Transcript Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju

Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju,
padedančiu žmogui geriau suvokti save.
Iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais.
I. Nuo senų laikų lietuvis jaučia stiprų
ryšį su mišku.
Antano Baranausko poema
„Anykščių šilelis“:
„Dažnai miške lietuvis,
ko verkia, nežino.“
II. Žmogaus gyvenimas turi
amžiną ryšį su gamta.
Salomėjos Nėries eilėraštis
„Diemedžiu žydėsiu“: „Ir žemė taps
žiedais marga.../ Aš diemedžiu
žydėsiu – –“
III. Didžiausią įtaką gamta daro
seno žmogaus gyvenimui.
Romualdo Granausko apysaka
„Gyvenimas po klevu“:
„Kelkis, negulėk, stokis
sulig auštančia diena, jau
nedaug tų dienų beliko.“
IV. Gamta padeda atskleisti
veikėjų būsenas;
ji kūriniui suteikia įvairiausių atspalvių;
leidžia skaitytojui suvokti tą ypatingą
ryšį tarp žmogaus ir Motinos gamtos.