Transcript 9A klases kursas Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija, kurso paskirtis – final

Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
Kas yra emigracija?
-išvykimas iš savo šalies į kitą
-emigrantai arba išeiviai
Kas yra imigracija?
- kėlimasis gyventi iš kitos šalies į
dabartinę
- imigrantai arba ateiviai
Kas yra tėvynė?
- žmogaus gimtasis kraštas
- gimtinė
Dviejų tėvynių klausimas
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
– Filosofo Antano Maceinos išeivių grupės
• kolonistai
• duoneliautojai
• pabėgėliai
Kas yra kolonistai?
-vyksta svetur ieškoti savo tautai naujų žemių
Kas yra duoneliautojai?
- išvyksta ieškoti sau geresnio gyvenimo ir
skanesnės duonos svetur
Kas yra pabėgėliai?
- apleidžia savo kraštą norėdami išvengti kokios
nors grėsmės kuri yra ištikusi jį ir visą tautą,
- gresia pavojus gyvybei
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
– Kokios grėsmės gali kilti?
• Politinės priespaudos
• Dvasinis teroras
• Religiniai persekiojimai ir pan.
Koks svetur gimusių ryšys su jūsų tėvelių ar
senelių tėvyne-Lietuva?
- tai antroji, ta tolimoji, tėvynė
- tačiau, mes visi esame vienos lietuvių tautos
vaikai – jūs, jūsų tėveliai, jūsų seneliai, jūsų
proseneliai ir t.t.
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
– Kas yra tauta?
- Tauta yra istoriškai susidariusi žmonių
bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą,
įstoriją, kultūrą ir pan.
- Būtinos sąlygos kad tauta išsivystytu:
-turi būti gyvenamasis kraštas arba teritorija
- turi būti vartojama ta pati kalba
- turi būti tas pats gyvenimo būdas
- turi rišti tas pats istorinis likimas
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
• Ar ryšys su savo tauta galimas gyvenent
svetur?
- Taip, ne tik galimas, bet ir būtinas
- Mes gimstame tautoje, todėl privalome:
- Mokėti tėvų, protėvių kalbą
- Kelias į tėvų, prosenelių kūrybą (pasakas, dainas)
- Į literatūrą ir mokslą
- tautai žmogus Savo tėvų miršta tik tada, kai jis
nutausta – sąmoningai atsisako tautinių ypatybių
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
• Koks ryšys tarp abiejų tėvynių – gimtosios
ir paveldėtos (tolimosios)?
- labai artimas
- pagrįstas Dievo įsakymu “Gerb savo
tėvą ir motiną”
- vaikams yra skirta paveldėti tėvų
palikimą
- Kokį palikimą?
- išvaizdą, charakterio būdą, talentus.... Bet ir
- Iš kartos į kartą perduodama kalba, kultūra,
tautiniai bei valstybiniai siekimai ir t.t.
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
– Kodėl išeivijos lietuvis turi būti dvikalbis ir
dvikultūris?
- kadangi turi dvi tėvynes
- mokėti gyvenamo krašto kalbą, nes čia
gyvena, mokosi, dirba, vygdo įstatymus
ir t.t.
- mokėti savo tėvų ir protėvių kalbą, nes tai
kelias į savo tautą – jos kultūrą,
siekimus, išgyvenimus ir pan.
Įvadas – tėvynė, tauta,išeivija,
kurso paskirtis
• Kokia yra šio kurso paskirtis?
– Mes kalbėsime apie lietuvių tautos dalį
gyvenančią ir veikiančią už Lietuvos ribų.
