APRAŠOMIEJI TYRIMAI ir INTERVIU, VIENO ATVEJO TYRIMAI IR

Download Report

Transcript APRAŠOMIEJI TYRIMAI ir INTERVIU, VIENO ATVEJO TYRIMAI IR

PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
VIII-a paskaita
KAI KURIOS KOKYBINIŲ AR APRAŠOMŲJŲ TYRIMŲ
METODIKOS
Kas yra focus grupė
Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į
konkrečią platesnę ar siauresnę temą
diskusinė grupė) – organizuotas mažos
žmonių grupės pokalbis, diskusija
 Focus grupė - nestruktūrizuotas
pokalbis, laisva diskusija su 8 - 10
žmonių grupe neformalioje aplinkoje/
dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15
žmonių;.

Focus grupė
Gali būti kaip pagalbinė metodika
 Gali tapti pagrindine metodika (tinka
nuomonių, idėjų tyrimui ir interakcijų tarp
dalyvių konkrečiu metu stebėjimui)

Pagalbinė metodika- klausimynų
konstravimui;
 Interviu parengimui

Struktūruotumo pobūdis

ŽEMAS





Žema moderatoriaus kontrolė
Nestandartizuotas
Skirtas tyrinėjimui
Gali būti sunku palyginti
AUKŠTAS




Aukšta moderatoriaus kontrolė
Standartizuotas
Pagal aiškų užmanymą
Gali būti per daug nukreipiantis
Focus grupė tinkama, kai tikslas yra
Suprasti požiūrių, nuomonių skirtumus
 Atskleisti įtakojančius veiksnius
 Išgirsti įvairias nuomones, idėjas
 Surinkti informaciją kokybinio tyrimo
pravedimui
 Padėti suprasti jau turimus kokybinius
duomenis
 Išgirsti komentarus ar kalbą, kurią
naudoja tikslinė grupė

Focus grupė dažniausiai
naudojama
Kaip pirminis duomenų šaltinis tyrime
 Kitais tyrimo būdais gautų duomenų
papildymui
 Gali būti derinama su kitais duomenų
gavimo būdais:

 Su interviu
 Su dalyvių stebėjimu
 Su anketavimu, testavimu
 Su ekseprimentiniu tyrimu
Focus grupė: planavimas
Dalyvių pasirinkimas ir pakvietimas;
2. Vietos, aplinkos parinkimas;
3. Pasirengimas diskusinei grupei;
4. Informacijos fiksavimo įranga;
5. Vedėjo parinkimas;
6. Diskusijos pravedimas;
7. Informacijos apdorojimas, analizė.
1.
Diskusinėje grupėje dalyvauja
Grupės vadovas (moderatorius)
 Grupės vadovo padėjėjas
 Grupės dalyviai (respondentai)

Focus grupės dydis
3-5 grupės, sudarytos iš 6 – 10 dalyvių
 Veiksniai, lemiantys grupės dydį:






Susidomėjimo lygis
Informacijos detalumo poreikis
Moderatoriaus patyrimas
Pasiekiamų dalyvių skaičius
Veiksniai, lemiantys grupių skaičių:
 Turimas laikas, tyrėjų resursai, skaičius
 Heterogeniškumo veiksniai
 Struktūruotumo pobūdis.
Focus grupė






Nėra tikimybinė imtis
Grupės narių socialinės - demografinės
charakteristikos turi būti ko vienodesnės.
Atrenkami diskusijos dalyviai turi būti
panašūs kokiu nors aspektu, svarbiu
nagrinėjamai temai
Rekomenduojama vieno tyrimo metu atlikti
kelių grupių diskusijas, dažniausiai 4.
Trunka 1-2 val.
Dažnai tyrimas pakartojamas
Dalyvių atranka pagrįsta
Žiniomis arba intuicija
 Bendrais požymiais, bruožais
 “Homogeniški” nepažįstamieji
 Focus grupės dalyviai atrenkami pagal
jų atitikimą nagrinėjamai temai;
 Svarbus respondentų noras dalyvauti;
 Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau
dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali
elgtis kaip ekspertai.

