Transcript Darbo laikas

NAUJA DARBO IR POILSIO LAIKO
REGLAMENTAVIMO PARADIGMA
Doc. dr. Justinas Usonis
Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko ir poilsio
organizavimo aspektų įtvirtina:
Darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio
žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas.
Savaitės darbo laikas – vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną
septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
Kasmetinės atostogos – bent 4 savaitės mokamos kasmetinės atostogos.
Darbo laikas
Darbo laiko sąvoka – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje
arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
(Darbdavio žinioje –> Latvija, Jungtinė Karalystė ir t. t. )
Darbo laiko norma – laiko trukmė, kurį darbuotojas vidutiniškai turi dirbti
darbdaviui, kad įvykdytų savo veiklą ar atliktų pareigas pagal darbo sutartį
(neskaitant papildomo darbo arba viršvalandžių).
Darbo laiko norma per savaitę – 40 valandų.
Darbo laikas
Darbo laiko režimas – darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną
(pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti keturių
paeiliui einančių mėnesių.
Darbo laiko režimas ≠ darbo laiko norma
Darbo laiko režimas negali pažeisti maksimalaus darbo laiko reikalavimų – vidutinis
darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali
būti ilgesnis kaip 48 valandos.
Vidutinis darbo laikas nustatytas: Latvijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje,
Nyderlanduose, Vokietijoje.
Darbo laikas
Galima nustatyti tokias režimo rūšis:
1. nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę
skaičių;
2. suminę darbo laiko apskaitą, kada viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko
norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
3. lankstų darbo grafiką, kada darbuotojas privalo darbovietėje būti
fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandas, o kitas tos dienos
(pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
4. individualų.
Darbo laikas
Jei nėra nustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per
apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę
po vienodą darbo valandų skaičių.
Darbo laikas
Jei šio Kodekso normos nenumato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių
maksimalaus darbo laiko reikalavimų:
1. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant papildomo
darbo laiko, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48
valandos;
2. darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl
papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12
valandų, neįskaitant pietų pertraukos;
3. turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį
darbuotojams (šio Kodekso 126 str.);
4. negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per kalendorinę savaitę.
Darbo laikas
Režimo keitimas
Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams bent 5 darbo dienos iki jų
įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją
prieš 2 darbo dienas.
Darbdavys privalo užtikrinti tolygų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti
pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys
vaiką iki 3 metų amžiaus.
Darbo laikas
Apmokėjimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą
Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo
nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą
darbo laiką normą sumokama pusė jam priklausančio darbo užmokesčio.
Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu
bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą
jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Dirbant pagal suminę darbo laiką apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai
išdirbtą laiką, nebent pasirenkama mokėti pastovų darbo užmokestį kas mėnesį,
nepriklausomai nuo faktiškai išdirbtos darbo laiko normos.
Darbo laikas
Darbo laikas
Darbo laiko režimas dirbant pagal lankstų darbo grafiką
Nustačius lankstų darbo grafiką, darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą
nustato pats darbuotojas.
Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas
privalo dirbti darbovietėje. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos
darbuotojo pasirinkimu prieš ar po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų.
Darbdavio sutikimu neatidirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali
būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus
poilsio laiko reikalavimų.
Darbo laikas
Susitarimas dėl ne viso darbo laiko
Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ir sutarties vykdymo metu gali būti susitarta dėl ne
viso darbo laiko – t. y. darbo laiko normos, kuri yra mažesnė negu darbuotojui pagal jo
darbinę veiklą taikoma normali darbo laiko norma.
Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, ne dažniau kaip kartą per šešis
mėnesius turi teisę prašyti panaikinti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbdavys turi
apsvarstyti šį prašymą ir pranešti darbuotojui savo motyvuotą sprendimą per dešimt
darbo dienų.
Sutarties vykdymo metu darbuotojas turi teisę raštu pareikalauti laikinai dirbti ne visą
darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką turi būti tenkinamas, jei jis
pateiktas ne anksčiau kaip prieš 20 darbo dienų, o ne visas darbo laikas bus dirbdamas
ne ilgiau kaip vienerius metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką
darbuotojas turi teisę tik išdirbęs tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.
Darbo laikas
Susitarimas dėl ne viso darbo laiko
Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl kitokių ne viso darbo laiko sąlygų.