Šiame kurse mes paliesime JAV lietuvių
istoriją, veiklą, gyvenimą, laimėjimus,
vargus...o taip pat ir jos santykį su Lietuvos
valstybe ir jos valstybine struktūra
Lietuvos išeivijos pradžia
• Istorinis žvilgsnis:
- Lietuva, nuo neatmenamų laikų buvusi
laisva, pirmą kartą neteko savo
nepriklausomybės 1795 metais
- Nuo 1569 metų Lietuva ir Lenkija turėjo
politinę sąjungą
- 1795 metais Lietuvą ir Lenkiją
pasidalino
trys, tuo laiku, didžiosios
kaimynės:
Austrija, Prūsija ir Rusija
- Didžiuma Lenkijos ir beveik visa Lietuva
atiteko Rusijai (Suvalkija Prūsijai)
Lietuvos išeivijos pradžia
- Kokios okupacijų pasekmės?
- Okupacijos beveik niekad neatneša
gerovės okupuotam kraštui –
skriaudžia, persekioja, suvaržo
savarankišką gyvenimą, apkrauna dideliais
mokesčiais, nusavina žeme, jaunus vyrus ima į
kariuomenę (net 15 metų), uždraudžiama
lietuviška spauda, uždaromos bažnyčios ir t.t.
- Tokioje aplinkoje augantis jaunimas,
ryžosi ieškoti laimės svetur ir tuo
davė pradžią Lietuvos išeivijai
- Žmonės bėgo nuo skurdo, nuo nelaisvės,
nuo kariuomenės
Lietuvos išeivijos pradžia
• Lietuviai atvyko į Ameriką:Keliais
laikotarpiais
– Išvykimo priežastys skirtingos
– Iki 1899 metų JAV emigracijos skyriuje
lietuviai nebuvo registruojami kaip tautybė
– Daugiausiai priskiriami prie lenkų
– Pagausėjo emigrantų JAV po kiekvieno
nepasisekusio sukilimo ar ištiktos
nelaimės
– Kas vyko Lietuvoje ir kodel traukė į
Ameriką?
– Keliomis bangomis
Lietuvos išeivijos pradžia
• Šeši laikotarpiai arba šešios
bangos
– Pirmi trys nebuvo gausūs savo
skaičiais
• Jie dingo Amerikos “katile”
• Jų pėdsakai atpažįstame iš pavardžių,
laiškų, spaudos ir dokumentų
Paskutiniosios trys bangos gausios
Pirmoji Banga – Piligrimų
laikotarpis
• Protestantizmas Lietuvoje
– Šešiolikto šimtmeččio viduryje (1556-1563)
Lietuvoje ir visoje Europoje pasiekė savo
plitimo viršūnę
– Per sekantį šimtmetį protestantizmas
Lietuvoje silpnėjo
– Septyniolikto šimtmečio viduryje Lietuvos
Katalikų Bažnyčia juos visai užslopino
– Religinės priespaudos verčiami keletas
žymesnių ir veiklesnių protestantų pabėgo
į Vakarų Europą
Pirmoji Banga – Piligrimų
laikotarpis
• Kai kurie pasiekė Angliją ir su
piligrimais atvyko į Ameriką
• “The School of Thinkers” žurnalas rašė
1922 m. rašė:
– 17-to šimtmečio pradžioje vyko kova
Lietuvoje...katalikų įveikti Lietuvos
protestantai pabėgo iš Lietuvos ir
išsisklaidė po Vakarų Europą....į Angliją ir
su “piligrimais” į Ameriką
Pirmoji Banga – Piligrimų
laikotarpis
• Duomenys kad atvyko lietuviai į Ameriką
– Pirmas mokytojas New Yorke – lietuvis
profesorius dr. Aleksandras Karolis
Kuršius (Alexander Carolus Cursius
– Mokytojavo dvejetą metų (1659-1661)
– Pirmųjų emigrantų tarpe buvo didžiūnai
Ardvilai, Butvilai, Gregai....Ardvill, Buttvill,
Gregg ir t.t.
– Apsigyveno Manhattan saloje kartu su
olandais ir steigė miestą. Lietuviai siųlė
“Auszra”, olandai – New Amsterdam.
Olandai laimėjo. Anglai perkrikštijo New
York
Pirmoji Banga – Piligrimų
laikotarpis
• Kodėl jie vyko į Ameriką?
