Transcript 12 tema.

12 tema
Globalus tinklas. Internetas
Internetas
Internetas — tai pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti dešimtis
tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų. Internetas pastoviai atsinaujina ir
prisitaiko prie realybės. Šiam tinklui negalioja valstybių sienos.
Maršrutizatorius
Maršrutizatorius
LAN
Maršruutizatorius
Maršrutizatorius
Maršrutizatorius
LAN
LAN
Maršrutizatorius
LAN
2
Interneto istorija
• 1961 - keletas nepriklausomų JAV tyrimo grupių pradėjo tobulinti
informacijos persiuntimo paketais technologijas;
• 1964 - Masačūsetso mokslininkai L.Kleinrock ir J.C.R.Licklider
keliuose pranešimuose aprašė paketinio perdavimo technologiją ir
“Galaktikos tinklo” idėją;
• 1965 - J.C.R.Licklider buvo paskirtas JAV Gynybos ministerijos
Pažangiųjų tyrimų projektų agentūros (ARPA) vadovu;
• 1968 - pradėta kurti techninė įranga, galėjusi siuntinėti duomenis
pirmuoju tinklu – ARPNet;
• 1969 – ARPNet išbandytas. 50 kbps greičio linija buvo sujungtas
keturių mazgų tinklas, jungiantis Los Andželo, Santa Barbaros, Jutos
universitetų bei Stenfordo tyrimų instituto kompiuterius;
• 1972 - tinklas ir elektroninis paštas pirmą kartą viešai pristatyti
kompiuterinių komunikacijų konferencijoje;
• 1983 - ARPNet pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinį ir ARPANET –
civilinį. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys ir
buvo pavadintas INTERNET.
3
Internetas dabar
1992 metais Internetas jungė virš 3000 tinklų su milijonu kompiuterių, kurių
skaičius 1998 metais pasiekė 45 milijonus ir dabar šis skaičius dvigubėja kas
pusantrų metų. Dabar internete apie ketvrtį milijardo kompiuterių.
2003 metų gale internetu naudojosi apie 650 milijonų žmonių. Pagal regionus tai
atrodė taip (mln. žmonių):
Afrika
Lotynų Amerika
Azijos-Ramiojo vandenyno reg.
Europa
Šiaurės Amerika
2004 m.
2003 m.
0
50
100
150
200
250
300
4
Internetas Lietuvoje
Pirmi prisijungimai – 1991 m. 1993 m. - LITNET. Vėliau atsirado ir
komercinių Interneto paslaugų tiekėjų, tai Omnitel, Bitė GSM,
Lietuvos telekomas, Penki kontinentai, Delfi ir kt. Dabar jų yra apie
100.
Lietuvoje interneto vartotojų pernai padaugėjo ketvirtadaliu, o
interneto skvarba išaugo nuo 20% iki 25%.
Lyderė pagal skvarbos rodiklį liko Estija, kurioje internetu naudojasi
47% 15-74 m. gyventojų.
Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2006 m. I ketvirtį
kompiuterius namie turėjo 31% Lietuvos namų ūkių.
