Transcript Mokyklos veiklos įsivertinimas - prielaida veiklos tobulinimui

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
,,Mokyklos veiklos įsivertinimasprielaida veiklos tobulinimui".
Jolanta Gulbinienė, NMVA mokyklų savęs
įsivertinimo konsultantė
2012-10-23
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Lūkesčiai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
SEMINARO DARBOTVARKĖ
• Mokyklos veiklos kokybės vertinimas –
įsivertinimas.
• Įsivertinimo organizavimas.
• Duomenys, jų rinkimas, interpretavimas,
panaudojimo galimybės.
• Iliustracija – mokyklos vizijos dalelė.
• Kokią informaciją mokyklos veiklos vertinimui
gauname stebėdami pamokas?
• Kaip galime panaudoti įsivertinimo metu
surinktus duomenis mokyklos veiklai tobulinti.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dokumentai
• Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl
pritarimo bendrojo lavinimo mokyklos veiklos
kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“, 2009 m.
kovo 30 d. Nr. ISAK-607
• ES SF projekto „Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo
instrumentų kūrimas ir diegimas“ metu sukurtųjų
instrumentų panaudojimas
• Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymai.......
"Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės
išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo”
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMAS IR
DIEGIMAS
TIKSLAS:
Padėti mokykloms profesionaliau organizuoti ir atlikti tiriamąją
veiklą mokyklos savęs vertinimo procese ir skatinti duomenimis
grįstą mokyklos vadybą.
UŽDAVINIAI:
1. Sukurti tinkamus, validžius ir adaptyvius kiekvienai mokyklai
savęs vertinimo instrumentus.
2. Apmokyti mokyklas duomenų apdorojimo (rinkimo, suvedimo,
analizės) bei rezultatų naudojimo mokyklos tobulinimui.
3. Sukurti savęs vertinimo instrumentų palaikymo sistemą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMAS IR
DIEGIMAS
I ETAPAS – 2007 – 2010 M.
„popieriaus-pieštuko“ savęs vertinimo instrumentų
pasiūla; sukurti instrumentų paketų pavyzdžiai, jų
naudojimo rekomendacijos.
II ETAPAS – 2011 – 2013 M.
on-line režimu veikianti sistema ir klausimynų
modulių bazė, leidžianti mokyklai sudaryti
individualius, tiriamai problemai tinkamus
tyrimo instrumentus bei gauti apibendrintus
tyrimo duomenis.
Vizijos pavyzdys: http://www.iqesonline.net
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
MOKYKLŲ SAVĘS
VERTINIMAS
Taškai ant i
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kas yra mokyklos savęs vertinimas?
• Vertinimas yra vertinamo objekto, reiškinio
vertės, naudos, reikšmingumo nustatymo
procesas.
• Mokyklos savęs vertinimas yra sistemingo
informacijos kaupimo pagrindu priimamas
mokyklos bendruomenės narių sprendimas
apie vertę ar naudą, siekiant efektyvinti
ugdymą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Koks yra įsivertinimo instrumentų bendras
teorinis pagrindas?
• Vertė nustatoma taikant kriterijus, standartus, rodiklius,
metodus, pateikiamus Švietimo ir mokslo ministerijos
rekomenduojamoje Mokyklos savęs vertinimo
metodikoje.
• Praktikoje mokyklos savęs vertinimas atitinka atsakymų į
tris klausimus: „Kaip mums sekasi? Iš kur mes
žinome? Ką darysime toliau? kolektyvinį radimą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip mokyklos vertinimas susijęs su
mokyklos tobulinimu?
Strateginis planavimas ir visuotinės kokybės vadyba
• Mokyklos savęs vertinimas (vidaus auditas)
bendruomenei padeda atpažinti silpnąsias ir
stipriąsias veiklos sritis ir tikslingai suplanuoti
mokyklos kaitą, orientuotą į savo veiklos kokybės
gerinimą.
Besimokanti organizacija
• Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas yra kurti
mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios
nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl
jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos
įgyvendinti.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Ką mums reiškia mokyklos savęs
vertinimas?
• Nuo individualios atsakomybės už kokybę prie bendrų
kokybės užtikrinimo ir gerinimo formų
• Nuo subjektyvios realybės link sutartos realybės,
visiems kartu įvertinus situaciją
• Nuo įsitikinimais ir nuostatomis besiremiančio planavimo
link Informacija pagrįstos kaitos
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Apie bendro realybės konstravimo sunkumus
Dramblys
kaip šerių
šepetys
Dramblys
kaip gyvatė
Dramblys
kaip lynas
Dramblys
panašus į medį
Dramblys
šiltas ir
minkštas
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Įsivertinimo prasmingumas
• Veiklos kokybės įsivertinimas yra prasmingas,
jei įsivertinimo naudą supranta mokyklos
vadovas, jame dalyvauja mokyklos
bendruomenė (vadovas, mokyklos personalas,
mokiniai ir tėvai), o įsivertinimo rezultatai
naudojami vadybiniams sprendimams priimti,
pedagogų kvalifikacijai tobulinti, jų
kompetencijoms plėtoti, ugdymo proceso
aprūpinimui gerinti.
“ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS”
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Per dalyvavimą įsivertinime kiekvienas mokyklos
bendruomenės narys turi galimybes ne tik
suvokti, bet ir dalyvauti prisiimant atsakomybes,
įsipareigojimus bei būnant atskaitingu už
mokykloje vykstančių procesų sėkmes ir
nesėkmes.
• Įsivertinimo sritis, kriterijus, rodiklius ir metodus,
priklausomai nuo pageidaujamos veiklos
įsivertinimo tikslo, mokykla gali naudoti jau
sukurtus arba susikurti pati.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Norėtume, kad būtų taip....
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Bet realybė atrodo taip...
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
1 Užduotis.
Įsivertinimo patirtys
mokyklose
Vitaminai ir Nuodai
Darbas grupėse
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
VITAMINAI
Kas padeda, skatina mokykloje atlikti
vertinimą taip, kad jis teiktų naudas
mokyklai ir asmeniui. Kas leidžia/leistų
pasiekti norimą rezultatą
NUODAI
Kas trukdo mokykloje atlikti vertinimą taip,
kad jis teiktų realias naudas mokyklai ir
asmeniui.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokymosi bendradarbiaujant metodas:
„Placemat”
(Padėkliukas)
Dalyviai susėda grupėmis –
13.04.2015
pageidautina po keturis.
Kiekviena grupė gauna didelį
popieriaus lakštą (A3 formato ar
didesnį) ir nupiešia „servetėlę“.
Individualus darbas: kiekvienas
grupės narys turi po laukelį lapo
pakraščiuose, kuriame surašo
savo mintis užduoties tema ir
pasirašo po savo užrašais.
Grupinis darbas: tada grupės
nariai aptaria užrašus ir susitaria
dėl atsakymų ir rezultatų, kuriuos
kaip bendrą rezultatą įrašo
viduriniajame laukelyje. Visi
pasirašo.
Pristatymas visiems:
Quelle: Brüning/ Saum 2005
galiausiai visos darbo grupės
© Instrumente für die Qualitätsentwicklung und Evaluation in Schulen (IQES)- Gerold Brägger /Norbert Posse
www.IQESonline.net
19
pristato savo rezultatus.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kas trukdo ir kas padeda, remiantis mano
(mūsų) patirtimi atlikti vertinimą?
1. Individualūs
užrašai (4 min.):
Individualūs užrašai
Popieriaus lakštas sukamas, todėl
visi grupės nariais gali susipažinti su
visais užrašais.
3. Grupės rezultatas (6
min):
susitarkite dėl
5 vitaminų ir 5 nuodų.
2. Pasidalinti (4 min.):
individualiais
atsakymais.
Individualūs užrašai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
MOKYKLŲ SAVĘS VERTINIMO
INSTRUMENTŲ NAUDOJIMO
REKOMENDACIJOS
“Informacijos rinkimo, analizės ir
interpretavimo etapai sudaro vieną
visumą.”
MOKYKLOS SAVĘS VERTINIME
NAUDOJAMŲ TYRIMO INSTRUMENTŲ
KONCEPCIJA
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
REKOMENDACIJŲ
TURINYS
• Įvadas
• Rekomendacijos dėl mokyklos savęs vertinimo atlikimo
proceso
• Rekomendacijos dėl kiekybinio tyrimo imties sudarymo
• Rekomendacijos grupės diskusijos organizavimui
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas I sričiai
„Mokyklos kultūra“
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas II sričiai
„Ugdymas ir mokymasis“
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas III sričiai
„Pasiekimai“
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas IV sričiai
„Pagalba mokiniui“
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas V sričiai
“Strateginis valdymas“
• Mokyklos savęs vertinimo instrumentų paketas mokyklos
kontekstui
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
parengti ataskaitą
interpretuoti
duomenis
surinkti ir
apdoroti duomenis
Vertinimo
proceso
žingsniai
parengti ir išbandyti
vertinimo instrumentus
apibrėžti
vertinimo sritį
susitarti dėl vertinimo
tikslo, paskirties ir
formos
susitarti dėl
vertinimo užsakymo
suplanuoti vertinimo
eigą ir užduotis
išsiaiškinti duomenų
interpretavimo kriterijus (sukurti
iliustracijas)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
REKOMENDACIJOS DĖL MOKYKLOS
SAVĘS VERTINIMO ATLIKIMO PROCESO
Vertinimo proceso etapai:
(1) Vertinimo srities apibrėžimas (1
žingsnis);
(2) Vertinimo koncepcijos kūrimas (2–5
žingsniai);
(3) Instrumentų kūrimas (6 žingsnis);
(4) Vertinimo atlikimas (7 žingsnis);
(5) Analizė ir priemonių planavimas (8 ir 9
žingsniai).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
1 žingsnis
1 žingsnyje apsibrėžiant vertinimo sritį svarbu atsakyti į
tokius klausimus:
• Apie ką norime ar turime sužinoti daugiau?
• Koks yra mūsų pagrindinis motyvas, dėl kurio renkamės
būtent šią ar kitą sritį?
• Kokios naudos mums teikia šios papildomos žinios žvelgiant į
mūsų mokyklos misiją?
• Jeigu vertiname šią sritį, kurios kitos sritys liks nepaliestos?
• Kas atsitiktų, jeigu mes neatliktumėme šio vertinimo?
1 žingsnio pabaiga: sprendimo priėmimas
• Išdiskutavus šiuos klausimus reikia nuspręsti, kuri sritis ar
konkreti problema bus nagrinėjama. Šis apsisprendimas yra
pagrindas plėtoti kitus žingsnius.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir
instrumentų paketais vertinimo srities
apibrėžimo etape?
• Peržvelgti instrumentų teorinį pagrindimą ir
probleminius klausimus
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pvz., I srities probleminiai klausimai
• Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą
(kokius idealus, elgesio lūkesčius, normas nurodo, ką
deklaruoja)?
• Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų laikomasi?
• Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo
mokyklai?
• Kokia yra psichologinė atmosfera mokykloje?
• Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių?
• Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasėje / mokykloje?
• Koks yra tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo
galimybe lygis mokykloje?
• Ar kiekvienas mokinys skatinamas siekti aukščiausio jam
įmanomo lygio?
• Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai?
• Kaip mokytojai ir mokiniai laikosi bendrų susitarimų?
• Koks mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje?
• Kaip mokykla kuria savo įvaizdį?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Vertinimo koncepcijos kūrimas
• 2–5 žingsniai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2 žingsnis
2 žingsnyje susitariant dėl vertinimo tikslų, paskirties ir formos
svarbu atsakyti į tokius klausimus:
• Kokie yra mūsų tikslai, kuriuos užsibrėžiame, atlikdami mokyklos
savęs vertinimą?
• Ką norime ar turime sužinoti?
• Į kokius klausimus turi atsakyti vertinimas?
• Kokia vertinimo forma geriausiai tinka mūsų tikslams?
• Koks yra mūsų planuojamo vertinimo kontekstas?
• Kuriuos asmenis palies vertinimas; kas turi dalyvauti?
• Koks yra dalyvių informacijos poreikis?
• Kokie tikėtini interesų konfliktai?
2 žingsnio pabaiga:
• Suformuluoti vertinimo tikslai, paskirtis ir forma. Iš jų aprašų aiškėja, į
kokius klausimus bandoma atsakyti atliekant vertinimą. Vis dėlto
neverta tikėtis, kad galima išsiaiškinti visus norimus klausimus. Be to,
jau vykstant vertinimui, gali kilti svarbių klausimų, kurie iš pradžių
buvo nežinomi.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
3 žingsnis
3 žingsnyje susitariant dėl vertinimo užsakymo svarbu atsakyti į tokius
klausimus:
• Kas vadovauja vertinimui ir vertinimo komandai?
• Kaip apibrėžtos vertinimo vadovo uždaviniai, atsakomybė ir kompetencijos
konkrečiu vertinimo atveju?
• Kaip sudaroma mokyklos vidaus vertinimo komanda?
• Ar yra žmogus, gebantis planuoti, ir dar vienas, gebantis gerai komunikuoti
viešoje erdvėje?
• Ar pasitikima vertinimo komandos nariais?
• Kada, kas ir kaip pristato vertinimo komandą institucijoje?
• Kuriuos asmenis palies vertinimas?
• Kurie iš jų būtinai turi dalyvauti vertinime?
• Ar galima vertinimą atlikti taip, kad duomenys būtų gauti per priimtiną laiką?
• Ar turima išteklių (finansinių, laiko keistis nuomonėmis bei informacija per
pasitarimus, patalpų, raštvedžių, kvalifikacijos tobulinimo ir t.t.), kad tolesnius
vertinimo etapus galima būtų atlikti tinkamai?
3 žingsnio pabaiga:
• Raštišką vertinimo užsakymą (kaip projekto užsakymą) parengia ir pasirašo
dalyviai. Vykdytojai pristatomi institucijoje.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
4 žingsnis
(Apsibrėžti eigą ir žaidimo taisykles: kas? ką (su kuo?), kada?)
Būdingi 4-ojo žingsnio klausimai:
• Ar taisyklės atitinka vertinimo tikslus?
• Ar eiga kiek įmanoma suderinta su mokslo metais?
• Kuriuos susijusius asmenis įtrauksime į vertinimą? Kaip suderinsime
susitikimus su jais, nepažeisdami jų teisių?
• Kaip organizuosime rezultatų interpretaciją mokytojų kolektyve?
• Kaip organizuosime tolesnius vertinimo etapus?
• Kaip elgsimės su akivaizdžiai kritiniais rezultatais?
• Kas ir kada gaus kokius duomenis (pvz., duomenų ir rezultatų ataskaitą)?
• Ar parengtas vertinimo eigos planas ir apie jį informuoti susiję asmenys?
4 žingsnio pabaiga:
• Vertinimo eigos ir užduočių planas, įskaitant bendro duomenų interpretavimo
terminus (8 žingsnis), pvz., per mokytojų tarybos posėdį. Raštiškai užfiksuotos
taisyklės. Esminius šių dokumentų dalykus reikėtų parengti taip, kad visi susiję
institucijos nariai greitai ir patogiai galėtų su jais susipažinti.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2 Užduotis.
Susitarimai ir taisyklės
.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Susitarimai ir taisyklės
“Pradėkime įsivertinimą naujai” - taisyklės ir
susitarimai turėtų sumažinti “Nuodus”.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5 žingsnis
Būdingi 5-ojo žingsnio klausimai:
• Ar turima vertinimo sričiai suformuluotų teiginių apie
kokybę (mokyklos vizija, ugdymo planai, mokykloje
įgyvendinamų projektų tikslai ir t.t.)?
• Kokius jau turimus rodiklius galėtume perimti iš kitų
tyrimų?
• Ar suformuluoti rodikliai užtektinai atspindi ir yra
specifiški tiriamam kokybės požymiui?)
• Ar pavyks stebėti ir fiksuoti rodiklius praktikoje?
• Kaip sudėliosime rodiklius pagal svarbą?
5 žingsnio pabaiga:
• Struktūruotų teiginių apie kokybę su rodikliais
dokumentavimas; iliustracijų sudarymas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Viena iš svarbiausių įsivertinimo veiklų - iliustracijų kūrimas
pasirinktos problemos veiklos rodikliams
Iliustracija – veiklos rodiklio lygio požymių
aprašymas, sukuriantis prielaidas
konkrečios mokyklos savitumui ir
ieškojimams atskleisti.
Iliustracija – mokyklos nusistatytas
aukščiausias ir patenkinamas veiklos
kokybės lygis, bendruomenės narių
susitarimas, išreiškiantis mokyklos politikų,
procedūrų ir reikalavimų visumą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iliustracija yra įsivertinimo įrankis
•
ja remiantis renkami duomenys ir kiti įrodymai vertinimui
pagrįsti;
• padeda susitarti, kas ir kaip turi būti vertinama, todėl
iliustracijos tekstas turėtų būti konkretus, nurodantis, ko
konkrečiai ieškoma, kokie tų konkrečių dalykų požymiai.
• kalba turėtų būti paprasta, mokyklos bendruomenei
suvokiama, vartojanti profesinius terminus, atitinkančius
švietimo dokumentuose įformintus susitarimus.
• Iliustracijos tekstas kito vertinimo ciklo metu gali kisti,
jeigu bendruomenė įžvelgia naujus kokybės aspektus.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iliustracijos ypatumai
• Iliustracija kuriama pagal metodikoje pateiktą
rodiklio paaiškinimą
• Iliustracija apibūdina konkrečią mokyklą
• Iliustracija detalizuoja ir sukonkretina
• Veiklos kokybės lygiai pagrįsti mokyklos
galimybėmis ir siekiais
• Iliustracija atspindi mokyklos suvokimą tam tikru
metu
• Iliustracija turi derėti su kitomis iliustracijomis
• Iliustracija turi būti visiems suprantama
• Iliustracijos kalba turi būti norminė
• Iliustracija turi būti įkvepianti
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iliustracijos ypatumai
• “Kertiniai akmenys” (rodiklių paaiškinimuose rasti
svarbiausius žodžius, akcentus)
• Kiekybiniai rodikliai - per pusę (jei 4 lygis – 84 %,
tai 2 lygis – 42%)
• Ryšys su kitomis iliustracijomis (nepamiršti, ką
susitarėme pvz., 1.2.3., 3.1.2. rodiklių iliustracijose)
• Koncentrų skirtumai (1-4 kl.: 1-2 ir 3-4 kl.)
• “Gylis” ir “plotis”(kiek giliai suprantame kokybę, per kiek
kintamųjų ją matome ir kiek plačiai apimame, ar tik klasę, ar
koncentrą, ar visą organizaciją, ar net matome įtaką vietos
bendruomenei)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
JŪSŲ MOKYKLOS KONTEKSTAS
•
•
•
•
•
•
•
•
•
KIEK NEMOKAMAI
KIEK LANKO NEFORMALŲJĮ NE MOKYKLOJE
KIEK IŠ TOLIAU NEGU 3 KM
KIEK LANKO MOKYKLOJE NEFORMALŲJĮ
KOKS VBE rezultatas
KOKS MOKYMOSI PASIEKIMŲ rezultatas
...
...
../.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2.1.1. Ugdymo programos
• Bendrųjų programų ir mokytojų teminių
planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų
gebėjimų ir nuostatų) aktualumas,
modernumas ir priimtinumas mokiniams.
Turinio apimtis, dalių subalansavimas;
vidinis integralumas, nuoseklumas ir
logiškumas. Sudėtingumo lygis ir
tinkamumas mokymosi pažangai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2.1.1. Ugdymo programos
• PAAIŠKINIMAS
• Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė.
Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų)
aktualumas, modernumas ir priimtinumas mokiniams.
Turinio apimtis, dalių subalansavimas; vidinis
integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. Sudėtingumo
lygis ir tinkamumas mokymosi pažangai
– Esmė yra dermė, teminio plano ir bendrųjų
programų nagrinėjimas. Ar neišpučiamas turinys, ar
teminis planas mokytojui, ar vadovui;. Ar apimtos
visos ugdomosios veiklos sritys. Ne vadovėlį išeina, o
planuoja pagal programą (apie mokytojo veiklos planavimą –
dr. E. Motiejūnienės str.)
– Tyrimo metodas – dokumentų analizė, žmonių nuomonė
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2.1.1. Ugdymo programos
2.1.1.; 4 lygis
95% mokinių teigia, kad gimnazijos
ugdymo programos tenkina jų
poreikius (gali pasirinkti 3 užsienio
kalbų bendrojo ir išplėstinio kurso,
lotynų kalbos bendrojo kurso,
integruoto socialinių ir gamtos
mokslų kurso, 2 meninio ugdymo
ir technologijų sričių, informacinių
technologijų, kūno kultūros pagal
4 alternatyvias programas),
skatina mokymosi motyvaciją ir
leidžia rinktis. Mokytojų
metodinėse grupėse ugdymo
programos (jų tinkamumas,
logiškumas, nuoseklumas ) yra
aptariamos , suderinamos dalykų
ir klasių lygmeniu bei
patvirtinamos administracijos.
• 2.1.1.; 2 lygis
55% mokinių teigia, kad gimnazijos
ugdymo programos ne visiškai
tenkina jų poreikius (gali pasirinkti
tik 2 užsienio kalbų bendrojo ir
išplėstinio kurso, nėra integruoto
socialinių ir gamtos mokslų kurso,
tik 1 meninio ugdymo ir
technologijų sričių, kūno kultūros
pagal 2 alternatyvias programas).
Mokytojų metodinėse grupėse
ugdymo programos (jų
tinkamumas, logiškumas,
nuoseklumas ) yra aptariamos, bet
nėra derinamos dalykų ir klasių
lygmeniu.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Darbas grupėje
• Kokius pasirinksite tyrimo metodus?
• Ką sieksite išsiaiškinti pasirinkdami vieną
ar kitą tyrimo metodą (ir kodėl)?
• Kas dalyvaus tyrime?
