto sociologai (o dažnai ir kiti mokslininkai) dažniausiai tiria socialines sąveikas, grupes ir institucijos funkcionavimą bei ryšius su kitomis institucijomis vadinama sportu.
25
Sporto sociologijos objektų schema
Ekonomika Sveikatos apsauga Politika Sporto klubai Sporto renginiai žaidimai Sportas kaip institucija Sportas kaip grupinė veikla Sporto komandos Sportas kaip sąveika varžybos Sporto mokyklos Sporto reginiai treniruotės Žiniasklaida Teisinė sistema Švietimas 26
Sociologiniai požiūriai į sportą pagal N. Smelser (1998) • Demografinis; • Psichologinis; • Kolektyvinis (grupių, organizacijų sociologijos); • Interakcijos (tarpusavio sąveikos) • Kultūrologinis 27
Sporto sociologijos raida • Sporto sociologija, sociologijos šaka, nagrinėjanti socialinius reiškinius, vykstančius sporto sferoje.
• Nors sportas, kaip modernus socialinis reiškinys formavosi jau XVIII –XIX a.a. sandūroje Didžiojoje Britanijoje, tačiau iš sociologijos pozicijų į sportą pradėta žiūrėti tik XX a. pradžioje. • Priimta teigti, kad pirmą kartą šį terminą pavartojo vokiečių mokslininkas Heinz Risse savo knygoje Soziologie des Sports išleistoje 1921. • Sistemingi sporto socialinių problemų tyrimai pradėti tik po II ojo pasaulinio karo, o pirmasis sporto sociologijos mokslinis žurnalas buvo išleistas 1966 metais.
28
Sporto sociologijos raida • Sociologiniu teorijų požiūriu sporto sociologija nagrinėja sporto atsiradimą, funkcionavimo visuomenėje dėsningumus (ypač didelis dėmesys skiriamas sporto socialinio vaidmens nustatymui), socializacijos procesus, ryšius su kitomis socialinėmis institucijomis. • Teoriniu ir metodologiniu požiūriu sporto sociologija yra susijusi su sporto ir fizinio ugdymo (dažnai vadinama kūno kultūros) istorija, sporto psichologija, pastaruoju metu sparčiai plėtojamu sporto mokslu. 29
Sporto sociologijos raida • Iš vienos pusės sporto sociologijoje taikomos klasikinės É. Durkheimo, vok. sociol. M. Weberio, K. Marxo sociologijos teorijos, iš kitos pusės sporto sociologijos teorinius pagrindus padėjo taip pat žaidimo, laisvalaikio, varžymosi, agresijos kaip kultūrinių psichologinių reiškinių moksliniai interpretatoriai Johanas Huizinga, George Herbert Mead, Jean Piaget, Sigmundas Freudas. 30
Sporto sociologijos raida • Dar kitą sporto sociologijos tyrimų kryptį formuoja valstybinių ar verslo organizacijų užsakomi tyrimai ir socialinių problemų sprendimo paieškos. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinio tapatumo per sportą nagrinėjimui, sporto kaip savanoriškos veiklos analizei, sporto kaip sveikatinimo veiklos, o tuo pačiu ir žalingų priklausomybių bei nepilnamečių delinkventinės veiklos prevencijų efektyvinimui, socialinių atskirčių mažinimui, sporto renginių socioekonominių naudos pagrindimui 31
Sporto sociologijos raida • Lietuvoje Sporto socialinės problemos dažnai analizuojamos Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto mokslininkų darbuose. Ypatingas dėmesys čia dažniausiai skiriamas kūno sociologijai.
• Prie įdomesnių darbų galima priskirti Lietuvos kūno kultūros doc. Sauliaus Šukio publikacijas, susijusias su sporto etinių problemų tyrimais, Artūro Tereškino sporto ir hegemoninio vyriškumo sąsajų nagrinėjimu, Gintauto Mažeikio, Leonido Donskio, Tomo Sodeikos filosofinėmis ir antropologinėmis įžvalgomis. 32
Sporto sociologijos raida • Šiuo metu leidžiami tokie sporto sociologijos moksliniai žurnalai: • •International Review for the Sociology of Sport (IRSS), • •Sociology of Sport Journal (SSJ), • •Journal of Sport and Social Issues (JSSI), • •Culture, Sport, Society • •Leisure Studies; • •Japanese Journal of Sociology of Sport 33
Sociologiniai požiūriai į sportą pagal N. Smelser (1998)
Pirmas požiūris - demografinis.
Žodis “demografija” kilęs iš graikiško žodžio “demos”, reiškiančio “tauta” ir žodžio grafos – rašau, aprašau) Demografija - tai gyventojų, ypač jų gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusių žmonių veiklų, tyrimas. Demografinis požiūris šiuolaikinėje sporto sociologijoje – tiesiog būtinas, nes reikia suskaičiuoti kiek, kokių žmonių sportuoja vieną ar kitą sporto šaką, kokia jų lytis, amžius, gyvenamoji vieta, rasė, tautybė ir pnš. Demografinio tyrimo pavyzdys – Lietuvos sporto statistika. Ją fiksuoja Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Žr. http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys ataskaitas . Kiekvienais metais visos Lietuvos sporto organizacijos pateikia minėtam departamentui statistines 34
Demografinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03 35
10 populiariausių sporto šakų pagal sportuojančių skaičių 2006 metais. Šaltinis: http://www.kksd.lt/index.php? 1418991896#statistikos_duomenys .