– Ieškojo religinės laisvės
– Vietos kur gyventi
– Jie seniai ištirpo Amerikos “melting
pot”
– Liko tiktai lietuviškų pavardžių
pėdsakai
– Laikotarpis (1621-1630+)
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Kas ją sudarė?
– Didele dauguma sudarė politiniai
pabėgėliai
– Buvo priversti pasitraukti dėl Rusijos
stipraus kišimosi į Lietuvos-Lenkijos
jungtinės valstybės savarankiškumą
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Istorinė perspektyva
–
–
–
–
Buvo labai svarbus bajorų luomas
Lietuva padalyta į tam tikras sritis – vaivadijas
Vaivadijos padalintos į apskritis
Joms vadovavo karaliaus paskirti didikai ar kiti
žymūs bajorai
– Apskričių ir vaivadijų bajorai rinkdavo savo
atstovus į vietinius seimelius
– Vietiniai seimeliai rinkdavo atstovus i Seimą, kurie
tvarkė svarbiausius valstybės reikalus, leido
įstatymus, net rinko valstybės valdovą – karalių
– Bajorai valdė valstybę ir todėl budavo vadinama
bajorų respublika
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Istorinė perspektyva
– Kurie nebuvo bajorai – buvo valstiečiai
– Valstiečiai tapo baudžiauninkais
– Baudžiauninkas nebuvo laisvas, priklausė
nuo dvarininko, gyveno dvarininko žemėje
ir mokėjo duoklę
– Įsigalėjo bajorų savivalė
•
•
•
•
•
Medžiodavo, pramogaudavo
Valstybės bei ūkio reikalai mažai rūpėjo
Samdo karius vietoj savęs
Ginčai ir muštynės seimuose
Seimo nutarimai turi būti priimami vienbalsiai
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Lietuvos karalių valdžia silpna
– Po Žygimanto Augusto mirties (1572) visi
karaliai buvo renkami
– Todėl jie privalėjo klausyti juos išrinkusių
didikų ir bajorų
– Prasidėjo tarpusavio kovos dėl įtakos
valstybėje
– Kišosi į Respublikos gyvenimą ir bandė
varyti savo politiką
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Politinė padėtis Lietuvoje
–
–
–
–
–
–
–
–
–
ilgi ir nesėkmingi karai
Rusija puolė Lietuvą iš rytų ir pietų
Švedija iš vakarų
Karalius švedas Zigmantas Vaza įvėlė į 29 metų
karą su Švedija
Atsinaujino karas su Maskva – 13 metų
Karo nusiabtą kraštą ištiko badas ir maras
Karalius Augustas Saksas, norėdamas nuraminti
kraštą, bandė valdyti be seimo
Įsižeidę bajorai pasikvietė Lietuvos priešą, carą
Petrą I kad juos užtartų
Krašto netvarka didėja – Lietuvoje išmirė trečdalis
gyventojų
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Buvo bajorų kurie rūpinosi Lietuvos
valstybės likimu
– Kunigaikščiai Čartoriskai
– Kilę iš Lietuvos, turtingi ir šviesūs žmonės
– Norėjo pertvarkyti krašto valdymą ir pašalinti
bajorų įtaką krašto reikalų tvarkymui.
– Tai igyvendinti jie laukė pagalbos iš Rusijos
– Bajorai pešasi, o rusai tvarko Lietuvos reikalus
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• Rusai įsigali Lietuvoje
– Rusai reikalauja stačiatikiams lygių teisių
– Nes visi nekatalikai buvo šalinami iš
valdžios vietų
– Seimas nenorėjo su tuo sutikti
– Visi nekatalikai padarė konfederacija su
kunigaikščiu Radvila ir pasikvietė į
pagalbą Rusiją
– Privertė pripažinti nekatalikams lygias
teises, o kas nesutiko išvežė į Rusijos
gilumą
Antroji banga – BARO
konfederatų sukilimas
• BARO konfederatų sukilimas
– Rusams taip įsigalėjus, atsirado bajorų kurie
ryžosi ginklu ginti savo tėvynės nepriklausomybę
– 1768 m. Podolės miestelyje susidarė konfederacja
pradėjo kovą su karaliaus partija ir su rusais,
atėjusiais padėti karaliaus kariuomenei.