• Ar tinkamai perengta iliustracija?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
3.1.1. (4 lygio iliustracija)
• Per pastaruosius 2-3 metus kiekvienas mokinys savo gabumais ir
pastangomis pasiekė aukštesnių akademinių rezultatų. Mokykloje
sukurta ir veikia mokinio asmeninės pažangos stebėjimo ir
fiksavimo, rezultatų analizavimo ir panaudojimo sistema (visi
pradinių klasių mokiniai turi mokinio pasiekimų aplankus, beveik visi
aukštesnių klasių mokiniai kaupia darbus, atlieka refleksijas;
metodinėse grupėse visi mokytojai aptaria mokinių daromą
pažangą, sprendžia, kaip padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų
ir pan.).
• Daugiau nei pusė mokinių geba įsivertinti ir vertinti savo pasiekimus
mokydamiesi, atlikdami įvairius įskaitų testus, atitinkančius jų žinių
ir gebėjimų lygį. Remdamiesi sukauptais darbais gali palyginti savo
dabartinius mokymosi rezultatus su ankstesniais rezultatais.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2.4.1 (4 lygio iliustracija)
• Dauguma mokytojų (apie70%) naudodami aktyvius mokymo
metodus, IKT, įvairias skatinimo formas, tikrindami namų darbus ir
juos vertindami, pažymėdami gerą lankomumą (pusmečio gale į jį
atsižvelgdami) skatina mokinius klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti,
pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti, pasitikėti savo jėgomis.
• Dauguma mokinių (apie 70%) jaučia atsakomybę už savo
mokymąsi: gerai lanko pamokas, nevėluoja, atlieka namų darbus,
yra aktyvūs per pamokas, padeda silpniau besimokantiems
draugams, greitai įsitraukia į darbą pamokoje, pasitiki savo jėgomis.
Motyvai mokytis stiprinami rengiant įvairius projektus, vedant
integruotas pamokas, dalyvaujant konkursuose, olimpiadose,
projektuose.
• Beveik visi tėvai domisi mokinių mokymusi (pusė naudojasi
elektroniniu dienynu, pusė kreipiasi į mokyklą)
• Patobulinę šį rodiklį, kurį lygį esate pasiekę? (4, 3, 2)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
4.5.2 (4 lygio iliustracija)
• Gimnazijoje vyksta nuolatinis ir sistemingas (kaip
pamatuojat?) tėvų švietimas, skirtas padėti mokiniams
mokytis, planuoti karjerą ir ugdyti bendravimo įgūdžius.
Temos yra aktualios daugumai (? Kas yra dauguma
tėvų?) tėvų.
• Sistemingai (?) organizuojami klasių koncentrais ir
atskirų klasių tėvų susirinkimai, individualūs ir klasių
susitikimai su dėstančiais mokytojais ir pagalbą
teikiančiais specialistais. Juose dalyvauja dauguma tėvų.
• Tėvams (visiems?) yra laiku teikiama įvairiapusė, išsami
informacija apie jų vaikų daromą pažangą, pasiekimus ar
iškilusias problemas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
4.4.3 (4 lygio iliustracija)
• Mokykloje yra profesinio informavimo grupė, kuri
supažindina vyresnių klasių mokinius su
profesinio švietimo veikla. Mokiniams buvo
organizuojami susitikimai su kitų mokyklų
atstovais, organizuojamos paskaitos,
individualios konsultacijos. Išmoko susirasti
informaciją internete bei pasirinkti profesiją,
atliekant psichologinius testus. Psichologė buvo
parengusi mokinių testavimo programą karjeros
klausimais. Organizuojamos išvykos į įmones ir
organizacijas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5.1.5 (4 lygio iliustracija)
• Mokyklos veikla grindžiama visų
bendruomenės narių bendravimu ir
bendradarbiavimu. Vyrauja bendruomenės
narių pagarba vienas kitam. Daug
dėmesio skiriama mokinių socializacijai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Duomenis rekomenduojama rinkti pasirinktų
rodiklių sukurtoms iliustracijoms matuoti.
DUOMENŲ RINKIMAS (metodai)
• STEBĖJIMAS
• DISKUSIJŲ GRUPĖ (focus grupė)
• INTERVIU
• DOKUMENTŲ ANALIZĖ
• ANKETAVIMAS
• Ir kt.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir
instrumentų paketais vertinimo koncepcijos
kūrimo etape?
• Peržvelgti instrumentų struktūrą ir jų dalių
paskirtį
• Apsispręsti dėl kiekybinių ir kokybinių
duomenų rinkimo metodų
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pvz., III srities klausimynų
struktūra
Mokyklos savęs vertinimo metodikos pasiekimų srities
instrumentą sudarančių klausimynų turinio pagrindas yra
atnaujintose bendrosiose programose nusakytos mokinių
kompetencijos ir jų ugdymo sąlygos. Mokyklos
bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų –
prašoma įvertinti kiek mokykla tenkina jų poreikius ir
lūkesčius mokinių pasiekimų srityje.
Klausimynuose, teiginiai pagal tematiką grupuojami į modulius.
• Dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas;
• Mokėjimo mokytis ir pažinimo gebėjimų ugdymo vertinimas;
• Socialinių ir bendravimo gebėjimų ugdymo vertinimas;
• Iniciatyvumo, kūrybingumo, verslumo gebėjimų ugdymo
vertinimas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Instrumentų parinkimas, kūrimas
6 žingsnis
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
6 žingsnis
Būdingi 6-ojo žingsnio klausimai:
• Ar vertinimo komanda susipažinusi su įprastais vertinimo
instrumentais (taikymo galimybėmis, pranašumais ir trūkumais)?
• Ar planuojamą vertinimą reiks pakartoti vėliau? (Pakartotinai naudojant
standartizuotus vertinimo instrumentus galima geriau įvertinti mokyklos
tobulinimo veiklos sėkmingumą, lyginant prieš ir po.)
• Ar bus naudojami mokslininkų sukurti vertinimo instrumentai?
• Ar esami instrumentai pritaikomi prie savų poreikių?
• Ar vertinimo komanda turi kurti savo instrumentus? Kaip įgyjamos tam
reikalingos kompetencijos? Ar reikia konsultacijų iš išorės?
• Kaip numatyta išbandyti vertinimo komandos sukurtus instrumentus?
(Instrumentų išbandymo jokiu būdu nereikėtų atsisakyti.)
6 žingsnio pabaiga:
• Išbandyti, parengti taikyti vertinimo instrumentai (pvz., grupės
diskusijos instrukcija; grafiškai apipavidalinti klausimynai ir pan.), su
nurodymais, kaip juos naudoti.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip pasinaudoti
rekomendacijomis ir instrumentų
paketais 6 žingsnyje?
• Mokykla, planuodama savęs vertinimą, gali
susimodeliuoti sau aktualius instrumentus, t.y. iš
pateiktų instrumentų paketų atsirinkti aktualius teiginius
ar teiginių blokus.
• Formuojant klausimyną svarbu ne klausimų skaičius,
bet klausimyno pildymo laikas, kurio vidutiniškai reikia
mokiniui, mokytojui ar tėvui.
• Rekomenduojama klausimyną sudaryti iš 15,
daugiausiai – 20 klausimų.
• Klausimynų pildymas neturėtų užtrukti ilgiau nei 15-20
minučių.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Darbas grupėse
• 3. Susiformuluoti konkrečią pačių
pasirinktos srities problemą (stengtis
atrasti problemą, kuri būtų mažiau
kompleksinė, t.y. neapimanti visų vertinimo
sričių). Išsikelti klausimus, į kuriuos bus
ieškoma atsakymų atliekant mokyklos
savęs vertinimą?
•
(Rezultati bus naudojami seminaro
eigoje vėliau)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Svarbiausia susitarti dėl kokybės
• O kokią informaciją gauname iš stebėtos
pamokos?
MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iš ko,NACIONALINĖ
remiantis
mano (mūsų) patirtimi, susideda
gera pamoka?
1. Individualūs užrašai (4‘):
Prisimink vykusias pamokas: kokie,
remiantis sava patirtimi, yra svarbūs
geros pamokos požymiai?
Individualūs užrašai
3. Grupės rezultatas (9‘):
susitarkite dėl
2. Pasidalinti (8‘):
individualiais
atsakymais.
3-5
geros pamokos požymių.
Popieriaus lakštas sukamas, todėl
visi grupės nariais gali susipažinti su
visais užrašais.
Individualūs užrašai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

Savarankiškas
mokymasis
sistemingas skatinimas

Fachliche
überfachliche
Dalyko und
ir perkeliamieji
gebėjimai
Kompetenzen
susitarimas dėl
bendrų
als gemeinsame
Bildungsziele
ugdymo tikslų,
visuotinis
vereinbaren,
ganzheitlich
skatinimas
vertinimas
fördern undir beurteilen


Unterricht
Pamokos
evaluieren
vertinimas
undrefleksija
reflektieren
(procesas
rezultatai)
(Prozess
u. irErgebnisse)

(z.B.skaitymo
Leseförderung)
(pvz.,
gebėjimų
gerinimas)
mokymosi
Lernverständnis
sampratos
Kokia yra
gera
pamoka?
entwickeln
kūrimas

Pamokos
Unterrichtskonzepte
koncepcijos
vereinbaren
susitarimasund
ir
durchführen
įgyvendinimas
Bendros
Ein gemeinsames
pamokos ir
Unterrichts- und

Metodų
Methodenir užduočių
und
Aufgabenrepertoire
arsenalas
Lernstand und
Mokymosi
lygis
-voraussetzungen
ir prielaidos
der Schüler/innen
įvertinimas
(Heterogenität)
(heterogeniškumo)
ermitteln
aufbauen
kūrimasund
ir pildymas
erweitern
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Veiksmingas klasės valdymas ir laiko
naudojimas
–
–
–
–
Suvokti, kad veiksmingas klasės valdymas yra
būtina sėkmingo ir kokybiško pamokos vedimo
prielaida.
Įvesti elgseną veikiančias taisykles ir reikalauti jų
laikytis.
Užbėgti už akių pamokos trikdymui, taikant dėmesio
valdymo strategijas.
Jeigu atsiranda trikčių, jas pašalinti diskretiškai,
nedramatizuojant, taupant laiką.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Mokytis skatinantis pamokos klimatas
–
–
–
–
–
–
Kiek galima daugiau mokymosi situacijų,
nesusijusių su pasiekimų vertinimu, tiek pasiekimų
vertinimo situacijų, kiek būtina.
Draugiškas bendravimo tonas ir abipusė pagarba.
Nuoširdi, šilta, be įtampos atmosfera.
Kartkartėmis nusijuokiama, juokaujama.
Išsiugdyti pakantumą lėtumui, duoti mokiniams
pakankamai laiko atsakymui pateikti.
Konstruktyvus klaidų nagrinėjimas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Įvairiopas motyvavimas
–
Mokiniams atveriamos įvairios galimybės, įvardijant
įvairias paskatas mokytis:
•
•
–
–
vidinė motyvacija mokytis: susidomėjimas dalyku ir veikla,
išorinė motyvacija: mokomosios medžiagos svarbos ir
naudingumo akcentavimas, siejimas su mokinių aplinka ir
patirtimi.
Skatinti smalsumą ir pasiekimų motyvaciją.