2005 metai 2006 metai 30000 25000 26665 24191 20000 15000 10000 5000 0 Krepšinis Futbolas 6993 4925 Lengvoji atletika Plaukimas Tinklinis Rankinis Dziudo 3995 539 3667 84 Kėgliai Stalo tenisas Kultūrizmo mėgėjai (WABBA)
36
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1988)
Antras požiūris - psichologinis.
Jis aiškina elgesį per jo reikšmę žmonėms, kaip asmenybėms.
Tiriamos mintys, motyvai, įpročiai, socialinės nuostatos, žmogaus savęs paties suvokimas.
Šis požiūris būdingas sporto psichologijai, tačiau įsitvirtino ir sporto sociologijoje. Sporto psichologai ir sporto sociologai tiria daug bendrų problemų, tarp jų ir socialinių nuostatų į sportą formavimąsi, visuomenės ir asmenybės sąveiką sporto socializacijos procese, kolektyvinės elgsenos ekstremaliose situacijos ypatumus.
37
Psichologinio požiūrio į sportą pavyzdys (2 paveikslėlis) Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03 38
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Kolektyvinis požiūris
Naudojamas, kuomet mes tiriame du arba daugiau žmonių, sudarančių grupę arba organizaciją. Kada sociologai tiria tokias pirmines grupes, kaip komanda, klubas, arba formalias organizacijas, kaip federacija jie jas traktuoja kaip individų kolektyvus (grupes). Sociologai gali taikyti šį požiūrį ir analizuodami krepšinio komandos susidarymą, jos pasiekimų dinamika, santykius su federacija arba varžovais. Jie taip pat gali ištirti komunikacijos tarp komandos narių procesą arba išanalizuoti, kokiu būdu valdžios pasiskirstymas klube padarė įtaką galutiniam sprendimui.
39
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Kolektyvinis požiūris
Šį požiūrį galima naudoti ir tiriant grupes, biurokratines organizacijas bei įvairias bendruomenes.
Jo pagalba sociologai gali analizuoti skirtingų sporto šakų konkurenciją, rasinius konfliktus, grupių varžymąsi.
Šis požiūris taip pat padeda suvokti, kokiu būdu žmonės, priklausantys vienai visuomeninei klasei, rasei arba siejami vienos etninės kilmės, amžiaus, lyties, sukuria tam tikras sporto grupes, kurių tikslas tampa jų simbolinė išraiška arba net jų interesų gynimas.
Be to, šis požiūris reikšmingas tiriant kolektyvinį elgesį, pavyzdžiui, žiūrovų minios veiksmus, auditorijos reakcijas, o taip pat tokius visuomeninius judėjimus, kaip kova už pilietines teises sporte ar feminizmas sporte.
40
„T“ sporto organizacijos išorinė komunikacija K. Micpovilis, LKKA bakalauro baigiamasis darbas, 2007 Klientai (žiūrovai, fanai) Investuotojai (rėmėjai) LKF, Eurolyga, LKL, BBL, NKL Sporto inventoriaus gamintojai „T“ sporto organizacijos padalinių vadovai Sportininkų artimieji Krepšinio komandos KKSD Agentūros Žiniasklaida 41
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos
Išryškina tarpusavio sąveiką (interakcija). Visuomeninis gyvenimas suvokiamas ne dalyvaujančių žmonių, o jų tarpusavio sąveikos, kurią apsprendžia jų
vaidmenys
, pagalba. Vaidmuo, tai socialinio statuso dinaminė (nuolat kintanti, atsinaujinanti) išraiška.
Vaidmuo
- tai elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, kai jis arba ji užimą tam tikrą poziciją grupėje. Pavyzdžiui, profesionaliame futbolo klube jūs matote klubo savininką, vadovą, trenerį, (trenerius), vadybininkus, žaidėjus, medikus ir kitus žmones, atliekančius tam tikrus vaidmenis.
Apibrėžę vaidmenis grupėje, mes taip pat galime išskirti ir santykius tarp grupės narių, ir tokios analizės pagrindu, išanalizuoti jos (grupės) struktūrą.
http://www.zalgiris.lt/LT/klubas/kontaktai/ 42
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos
Sporto visuomenėje yra labai daug vaidmenų: Treneris, sportininkas, vadybininkas, sporto medikas, žiūrovas, rėmėjas t.t.
Žmonių elgesys sporte formuojasi šių vaidmenų pagrindu, ne tik konkrečių varžybų metu, bet ir viso socialinio instituto, ir sąsajų su kitomis institucijomis kaip, pavyzdžiui, su švietimas, su religija, sferose.