5
IT Lietuvoje
(Duomenų šaltinis: TNS Gallup)
Naudojimasis informacinėmis technologijomis Lietuvos apskrityse
2005 m. II ketvirtis
43,0%
Viso Lietuvoje
34,3%
49,3%
Vilniaus apskritis
40,2%
45,6%
Kauno apskritis
35,2%
42,2%
Klaipėdos apskritis
30,5%
42,0%
Alytaus apskritis
33,8%
40,4%
Utenos apskritis
31,9%
Panevėžio apskritis
31,7%
39,2%
39,0%
34,8%
37,6%
Tauragės apskritis
Šiaulių apskritis
30,8%
37,5%
Marijampolės apskritis
29,1%
32,9%
Telšių apskritis
28,1%
0%
5%
10%
15%
20%
Naudojasi internetu arba elektroniniu paštu
25%
30%
35%
40%
45%
50%
Naudojasi kompiuteriu nors kartą per pusmetį
6
IT Lietuvoje
(Duomenų šaltinis: TNS Gallup)
Naudojimasis internetu arba el. paštu pagal gyventojų išsilavinimą (%)
2005 m. II ketvirtis
Viso Lietuvoje
27,4
68,6
28,6
Vilnius
37,2
Kaunas
26,3
Šiauliai
50,1
27,4
26,4
Panevėžys
67,5
40,7
33,2
Klaipėda
74,9
37,1
73,7
33,8
33,3
90,3
52
61,1
18,6
Vilniaus apskritis
22,8
Utenos apskritis
21
21,8
Kauno apskritis
Alytaus apskritis
75,6
27,2
29,5
72,9
81
25,2 30,6
19,4 25,3
22,4
21,5
17,8 23,4
Marijampolės apskritis
Panevėžio apskritis
Šiaulių apskritis
Tauragės apskritis
85,5
62,2
58,3
57,2
29
30,1
31
27,4
27
28,3
Telšių apskritis
Klaipėdos apskritis
0
10
20
30
Pradinis/pagrindinis
72,3
57,7
40
50
60
Vidurinis/spec. vidurinis
70
80
Aukštasis
90
100
7
IT Lietuvoje (Duomenų šaltinis: TNS Gallup)
Naudojimosi internetu ir el. paštu vietos (%)
Klaipėdos apskritis
28,0
15,5
36,7
T elšių apskritis
29,3
13,8
38,4
T auragės apskritis
26,6
35,4
Šiaulių apskritis
Panevėžio apskritis
28,2
Panevėžys
13,5
27,1
44,9
21,4
Kaunas
Vilnius
0%
5,2
31,6
46,0
20%
3,2
1,4
3,4
6,6
30,8
60%
2,8
15,8
43,6
11,0
40%
10,3
12,1
27,5
15,4
5,3
18,2
35,3
30,2
1,1
15,2
27,7
4,3
5,7
15,9
13,0
23,9
1,0
13,7
27,2
28,8
3,2 4,5
15,1
33,6
38,6
2,7
8,6
27,3
34,3
19,1
Šiauliai
Klaipėda
8,1
27,7
Vilniaus apskritis
13,5
24,8
33,9
Kauno apskritis
10,1
6,6
30,8
1,0
0,8
12,0
33,9
21,8
35,7
Alytaus apskritis
Utenos apskritis
23,1
39,1
4,8
17,8
21,3
25,3
Marijampolės apskritis
14,1
5,9
2,8
6,3
80%
Savo darbovietėje
Mokykloje/mokymosi įstaigoje
Namuose
Draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje
Viešoje naudojimosi vietoje
Nenurodė
100%
8
Interneto struktūra, valdymas
Internetas neturi savininko. Jis nepriklauso jokiai firmai, valstybei ar
institucijai, tai – daugelio žmonių ir organizacijų susivienijimas.
Jo normaliam funkcionavimui, standartizavimui bei vystymosi tendencijų
prognozei yra sukurta keletas šakinių ir regioninių organizacijų, pvz.:
ISOC – Interneto sąjunga (Internet Society) – sprendžia Interneto
politikos klausimus, priima nutarimus apie įvairius leidimus ar draudimus
Internete (www.isoc.org).
IAB - Interneto architektūros taryba (Internet Architecture Board),
analizuoja Interneto architektūros visumą, informacijos keliavimo
srautus, numato Interneto vystymosi gaires ir publikuoja oficialius
Interneto dokumentus.
InterNIC – Interneto tinklo informacinis centras (Internet Network
Information Center), koordinuoja IP adresų bei domeninių vardų
suteikimą vartotojams, norintiems prisijungti prie tinklo
(www.internic.net). Atitinkamas regioninis, skirtas Europai padalinys,
kuriame IP numerius gauna ir Lietuvos Interneto paslaugų tiekėjai, yra
9
RIPE (Reseaux IP Europeens).
Adresavimas internete
Internete yra vieninga jame dirbančių kompiuterių adresavimo ir
duomenų perdavimo sistema.