Motyvuoti mokytis iš sektino pavyzdžio: mokytojas
tampa sektinu pavyzdžiu, būdamas aktyvus,
mėgaudamasis savo dalyku ir pamokų vedimu.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Struktūra ir aiškumas
–
–
–
–
–
Adekvati kalba (žodynas, dalyko kalba).
Mokymąsi lengvina struktūruojantys nurodymai
(pademonstravimas, apibendrinimas).
Dalyko turinys aiškinamas teisingai.
Kalba tiksli ir glausta: aiški dikcija, gera retorika,
taisyklinga gramatika, suprantami sakiniai.
Akustinis suprantamumas: tinkama artikuliacija ir
moduliacija, garsumas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Orientavimasis į rezultatus ir
kompetencijas
–
–
–
Koncentravimasis į dalyko, perkeliamąsias ir
bendrąsias kompetencijas – pagrindinis ugdymo
tikslas (dalyko, asmenybės, metodinė ir socialinė
kompetencijos).
Empirinis orientavimasis: koncentravimasis į
apčiuopiamus ir tvarius rezultatus (ateityje:
orientavimasis į švietimo standartus).
Pasinaudoti visomis diagnozavimo galimybėmis
reguliariai tikrinti mokinių mokymosi pasiekimų lygį.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Orientavimasis į mokinius, parama
mokiniams
– Mokytojai yra partneriai, padedantys dalyko
ir asmeniniais klausimais.
– Į mokinius žiūrima rimtai, kaip į «pamokų ir
mokymosi ekspertus»:
•
•
jie gali iki tam tikros ribos dalyvauti priimant
sprendimus,
klausiama jų nuomonės apie pamoką («Mokinių
apklausa»).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Aktyvaus, savarankiško mokymosi
skatinimas
– «Gera pamoka yra ta, kurioje daugiau
mokomasi nei mokoma» (Franz E. Weinert).
– Pamokos medžiaga įgalina ir skatina
savarankiškai, atsakingai mokytis.
– Visiems klasės mokiniams sudaromos
įvairiopos galimybės pasisakyti ir mokytis.
– Suteikiama erdvės, užuot ją ribojus.
– Autentiški klausimai vietoj pseudoklausimų.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Tinkamas metodų ir darbo formų
kaitymas
– Pamokos metodai ir darbo formos kaitomos
taip, kad atitiktų mokinių reikmes, dalyko ir
mokymosi tikslus.
– Vengtina tiek per maža («monokultūra»),
tiek per didelė variacija.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Konsolidavimas, užtvirtinimas,
sumanios pratybos
– Yra daugybė užduočių, kurios atliekamos ne
mechaniškai, o „sumaniai“.
– Parodomos įvairios taikymo galimybės.
– Bet ir: bendrųjų gebėjimų (basic skills),
automatizuotų pagrindinių įgūdžių (bazinio
žodyno, pagrindinių aritmetinių veiksmų)
įsisavinimas kaip atminties psichologijos
prielaida atlikti sudėtingas užduotis.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Dešimt bendrųjų geros pamokos požymių
Andreas Helmke, taikymo nurodymai papildyti Gerold Brägger ir Norbert Posse
•
Heterogeniškumo valdymas ir
diferencijavimas
–
–
–
•
Dalyko ir bendrojo turinio varijavimas.
Sudėtingumo laipsnis ir tempas pritaikomas prie
esamos mokymosi situacijos ir mokinių (grupių)
mokymosi sąlygų.
Supratingas mokinių mokymosi heterogeniškų
sąlygų ir savybių traktavimas, ypač atsižvelgiant į
šiuos skirtumus:
socialinės, kalbinės ir kultūrinės aplinkõs,
pasiekimų lygio.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
Veiklos rodikliai
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas.
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
MOKYMAS
Veiklos rodikliai
2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas.
2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys.
2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai.
2.3.5. Namų darbai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
MOKYMASIS
Veiklos rodikliai
2.4.1. Mokymosi motyvacija.
2.4.2. Mokėjimas mokytis.
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
PAGALBA MOKINIUI
2.5.2. (4.2.1.) Individualizavimas konsultuojant ir
teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių
turintiems mokiniams bei jų grupėms:
• specialiųjų poreikių.
• gabiems,
• turintiems elgesio sutrikimų
•2.5.2 Mokymo ir mokymosi diferencijavimas
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
VERTINIMAS
Veiklos rodikliai
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas.
2.3.4. Išmokimo stebėjimas.
2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS
VALDYMAS
Veiklos rodikliai
1.1.6. Klasių mikroklimatas.
1.1.4. Bendruomenės santykiai.
1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės.
2.2.3. Klasės valdymas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
MOKYMOSI APLINKA
Veiklos rodikliai
1.3.3. Aplinkos jaukumas.
5.5.2. Turto vadyba.
5.5.3. Patalpų naudojimas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
PAMOKOS STEBĖJIMO PROTOKOLAS
PASIEKIMAI PAMOKOJE
Veiklos rodikliai
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga.
3.2.1. Akademiniai pasiekimai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iš pamokos galime įvertinti šiuos
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas.
rodiklius
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė.
2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas.
2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys.
2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai.
2.3.5. Namų darbai.
2.4.1. Mokymosi motyvacija.
2.4.2. Mokėjimas mokytis.
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant.
2.5.2. (4.2.1.) Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems,
įvairių poreikių turintiems mokiniams bei jų grupėms:
•
specialiųjų poreikių.
•
gabiems,
•
turintiems elgesio sutrikimų
2.5.2 Mokymo ir mokymosi diferencijavimas
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas.
2.3.4. Išmokimo stebėjimas.
2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas
1.3.3. Aplinkos jaukumas.
5.5.2. Turto vadyba.
5.5.3. Patalpų naudojimas.
2.3.4. Mokinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu.
3.1.1. Pamokos rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas,
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Vertinimo atlikimas
• 7 žingsnis
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
7 žingsnis
Būdingi 7-ojo žingsnio klausimai:
• Ar visi duomenų rinkime dalyvaujantys asmenys yra
pasirengę, gavę instrukcijas (žaidimo taisykles, tikslius
nurodymus „žingsnis po žingsnio“)?
• Kokiomis priemonėmis užtikrinama duomenų apsauga?
• Kas ir kada informuojamas apie duomenis ir įtraukiamas į
duomenų interpretavimą?
• Kaip atrodys visiems mokyklos mokytojams prieinama
rezultatų ataskaita (su apdorotais anonimiškais duomenimis)?
7 žingsnio pabaiga:
• Duomenų rinkimo eigos planas skelbiamas mokytojų
bendruomenei viešai; detali duomenų rinkimo instrukcija;
duomenys surinkti, parengta anonimiška duomenų ir rezultatų
ataskaita. Kuo trumpesnis laiko tarpas tarp duomenų rinkimo
ir paskelbimo- tuo efektyviau.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip pasinaudoti rekomendacijomis ir
instrumentų paketais 7 žingsnyje?
Pateikiamos:
• rekomendacijos dėl kiekybinio tyrimo imties
sudarymo
• rekomendacijos grupės diskusijos organizavimui
(forma ir diskusijos eiga)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Analizė ir priemonių planavimas
• 8 ir 9 žingsniai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
8 žingsnis
Būdingi 8-ojo žingsnio klausimai:
• Kas ir kaip prisideda prie duomenų interpretavimo?
• Kaip turi atrodyti analitinis susirinkimas (ar kita tinkama dialoginė
vertinimo rezultatų nagrinėjimo forma)?
• Kurie klausimai, interpretuojant duomenis, iškyla į pirmą planą?
• Kokia forma ir kaip (pvz., pagrindiniai teiginiai, tolesnio darbo ir
optimizavimo pasiūlymai) vertinimo komanda fiksuos ir apdoros šias
nuomones?
• Kaip reikia priimti sprendimą dėl priemonių, remiantis vertinimo
rezultatais?
• Kokie kriterijai iškyla į pirmą planą, priimant sprendimą dėl
prioritetinių priemonių?
8 žingsnio pabaiga:
• Susirinkimo rezultatai užfiksuoti raštiška forma. Svarbu: jei buvo
pateikti atviri klausimai, pasirūpinti, kad būtų užtikrintas
anonimiškumas. Teiginiai negali būti susieti su konkrečiais
asmenimis
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Nėra vieno, visiems bendro,
statistiniais tyrimais pagrįsto recepto,
kaip interpretuoti mokyklos duomenis,
siekiant ugdymo kokybės gerinimo,
kokias veiklas planuoti ir įgyvendinti.
• Kas vienoje mokykloje gali būti labai
veiksminga, kitoje gali neturėti jokios
įtakos.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
9 žingsnis.
Parengti ataskaitą
Būdingi 9-ojo žingsnio klausimai:
• Kaip reikėtų rašyti ir apipavidalinti mokyklos savęs, vertinimo
ataskaitą? (Darbas palengvėja, jeigu galutinę ataskaitą rašo vienas
vertinimo komandos narys.)
• Kaip apie svarbiausius vertinimo rezultatus reikėtų informuoti
mokyklos steigėją? Ar mokyklos vadovybė gali tai padaryti per
metinę ataskaitą, ar anksčiau?
• Kaip informuojami apklausų dalyviai (pvz., tėvai) ir kiti mokyklos
partneriai (pvz., mokymo įmonės, aukštesnės pakopos mokyklos)?
• Ar be informavimo raštu reikėtų papildomai surengti baigiamąjį
renginį, skirtą žodinei ataskaitai ir dialogui tarp mokyklos partnerių?
• Kaip pateikti tolesnių veiksmų planą, remiantis įsivertinimo
duomenimis?
9 žingsnio pabaiga:
• Raštiška ataskaita; jei reikia, baigiamasis renginys, kuriame
pristatomi vertinimo rezultatai ir tolesnių veiksmų planas (kurių
įmanoma imtis šiuo metu); vertinimo projekto pabaiga.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklos vidaus vertinimo ataskaitos
turinys:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Pratarmė su padėka vertinimo komandai, dalyviams ir apklaustiesiems;
Svarbiausių rezultatų apžvalga;
Vertinimo tikslai;
Apklaustieji, dalyviai ir taikyti metodai (įskaitant grąžintų anketų procentinę
dalį ir t. t.);
svarbiausi duomenys pateikti glausta ir anonimiška forma
(pvz., grafiškai pavaizduota vidurkiai ir atsakymų pasiskirstymas);
Aprašomieji ir vertinamieji teiginiai apie silpnąsias ir stipriąsias puses
(pvz., „82 % apklaustų mūsų mokyklos mokinių projektines pamokas laiko
motyvuojančiomis mokytis.“ „Mes laikome šiuos atsiliepimus teigiamu mūsų
praktikos sistemingai skatinti savarankišką mokymąsi įvertinimu;
Teiginiai apie tai, ką verta išlaikyti (užtikrinti ligšiolinę kokybę, puoselėti
stipriąsias puses);
Teiginiai apie nustatytą būtinybę imtis veiksmų ir optimizavimo galimybes;
Informacija apie priemones (kuras reikia išbandyti arba realizuoti).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Duomenų analizės ir interpretavimo
rekomendacijos
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kiekybinių duomenų analizė
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
•
•
•
1.
2.