– Prasidėjo ginkluoti susiremimai
– Sukilėliai negalėjo atremti Rusijos pulkų ir jie
buvo išblaškyti
– Vieni žuvo kovos laukuose, kiti į belaisvę ir tremtį,
treti pabėgo į užsienį
– Lietuvoje liko atskiri partizanų būriai
– Tai buvo pirmas bandymas nusikratyti
rusais
ANTRA BANGA
• Antrosios emigracijos bangos priežastys
– Masinis bėgimas lietuvių patrijotų po pirmojo LietuvosLenkijos valstybės padalinimo 1772 m.
– Po nepavykusio BARO konfederatų bajorų
suorganizuotam sukilimo(pasipriešinimui) 1768 m.
– Tadas Kosciuška (1776) – lietuviškos kilmės bajoras
• Jis pergyveno dėl savo tėvynės melaimės, po pirmojo
padalinimo.
• Negalėdamas kovoti už jos laisvę
• Norėjo amerikiečiams atiduoti savo žinias ir
sugebėjimus
• Atvyko kartu su būriu Didžiosios Lietuvos
kunigaikštystės karių
ANTRA BANGA
• Įvykiai Amerikoje
– Vyksta Amerikos nepriklausomybės kovos
– Jose dalyvauja JAV valstybės kūrėjo George
Washington artimas bičiulis ir ginklo draugas
Tadas Kosciuško
– Jam buvo suteiktas generolo laipsnis
– 1776 m. Amerika tampa nepriklausoma valstybė,
tuo pačiu metu kada Lietuva pirmą kartą bando
nusikratyti rusų priespaudos.
• “Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko
pažinti, ir tai tokios laisvės,kuri apima visus, ne tik
išrinktųjų saujelę” – George Washington
TREČIOJI BANGA
• Europa revoliucijų sukuryje
– Napoleonas visoje Europoje skleidė žmonių
laisvę
- visur naikino baudžiavą
- tirpo viduramžių luominės
privilegijos
- mažėjo piliečių nelygybės
įstatymai
- kilo laisvės šukiai
Napoleonui žlugus, Europos vadovai padarė
sutartį neleisti jokiai revoliucijai prasidėti ir
bendromis jėgomis jas slopinti
TREČIOJI BANGA
• Padėtis Lietuvoje
– Lietuvoje prasidėjo nauji varžymai
– Plinta slaptos organizacijos
•
•
•
•
•
Bajorai siekia įgyti daugiau laisvių
Rusai spaudžia Vilniuje klestėjusį universitetą
Rusu valdžia persekioja bajorus
Šis judėjimas buvo rusų išardytas 1823 m.