Darbdavys privalo leisti dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagrįstas:
1. dėl sveikatos būklės;
2. neįgalumas;
3. būtinybė slaugyti šeimos narį;
4. nėščia moteris, neseniai gimdžiusi arba krūtimi maitinanti moteris;
5. augina vaiką iki 3 m.;
6. vienas augina vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.
Grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis šie asmenys gali raštu įspėję darbdavį prieš 10
darbo dienų.
Darbo laikas
Darbo laiko režimo ypatumai budint
Profesijose ir darbuose, kuriuose darbuotojas atlieka savo darbinę funkciją budėdamas
(aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 val., tačiau
negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų keturių mėnesių apskaitinį
laikotarpį. Profesijose ir darbuose, kuriuose darbuotojas privalo būti darbdavio
nurodytoje vietoje, pasirengęs atlikti savo funkcijas esant reikalui (pasyvusis
budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki 24 valandų, tačiau negali
viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį
laikotarpį. Tiek aktyviajame, tiek pasyviajame budėjime darbuotojui turi būti sudarytos
sąlygos pavalgyti ir pailsėti.
Darbo laikas
Darbo laiko režimo ypatumai budint
Darbuotojo buvimas ne darbovietės teritorijoje, esant pasirengusiam atlikti tam tikrus
veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis
budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks
budėjimas negali trukti ilgiau kaip dvi savaites per keturių savaičių laikotarpį. Dėl tokio
pasyviojo budėjimo namie sąlygos turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui
mokama ne mažesnė kaip 10 proc. dydžio pagrindinio (tarifinio) atlyginimo priemoka už
maksimalų budėjimo per mėnesį laikotarpį. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama
kaip už atliktą darbo laiką.
Darbo laikas
Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režime
nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę.
Darbdavys viršvalandinius darbus, viršijančius vieną valandą per darbo dieną
(pamainą), gali nurodyti dirbti tik darbuotojo sutikimu. Tokiu atveju iš anksto arba
sutikimo metu turi būti susitarta dėl apmokėjimo už viršvalandžius tarifo, kuris turi
būti ne mažesnis negu 1,5 darbuotojo bazinio (pagrindinio) darbo užmokesčio.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienių laikotarpį negali būti dirbama ilgiau
kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti ilgiau
išreikštų raštu.
Viršvalandinis darbas užsienio valstybėse:
1. darbas, viršijantis įprastą darbo laiką (Latvija, Švedija, Vengrija, Jungtinė Karalystė);
2. laikas, viršijantis darbdavio ir darbuotojo sutartą darbo laiką (Estija, Vokietija,
Prancūzija).
Darbo laikas
Naikinama:
Sutrumpintas darbo laikas asmenims, dirbantiems naktį.
Įtvirtinama:
Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų
per darbo dieną (pamainą).
Darbo laiko apskaita
Darbdavys privalo vesti darbo laiko apskaitą darbuotojams, dirbantiems:
1.
2.
3.
4.
5.
pagal suminę darbo laiko apskaitą;
naktį;
viršvalandžius;
švenčių dienomis;
poilsio dieną, jei jis nenumatytas pagal grafiką.
Darbo laiko apskaita atliekama darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos
žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti gauti jo
išrašą.
Užsienio valstybėse darbo laiko apskaita: tik esant nukrypimams nuo normalaus
darbo laiko.
Poilsio laikas
Kasmetinės atostogos – darbo dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas
darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir
mokant vidutinį darbo užmokestį.
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimties darbo dienų (jei dirbama
penkias dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių dienų (jei dirbama
šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jei darbo dienų per savaitę
skaičius kinta, darbuotojui turi būti suteikiama ne trumpesnės kaip keturių savaičių
trukmės atostogos.
Poilsio laikas
Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į
aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vieneri metai, už
mokymosi atostogas, trunkančias iki 5 darbo dienų per darbo metus, paliekamas
darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per darbo metus
trunkančias iki 20 darbo dienų, paliekama pusė darbuotojo darbo užmokesčio,
nebent darbo teisės normos ar darbo sutartis nustato kitaip.
Poilsio laikas
Įtvirtinama:
Neapmokamas laikas darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo poreikiams
suteikiamas darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu. Jame gali būti susitariama dėl
darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimalaus
darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko, reikalavimų.
Ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios neapmokamas laikas gali būti
suteikiamas darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu.
Poilsio laikas
Papildomos atostogos ir jų lengvatos
Darbo teisės normose ar sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių
atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni
mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo kodeksas.
Ačiū už dėmesį !