•
•
Ar valdymo grupė atlieka parengiamąją apklausos
rezultatų interpretaciją?
Kaip į analizę įtraukiami kolektyvo nariai (pvz., per
bendrą vertinimo vieną ar pasitarimą)?
Valdymo grupė parengia esminius klausimus
interpretacijai:
Ką rezultatas reiškia atskiriems asmenims, visai
mokyklai, mokiniams, tėvams ir t.t.?
Kurie rezultatai labiausiai krenta į akis (pvz., labai
aukšti ar labai žemi įverčiai, dideli skirtumai tarp
esamos ir siekiamos būklės vertinimų, dideli skirtumai
tarp atskirų grupių pateikiamų kokybės įvertinimų)?
Kas patvirtina, kas prieštarauja asmeniniams,
mokyklos, tėvų, mokinių vertinimams?
Kokių įžvalgų ir apibendrinamųjų išvadų prieiname?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Kur išryškėja poreikis veikti?
• Kokie galimi (tolesnio) tobulinimo siūlymai ir
priemonės?
• Kur sudėliosime prioritetus?
• Kurie pokyčiai mūsų mokyklai yra svarbiausi?
• Prie kurių pokyčių aš asmeniškai ypač prisidėsiu?
• Kurį siūlymą galima greičiausiai (lengviausiai)
įgyvendinti?
• Iš kurio siūlymo besimokantieji gaus daugiausia
naudos?
• Kurių siūlymų įgyvendinimo galimybės yra geros, nes
turima reikiamų išteklių (pvz., individualūs gebėjimai,
finansiniai ištekliai, dalyvių kvalifikacija ir t.t.)?
• Kurį siūlymą įgyvendinsime pirmiausiai?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Ar panaudojome kitų mokykloje
atliekamų tyrimų rezultaus?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Organizacijos kultūros ledkalnis
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklos kultūra
• yra normų, vertybių, įsitikinimų, nuostatų, ritualų
ir ceremonijų, simbolių ir istorijų visuma, kuria
apibūdinama mokykla (Deal, Peterson, 1999) ir
• kuri yra standartas tikėtinam mokyklos
bendruomenės narių elgesiui (Tableman,
Herron, 2004).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklos kultūra
• Tokie nerašyti lūkesčiai (pavyzdžiui, apie gerus
mokymo metodus, personalo noro tobulėti ir
plėtoti savo kompetencijas ir kt.) yra kuriami per
laiką bendro mokytojų, administratorių, tėvų,
mokinių darbo, bendrai sprendžiamų problemų ir
kartu įveikiamų kliūčių bei iššūkių (Peterson,
2002).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
TEMA - Etosas
Etosas vertinamas šiais rodikliais:
• vertybės, elgesio normos, principai;
• tradicijos ir ritualai;
• tapatumo jausmas;
• mokyklos mikroklimatas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Keturi svarbiausi elementai, apibūdinantys
mokyklos mikroklimatą (Tableman, Herron, 2004):
• mokymuisi palanki fizinė aplinka,
• bendravimą ir sąveikas skatinanti socialinė aplinka,
• pasitikėjimą savimi ir priklausymo bendruomenei jausmą
ugdanti emocinė aplinka,
• mokymąsi ir pasitenkinimą savimi skatinanti edukacinė
aplinka.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Rūpestingam mokyklos klimatui būdinga:
• Aukštesni mokinių mokymosi įvertinimai, geresnis
lankomumas, dažnesnis įsitraukimas į veiklas, didesni
lūkesčiai ir aspiracijos, moksliškumo jausmas, mažas
pasitraukimo iš mokyklos skaičius, tobulėjimas;
• Didesnis pasitikėjimas savimi ir geriau išreikštas
tapatumas;
• Mažiau neramumo, depresijos ir izoliuotumo / vienatvės,
• Retesni prievartos orumui faktai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
TYRIMO KLAUSIMAI
(KĄ NORIMA IŠSIAIŠKINTI?)
• Kaip mokyklos bendruomenė suvokia, įsivaizduoja jos
kultūrą (kokius idealus, elgesio lūkesčius, normas
nurodo, ką deklaruoja)?
• Kokia yra realioji mokyklos kultūra?
• Kokius kultūros bruožus pastebi naujokai (mokiniai,
mokytojai)?
• Už kurių normų pažeidimą taikomos kokios nors
sankcijos (įspėjimas, izoliavimas etc.), o kurios tiesiog
nepastebimos?
• Kaip mokyklos bendruomenė vertina jos kultūrą: kiek ji
visuotinė, priimtina, kas erzina, ko trūksta?
• Ar pastebimas mokyklos kultūros ugdomasis poveikis?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Kaip mokykloje kuriamos tradicijos? Kaip jų laikomasi?
• Ar mokiniai ir mokytojai didžiuojasi tuo, kad priklauso savo
mokyklai?
• Kaip išreiškiamas dėmesys kultūriniams skirtumams
mokykloje?
• Kaip užtikrinamos visiems lygios galimybės?
• Kokia yra psichologinė atmosfera mokykloje?
• Kaip mokykloje užtikrinamas saugumas?
• Kaip mokykloje pasireiškia bendruomeniškumas:
sutelktumas, sutarimas, nusiteikimas siekti bendrų tikslų,
veiklos krypties bendrumas?
• Kokie santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių?
• Kokie santykiai ir mikroklimatas vyrauja klasėje /
mokykloje?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
TEMA - Pažangos siekiai
Pažangos siekiai vertinami šiais rodikliais:
• asmenybės raidos lūkesčiai,
• pasiekimų lūkesčiai,
• mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Dideli, aiškūs ir nuoseklūs lūkesčiai didina moksleivių
pasitikėjimą savim, jų įsitikinimą, kad pastangos mokytis
baigsis sėkme. Daugybė įrodymų patvirtina, kad
mokyklos, kuriose moksleiviai pasiekia gerų rezultatų,
kelia mokiniams didelius lūkesčius bei nustato aukštus
reikalavimus.
• Siekiant paskatinti mokinių motyvaciją, mokymosi
pasiekimų lūkesčiai turi būti aiškiai suprantami ir tikrai
pasiekiami. Mokiniai savo mokymosi pasiekimais bus
suinteresuoti tuomet, kai iškelti mokymosi tikslai
reikalaus įdėti pastangų, bet leis mokiniams atlikti
užduotis ir pasijusti kompetentingais.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Mokinių pažangos siekius skatina ir palaiko mokyklos
edukacinė aplinka.
• Edukacinė aplinka skatina mokinio mokymąsi ir
savirealizaciją.
• Palankią edukacinę aplinką kuriantys ir palaikantys
mokyklos pedagoginės bendruomenės nariai yra patikimi
ir išmanantys savo sritį specialistai.
• Mokytojų dėmesys fokusuojamas į profesionalią
pedagoginę veiklą.
• Ši veikla kryptingai formuoja mokinių pažinimo siekius,
kuria mokymuisi palankią edukacinę aplinką, tenkina
skirtingus ugdytinių mokymo(si) poreikius, skatina
kiekvieno besimokančiojo individualų pažangos siekį.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
TYRIMO KLAUSIMAI
(KĄ NORIMA IŠSIAIŠKINTI?)
• Kaip asmenybės, socialinio ir moralinio ugdymo tikslai
siejami su mokyklos vizija?
• Koks yra tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio
tobulėjimo galimybe lygis mokykloje?
• Kaip asmenybės ugdymo strategijos integruojamos į
dalykus, papildomąjį ugdymą ir mokyklos gyvenimą?
• Koks yra pasiekimų lūkesčių lygis mokykloje?
• Ar mokykloje siekiama minimalaus patenkinamo
(bazinio) pasiekimų lygio visiems mokiniams?
• Ar kiekvienas mokinys skatinamas siekti aukščiausio jam
įmanomo lygio?
• Kokie yra mokyklos tobulėjimo siekiai?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklų savęs vertinimo
instrumentų loginė struktūra
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO NAUDINGUMAS
• Mokyklos bendruomenės nariai sutinka dalyvauti
mokyklos savęs vertinime dėl daugelio aplinkybių,
pvz., asmeniškai naudinga žinoti savo mokymo
kokybę, mokyklos kontekstą...
• Dažniausiai mokyklos savęs vertinimo dalyviai
suvokia, jog jų dalyvavimas daro įtaką teigiamai
mokyklos raidai, žinių vystymuisi.
• Todėl mokyklos savęs vertinimą organizuojantys
asmenys būtinai turi paaiškinti dalyviams
atliekamo tyrimo naudą, atsižvelgiant į įvairius
aspektus.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Mokyklai atliekant savęs vertinimą, svarbu
daugiau laiko skirti savo veiklos refleksijai ir
ugdymo planavimui.
• Mokytojai, kurie daug laiko dirba individualiai
mokyklos savęs vertinime metu yra įgalinti
komunikuoti, mokytis kolegialaus darbo ir jungtis
į komandas, siekdami bendrų tikslų.
• Mokyklos bendruomenei sudaromos prielaidos
mokytis ir suvokti, jog mokymasis per praktiką
yra ne individuali, o bendruomeninė veikla.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Mokyklos savęs vertinimas keičia darbinį
gyvenimą ir mokyklos bendruomenės narių, ypač
darbuotojų, santykius.
• Pavyzdžiui, mokytojai skatinami bendrauti su
kolegomis, bendradarbiauti su mokyklos
administracija, mokiniais, tėvais bei kitų mokyklų
mokytojais.
• Mokyklos savęs vertinimas gali būti svarbus
norint sulaukti visuomenės pritarimo, kad mokykla
jaustųsi reikalinga bei naudinga.
• Didinant mokyklos bendruomenės narių
atsakomybę bei savarankiškumą už atliekamą
įsivertinimą, yra patenkinami ir organizaciniai
poreikiai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Mokyklos savęs vertinimas skirtas
mokyklos veiklos tobulinimui ir
sprendimų priėmimo palaikymui (Yin
Cheong Cheng, 2003; Scheerens, 2005 )
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
•
1.
2.
3.
4.
Asmenys, kurie planuoja naudotis
vertinimu, turi spręsti apie vertinimo
tikslus, kurie gali būti skirtingi:
naudos ar vertės nustatymas
(apibendrinamasis vertinimas),
programos planavimas (vertinimas
planavimo tikslu),
programos gerinimas (formuojamasis
vertinimas),
naujų žinių gavyba (vertinimas
konceptualizavimo tikslu).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Tiek mokytojo, tiek mokyklos vadovo sukauptų
žinių visuma, jo patirtis leidžia aiškinti
priežastinius ryšius, kaip savaime suprantamus,
ir, tuo remiantis, organizuoti veiklą konkrečioje
situacijoje.
• Sprendimai, kaip gerinti ugdymo kokybę, gali
būti priimami ne tik individualios praktikos
pagrindu, bet ir mokytojų komandoje, kuomet
interpretuojant duomenis, remiamasi ne
individualia, bet apibendrinta patirtimi ir žiniomis
apie konkretų atveją (mokinį, klasę, ugdymo
turinį ir pan.).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Demografinė klausimyno
dalis
Demografinės dalies klausimų tikslai:
1. Aprašyti tyrimo imtį (jei tyrimas nėra ištisinis). Ar imtis reprezentatyvi?
2. Analizuoti atsakymų skirtumus respondentų grupėse
Pavyzdys. Klausimynas mokiniams
Klasė, kurioje mokaisi
(pasirink)
□ 5 kl.
