Transcript Ankstyv. kr. ir bizantijos menas

Bizantijos
ir ankstyvosios krikščionybės menas
(2 a. – 5 a. vid.)
Krikščionių dailė ir architektūra buvo kuriama
2-5 a. Romos imperijos teritorijoje.
Kartu su krikščionybe atsirado ankstyvasis
krikščionių menas.
Jis plito įvairios Romos imperijos dalyse kartu su
Senovės Romos menu.
Išoriškai šie menai kažkuo panašūs, tačiau jų
turinys visiškai skirtingas.
Ankstyvajame krikščionių mene nėra skulptūros.
Tai visiškai suprantama. Prieš krikščionybę Senovės
Romos imperijoje gyvenusios tautos garbino statulas.
Nenorėdami būti panašūs į tas tautas, krikščionys statulų
nekūrė.
Iš pradžių krikščionybė buvo draudžiama, todėl tikintieji
negalėjo statyti maldos namų Dievui garbinti. Jie slaptai
rinkdavosi požeminiuose kapinynuose — katakombose.
Tai būdavo arba tikri urvai, arba minkštame grunte po miestu
išrausti kelių kilometrų ilgio tuneliai su salėmis
Šv. Kalisto katakombos Romoje.
Sienų piešiniai ir kapavietės
Katakombų koridorius
Freska Šv. Petro
ir Marcelino
katakombose
Romoje.4a.
Krikščionybei tapus oficialia religija, prireikė
specialių maldos namų—bažnyčių.
Šiam tikslui buvo pasisavinti bazilikos tipo
pastatai.
Vatikano katakombų sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis bazilikos pjūvį
Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.
Rekonstrukcija
Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.
Rekonstrukcija
1. langai 2. apsidė, 3,4 navos
Krikščionių architektūroje bazilika - pailga stačiakampė šventovė, kurios vidaus erdvė kolonomis
suskaidyta į 3, 5, kartais 7 navas, užsibaigiančias apsidėmis. Centrinė nava platesnė ir aukštesnė už
šonines, su langais viršuje. Italijoje viduramžiais statytos bazilikos su prieangiu (narteksu) ir
keturkampiu kiemu (atrijumi)
Rytų krikščionybės architektūra ir dailė ilgainiui
įgijo ryškų, savitą pobūdį. Čia susiformavo
bizantiškas stilius.
Ankstyvosios krikščionybės laikų mozaika.
Bizantijos dailę lėmė krikščionybės teologija ir neoplatonizmo idėjos.
Šio stiliaus menui būdingas
simboliškumas,
misticizmas,
sąlygiškas, kanonizuotas vaizdavimas.
spalvingumas
puošnumas
Plėtota pasaulietinė (neišliko) ir sakralinė architektūra, sienų tapyba.
Bažnyčių statyboje įsivyravo dvi formos:
• 1. kryžiškoji bazilika - tai stačiakampis pailgas pastatas, suskirstytas į 3, 5 ar
net daugiau išilginių navų.
• 2.Kryžiškoji kupolinė bazilika. Pastatas dažniausiai kvadratinis. Keturi
masyvūs vidiniai stulpai dalija erdvę į devynis "narvelius"
Šv. Sabinos
bazilikos vidus
(Roma)
Ravenos Šv. Apolinaro bazilika – ankstyvosios krikščionybės statinys. Apie 530
Sofijos soboras − buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika vėliau −
mečetė, o dabar − muziejus Stambule(Turkija). Jis garsus dėl savo
kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos
soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje, kol buvo baigta viduramžių
Sevelijos katedra 1520 m.
Sevilijos katedra - trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ją savo dydžiu lenkia tik Šv. Petro bazilika
Vatikane ir Šv. Povilo katedra Londone. Katedra pradėta statyti XV a. vietoje musulmoniškos
mečetės. Jos statyba truko daugiau nei 100 metų. Katedroje pamatysite Kristoforo Kolumbo kapą,
kurį laiko keturių karalių figūros: Kastilija, Aragonas, Navara ir Leonas.
Sofijos soboras (Hagia Sophia) Konstantinopolyje. 532 –587 m.
Islamiškas mihrabas (į
Mekos pusę atsukta
niša, skirta maldai ir
Koranui laikyti).
Antrų grindų marmuras
Sofijos soboro kapitelis
Sofijos soboras
Sofijos soboro
kolonos
Šv. Klemento ceerkvė Ohride, Makedonijoje 1294 –1295 m.
Bizantiečiai ypač mėgo kupolus, todėl architektai juos
išdėstydavo labai išradingai. Bizantinės architektūros
pastatų kupolai turėjo „žydinčio svogūno" formą.
Būtent šį bruožą bei kryžiaus formos bažnyčią su kupolu
perėmė ir Rytų Europos architektai.
Šv. Vitalės
cerkvės Ravenoje
526 –547 m.
Šv. Vitalės cerkvės
Ravenoje kapitelis
Salonikų Šv.
Apaštalų
cerkvės
rekonstrukcija
.
Ankstyvosios krikščionybės mozaika Galos Placidijaus mauzoliejuje Ravenoje. Apie 425 m.
Mozaika iš Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje. Prieš 547 m.
Imperatoriaus
Justiniano žmona
Teodora. Šv.
Vitalės cerkvės
Ravenoje
mozaikos detalė.
Kristus Karalius (Pantokratorius) tarp imperatoriaus Konstantino 9 Monarcho ir imperatorienės
Sofijos. Hagia Sophia, 9a.
Ikona - Kristaus
atvaizdas, tapytas
ant lentos.
Monrealės katedros
apsidė 1190