Transcript Bizantijos kostiumo istorija

BIZANTIJOS
KOSTIUMO
ISTORIJA
BIZANTIJA
Žlugus Romos imperijai, 395 m. susikuria
Bizantijos valstybė, kurios sostine tampa
Konstantinopolis. Bizantija, įsikūrusi rytinėje Romos
dalyje, gyvuoja iki 1453 m. ir tęsia antikines
tradicijas. Bizantiečiai susikūrė unikalią kultūrą,
šlovinančią antikines estetines tradicijas ir kartu
atitinkančią krikščionybės sampratą. Grožis visose
jo apraiškose – pagrindinis kultūros bruožas.
Bizantijos kostiumas buvo smarkiai veikiamas
antikos. Bizantiečiui idealus ir gražus žmogus - tai
žmogus su prabangiais ir puikiais drabužiais tviskančiu brokatu, iškalbingais raiškiais
ornamentais, blizgiu slystančiu šilku. Nebėra
apnuoginto kūno ir lengvai, laisvai krintančių
draperijų. Kuo kostiumas oficialesnis, tuo jis
prabangesnis, tuo daugiau sluoksnių turi. Ilgi
drabužiai iš standžių, nesilankstančių medžiagų
įgauna ištęsto stačiakampio ar trapecijos formą, kuri
nesutrikdoma nei juosiant, nei rišant, idant
nepabrėžtų šios belytės figūros talijos.
Bizantijos kostiumo raidą tikslinga būtų skirstyti į tris
periodus:
- I periodas (VI – VII a.);
- II periodas (VIII – IX a.);
- III periodas (X – XII a.).
I periodas
Vyriškas kostiumas
Kostiumo dalys:
- Kelnės.
Siauresnės nei Romos imperijos pabaigoje, turi ilgų kojinių formą,
tvirtinamos raišteliais prie apatinio diržo.
- Dalmatika arba alba.
Tai tunika – turi ilgas rankoves, priekis ir nugara tarsi lygūs
stačiakampiai, o rankovės perpetės siūlėje plačiai įsiūtos ir į apačią
smarkiai siaurėja. Dažnai siauros ties riešu, rankovės pabrėžiamos
ornamentu, ties pečių linija galima aptikti ovalų ornamentą.
Dalmatika arba alba
- Apsiaustas.
Apsiaustų įvairovė:
Romėniškasis palijus (sujungiamas ant vieno peties, dažnai sagtimi
arba raišteliais)
Chlamidė (turi priekyje keturkampį clavus arba ornamentą – tablion,
kuris yra kitos spalvos, o dažnai ne tik spalvos, bet ir faktūros bei
ornamento)
Talaris (panašus į tuniką arba tuniką be rankovių, kartais toks
platus, kad medžiagos perteklius sudaro ilgų, iki riešų, rankovių
įspūdį).
Apdaruose atsispindėjo klasinės grupės ir politinės partijos.
Biurokratinio aparato valdininkai turėjo savų ženklų, kuriais
išsiskyrė jų kostiumai. Drabužių dėvėsena buvo griežtai
reglamentuota. Nepriklausant tam tikram luomui negalima dėvėti
ir to luomo drabužių, ypač prabangių. Leidžiami dekretai,
draudžiantys vilkėti prabangius drabužius prastuomenei.
II periodas
Aukštuomenės ir aristokratų kostiumas tampa vis kietesnis – figūra
daro stulpo įspūdį, o audeklai nesilanksto, ypač stambiais
ornamentais, vaizduojančiais valdžios simbolį – erelį arba liūtą.
Labai populiarus brokatas su siuvinėtais perlais.
Šiuo periodu atsiranda nauja kostiumo detalė – lorum – dažnai
gausiai ornamentuota juosta, pabrėžianti kostiumo priekį bei
nugarą, vėliau tai tampa išskirtine imperatoriaus kostiumo dalimi.
III periodas
Po Konstantinopolio suniokojimo Bizantija išgyvena lūžį. Imperijos
skurdas matyti visur – drabužiai tapo daug kuklesni, atsirado
sumaištis tarp gyventojų, kastų bei sluoksnių. Auksą pakeitė
varis, brangakmenius – paprasti stikliukai. Drabužių dėvėjimo
subordinacija suiro, nustota paisyti taisyklių.
XV amžiuje išryškėja kita tendencija – atsiranda užsienio
drabužių kirpimo pomėgis. Ypač madingos tampa keistos
aukštos gotikinės kepurės, kiti “sparnuoti” apdarai. Susimaišė
tiek atvykėlių, tiek vietinių kostiumai. Dominavo raudona
spalva, bandžiusi atstoti prarastą prabangą.
Moteriškas kostiumas
Moteriško kostiumo pobūdis labai panašus į vyriškąjį. Moters kostiumas –
tai futliaras, kuriame kruopščiai slepiamas moters kūno grožis, nes jis
yra nuodėmės pradas. Tačiau veidas idealizuojamas, pabrėžiamos itin
didelės ir išraiškingos akys, pailgas veido ovalas ir siaura, smaila nosis,
mažos lūpos.
Kostiumo dalys:
- Tunika
Marškiniai, dėvimi ant nuogo kūno, su siaurėjančiomis rankovėmis.
Stola
Ilgi marškiniai siaurėjančiomis rankovėmis.
- Maforion
Apsiaustas, gaubiantis tik nugarą ir pečius, dėvimas ant stolos. Neretai
priekiniai maforion galai ties krūtine kryžmai surišti.
Naudota literatūra:


Idzleytė – Dautartienė, Virginija “Kostiumo
istorija”
www.google.lt - vaizdai