Duomenų perdavimui tarp kompiuterių Internete naudojamas TCP/IP
(Transmission Control Protocol / Internet Protocol) protokolų rinkinys.
Siuntėjas 145.274.45.150
Gavėjas 193.219.146.92
Kompiuteriai adresuojami 32 bitų (4 baitų) unikaliu adresu, nepasikartojančiu
visame tinkle, vadinamu IP adresu.
Tokius adresus galima užrašyti keliais būdais:
11000001 11011011 10010010 00000011
3252392451
C1 DB 92 03
193.219.146.3
(pabaičiui)
dvejetainis skaičius
dešimtainis skaičius
šešioliktainis skaičius
dešimtainis su tašku
10
Skaitmeniniai adresai
193.219.146.3
11000001 11011011 10010010 00000011
Klasė
Vyriausi
bitai (tinklo
požymis)
Pirmo
skaičiaus
diapazonas
A
0
1 - 126
B
10
C
Tinklų
skaičius
Kompiuterių
skaičius
126
16 777 216
128 - 191
16 384
65 536
110
192 - 223
2 097 152
254
D
1110
224 – 239
E
11110
240 – 255
 - 2,1 mlj. tinklų ir 3,7 mlr. kompiuterių
11
skaitmeninis adresas = simbolinis adresas
A ir B tinklai skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV
universitetams, o kitos organizacijos (pvz. LITNET) gauna C klasės
numerius.
Pavyzdžiui,
VGTU turi tinklų numerius 193.219.144.xxx – 193.219.149.xxx
Skaitmeninius IP adresas
simbolinis adresas(vardas).
193.219.146.3
goda.vtu.lt
193.219.40.13
voruta.vu.lt.
12
Simboliniai vardai
• kompiuteriai bendrauja IP adresais;
• žmonės įsimena vardus;
• IP adresai neatspindi organizacijos, kuriai priklauso
kompiuteris;
• vardai turi hierarchinę struktūrą;
13
Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai
•
•
•
•
•
•
•
•
.com – komercinės organizacijos
.edu - mokslo įstaigos
.net - organizacijos tiesiogiai susijusios su Internet
.gov – JAV valstybinės organizacijos
.mil – JAV karinės organizacijos
.org – kitos ne pelno siekiančios organizacijos
.CC – dviraidis šalies kodas (CC – country code),
.lt – Lietuva, .fr – Prancūzija, .dk – Danija …
14
Papildomos aukščiausio lygio adresų sritys
•
•
•
•
•
•
•
.biz (businesses)
.info (unrestricted use)
.name (for registration by individuals)
.pro (property:accountants, lawyers, physicians)
.museum (museums)
.aero (air-transport industry)
.coop (cooperatives)
15
Pilnas domeninis vardas - FQDN (Full qualified
Domain name)
<kompiuterio_vardas>.<adresų_srities_vardas>
<kompiuterio vardas> tai :
• Kompiuteriui priskirtas vardas reda, goda, niujorkas
• Interneto protokolo pavadinimas ftp, pop, nntp
• Interneto teikiamų paslaugų pavadinimas www, mail,
news
Pvz.: reda.vtu.lt, mail.takas.lt, www.vtu.lt
vienam kompiuteriui galima priskirti kelis vardus
<adresų_srities_vardas> - vtu.lt, sc.vtu.lt, ktu.lt,
omnitel.lt
16
DNS sistema ir DNS serveriai
• DNS sistema – duomenų bazių sistema,
turinti informaciją apie sričių vardus ir
jiems atitinkančius IP adresus
• DNS serveriai (vardų serveriai)–
kompiuteriai, kurie vardus pakeičia į IP
adresus ir atvirkščiai.
• DNS serveriai taip pat sudaro
hierarchinę struktūrą
17
DNS darbo principas
18
TCP/IP – pagrindinis Interneto protokolas
• TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet
protocol)
pagrindinis Internet protokolas (taisyklių visuma), apibrėžiantis
adresavimą Internet tinkle, informacijos perdavimo tinklais
taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją.