□ 6 kl.
□ 7 kl.
□ 8 kl.
□ 9 kl. (1 gimnazijos)
□ 10 kl. (2 gimnazijos)
□ 11 kl. (3 gimnazijos)
□ 12 kl. (4 gimnazijos)
Tu esi (pažymėk):
□ vaikinas
□ mergina
Tu mokaisi (pažymėk):
□ labai gerai
□ gerai
□ vidutiniškai
□ patenkinamai
□ silpnai
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tiksliniai tyrimo klausimai: situacijos
vertinimas
Modifikuota Likerto skalė:
Visiškai nesutinku,
Ko gero,nesutinku,
Ko gero, sutinku,
Visiškai sutinku,
Negaliu atsakyti
SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS
Visiškai
nesutinku
Kogero
nesutinku
Kogero
sutinku
Visiškai
sutinku
1.
Mokykloje aš turiu gerų draugų
1
2
3
4
2.
Man patinka mano klasė
1
2
3
4
3.
Tarp bendraklasių aš jaučiuosi saugus(i)
1
2
3
4
Negaliu
atsakyti
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tiksliniai tyrimo
klausimai: pokyčio
reikalingumo vertinimas
Pokyčiai yra –
Su teiginiu –
MOKYTOJŲ KOMPETENCIJA
PREVENCIJOS SRITYJE
Visiškai
nesutinku
Kogero
nesutinku
Kogero
sutinku
Visiškai
sutinku
Negaliu
atsakyti
Nereikalingi
Nelabai
reikalingi
Reikalingi
Labai
reikalingi
1. Man pavyksta padėti mokytis
silpniau besimokantiems
1
2
3
4
1
2
3
4
2. Man pavyksta pamokoje sukurti
draugišką santykį tarp manęs ir
mokinių
1
2
3
4
1
2
3
4
Negaliu
atsakyti
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Statistika.
Pritarimo procentas ir
vidurkiai
• Atsakymų pasiskirstymas (procentais)
• Pritarimo procentas.
“Ko gero sutinku”+”Visiškai sutinku”
Stipriosios vietos:
Silpnosios vietos:
daugiau kaip 80 % pritariama
mažiau kaip 50 % pritariama
• Vidurkis.
Vidurkio reikšmė artima 2,5 rodo, kad teiginiui pritaria ir nepritaria panašus
respondentų skaičius.
Vidurkiai virš 3,0 rodo aukštą pritarimą,
Vidurkiai žemiau 2,0 rodo aukštą teiginio atmetimą.
Tobulinimo impulsai galėtų būti tokie klausimai:
• Ką mes galime padaryti, kad kitos apklausos metu kolegos šiam teiginiui
pritartų labiau?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Atsakymų pasiskirstymas procentais. Reitingas
AR MOKYKLOJE PAKANKA DĖMESIO..
... bendravimo tarpusavyje ir su suaugusiais
normų įtvirtinimui
12
...mokinių dvasinės kultūros puoselėjimui
10
36
55
7
38
52
...tolerancijos kitai nuomonei, kitai kultūrai,
skirtingoms socialinėms grupėms ugdymui
...domėjimosi politiniais ir/arba kultūriniais
įvykiais skatinimui
50
38
Reikėtų gerokai daugiau
12
30
56
...mokinių visuomeninio aktyvumo plėtojimui
9
33
58
...mokinių pilietiškumo ir patriotizmo ugdymui
9
...bendro, komandinio darbo gebėjimų ugdymui
9
Reikėtų daugiau
Pakanka
Nežinau
0%
28
61
19
20%
72
40%
60%
80%
100%
Socialinių ir bendravimo gebėjimų ugdymo poreikių vertinimas.
Mokytojų duomenys.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklos tradicijų vertinimas.
Mokytojų duomenys
N
Vidurkis
Nesutinku
Sutinku
Man patinka mokyklos renginiai.
29
4,00
0,0
100,0
Mūsų mokykla didžiuojasi mokyklos simbolika (vėliava,
šūkiu, ženkliuku ir pan.)
29
3,45
3,4
93,1
Į mokyklos tradicijų kūrimą noriai įsitraukia visi (ar
dauguma) mokyklos mokytojų.
29
3,45
6,9
93,1
Į švenčių organizavimą noriai įsitraukia mokiniai.
29
3,41
6,9
93,1
Aš noriai dalyvauju mokyklos šventėse.
29
3,41
17,2
82,8
Į švenčių organizavimą noriai įsitraukia mokytojai.
28
3,25
7,1
92,9
Į mokyklos tradicijų kūrimą noriai įsitraukia dauguma
mokyklos mokinių.
29
3,14
17,2
79,3
Į mokyklos veiklas įsitraukia tėvai.
29
2,86
24,1
75,9
Į švenčių organizavimą noriai įsitraukia tėvai.
29
2,76
27,6
72,4
Į švenčių organizavimą noriai įsitraukia vietos
bendruomenė.
29
2,69
27,6
69,0
MOKYKLOS TRADICIJOS IR RITUALAI
Negaliu
atsakyti
3,4
3,4
3,4
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Statistika
„Negaliu atsakyti“ atsakymų
skaičiaus analizė
• Atsakymai rodo, kad respondentai šio klausimo negali
atsakyti, nes jiems trūksta informacijos. Jie nežino,
negali nuspręsti ar situacija mokykloje yra tokia, kaip to
klausiama, ar ne.
Iš atsakymo į šį klausimą gali kilti impulsas vidiniam
mokyklos tobulinimui:
Kodėl kolegos nežino, kaip galėtų įvertinti teiginį? Kokios
informacijos jiems trūksta?
• Pirma tobulinimo strategija būtų pagerinta informacijos
tėkmė. Kita, gilesnė tobulinimo linija, būtų skaidrios
informavimo ir komunikavimo koncepcijos nustatymas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Neatsakinėjimo
analizė
MOKYKLOS ĮVAIZDIS (tėvų duomenys)
[tai unikali, išsiskirianti iš kitų mokykla.]
[joje geri mokymosi pasiekimai.]
[joje yra geri sportiniai pasiekimai.]
[joje yra geras informacinių komunikacinių technologijų
lygis.]
[joje mokosi gero elgesio mokiniai.]
[joje vadovai dirba profesionaliai.]
[tai mokykla, turinti tarptautinius ryšius.]
Neatsakė
(proc.)
14,9
17,0
24,3
22,3
16,7
12,3
30,5
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Atsakymų į klausimus
išsibarstimo analizė
Sklaidos analizė
Mūsų mokykla mokiniams teikia kokybišką išsilavinimą
(mokytojų apklausos duomenys, proc.)
80
Apskritai esu patenkintas(-a) savo vaiko
mokymosi rezultatais
(tėvų apklausos duomenys, proc.)
40
60
30
20
40
10
0
20
0
Nežinau Tikrai ne
Nežinau
Tikrai ne
Sklaida maža
Ko gero ne Ko gero taip
Tikrai taip
Ko gero
ne
Ko gero Tikrai taip
taip
Sklaida vidutinė
Tai galima interpretuoti, kad mokyklos bendruomenėje arba nėra aiškumo
aprašomo turinio požiūriu arba nėra pedagoginio konsensuso šiuo
klausimu.
Klausimas, duodantis impulsą būtų:
„Ką mes turime daryti, kad prieitume vieningos nuomonės šiuo
klausimu?“
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Naudingi klausimai vertinimo
rezultatų interpretacijai (1)
• Rezultatų reikšmė: Ką rezultatas reiškia atskiriems individams,
įvairioms grupėms – dalyko mokytojams, klasės auklėtojams,
visai mokyklai, mokiniams, tėvams ir t. t.? Ką rezultatai reiškia
man kaip mokytojui? Kaip mokyklos vadovui? Visai mūsų
mokyklai? Ką tai reiškia mano/mūsų mokiniams?
• Sąsaja su praktine patirtimi ir kitais duomenų šaltiniais: Ar
tikėjausi šių rezultatų? Ar jie patvirtina mano patirtį? Ar
nustebau arba sutrikau, nes rezultatai nesutampa su mano
patirtimi? Ar yra kitų informacijos šaltinių, kuriais būtų galima
pasinaudoti vertinimo rezultatams patvirtinti arba apriboti? Ką
reikėtų panagrinėti giliau? Apie ką rezultatai nedavė jokios
informacijos?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Naudingi klausimai vertinimo
rezultatų interpretacijai (2)
• Ryšiai ir priežastys: Kokius ryšius įžvelgiame tarp atskirų rezultatų?
Kaip galima paaiškinti konkrečius trūkumus ir privalumus? Kokiais
pagrindiniais teiginiais apibendriname įžvalgas apie mūsų mokyklos
kokybę?
• Pagrindiniai teiginiai: Kurie apklausos rezultatai mūsų nuomone yra
svarbiausi. pvz.: „Dauguma mokytojų pritaria teiginiui, kad ...“
„Mokyklos stipriosios pusės yra ...“ „Didelė dalis tėvų reiškia
nepasitenkinimą dėl namų darbų.“ etc.
• Pirminės išvados: Ar iš rezultatų jau galima daryt išvadas, siūlyti
priemones, formuluoti tolesnes idėjas, išreikšti susirūpinimą, išreikšti
abejonių, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus?
•
• Priemonės: Kokias išvadas darome iš rezultatų? Kokius tikslus sau
keliame? Kokiomis priemonėmis jų sieksime? Kokį terminą
nusistatome? Kokius žingsnius reikia atlikti? Kas ir kokias atlieka
užduotis?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kiekybinių duomenų
analizės technologijos
Suformuluoti duomenų naudojimo taisykles.
• Atlieka vertinimo komanda
• Atlieka tikslinės grupės, kurioms skirti vertinimo
rezultatai (pvz., už strateginį planavimą atsakingi
asmenys)
• Atlieka mokytojų kolektyvo analitinis
susirinkimas (pusdienis)
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Plakatas tik faktai / originalo tekstas … kol kas be pasiūlymų
Įsivertinimo analizė, 2009 m. balandis
Svarbios įžvalgos:
Teminė sritis: …..
t. y. klausimai nuo Nr … iki Nr …
Reikšmingos stipriosios vietos
(Klaus. Nr + tekstas / reikšm. žd.)
Tobulinimo poreikis
Reikia išsiaiškinti
1.
1. Nr 85 reguliarūs
atsiliepimai mok.; tėv.
1.Nr 86
‘Klientų‘ pasitenkinimas
2.
2.
2.
3.
3.
3.
Nr 89
patenkinti mokytojai
4.
Sąsaja su ligšioliniu tobulinimu: … sėkmės ir nesėkmės
Nr 89 mokytojų pasitenkinimas : - mokytojai tarpusavyje bendrauja pagarbiai ir
partneriškai (95%)
- pasireiškia ir esant geriems vertinimams visoje
‘mokyklos valdymo‘ srityje
- gali būti kad teig. poveikį padarė
‘grįžtamasis ryšys mokyklos vadovybei‘?