Būdai surinkti dalyvius







Naudotis turimais sąrašais
Grupės pravedimą derinti su kitu įvykiu
(laike, vietoje)
Rinkti grupę ten, kur daug yra tinkamų
asmenų
“Sniego gniūžtės” metodas
Naudotis apklausų/atrankų firmų pagalba
Atrinkti dalyvius iš telefonų knygos
Paskelbti skelbimą
Aplinkos veiksniai
Natūrali, komfortabili aplinka
 Stalas, apie kurį sėdėdami visi gali gerai
vienas kitą matyti
 Tinkamas kėdžių išdėstymas
 Atitinkamos technikos veikimo
užtikrinimas
 Tinkama vieta garso ir vaizdo technikai
padėti

Focus grupės eiga
Diskusijos trukmė 1, 5 - 2 val.
 Diskusija yra įrašoma diktofono arba
video kameros pagalba
 Diskusiją veda moderatorius
 Po diskusijos surašoma jos stenograma
 Būtina stebėti neverbalią respondentų
kalbą
 Diskusijos medžiagos apibendrinimas ir
pateikimas rašytinio dokumento forma.

Diskusinės grupės pravedimas










Įvadinė dalis:
1.Vadovo, padėjėjo pristatymas (sąžiningas, bet
trumpas);
2. Tikslų apibūdinimas;
3.Technikos naudojimo, etikos principų paaiškinimas;
4. Akcentavimas, kad svarbus kiekvieno dalyvavimas
5.Taisyklių pristatymas ir aptarimas:
Kalba vienas asmuo
Būk ryžtingas
Klausk
Jauskis smagiai.
Laiko paskirstymas










2 val trukmės focus grupei:
15 min.: įvadas ir vėluojantys
15 min. Klausimai ir apibendrinimas
90 min.: tikroji diskusija/klausimai
Svarbu:
Klausimų sudėtingumas
Klausimų kategorijos
Dalyvių patyrimas, žinios toje srityje
Focus grupės dydis
Diskusijos pobūdis, lygis
Focus grupės eiga. Klausimai
Įvadinis klausimas (opening):
susipažįstame
 Pereinamieji klausimai: temos pristatymas,
klausimai susiję su tematika
 Esminiai (key) klausimai: 2-5 klausimai
kuriais klausiama labai specifinės
informacijos aptariama tema
 Klausimas (ai) užbaigimui: diskusijos
užbaigimas ir laikas paskutinėms,
apibendrinančioms mintims

Geri focus grupės klausimai turi:
Būti kryptingi
 Skambėti kaip skirti pokalbiui
 Turi būti lengva juos tarti
 Turi būti trumpi ir aiškūs
 Atviri
 Vartoti/naudoti tokius žodžius, kuriais
kalba dalyviai

Klausimų tipai
Išvardinantys
 Vertinantys
 Pasirenkant tarp alternatyvų
 Apibendrinantys
 Vaizduote pagrįsti
 Pateikiantys ką nors grupei

Moderatoriaus vaidmuo







Užduoti klausimus
Išklausyti/klausytis
Palaikyti pokalbį tam tikruose rėmuose,
kryptingai
Pasirūpinti, kad kiekvienas galėtų
pasisakyti
Užsirašinėti
Likti nešališku
Žinoti, kas bus dalyviai, ir apsirengti
atitinkamai
Moderatoriaus vaidmuo
Tikėti, kad tai, ką sako dalyviai, yra
svarbu
 Būti gerai susipažinusiam su tuo, apie
ką bus kalbama
 Moderatorius turi būti homogeniškas su
visa grupe
 Rekomenduojama turėti pagalbininką

Gero focus grupės moderatoriaus
požymiai
Draugiškas
 Turi gerą atmintį
 Geras klausytojas
 Pagalbininkas, bet ne solistas
 Lankstus
 Suprantantis žmonių psichologiją
 Sugebantis mąstyti “stambiu planu”
 Mokantis sklandžiai ir aiškiai rašyti ir
kalbėti

Pauzė
Pauzė yra 10-15 minučių tyla po to kai
baigėsi pokalbis tam tikra tema
 Pauzė papildoma akių kontaktu

Diskusijos krypties numatymas

Apgalvokite galimas kryptis

Atlikite pilotinį tyrimą

Planuokite pokalbio šuolius
Kaip atsakyti į klausimus
Paprašykite kad atsakytų grupės narys
 Pasinaudokite pauze
 Atidėkite atsakymą
 Atsakykite į klausimą jei jis nenukreips
dalyvių minčių ir jei būtina atsakyti
 Atsakykite į klausimus, kuriems reikia
daug laiko, grupės diskusijos pabaigoje
 Būkite pasirengę atsakyti - tikėkitės

Dalyvių tipai
Skiriami 4 pagrindiniai:
 manantys kad yra ekspertai
 dominuojantys kalbėtojai
 drovūs dalyviai
 ‘plaukiojantys’ dalyviai
Duomenų apdorojimas ir analizė
Problemų sąrašas
 Esminis aspektas (aspektai)
 Pritarimas
 Prieštaravimas

