Transcript Jonavos rajono sentikių bendruomenės tarpukario laikotarpiu Pranešimą skaito: Livija Kurganova Sentikybės atsiradimas    Sentikybė atsirado XVII a.

Jonavos rajono sentikių
bendruomenės
tarpukario laikotarpiu
Pranešimą skaito: Livija Kurganova
Sentikybės atsiradimas



Sentikybė atsirado XVII a. viduryje- patriarchui
Nikonui pradėjus vykdyti reformas, kurioms nepritarė
dalis tikinčiųjų.
Taigi- 1653- 1667 m. laikotarpyje brendo Rusijos
stačiatikių bažnyčios skilimo prielaidos.
Patriarchas Nikonas pakeitė žegnojimąsi dviem pirštaisžegnojimusi trimis, įsakė atsisakyti nusilenkimo iki
žemės ir pradėjo taisyti Šventąsias knygas. Po reformos
buvo pakeisti dvasininkų drabužiai, pradėta kitaip
įrenginėti cerkves.
Reformos padariniai


Taigi patriarcho Nikono reformos privedė prie
to, jog XVII a. 6- ajame dešimtmetyje
susiformavo dvi priešiškos stovyklos: vieni,
palaikiusieji reformas ir kiti, kurie šias reformas
laikė esant blogio įsikūnijimu ir tikrojo tikėjimo
išdavyste.
Reformų priešininkų ryškiausia asmenybe buvoprotopopas Avakumas, kuris greitai tapo sentikių
idėjiniu vadu.
Patriarchas Nikonas
Protopopas Avakuumas
Rusijos stačiatikių bažnyčia skilo į:



1.Stačiatikybė ( naujaapeigininkai).
2.Senoji
stačiatikybė
arba
sentikybė
(senaapeigininkai).
1666- 1667 m. įvyko Maskvos soboras, kuriame
sentikiai buvo paskelbti eretikais, kurie privalėjo
būti atskirti nuo Bažnyčios.
Sentikiai Lietuvoje 1918- 1940 m.



Šis laikotarpis buvo be galo svarbus Lietuvos
sentikių bendruomenei, nes pirmą kartą Lietuvos
valstybė oficialiai pripažino Lietuvos sentikių
pomorų Bažnyčią ir jai buvo suteiktos
autonomijos teisės.
Kaune buvo įkurtas sentikių dvasinis centras.
Įkurtas aukščiausias sentikių Bažnyčios valdymo
organas- Lietuvos sentikių centro taryba.
Sentikių bendruomenės Lietuvoje


1918- 1940 m. Lietuvoje veikė 54 sentikių
bendruomenės- jų tarpe buvo netgi 5, veikusios
Jonavos apylinkėse- t.y.- Baltromiškių, Išorų,
Paskutiškių, Perelozų ir Rimkų.
Aptariamu laikotarpiu didžiausios sentikių
bendruomenės buvo- Kauno ( kartu ir Jonavos
rajone), Rokiškio ir Zarasų apskrityse.
Sentikių tikybos ypatumai



Lietuvos sentikiai pomorai išsaugojo krikšto, atgailos ir
bažnytinės santuokos sakramentus, kuriuos teikiaDvasios tėvas (Nastavnikas)- iš parapijiečių tarpo
išrinktas pasaulietis.
Sentikių pamaldos vyksta cerkvėse- trunka 4- 5 val.
Velykų naktį yra meldžiamasi nuo 21 val. vakaro iki 5- 6
val. ryto.
Didžioji dalis apeigų vyksta tikinčiųjų akivaizdojedvasios tėvas ir giedotojai jas atlieka ant choro aikšelių,
prieš ikonostasą, įrengtą prie rytinės sienos. Bepopių
sentikių cerkvėse nėra altoriaus kaip stačiatikių
cerkvėse.




Pamaldose sentikiai naudoja senąsias, prieš
patriarcho Nikono reformą išleistas ar vėliau jų
pagrindu pakartotinai išspausdintas bažnytines
knygas. Jos puošnios, parašytos bažnytine slavų
kalba.
Sentikiai, įėję į cerkvę privalo nusiimti kepurę.
Meldžiasi pagal senuosius papročius- kalbėdami
maldas ir lenkiasi- iki krūtinės, iki juosmens ir iki
žemės.
Cerkvėje vyrai tradiciškai stovi dešinėje, o
moterys- kairėje pusėje.



