Transcript Lietuvių kalbos įtaka lietuvių gestų kalbai

Lietuvių gestų kalbos kontaktai
su lietuvių kalba: lūpų judesiai
Mantrimas Danielius
Vilniaus kolegija/Vilniaus universitetas
Kas yra lietuvių gestų kalba
• Tai ne lietuvių kalba, rodoma gestais
• Tai savarankiška, natūrali ir visavertė
kalba, kurčiųjų bendruomenės kaip
kalbinės mažumos pagrindas
• Tai ne tarptautinė kalba, ji vartojama tik
Lietuvoje
• Bet skirtingų šalių gestų kalbos turi daug
panašumų – vienas kalbos tipas
• Europos GK susijusios ir istoriškai
Gestų kalbų statusas kalbotyroje
• Iki 1960 m. gestų kalbų niekas nelaikė tikromis
kalbomis, tik gestikuliacija arba žodinės kalbos
forma (pvz., Sapir 1921, Bloomfield 1933).
• Hockett 1960 išvardijo 13 požymių, kuriais
žmonių kalbos skiriasi nuo kitų gyvūnų
bendravimo sistemų. Pirmasis požymis –
akivaizdžiausias – balso-klausos kanalas.
• 1960 m. W. Stokoe straipsnis “Gestų kalbos
struktūra”
• Dabar pripažįstama, kad žmonių kalba gali turėti
dvi formas (modalities) – garsinę arba vaizdinę.
Skirtumai tarp GK ir ŽK
1. Vaizdas garsas
2. Ikoniškumas arbitralumas
3. Simultaniškumas linijiškumas:
•
•
•
fonologija
gramatika (vienskiemeniai daugiamorfemiai)
ir netgi kodų plakimas (code-blending)
Signing, more obviously than speaking, appears like the orchestration of
various instruments which play their tunes and from which, through
synergy, a silent language symphony emerges.
(Hohenberger 2008)
Kas yra kurtieji?
• Medicininis (pataloginis) požiūris:
– Klausos sutrikimas nuo 91 db (deaf – kurčias)
– reikia taisyti!
– jie negali ...
• Kultūrinis požiūris:
– kalbinė-kultūrinė mažuma (Deaf – kurtieji)
– mes galim!!! (negirdim? – nu ir kas)
Žmonių su klausos negalia klasifikacija
(pagal klausos sutrikimo lygį)
1. Kurti: daugiau nei 91 db
2. Neprigirdintys:
– labai žymus neprigirdėjimas (71-90dB);
– vidutinis (41—55dB); žymus (56-70dB);
– nežymus neprigirdėjimas(26-40 dB);
(pagal klausos netekimo amžių)
1. Ikikalbinis kurtumas (pre-lingual deafness)
2. Pokalbinis kurtumas (post-lingual deafness)
LGK ir LK kontaktų rezultatai
LGK
LGK su LK įtaka
(Contact signing)
(pidgin)
Gestų kalba
pagal
lietuvių kalbą
Gestų kalba
Kurtieji
Kalkinė
kalba
Lietuvių kalba
Neprigirdintieji
Apkurtusieji
Girdintieji
Vartotojų grupės (sąlyginis pasiskirstymas)
Bendrinės LGK problema
• Kas yra LGK?
• Norminimas:
poreikis = priemonės
(mokymas, internetas, vertėjai)
LK įtaka LGK:
1. Lūpų judesiai (burnos judesiai?)
LGK vartojami dvejopi leksiniai lūpų judesiai:
• Žodiniai lūpų judesiai (mouthings) –
lietuviško žodžio pradžios artikuliacija.
• Gestiniai lūpų judesiai (mouth gestures) – nesusiję su
lietuvių kalba. Gali būti:
– echofonologija (Woll 2001) – rankos judesio atkartojimas
– vaidinamieji LJ (enactions).
• Rusiški lūpų judesiai – unikalus atvejis.
Istoriškai - ŽLJ, sinchroniškai – GLJ.
Lūpų judesių statusas
• Diskusija dėl ŽLJ – skoliniai (gesto dalis)
ar kodų plakimas
• Argumentai, kad ŽLJ yra gesto dalis:
– Adaptacija (vienskiemenis, kaip gestas).
– Vaikai ir imigrantai išmoksta lūpų judesį, nors
nemoka žodžio.
– Rusiški lūpų judesiai – kurtieji vartoja
nežinodami.
Kiti lūpų judesiai
• Prieveiksminiai
• Intonaciniai
• Neutralus – ar nulinis lūpų judesys, ar jo
nėra?
Distribucija
(2008)
Distribucija
Pagal kalbos dalis (BSL, Sutton-Spence & Day 2001)
Verb
Mean %
MG
29
M
60
Pronoun
MG
M
21
53
Noun
MG
5
M
88
Pagal registrus (BSL, Sutton-Spence & Day 2001)
Mouthings %
MG %
No. of signs
analyzed
Demographic interviews
84
9
1557
Care-giver register
79
10
558
Interpreting
75
15
824
Lectures
71
19
392
News story
78
N/A
2389
Teaching story
50
35
620
Fantasy story
44
N/A
2210
Adjective
MG
M
16
77
Tyrimas
• Lūpų judesiai LGK (norminiame(?) variante):
–
–
–
–
distribucija;
apimtis (ŽLJ);
išsiplėtimas? (spreading)
žodynas
• Kiek variavimas priklauso nuo registro?
• Kokie lūpų judesiai atsparūs
(prieveiksminiams/intonaciniams LJ, neutraliems
LJ, žodiniams LJ).