19
Duomenų (failo) siuntimas TCP/IP protokolu
Failas
Skaidymas į
paketus
1
2
3
4
5
6
Paketas
Antraštė
Duomenys
Skirtingo dydžio paketai
Maksimalus dydis
1516 baitų
20
Kiti interneto protokolai
Paslauga
Žiniatinklis (WWW)
Elektroninis paštas
Naujienų grupės
Failų perdavimas
Įsijungimas į nutolusį
kompiuterį
Interneto
Pavadinimo iššifravimas
protokolas
Hyper Text Transfer
Protocol
Simple Mail Transfer
SMTP
Protocol
POP3
Post Office Protocol V.3
Network News Transfer
News (NNTP)
protocol
ftp
File Transfer Protocol
http
Telnet
21
Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas
LITNET
22
23
Tinklo stebėjimo komandos
ping –n 10 –l 64 193.219.186.1
-n skaičius – paketų skaičius
-l skaičius – paketo dydis (B)
-w skaičius –laukimo laikas (ms)
tracert –w 4000 193.219.186.1
Sužinoti kam priklauso kompiuteris pagal IP adresą:
www.ripe.net
RIPE WHOIS Database Search lange
24
Įsijungimo į Internetą būdai
• Per vietinį tinklą (LAN), kuris turi ryšio liniją į Interneto
paslaugų teikėjo tinklą. Tai dažniausiai jungiamasi
mokymo įstaigose, įvairiose darbovietėse, kur įrengtas
vietinis kompiuterių tinklas, kuris sujungtas su internetu
per pasirinktą interneto paslaugų teikėją.
• Tiesiogiai jungtis į Interneto paslaugų teikėjo tinklą. Šį
būdą dažniausiai naudoja namų kompiuterių vartotojai.
25
Interneto paslaugų teikėjai (IPT)
• Interneto paslaugų teikėjai (Internet Service Providers ISP), – tai firmos, kurios pardavinėja tam tikro
pralaidumo duomenų perdavimo linijas tiek atskiriems
vartotojams jų kompiuterių, tiek ir kitoms firmoms jų
vietinių tinklų sujungimui su globaliuoju interneto tinklu.
• Be duomenų perdavimo, paprastai, dar teikiamos el.
pašto, interneto adresų registravimo (DNS), www ar
kitos interneto paslaugos.
• Didžiausi interneto paslaugų teikėjai Lietuvoje yra AB
“Lietuvos telekomas”, UAB “Omnitel”, UAB “Bitė GSM”,
UAB “Skaineta”, UAM “Penki kontinentai” ir kt.
• Konkrečius duomenis apie IPT galima rasti tinklapyje
hardware.home.lt/tinklai/ipt, www.litnet.lt ir kt.
26
Literatūros šaltiniai
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
L. Kaklauskas. Kompiuterių tinklai. VšĮ Šiaulių universiteto l-la,
Šiauliai, 2003, 174-236 psl.
D. Janickienė. Informatika, VDU, Kaunas, 2001, 263-282 psl.
O. Barčkutė ir kt. Ekonominė informatika, Vadovėlis, Aldorija,
Vilnius, 1999, 179-206 psl.
Informacija ir komunikacija, (ECDL atstovybės Lietuvoje
sertifikuota mokomoji medžiaga) / V.Denisovas ir kt. – Vilnius: VŠĮ
“Informacinių technologijų institutas”, 2001, 69 psl.
Michael B. Karbo. INTERNETAS išmok pats UAB “Egmont
Lietuva”, Vilnius, 2001, 77 psl.
http://www.ivpk.lt/msis/FrameSet.aspx-lsn_frame=72.htm
http://www.ivpk.lt/msis/Default.aspx-lsn_page_view=75_1.htm
http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija2.html
http://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/e/elektroninio_pašto_programa
.html http://aldona.mii.lt/pms/kalba/elpa1.html
http://www.lietuvybe.org/?menuid=Internetas
27