28 R.
Žukauskienė
Duomenų analizė ir aptarimas
Naudokite duomenis, kurie skirtingose
grupėse panašūs, ir juos aptarkite
 3 būdai duomenų kodavimui
 Aptarkite atsakymus, rodančius tuos
pačius dėsningumus skirtingose
grupėse
 Kokybinė analizė arba kiekybinė
 Kas įdomu / kas svarbu

29 R.
Žukauskienė
Focus grupių privalumai:
Metodas patrauklus tiriamiesiems
 Lankstus ir efektyvus
 Rezultatai gaunami greitai
 Vienu kartu daug informacijos
 Nebrangus metodas, nereikalauja
didelių lėšų
 Gali būti naudojamas kaip papildomas
metodas
 Dalyvių kontroliavimas

Focus grupės privalumai








Realaus gyvenimo aspektai socialinėje
aplinkoje
Galima tiesiogiai užduoti klausimus
Galimybė pasidalinti mintimis, palyginti
požiūrius
Stebima dalyvių sąveika, kiti aspektai, kurių
tyrėjas negalėjo įspėti.
Mažiau struktūruotas nei interviu
Grupinė sąveika stimuliuoja prisiminimus
Surenkama ne tik verbalinė informacija
Statistikai suteikia ‘žmogiškąjį’ veidą
Focus grupės trūkumai
Nenatūrali aplinka
 Sunku surasti tinkama aplinką kurioje
produktyviai vyktų diskusija
 Sunku rasti patyrusį moderatorių
 Sunku parinkti tinkamą grupę
 Mažesnė kontrolė negu interviu metode
 Pasisakymai pagrįsti savistata,
daugiausiai verbalinė informacija

Focus grupių trūkumai:







Laiko limitas, mažiau dėmesio atskiram
dalyviui
Klausimų skaičius priklauso nuo grupės
aplinkos
Prieštaringa nuomonė
Gali kilti sunkumų dėl duomenų analizės
Subjektyvumas analizuojant
Tinka tik visiems aktualioms, svarbioms
problemoms
Etinių principų pažeidimas
Focus grupių trūkumai:
Tyrėjo patirtis: moderatorius gali
‘sufleruoti’, įtakoti atsakymus
 Techninės sąlygos
 Dalyvio suinteresuotumas
 Grupės konformiškumas, gruoės
dinamika, grupės santykis su
moderatoriumi

35
Interviu

Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo
inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio
tikslas - gauti būtiną tyrimo uždaviniams
informaciją.
 Pavyzdžiui, informaciją apie įvairius
psichologinio proceso ypatumus, ypač
naujus, mažai tyrinėtus, apie kurių struktūrą
bei ryšius su kitais reiškiniais dar mažai
žinoma.
 Taigi interviu papildo stebėjimo, ir apklausos
metodais gautus duomenis.
4 Interviu tipai
 Struktūrizuotas
 Nestruktūrizuotas
 Neprimestinis
 Kryptingas
Interviu

Privalumai:
 interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau pažinti
tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios
galimybės labai ribotos.

Trūkumai:
 Dažnai maža imtis;
 Informacijos, gautos interviu būdu, patikimumas. Ypač, jei
klausimai “jautrūs”;
 Priklauso nuo tyrėjo sugebėjimų išklausyti tiriamąjį bei
tarpusavio pasitikėjimo. Tai gali kisti priklausomai nuo
abiejų pusių;
 Metodologiniu požiūriu, sunku korektiškai interviu aprašyti,
nes visa informacija gaunama žodžiu – svarbios detalės,
tačiau gali būti sunku užfiksuoti jas, o vėliau ir analizuoti;
vieno atvejo tyrimai
Vieno atvejo tyrimai - gilus kurio nors
aspekto priklausančio dominančiam
fenomenui, tyrimas.
 Giliam atvejo tyrimui būdinga:

 surenkama gana daug duomenų, išreikštų
žodžiais, vaizdais, skaičiais.
 tyrimas natūralioje aplinkoje - žmonės
stebimi jiems įprastoje aplinkoje bendraujant
jų kalba.
vieno atvejo tyrimai

Duomenų analizei būdinga kelių pakopų
procedūros:
 išskiriamos temos - pasikartojantys
charakteringi bruožai,
 šios grupuojamos į kategorijas,
 iš kategorijų sudaromi modeliai, kurie aiškinami
siekiant atsakyti į tyrimo klausimus.

Duomenų analizės rūšys:
 interpretacinė (siekiama paaiškinti),
 struktūrine (rasti pasikartojančius modelius),
 refleksyvi (remiantis intuicija, vaizduote, įvertinti
tiriamą. fenomeną).