Moterys cerkvėje privalo vilkėti uždarus
drabužius, ilgą sijoną ir galvą apsigaubti skara.
Kitatikiai negali dalyvauti sentikių pamaldose.
Jiems leidžiama tik stebėti pamaldas- dažniausiai
iš priešbažnyčio arba balkono.
Dvasios tėvai reikalingus įgūdžius įgyja pamaldų
metu. Taip pat savarankiškai mokosi giedoti,
studijuoja Šventąjį Raštą, teologijos pagrindus,
krikščioniškos Bažnyčios istoriją, pamaldų tvarką
ir kt. Taip pat kai kurie dvasios tėvai yra baigę
arba mokosi dvimetėje Grebenščikovo sentikių
dvasinėje mokykloje Rygoje.
Baltromiškių sentikių bendruomenėįkurta XVIII a. 2- ojoje pusėje.




Duomenų apie ankstyvąją Baltromiškių sentikių
bendruomenės istoriją beveik nėra.
Žinoma, jog buvo planuojama vietoje medinės cerkvės
pastatyti mūrinę, tačiau tam sutrukdė Pirmasis
pasaulinis karas.
Tarpukario laikotarpiu šiai sentikių bendruomenei
priklausė apie 1500 tikinčiųjų ( labai daug, palyginus su
šių laikų situacija, kai šiai bendruomenei priklauso apie
50 tikinčiųjų).
Maždaug nuo 1907- 1911 m. dvasios tėvo pareigas šioje
sentikių bendruomenėje atliko- Kalininas Karpovas.
Pastarasis buvo nušalintas nuo dvasios tėvo pareigų, kai
sutuokė artimus giminaičius.
Dvasios tėvas- Kalininas Karpovas
(Nuotrauką pateikė Grigorijus Karpovas)
Dvasios tėvas- Kondratijus
Terentjevas



Baltromiškių sentikių parapijoje dvasios tėvo
pareigas pradėjo eiti nuo 1938 m.
Konkrečių duomenų, susijusių su šiuo asmeniu
rasti labai sudėtinga, nes jis su savo žmona
neturėjo vaikų, todėl neliko jokių įpėdinių,
galinčių pateikti kokios nors informacijos ar
nuotraukų.
Be to, šis dvasios tėvas žuvo tragiškai, užsidegus
jo gyvenamajam namui.
Dvasios tėvas- Kirilas Karpovas




Vokiečių okupacijos metais- 1941- 44 m. Baltromiškių
maldos namai nebuvo uždaryti.
Nuo 1943 m. dvasios tėvo pareigas šioje sentikių
bendruomenėje perėmė Kirilas Karpovas.
Po karo ir sovietų okupacijos metais sparčiai mažėjo
gyventojų skaičius Baltromiškių kaime, taip pat ir
tikinčiųjų skaičius.
Šiuo metu pamaldos Baltromiškių cerkvėje vyksta tik 2
kartus per metus, dvasios tėvo pareigas atlieka Fiodoras
Kolosovas, tikinčiųjų yra apie 50 asmenų.
Dvasios tėvas- Kirilas Karpovas (nuotrauką
pateikė Jelizaveta Bulanova)
Rimkų sentikių bendruomenė




Įkurta XVIII a. pab.
XIX a. po Degučių parapijos sunykimo- Rimkų
parapija tapo svarbiausiu sentikių atramos centru
Kauno gubernijoje.
XX a. pr. šiai sentikių bendruomenei priklausė
apie 1000 tikinčiųjų.
1924 m. šiai sentikių parapijai priklausė 1866
tikintieji.
Rimkų parapijos dvasios tėvai


Pimonas Pankrašovas- užėmė dvasios tėvo
pareigas iki 1928 m. Vėliau buvo nušalintas nuo
pareigų, nes vedė antrą kartą. Remiantis sentikių
dvasininkų kanoninėmis nuostatomis, dvasios
tėvas turi teisę vesti tik vieną kartą gyvenime.
1928- 1932 m. dvasios tėvo pareigas šioje
sentikių parapijoje užėmė- Nikonas Kolpakovas.
Dvasios tėvas- Pimonas Pankrašovas
(Nuotrauką pateikė Olga Škudienė)
Dvasios tėvas- Nikonas Kolpakovas
(Nuotrauką pateikė Georgijus
Timofejevas)
1932 m.