- Mokiniai gerai sutaria tarpusavyje (mok.: 84%;
tėv. 76%)
parengė:
kažkas
kažkas, kažkas &
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
4 Užduotis.
Kiekybinių duomenų analizė ir
pateikimas
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
4 UŽDUOTIS. Kiekybinių duomenų
analizė ir pateikimas
• Tikslas – remiantis gautais savęs vertinimo rezultatais, pateikti
esmines išvadas ir jų panaudojimo galimybes planavime.
• 1. Susiskirstykite grupėmis po 10-12 žmonių.
• 2. Išsirinkti grupės vadovą.
• 3. Išanalizuoti pateiktus savęs vertinimo duomenis, prisimenant
taisykles dėl kurių susitarėte ir 15-20 klausimyno teiginių, kuriuos
atsirinkote. Reiktų pabandyti atsakyti į klausimus, kuriuos buvote
išsikėlę.
• 4. Duomenų analizės išvadas ir tolimesnes tobulinimo kryptis
surašyti dideliame lape.
• 5. Pristatyti atliktą darbą.
• Interpretuoti duomenis galime pasitelkę klasikinį SSGG metodą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
S
Strength
Stipriosios
pusės
Kas einasi gerai? Kuo
galime pasikliauti? Kuo
esame patenkinti? Kas
suteikia energijos? Kuo
didžiuojamės? Kuo mes
stiprūs?
W
Weaknesses
Silpnosios
pusės
Kas yra sunku? Su
kokiomis kliūtimis
susiduriame? Ko mums
trūksta? Kas mums
sunkiai pavyksta? Kur
kliudome patys sau?
O
Opportunities
Galimybės
Kokios ateities
galimybės? Ką per mažai
išnaudojame? Ką galime
optimizuoti? Kokių naujų
galimybių matome
T
Threats
Pavojai
Kur įžvelgiame ateities
pavojus ir grėsmes? Su
kokiais sunkumais galime
susidurti? Kokių
nepageidaujamų
pasekmių baiminamės?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokybinių duomenų analizė
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokybiniai ir kiekybiniai
metodai
Kokybinių metodų
požymiai
Kiekybinių metodų
požymiai










veikiančiojo perspektyva
orientuoti į atradimus
orientuoti į procesą
artumas → arti duomenų
individualus atvejis → gylis
ieškoma faktų ir ryšių
orientuoti į duomenis
orientuoti į rezultatus
distancija → nutolę nuo duomenų
imtis → plotis
Metodų derinimo strategija
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokybinės informacijos analizė
Pagrindinis metodas – turinio analizė
- Kiekybinė turinio analizė
- Kokybinė turinio analizė
• Svarbu atskleisti žinias apie tai, ką
žmonės mano, jaučia, išgyvena, patiria,
siūlo ....
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Jeigu vedamas interviu arba atliekamas
stebėjimas, duomenų rinkimas vyksta
dviem etapais:
• pirmiausia renkami „analoginiai“
duomenys (pokalbių užrašai, interviu
protokolai, vaizdo įrašai),
• tada jie „skaitmeninami“ (priskiriami
kategorijoms, kurios paprastai išeiškiamos
skaitinėmis vertėmis). Kuo
vienareikšmiškiau suformuluoti indikatoriai,
tuo mažiau klaidų daroma transformuojant
duomenis.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Svarbiausi kokybinių duomenų
analizės žingsniai
•Skaitomas tekstas, išskiriami prasminiai vienetai: sakiniai, jų dalys,
pasraipos
•Prasminiams vienetams suteikiami pavadinimai – etiketės t.y.
potemės/subkategorijos
•Potemės pagrindžiamos prie kiekvieno pavadinimo pridedant pavyzdžius
iš analizuojamo teksto.
•Perskaičius tekstus, identifikuojami potemių tapatumai, ryšiai, skirtumai ir
formuojamos temos.
•Turimi duomenys apibendrinami, talpinami į lenteles, brėžiamos
schemos, rašoma interpretacija
•Interpretuojant gautus apibendrintus duomenis galima pasinaudoti
klausimais vertinimo rezultatų interpretacijai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Veiksniai, padidinantys kokybinių
duomenų analizės rezultatų
patikimumą ir tikėtinumą
• Duomenis analizuoja keletas tyrėjų
• Tyrėjai aiškiai įvardija savo patirtį, susijusią su
analizuojama sritimi.
• Aiškiai argumentuojami sprendimai dėl kategorijų ir
subkategorijų
• Analizės rezultatai gretinami su kitų tyrimų duomenimis
• Analizuojant duomenis remiamasi teorija
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų
analizė ir apibendrinimas.
Tikslas – remiantis gautais savęs vertinimo
rezultatais, išbandyti kokybinių duomenų
kategorizavimo metodą.
• 1. Individuali užduotis. Priskirkite
kiekvienam prasminiam vienetui
pavadinimą „etiketę“.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų
analizė ir apibendrinimas.
• 2. Užduotis grupėje. Sutarkite dėl bendrų
prasminių vienetų etikečių. Diskutuokite,
argumentuokite, kodėl tikslingas vienas ar
kitas pavadinimas. Tai
potemės/subkategorijos. Vienas prasminis
vienetas gali priklausyti keletui potemių.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų
analizė ir apibendrinimas.
• 3. Užduotis grupėje. Potemes grupuokite
pagal jų turinį ir sudarykite
temas/kategorijas. Diskutuokite,
argumentuokite, grupavimo prasmes,
kodėl tikslingas vienas ar kitas
pavadinimas.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5 UŽDUOTIS. Kokybinių duomenų
analizė ir apibendrinimas.
• 4. Pristatymas. Grafiškai pavaizduokite
kategorijų ir subkategorijų sąsajas.
Pasakojimu atskleiskite kategorijos turinį ir
interpretuokite remdamiesi savo patirtimi
(žr. klausimus duomenų interpretacijai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
6 Užduotis.
Mokytojų grupės diskusijos
parengimas ir pravedimas
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos
parengimas ir pravedimas
• 1. Susiskirstykite grupėmis po 10-12
žmonių.
• 2. Išsirinkti grupės diskusijos moderatorių.
• 3. Susipažinti su žemiau pateiktomis
rekomendacijomis grupės diskusijos
organizavimui.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip suorganizuoti gerą mokytojų ar mokyklos administracijos grupės diskusiją?
Grupės diskusijos tikslas – kolegiškai dalintis patirtimi, mokytis vienas iš kito, kartu spręsti iškylančius sunkumus
ir kartu mąstyti, kaip mes galime tobulinti mūsų mokyklą.
Norint pasiekti tikslą – svarbūs yra šie dalykai:
Labai svarbu, kad grupė nebūtų per didelė – geriausia kalbėtis septyniese ar aštuoniese.
Labai svarbu, kad vienas iš mokytojų imtųsi moderuoti diskusiją.
Moderuojantis mokytojas, tą kartą, deja, negalės įsijungti į diskusijos turinį, nes jis turės vadovauti pokalbio
tarp dalyvaujančiųjų procesui: rūpintis, kad diskusija neplauktų per daug paviršiumi, bet kad ir nebūtų kalbama
per ilgai apie tą patį, kad kalbėjimasis vestų prie išvadų, apibendrinimų, o geriausia – sprendimų ateičiai, kad
pasisakytų kaip galima visi ir apie viską ir t.t. Moderatoriaus „tarnystė“ yra būtina – kitaip diskusijos nebūna
efektyvios – kalbama ilgai ir apie viską iš karto, išsiskirstoma pavargus ir nieko nepasiekus.
Dar viena „tarnystė“ yra protokoluoti: labai svarbu užregistruoti svarbiausius diskusijos rezultatus. Jokiu būdu
nereikia rašyti, kas ką pasakė pažodžiui. Užrašyti verta tik tai, kas yra svarbu ateičiai: ką nusprendėme su viena
ar kita problema daryti ir kada konkrečiai tai darysime, ką išskyrėme, supratome, įvardijome ir t.t.
Grupės diskusijos dalyviai turėtų būti pasirenkami žvelgiant į poreikį: galbūt vienu atveju prasmingiausia diskusija
tarp mokytojų, kurie dirba su tomis pačiomis klasėmis (pvz., visų pagrindinių dalykų mokytojai, dėstantys
septintoms klasėms), o kitu atveju diskusija – tarp dalykininkų (pvz., tarp lituanistų, dėstančių vyresnėms
klasėms). Nuspręsdami dėl grupės dalyvių pasirinkimo jauskitės visiškai laisvi, bet labai svarbu žinoti, kodėl šiuo
atveju pasirenkami būtent šie diskusijos dalyviai.
Diskusijoms pateikiami klausimai yra tik gairės: jų nebūtina užduoti visų iš eilės ir tik taip, kaip parašyta.
Jauskitės laisvi, atsirinkdami klausimus ir įterpkite, sukurkite savo klausimus (tik svarbu tai padaryti dar iki
diskusijos, kad moderatorius galėtų tinkamai pasiruošti). Tik Jūs patys esate tikrieji ekspertai – todėl tik Jūs patys
galite geriausiai žinoti, apie ką, ypač apie kokias problemas yra svarbu kalbėtis!
Kuriant klausimus yra svarbi tik viena taisyklė – klausimai turi būti atviri – jie yra tam, kad paskatintų diskusiją
ir kad vestų prie išvadų, apibendrinimų, įžvalgų.
Kad diskusija būtų gili ir tikrai duodanti rezultatų, labai svarbu, kad dalyviai grupėje jaustųsi saugūs ir galėtų
kalbėtis visiškai atvirai, netgi apie savo problemas, klaidas ar rūpesčius. Todėl yra labai svarbu susitarti dėl
konfidencialumo, kad visi asmeniškumai neišeis už grupės diskusijos ribų – išorę gali pasiekti tik dalykiniai
apibendrinimai, išvados, tolimesni planai – t.y. tai, kas surašyta protokole.
Grupės diskusijos reikalauja nemažai laiko. Rinktis dėl pusvalandžio ar valandos –neverta. Geriausia diskusijai
skirti tris valandas arba net ir visą pusdienį. Tačiau tada be galo svarbu daryti pertraukas! Jei skirtas laikas
prabėgo, o diskusija tik įpusėjo ir visiems dalyvaujantiems atrodo, kad ji duoda naudos – tereikia susitarti dėl kito
susitikimo ir diskutuoti toliau.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos
parengimas ir pravedimas
• 4. Išsirinkti 2 diskusijos stebėtojus, jiems
pateikti stebėjimo protokolus. Gavę
protokolus stebėtojai pasitraukia iš grupės
darbo, stebi ir pildo protokolus.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
6 UŽDUOTIS. Mokytojų grupės diskusijos
parengimas ir pravedimas
• 5. Išsirinkti diskusijos raštininką. Raštininkas visą diskusiją
protokoluoja, pats diskusijoje nedalyvaudamas.
• 6. Remiantis atskirų sričių instrumentų paketuose pateiktais
klausimais grupės diskusijai, atsirinkti 2-3 svarbius klausimus, kurių
nepavyktų išsiaiškinti atliekant apklausą raštu ir suorganizuoti
grupės diskusiją, trunkančią 10 min. Kaip valdyti diskusijos laiką
nusprendžia diskusijos moderatorius.