43
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Penktasis požiūris Kultūrologinis
Jis naudojamas analizuojant elgesį per tokius kultūros elementus, kaip visuomeninės taisyklės (tikros arba numanomos) ir visuomeninės vertybės (kylančios iš religinių, politinių ir socialinių interesų). Kultūrologiniu požiūriu, elgesio taisyklės sporte , arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys atskirų žmonių (pvz. žiūrovų) poelgius ir grupės veiksmus.
Pavyzdžiui, pagal baudžiamąjį kodeksą kito žmogaus žodinis įžeidimas laikomas nepriimtinu ir baustinu, tačiau sporto varžybų metu tai leistina kaip numanoma norma.
44
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Penktasis požiūris Kultūrologinis
Idėjos, nurodančios, kokie visuomeniniai tikslai yra pageidautini, sudaro kitą kultūros aspektą. Šios idėjos, vadinamos vertybėmis, yra normų pagrindas.
Apskritai galima kalbėti apie sportą kaip apie tam tikų idėjų visumą. Pavyzdžiui, visuomenėje, kurioje labai aukštai vertinama žmogaus sveikata ir gyvybė, yra labiau smerkiamas dopingo vartojimas.
45
Kultūrologinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03 46
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Mikrosociologija
Tiria žmonių bendravimą kasdieniniame gyvenime - interakciją, jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano, kad socialinius reiškinius sporte galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys, poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių, kurie savo ruožtu daro įtaką sporto visuomenės (grupių, klubų, federacijų) stabilumui arba jų pokyčiams.
47
Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser (1998)
Makrosociologija
Pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams, padedantiems suvokti sporto apskritai (arba) kiekvienos sporto šakos esmę. Šis požiūris analizuoja sportą taip pat kaip kitus modelius, vadinamus institutais arba institucijomis. Šie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus, kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei ekonominė būklė. Žmonės, nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių struktūrų sistemą, patiria labai stiprų jų poveikį.
Didžiausią dėmesį makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta.
48
Sporto Sociologijos taikomoji vertė pagal A. Giddens (2005)
1. Sporto sociologijos reikalas – tirti sąsajas tarp to kokius mus sukuria visuomenė, ir to, kokius patys save sukuriame • Sociologija padeda suvokti sporto kaip socialinio reiškinio struktūrinius ir kultūrinius skirtumus; • Sociologija padeda vertinti sporto politikos padariniu pasauliniame, nacionaliniame, regioniniame lygyje; • Sporto sociologija yra svarbi šiuolaikinio su sportu žmogaus savišvietos dalis.
Sociologinio požiūrio sporte pritaikymo galimybės
•Socialinės informacijos kaupimas, rinkimas ir analizavimas – būtina kiekvienos sporto organizacijos, kiekvieno visuomenės nario išlikimo sąlyga.
•Socialinė informacija būtina sporto organizacijos, kiekvieno sportuojančio žmogaus savianalizei ir veiklos planavimui.
•Socialinės informacijos rinkimas ir analizavimas apie sporto organizacijos, kiekvieno jos organizacijos veiklą – vienas iš svarbiausių rinkodaros bei įvaizdžio kūrimo elementų.
•Socialinės informacijos analizė būtina daugelio konkursinių programų, projektų sporto srityje sąlyga.
Klausimai apmąstymui
• Kiek pasaulyje yra sporto šakų? Pasiremkite Wikipedia (anglų kalba) http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_sports • Kiek žmonių Lietuvoje sportuoja? Pasiremkite http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 svetainėje pateikiamomis medžiagomis.
• Pabandykite suskaičiuoti, kiek vaidmenų yra atliekama žaidžiant krepšinį mėgėjišku ir profesionaliu lygiu. • Kokia sporto socialiniai aspektai jums yra patys įdomiausi, verčia Jus pačius permąstyti savo vietą sporto pasaulyje?
51
Atsakymų į klausimus tvarka
1.
2.
3.
4.
5.
Atsakymus į paskaitoje pateiktus klausimus siuskite per savaitę iki kitos paskaitos.
Išsamūs atsakymai į pateiktus klausimus apmąstymui – 10 tšk. (0,1 balo) už 3-4 klausimus.
Būtina užsiregistruoti atsiunčiant el. laišką, nurodant vardą pavardę, studijų programą grupę.
Atsakymus būtina įrašyti MS Word’o byloje (faile). Failo pavadinime būtiną nurodyti pavardę, vardą kursą grupę ir atsakymų bylos numerį). Pvz. pavardenis_vardenis TSV3-1, atsakymai į 6-os paskaitos klausimus.doc
Viename dokumente (faile) turėtų būti atsakymai tik į vienoje paskaitoje pateiktus klausimus (3-6 atsakymai). 52
1.
2.
3.
4.
5.
Užduočių mokslinei konferencijai ir sporto renginiams pasiūlymai
Lietuvos plaukimo federacija kviečia mus į talką įvaizdžio formavime ir rėmėjų paieškoje.
Kauno moterų rankinio klubo „Žalgiris“ merginų komandos „Acme-žalgiris“ įvaizdžio kūrimas.
Tinklinio klubo kūrimas (veiklos atnaujinimas).
Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų uždarymas Kauno mieste. 2012 09 24-10 01 Pasaulinės turizmo dienos renginiai 2012 09 27 53