Šiais metais dvasios tėvų atlikimo pareigoms
Rimkų sentikių bendruomenėje buvo įšventinti
iš karto du asmenys- Fiodoras Žemčiugovas ir
Jakovas Poliakovas. Buvo nuspręsta, kad
kiekvienas iš jų ves pamaldas po savaitę– vienas
su kitu pasikeisdami ir buvo įvykdytas šių
asmenų įšventinimas į dvasios tėvus.
1936 m. Rimkų sentikių bendruomenė turėjo
2140 parapijiečių.
Dvasios tėvas Jakovas Poliakovas (Nuotrauką
pateikė Georgijus Timofejevas)
Dabartinė padėtis



Šiuo metu Rimkų parapijai priklauso apie 200300 tikinčiųjų.
Dvasios tėvo pareigas atlieka- Fiodoras
Kolosovas.
Pamaldos taip pat laikomos retai- ne dažniau
kaip 1 kartą į mėnesį ( kartais į du).
Rimkų cerkvė
Išorų sentikių bendruomenė






Įkurta 1890- aisiais metais.
Maldos namai pastatyti 1905- aisiais metais.
Tarpukario laikotarpiu dvasios tėvo pareigas atlikoFeodotas Berednikovas.
1937 m. šiai sentikių bendruomenei priklausė- 386
tikintieji.
Išorų cerkvė buvo apgadinta Antrojo pasaulinio karo
metais, todėl sovietų valdžia 1948 m. nusprendė
uždaryti sentikių maldos namus.
1950- aisiais metais Išorų sentikių cerkvė buvo galutinai
uždaryta.
Paskutiškių sentikių bendruomenė (
dabar- Užusalių)





Įkurta 1908- aisiais metais.
Paskutiškių maldos namai pastatyti 1909 m.
Remiantis pasakojimais, Paskutiškių maldos
namai sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais.
Po karo buvo pastatyti nauji, mediniai maldos
namai.
1937 m. šiai sentikių bendruomenei priklausė
apie 1030 tikinčiųjų.
Paskutiškių sentikių
bendruomenė (dabar- Užusalių)


Kadangi dar Pirmojo pasaulinio karo metais cerkvė Paskutiškėse sudegė– maždaug
apie 1920 m.– šioje parapijoje buvo pastatyti nauji mediniai maldos namai.
Maždaug apie 1924 m. (tiksli data nėra žinoma)– buvo nuspręsta daryti remontą,
nes naujai pastatyta cerkvė neturėjo pamatų ir galėjo bet kuriuo metu sugriūti– taigi,
vienas iš Paskutiškių parapijos Tarybos narių pasiūlė tokį variantą: Paskutiškių
kaimo gyventojai įrengia pamatus cerkvei, o kitų šios parapijos kaimų gyventojai
būtų atsakingi už cerkvės grindų įdėjimą ir specialių choro aikšelių įrengimą
cerkvės viduje. Šios parapijos parapijiečiai taip pat pritarė ir varpinės statybai–
žmonės turėjo mokėti po 1, 5 lito nuo dešimtinės žemės– varpinės statybai ir darbų
apmokėjimui. Taip pat buvo kreiptasi ir į SCT su prašymu skirti finansinę paramą.
Galima daryti prielaidą, kad Paskutiškių maldos namų remontas į pabaigą ėjo
maždaug apie 1940 m., nes Paskutiškių parapijos Taryba kreipėsi į SCT su
prašymu, kad būtų pasirūpinta ikonų tapytojaus Michailovo atvykimu į šią parapiją
cerkvės ikonostaso tapymui. Ikonų tapytojas buvo davęs savo sutikimą, tačiau jam
reikėjo specialaus leidimo, kad galėtų atvykti iš Vilniaus į Paskutiškes.
Dvasios tėvas Mefodijus
Lebedevas


1920– 1940 m. Mefodijus Lebedevas atliko
dvasios tėvo pareigas Paskutiškėse. Šią jo veiklą
nutraukė tik netikėta jo mirtis 1940 m.
1927 m. Mefodijus Lebedevas tapo Dvasinės
komisijos prie SCT pirmininku, kuri buvo
atsakinga už kanoninių taisyklių parengimą ir jų
aiškinimą, dvasios tėvų patvirtinimą pareigų
atlikimui, tikėjimo dvasios kėlimą ir pan. Šias
pareigas jis ėjo iki 1934 m.
Dvasios tėvas Mefodijus Lebedevas (Asmeninis
Grigorijaus Potašenko archyvas). Sėdi 3 iš kairės
pusės

Nors Paskutiškių parapijos dvasios tėvo pareigas
oficialiai užėmė Mefodijus Lebedevas, XX a. 4–
ojo dešimtmečio pabaigoje jam į pagalbą buvo
paskirtas Migiškių parapijos dvasios tėvas
Grigorijus Lebedevas. Po Mefodijaus Lebedevo
mirties parapijiečiai Grigorijaus Lebedevo
nepaliko Paskutiškių sentikių bendruomenės
dvasios tėvo pareigose. Jie išsirinko Avtamoną
Rybakovą, kuris ir buvo įšventintas šių pareigų
atlikimui.
Dvasios tėvas Avtamonas
Rybakovas