• LJ sąsajos su žodžių tvarka
Klausimai
•
•
Kiek įtakos tyrimams turi informantų patirtis
(pripratimas prie filmavimo)
Kiek įtakos turi išgavimo metodai:
–
–
•
atitolę nuo įprasto kalbos vartojimo (komunikacinių
intencijų), pvz., pasakojimas pagal paveikslėlius,
animacinio filmuko atpasakojimas;
susiję su rašytiniu tekstu (gestai pagal žodžius,
teksto atpasakojimas).
The amount of mouthing used in natural conversation seems to
be strongly influenced by the degree of familiarity between the
participants in the discourse. (Nadolske & Rosenstock 2007)
Tiriamieji
• 7 kalbėtojai, kuriems gestų kalba gimtoji:
– 6 iš kurčiųjų šeimų, 1- iš girdinčiųjų šeimos
– 5 turi aukštąjį išsilavinimą, 1 – vidurinį, 1 – šiuo metu
studijuoja
– Amžius: nuo 25 iki 35 metų
– 5 vilniečiai, 2 kauniečiai (vienas iš jų 5 metus gyvena
Vilniuje, kitas mokėsi Vilniuje 11-12 klasėje)
– Visi gerai moka lietuvių kalbą – tiek rašytinę, tiek
sakytinę (4 gerai kalba ir skaito nuo lūpų, 3 prasčiau ).
– Visi aktyvūs kurčiųjų bendruomenės nariai, gerai
žinomi, dirba darbą, susijusį su gestų kalba (2
dėstytojai VIKO, 1 gestų kalbos vertėjų centre, ir t. t.)
– Visi atstovauja potencialų bendrinį LGK variantą ir
dalyvauja jį įtvirtinant.
Medžiaga
Iš mokomosios medžiagos:
1. Pasakojimas pagal lietuvišką originalą (laisvas
vertimas/atpasakojimas)
2. Pasakojimas iš savo patirties
3. Terminų aiškinimas (pagal lietuvišką originalą,
vertimas/interpretavimas)
Iš leksinės duomenų bazės:
4. Sakiniai - iliustraciniai pavyzdžiai (pačių sugalvoti arba paimti iš
gyvos kalbos)
Filmuota specialiai šiam tyrimui:
5. Pokalbiai poromis apie kurčiųjų aktualijas
6. Teksto atpasakojimas pagal paveikslėlius
7. Ezopo pasakėčių atpasakojimas (?)
Viešasis diskursas:
7. Pranešimai arba internete esantys tekstai
Medžiaga
• Kiekvieno teksto - po 300 gestų (iš pradžios?)
• Iš viso apie 15 000 gestų tekstynas
Problemos
• Pasikartojantys gestai:
– Susiję su teksto tematika
– Asmeniniai įvardžiai (neutr. lūpų judesys)
• Neaiškūs lūpų judesiai
• Kalbos dalies problema
LK įtaka LGK:
2. Žodžių tvarka
Hipotezė:
• Gestų tvarka sakinyje susijusi su lūpų
judesiu (t. y. su lietuvių kalbos įtaka).
Žodžių tvarka
1.
Subjektas
Objektas
Veiksmažodis
MAMA KNYGA SKAITYTI.
(Mama skaito knygą.)
Prielaida:
• Veiksmažodžiai, kuriems būdingas žodinis lūpų
judesys, dažniausiai eina prieš objektą.
• Veiksmažodžius, kuriems būdingas gestinis lūpų
judesys, prieš objektą rodo tik kai kurie kalbėtojai, bet ir
tai dažniausiai tik tuos, kurie turi aiškų atitikmenį lietuvių
kalboje (IŠVAŽIUOTI, RASTI ir kt.)
Žodžių tvarka
2.
Daiktavardis
Būdvardis
ATEITI VYRAS AUKŠTAS, STAMBUS.
(Atėjo aukštas, stambus vyras.)
AŠ NORĖTI NAUJA MAŠINA.
AŠ NORĖTI MAŠINA VISIŠKAI-NAUJA.
(Aš noriu naujos mašinos.)
Prielaida:
• Būdvardžiai, einantys prieš daiktavardį, rodomi su ŽLJ.
• Būdvardžiai su GLJ arba su prieveiksminiais nerankiniais
elementais eina po daiktavardžio.
Žodžių tvarka
3.
Daiktavardis
Prielinksnis
VARŽYBOS PRIEŠ-PAT AŠ SUSIRGTI.
(Prieš pat varžybas jis atsiuntė man laišką.)
LK žodžių tvarkos įtaka
• Veiksmažodžiai, kuriems būdingas
lietuviško žodžio artikuliavimas, dažnai
eina prieš objektą.
JIS TURĖTI KOMPIUTERIS.
(Jis turi kompiuterį.)
• Veiksmažodžius, kuriems būdingas
specifinis judesys, prieš objektą rodo tik
kai kurie kalbėtojai, bet ir tai dažniausiai tik
tuos, kurie turi aiškų atitikmenį lietuvių
kalboje.
Skirtingas traktavimas
• Rusų GK žodžių tvarkos tyrimas
(Kimmelman 2010):
– Su paprastaisiais ir kryptimi kaitomais
veiksmažodžiais – SVO
– Su modifikuotos reikšmės veiksmažodžiais
(aspectual marking) – SOV
• If the verb is marked with aspect, then it is obviously
morphologically marked, so again SOV is a marked order as
compared to the SVO.
– Su polisintetiniais veiksmažodžiais – SOV