Transcript KALBOS GYVENIMAS: kalbų kilmė ir raida Apibendrinimas

KALBOS GYVENIMAS:
kalbų kilmė ir raida
Apibendrinimas
Kristina
Rudzevičienė
2010 m.
Ar pasiekėme tikslus, kuriuos užsibrėžėme?
Uždaviniai:
• Įsivertinti modulio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą, savo indėlį į mokymosi
procesą;
• Apmąstyti savo, kaip besimokančiojo,
stiprybes ir numatyti, ką ir kaip tobulinti.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
ŽINIOS IR SUPRATIMAS, GEBĖJIMAI
•
•
•
•
•
•
•
Aš turėčiau:
Suvokti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį;
Suvokti lietuvių kalbos unikalumą;
Paaiškinti lietuvių kalbos kilmę, diskutuoti apie jos
dabartį, kitimą;
Nurodyti kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus,
apžvelgti jų veiklos sritis, įvardyti darbų reikšmę;
Išvardyti lietuvių kalbos tarmes, apibūdinti jas,
palyginti su bendrine kalba;
Paruošti interviu su pasirinktu pašnekovu aktualiais
kalbos klausimais;
Parašyti rašinį viena iš temų.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Įsivertinimo testas
Lape pažymėkite ar parašykite atsakymus
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
1.
Kas yra kalba, kokia jos
paskirtis?
Kuo kalba svarbi žmogui, tautai?
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
1.
•
Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių
bendravimo priemone.
• Kalbėdamas žmogus parodo, koks jis yra, kaip
mąsto, atskleidžia savo vidinį pasaulį.
• Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros,
literatūros kūrimo priemonė, tautos savimonės,
tautos vertybių – būdo, papročių, mąstymo,
išraiška. Joje sukaupta tautos istorija,
psichologija, patirtis.
• Kalboje atsispindi santykiai su kitomis
tautomis.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
Kuo lietuvių kalba unikali?
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
Išlaikė senosios indoeuropiečių prokalbės
ypatybių:
~3000 pačių seniausių indoeuropiečių prokalbės žodžių
išlaikė būtent lietuvių kalba
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
Lietuvių kalba nuėjo ilgą istorijos kelią,
skaičiuoja ne vieną tūkstantį metų
(maždaug nuo VIIa. susiklostė kalbos sistema, panaši į
dabartinę lietuvių kalbą);
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
Ne vieną kartą bandyta numarinti lietuvių
kalbą, bet ji vis tiek pakildavo ir
tebegyvuoja ligi šiol.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
2.
Negalima nesutikti su etninės kultūros
specialistės dr. D. Urbonavičienės pastaba:
žinant kalbai kylančias grėsmes, pats laikas
svarstyti galimybę siūlyti lietuvių kalbą
įtraukti į UNESCO saugomų objektų
sąrašus.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
3.
Paaiškinkite lietuvių
kalbos kilmę
Galite naudotis vaizdine
medžiaga
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
3.
Indoeuropiečių
prokalbė – kalba, iš
kurios susiformavo
indoeuropiečių kalbų
šeima.
Tokia kalba galėjusi
egzistuoti gal prieš 6–
7 tūkstančius metų ar
dar anksčiau.
Baltų kalbos sudaro
atskirą indoeuropiečių
kalbų grupę. Ją
sudaro gyvosios
lietuvių, latvių klb.
(jomis šneka apie 5
mln. žmonių) ir
mirusios – prūsų,
jotvingių, kuršių,
žiemgalių, sėlių.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
3.
XV - XVI a. garsėjo lietuvių kilmės iš romėnų
teorija.
Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau balsų,
keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
Įrašykite trūkstamą informaciją apie lietuvių kalbos
tyrėjus, jų darbus
Svarbus lietuvių kalbos mokslo įvykis –
1653 m. Karaliaučiuje
(autorius)
gramatikos „Grammatica Litvanica“
išleidimas. Rašydamas lietuvių kalbos gramatiką
rėmėsi gyvąja kalba. Klausydamas
gyvosios kalbos jis formulavo dėsnius, o juos
savo ruožtu vėl tikrino praktikoje. Valdžiai
kalbininkas įteikė tris rankraščius. Lotyniška
gramatika buvo išleista 1653 m., vokiška
gramatika pasirodė 1654 m., o kur dingo žodynas
neaišku.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
Svarbus lietuvių kalbos mokslo įvykis –
1653 m. Karaliaučiuje
Danieliaus Kleino
gramatikos „Grammatica Litvanica“
išleidimas.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
XVII a. pradžioje Vilniuje išleidžiamas
autorius
pirmasis lietuvių
kalbos žodynas.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
XVII a. pradžioje Vilniuje išleidžiamas
Konstantino Sirvydo
pirmasis lietuvių kalbos žodynas.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
Autorius yra bendrinės lietuvių kalbos gramatikos
mokslo kūrėjas, parašęs kelias lietuvių kalbos
gramatikas, kuriomis buvo galutinai įtvirtintos vakarų
aukštaičių fonetikos, morfologijos ir sintaksės lytys,
tikslingai nustatytas bendrinės kalbos ir tarmių
santykis, įdiegtos bendrinės kalbos normos. Visų
kalbos mokslo darbų apibendrinimas buvo
jo 1922 m. ,,Lietuvių kalbos gramatika“, kurioje, pasak
pasaulinio masto kalbininko Antuano Mejės,
„smulkiausiai ir tiksliausiai aprašyta dabartinė lietuvių
kalba“.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
Jonas Jablonskis
1922 metais parašo normines lietuvių kalbos
gramatikas, kuriomis iš esmės padedami
pagrindai dabartinei bendrinei lietuvių kalbai.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
Pagrindinis autoriaus
darbas, su kuriuo
susijusi jo, kaip rašytojo šlovė – J. Vujeko
pamokslų rinkinio vertimas. ,,Postilė” yra viena
iš pačių svarbiausių XVI a. knygų lietuvių kalba,
turėjusi didžiulę įtaką lietuvių kalbos raidai,
lietuvių kalbos įtvirtinimui viešajame valstybės
gyvenime.Yra žinomi šeši šios knygos
egzemplioriai.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
5.
„Postilės” autorius - Mikalojus Daukša.
Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne
miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos
savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką
meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina,
pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi
santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus
saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Užpildykite chemą
Lietuvių
kalbos
tarmės
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Lietuvių
kalbos
tarmės
Aukštaičių
Vakarų
Pietų
Žemaičių
Rytų
Pietų
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Šiaurės
Vakarų
Kokia tarme kalbama?
Paklausykite teksto ir pasakykite, kokia tarme
girdite kalbant
a)
b)
c)
d)
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Lietuvių kalbos būtis. Ką apie tai
manote?
Ar lietuvių kalba verta didžiuotis?
O gal kalbėti lietuviškai gėda?
Ar lietuvių kalba išnyks?
Nuo ko priklauso lietuvių kalbos likimas?
Kas labiausiai kenkia gimtajai kalbai?
Koks mano indėlis saugant lietuvių kalbą?
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Lietuvių kalba tikrai neišnyks
Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą
istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis
vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o
lietuvių – išnyks.
Tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras,
Vilniaus universiteto Filologijos dekanas Antanas Smetona,
skaitęs paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis dabartinėje
visuomenėje ir ateities perspektyvos
lrytas.lt paskaita: 10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai
neišnyks“ (video, garso įrašas) / Paskaita / lrytas.lt
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Provincialumo mentalitetas skatina kalbos ir tradicijų griovimą
Pagrindinės bėdos, kurias šiuo metu patiria
lietuvybė ir lietuvių kalba, yra globalizacija, masinė
lietuvių emigracija bei menkas lietuvybės
prestižas.
Lietuvoje vis dar gaji tarybiniais laikais įsitvirtinusi
savęs menkinimo tradicija. „Užsienis“
(vakarietiškas) suvokiamas kaip kažkokios
aukštesnės kultūros sfera, su kuria palyginus,
Lietuva yra atsilikusi provincija, lietuvių kalba –
archajiška prokalbė, o patys lietuviai – kur kas
žemesnės būtybės nei vakariečiai.
Lietuvybė ir lietuvių kalba – tema
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Jaunimo kalba kaip kultūros reiškinys
Ypač gausu Vakarų kalbų naujųjų skolinių
jaunimo kalboje. Jaunimo požiūris į tautinę
kultūrą, tautinį identitetą rodo tautos išlikimo
galimybę ar negalimybę. Jaunimo kalba yra
ateities kalba. Taip, kaip šiandien kalba jaunimas,
kokie kalbos reiškiniai ir procesai pastebimi jų
kalboje, prognozuoja, kas laukia lietuvių kalbos po
kelių dešimtmečių.
Irena Talutytė
Literatūra ir menas. JAUNIMO PUSLAPIS. JAUNIMO KALBA KAIP
KULTŪROS REIŠKINYS
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos
Įsivertinkite pažymiu nuo 1 iki 10,
argumentuokite, kodėl toks vertinimas, kas
pasisekė,
kas nesisekė,
kas, Jūsų manymu, buvo įdomu, kas galėjo būti
kitaip.
K. Rudzevičienė, Marijampolės Sūduvos