1940 m. kovo 3– ąją Paskutiškių parapijos
Taryba pranešė SCT, kad ši prainformuotų
Sipališkių, Baltromiškių ir Rimkų dvasios tėvus,
kad jie turi atvykti į jų dvasios tėvo Avtamono
Rybakovo įšventinimą– kovo 17– ąją dieną.
1940 m. kovo 17– ąją dieną Avtamonas
Rybakovas buvo įšventintas į Paskutiškių
parapijos dvasios tėvus.
Dvasios tėvo Avtamono Rybakovo nuotrauka.
(Nuotrauką pateikė Manefa Nikitina). Sėdi
centre su knyga rankose


Kilus
ginkluotam
antisovietiniam
pasipriešinimui, nemažai šio kaimo gyventojų
rėmė partizanus, kas privedė prie sovietinės
valdžios represijų prieš Paskutiškių kaimo
gyventojus. Drauge nukentėjo ir nemažai
sentikių.
1960- 1970-aisiais metais (tiksli data nėra
žinoma)- Paskutiškių maldos namai vėl sudegė.
Nuo to laiko tikintieji renkasi melstis į Užusalių
kaimą. Meldžiasi privačiame name. Susirenka
apie 100- 200 tikinčiųjų.
Perelozų sentikių bendruomenė




Įkurta dar XVIII a.
XIX a. 8- ajame dešimtmetyje sudegė maldos namai.
XX a. pr. šiai sentikių parapijai priklausė apie 500
tikinčiųjų, Pimonovų paramos dėka buvo pastatyti nauji
maldos namai.
Tarpukario laikotarpiu šios sentikių bendruomenės
dvasios tėvo pareigas atliko- Vasilijus Michailovas. Jis
buvo baigęs Grebenščikovo dvasinę seminariją. Šiame
kaime gyveno- 793 tikintieji.
Dvasios tėvas Vasilijus Michailovas
(nuotrauką pateikė Jelena Sluckienė)




XX- ojo amžiaus 5- ojo dešimtmečio pabaigoje
šios sentikių bendruomenės narių skaičius siekė
850 tikinčiųjų.
1980- aisiais metais Perelozų maldos namuose
pamaldos iš viso nebuvo laikomos.
Ši sentikių bendruomenė išvis buvo panaikinta iš
Lietuvos sentikių bendruomenių sąrašų.
Pastaraisiais metais- Perelozų maldos namai
buvo atremontuoti, šiuo metu jau yra laikomos
pamaldos, susirenka tikintieji.
Perelozų cerkvės nuotrauka (apie 1939
m.). (LCVA. f. 1674. ap. 1. b. 254. l. 143)
Perelozų maldos namai iki remonto
Perelozų maldos namai- 2010 m.
Lietuvos sentikių Bažnyčios 300- ųjų
metų jubiliejui skirta ikona



2010 m. Lietuvos sentikių pomorų Bažnyčia
šventė 300- ąsias gyvavimo metines Lietuvoje.
Šia proga ikonų tapytojas Georgijus Jakovlevas
nutapė- ,,Trijų naujųjų Vilniaus kankiniųšventųjų Antano, Jono ir Eustachijaus- ikoną”.
Vilniaus kankiniai- Antanas, Jonas ir Eustachijus.
Tai pirmieji Lietuvos stačiatikiai, kurie valdant
didžiajam kunigaikščiui Algirdui, nukentėjo dėl
savo tikėjimo. 1374 m. jie buvo paskelbti
šventaisiais.
Ikonoje vaizduojamos cerkvės





Centre vaizduojama Vilniaus Švč. Dievo
Motinos Užtarėjos cerkvė.
Kauno Šv. Mikalojaus cerkvė (kairėje- žemiau).
Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė (kairėjeaukščiau). Ji randasi Jonavos rajone.
Zarasų Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė
(dešinėje- žemiau).
Jurgeliškės Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo
cerkvė (dešinėje- aukščiau).
Sentikių parapijos- 1924 m.
Sentikių parapijos- 1939 m.
Sentikių parapijos- 2010 m.
Dėkoju už dėmesį.
Šaltiniai


Livijos Kurganovos bakalauro darbas
Jonavos rajono sentikių bendruomenių
istorija 1918– 1940 m.: Baltromiškės, Išorai,
Paskutiškės, Perelozai ir Rimkai. Vilnius:
2013 m.
Potašenko Grigorijus (red.). Lietuvos
sentikiai: istorija, kultūra, dailė. Vilnius:
leidykla Mokslo ir enciklopedijų leidybos
centras. 2011. 151 p.