• 7. Pasibaigus diskusijai, stebėtojai išsako savo pastebėjimus.
• 8. Diskusijos protokolais darbo grupės pasikeičia. Gautą protokolą
grupė turi išanalizuoti kaip kokybinę informaciją ir pateikti siūlymus
mokyklos veiklos tobulinimui.
• 9. Pristatyti atliktą darbą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklos savęs vertinimo ir
mokyklos veiklos tobulinimo
sąsajos
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Nustatėme vertę ir naudą.
Kas toliau?
• Nustatyti tobulinimo prioritetus (arba hierarchizuoti)
•
„Sprendimo sistemos“ nustatymas (kas už tai atsako ir
kas turi tiesioginę įtaką pokyčiui?)
• Ateities scenarijų aprašymas (kaip turėtų situacija atrodyti
ateityje?)
• Indikatorių nustatymas, kurie leistų pamatyti pokytį (iš ko
mes galime nustatyti, kad kažkas pakito mūsų norima
kryptimi?)
• Patikrinti sąlygas pokyčiams (žmogiškieji ir materialūs
resursai, komunikacijos koncepcija, veiklų planas).
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kas po vidaus audito?
Svarbu
Ateities
kūrimas
Prisitaikymas
prie ateities
POŽIŪRIS
Į ATEITĮ
Didelis
STRATEGIJOS
POREIKIS
Dreifavimas
link ateities
Mažas
Nesvarbu
Reaktyvi
Aktyvi
Proaktyvi
VEIKLUMO NUOSTATA
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Galimi tolesni žingsniai
SUSITARIMAI IR
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ką?
Kas?
Iki kada?
Pastabos?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Vertinimo ir tobulinimo
ciklai
do
Kokių priemonių imsimės,
siekdami tikslų?
įgyvendinimas
Valstybinės gairės
check
plan
Pedagoginiai
principai/ mokyklos
vizija
Ar taikydami šias priemones
pasieksime tikslus?
Fokus vertinimas
Ką norime pasiekti?
savo mokykloje
savo pamokose
Kokie esame?
Situacijos įvertinimas
act
Bendrosios mokyklų
sąlygos
Kokias išvadas darome
iš įsivertinimo rezultatų?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Penkios svarios priežastys kurti
vertinimo kultūrą mokykloje
• Savirefleksija – mokyklos darbo kultūros dalis
• Anksčiau mokytojai atsakomybę už aukštą mokyklos
kokybę suvokė daugiausia individualiai. Su
mokyklos vidaus vertinimu susijęs siekis, kad
mokyklos palaipsniui susikurtų ir bendras kokybės
užtikrinimo bei kokybės gerinimo formas ir įtvirtintų
jas savo veikloje.
• Tiek mokykla kaip pedagoginės veiklos vienetas, tiek
atskiros pedagoginės komandos gali pasitelkti
vertinimą, kad galėtų įvertinti bendro darbo poveikį
mokiniams, mokytojams ir kitiems darbuotojams,
taip pat mokyklai ir išorei.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Penkios svarios priežastys kurti
vertinimo kultūrą mokykloje
• Vertinimas – mokyklos tobulinimo įrankis
• Vertinimas teikia duomenų, o ne spėjimų apie galimus
rezultatus. Jis leidžia gauti patikimų žinių apie mokyklos
tobulinimo rezultatus ir veiksmingumą. Pakartotinai
atliekant vertinimą, galima išsiaiškinti, ar mokyklos
tobulinimo veikla vykusi. Sumaniai taikomas vertinimas
skatina sveikos mokyklos sampratą, kadangi keliami
racionalūs reikalavimai, dėmesys kreipiamas į tas sritis, į
kurių tobulinimą verta įdėti pastangų. Tai leidžia
mokyklos kolektyvui ir vadovybei atpažinti būtinus keisti
dalykus, bet kartu ir išlaikyti išbandytą ir pasiteisinusią
praktiką.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Penkios svarios priežastys kurti
vertinimo kultūrą mokykloje
• Vertinimas – dalyvavimo instrumentas
• Vertinimas leidžia sužinoti visų dalyvių ir visų susijusių
asmenų nuomonę ir, remiantis šiuo įvairialypiu pagrindu,
priimti tvarius – nes gerai pagrįstus – sprendimus. Per
vertinimą į mokyklos veiklos organizavimą galima įtraukti
mokinius, taip pat ir jų tėvus. Priimant sprendimus dėl
tobulinimo krypčių, remiamasi ne tik mokytojų kolektyvo
nuomone, taip pat reguliariai prašoma vaikų, jaunuolių ar
jų tėvų pareikšti nuomonę apie mokyklos veiklą, pvz., per
apklausas. Šia prasme vertinimas prisideda prie
mokyklos demoktratizavimo.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Penkios svarios priežastys kurti
vertinimo kultūrą mokykloje
• Vertinimas naudojamas atskaitomybei
• Vertinimas naudojamas kaip savikontrolės
ir atskaitomybės įrankis. Jis parodo, kaip
galima būtų įvertinti pasiektų rezultatų ir
veiklos procesų kokybę. Vertinimas
suteikia galimybę už savo veiklą
atsiskaityti pačiam sau ir kitiems,
pasitikrinti, ar pasiektas tikslas, ar įvykdyti
vidiniai ar išoriniai kokybės standartai.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Penkios svarios priežastys kurti vertinimo
kultūrą mokykloje
Sumanus vertinimas padeda
pažvelgti į savo praktiką nauju žvilgsniu,
atpažinti nusistovėjusios tvarkos stipriąsias ir silpnąsias vietas,
sumažinti netikrumą dėl savo veiklos efektyvumo,
sužinoti, kas daro gerą poveikį,
gauti patvirtinimą, kad naudojama praktika yra vykusi,
įžvelgti poreikį veikti ir imtis pokyčių,
keisti požiūrį ir gerbti tai, kaip mokyklą ir pamokas mato mokiniai ir jų tėvai,
dokumentuoti patirtį ir padaryti ją prieinamą kitiems,
pasinaudoti atgaliniu ryšiu savo mokymuisi,
efektyviai išnaudoti ribotus išteklius,
įžvelgti naujų savo veiklos ir profesijos perspektyvų,
pagrįsti darbo planavimą ir sprendimų priėmimą,
padėti pagrindus susitarimams dėl bendrų tikslų,
pateikti ataskaitą apie pasiektus tikslus, savų ir pripažintų išorinių kokybės
reikalavimų įvykdymą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Vertinimo
komponentai
Vertinimo tikslas
Vertinimo
organizavimas
Vertinimo metodas
Vertinimo
dokumentavimas
Kokybės vadybos aspektas
Besimokančios organizacijos aspektas
Organizacijos vadybos tobulinimas,
atskaitomybė, veiklos planavimas
ir strategavimas
Organizacijos tobulėjimas mokymosi dėka,
susitarimas
dėl
bendrų
siekių,
bendradarbiaujančios ir diskusinės
aplinkos kūrimas
Duomenų rinkimą ir vertinimą atlieka
kvalifikuoti specialistai, optimaliai
įtraukdami bendruomenę
Vertinimo
iniciatyva
bendruomenei
Kokybės komponentų matavimas ir
duomenų
analizė
atliekama
politikos analizės metodais
Situacijos vertinimas, remiantis patirtimi,
situacijų analizės ir sprendimų
priėmimo metodai, įvairūs mąstymo
modeliai
Griežtai
apibrėžtas,
privalomas
Neapibrėžtas, minimalus, neprivalomas
gausus,
priklauso
Objektyvumas, nauda sprendimų
priėmimui. Reikalavimus nusako
vertinimo kokybės standartas
Susitarimas, naujos žinios, nėra aiškiai
apibrėžtų
reikalavimų,
dažniau
orientuojamasi į konstruktyvizmo
tradiciją
Vertinimo
rezultatas
Specialistų suformuluoti
vadybininkams dėl
tobulinimo
Mokytojų asmeninių siekių ir organizacijos
siekių suderinimas
Vertinimo
motyvacija
Užmokestis už darbą ir kt. palaikantys
veiksniai
Vertinimo kokybės
kriterijus
siūlymai
veiklos
Tobulėjimas,
saviraiška
motyvuojantys veiksniai
ir
kt.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Darbas grupėje
• Pagal pateiktas rekomendacijas numatyti
veiksmus, priemones mokyklos
tobulinimui:
• Strateginiam planui
• Mokyklos veiklos planui
• Metodinės tarybos,...ar kt. veiklos planams
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
SRITIS 3. Pasiekimai
TEMA 3.1. Pažanga
VEIKLOS RODIKLIS 3.1.2. Mokyklos pažanga
Privvalumai
Trūkumai
•
1.Mokinių skaičiaus mažėjimas mokykloje.
2. Mokinių mokymosi motyvacijos
mažėjimas.
3. Gabių mokinių pasiruošimo lygis siekia
savivaldybėse organizuojamų olimpiadų,
konkursų lygį.
Mokykla inicijuoja ir organizuoja
vietos bendruomenei skirtus
projektus ir renginius.
2. Mokykla aktyviai siekia dalyvauti
įvairiuose projektuose, konkursuose,
dalykinėse olimpiadose
savivaldybėje ir apskrityje.
3. Didesnioji dalis mokinių, dalyvavusių
renginiuose savivaldybėje, apskrityje
laimi prizines vietas, apdovanojimus.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
REKOMENDACIJOS:
• 1. Skirti reikiamą dėmesį, išsiaiškinant ir įvertinant gabių mokinių
ugdymo situaciją mokykloje.
• 2. Sudaryti sąlygas gabiems mokiniams aktyviai dalyvauti
savivaldybės, apskrities, respublikos organizuojamuose renginiuose
(olimpiadose, konkursuose ir projektuose).
• 3. Stiprinti ugdymo individualizavimą, atsižvelgiant į skirtingus
mokinių poreikius, tobulinti individualius ugdymo metodus.
• 4. Sudaryti galimybę mokiniams pagal amžių, gebėjimus ir polinkius
rinktis pagilintą, kryptingą dalykų arba jų modulių mokymąsi,
diferencijuojant užduotis.
• 5. Tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus, pritaikant
ugdymo turinį pagal gabių ir talentingų vaikų poreikius.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Esminis klausimas
• Ar vykstantis įsivertinimas gali padėti
mokytojams tobulėti, siekti geresnės
ugdymo proceso kokybės?
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Atsakymas
NEGALI, jeigu įsivertinimo
procesas nėra integruotas į visą
mokyklos
gyvenimą.
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
O kas yra mokyklos gyvenimas?
Pamokos, pertraukos...
Renginiai, šventės, kasdienybė, įvykiai...
Direktorius, pavaduotojai, planavimas...
Mokiniai, mokytojai, santykiai...
Kontroliniai, egzaminai...
Atestacija, akreditacija, auditas, metodinė veikla...
Kavos gėrimas mokytojų kambaryje, posėdžiai...
Visas šis gyvenimas gali būti sudėtas į “vidaus audito” rodiklius!
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Ačiū už dėmesį ir bendradarbiavimą!