Pats judėjimas nebuvo užslopintas
1830 m. įvyko revoliucijos Prancūzijoje
– 1930 m. gale sukilo lenkai, atsiskyrė nuo
Rusijos ir juos išvarė
TREČIOJI BANGA
• Sukilimas Lietuvoje
– 1831 m. kovo gale sukilo Raseinių bajorai ir užėmė
Raseinius
– Visose apskrityse ėmė rinktis bajorai, skelbti sukilimo
aktus
– Greit sukilėlių rankose buvo visa Lietuva, išskyrus
Kauną ir Vilnių (ten buvo rusai)
– Sukilėliai buvo atmušti nuo Vilniaus ir visai išblaškyti
– Jų būriai turėjo slapstysis miškuose ar pabėgti į kitus
kraštus
– Sukiliome dalyvavo apie 28,000 karių, o emigrantų į
užsienį apie 9,000
– Sukilimas nepavyko
TREČIOJI BANGA
• Emilijos Platerytės žygdarbiai
– Viena iš narsiausių kovotojų ir vadų
– Dvarininko duktė, tuojau įsijungė į sukilėlių eiles
– Prašė, kad duotų jai karinį uždavinį, bet kadangi moteris,
su ja niekas nenorėjo kalbėtis
– Nusikirpo plaukus, apsirengė vyriška karine apranga
– Ragino prie Dusetų bažnyčios minią, kad sukiltų prieš
rusus
– Jos legendinės kovos pasklido po pasaulį
– Emigravę į užsienį plačiai išgarsino jos vardą
– Jos biografija anglų kalba – globėju buvo pats JAV
prezidentas H.B. Taylor
TREČIOJI BANGA
• Įvykiai Amerikoje
– Sparčiai klestėjo industrinė revoliucija
– Migracija į Amerikos Vakarus
– Atrastas auksas ir sparčiai sklido “Gold Rush”
epidemija
– Europoje gandai sklido apie šią aukso šalį ir kvietė
emigrantus į Ameriką
– Po sukilimo pirmutinis lietuvis atvyko lietuvių pulko
vadas Juozas Ordinskas
• Jis su kariais pasitraukė į Prūsiją, vokiečiai juos
nuginklavo ir uždarė į kalėjimą. Ji pabėgo ir atvyko į
Bostoną
• Nėra tikslių žinių kiek lietuvių tuo metu atvyko į
Ameriką
TREČIOJI BANGA
– To meto politiniai pabėgėliai
Vokietijoje ir Prancūzijoje išleido tokį
atsišaukimą::
• Pameskime Europą, beširdžią liūdininkę
mūsų kovų ir mūsų pralaimėjimo bei
vargo. Amerika yra vienintelė šalis,
tinkama globoti žmones, kurie viską
pašventė laisvei...”
KETVIRTOJI BANGA
• Iki to laiko pati didžiausia banga
– Emigrantai vyko į Ameriką ne vien dėl politinių
persekiojimų, bet ypatingai dėl nepakeliamai
blogų gyvenimo sąlygų rusų valdomoj Lietuvoj.
– Šios bangos sudėtis buvo beveik grynai
• Valstiečių (kurie verčiasi žemės darbu-žemdirbiai)
• Ūkio tarnautojų ir
• Paprastų darbininkų
Jie pradėjo masiniai emigruoti
- panaikinus baudžiavą 1861 m. vasario 19 d.
- po nesėkmingo 1863 m. sukilimo
- ir ypatingai po labai nederlingų 1867-1868 metų
KETVIRTOJI BANGA
• Panaikinama baudžiava
– Lietuvos valstiečiai dauguma buvo
baudžiauninkai (visiškas valstiečio darbo, turto
ir asmens prievartinis priklausymas dvarininkui)
• Pragyvenimui gaudavo mažą sklypelį žemės
• Turėdavo atlikti daug darbo ponų dvaruose be jokio
atlyginimo
• Jie neturėjo teisės palikti savo poną ir ieškoti sau
darbo ir pragyvenimo šaltinio kitur.
• Baudžiauninkus žiauriai išnaudodavo ir smarkiai
bausdavo
KETVIRTOJI BANGA
• Caras Aleksandras II (1861 m.)
panaikino baudžiavą
– Baudžiava buvo nuostolinga ūkiškai
– Baudžiauninkams suteikė laisvę
– Leido turėti žemę kurią jie anksčiau
naudojo savo pragyvenimui
– Rusų valdžia turėjo bajorams už tą žemę
atlyginti
– Valstiečiai už tai turėjo valdžiai išsimokėti
per 49 metus
KETVIRTOJI BANGA
• Kaimiečių būklė po baudžiavos
– Beveik pusė Lietuvos gyventojų liko be žemės
– Įsigyti žemės jiems nebuvo galimybės, nes įstatymas
draudė lietuviams ir katalikams ją pirkti
– Pramonės Lietuvoje nebuvo
– Prekyba buvo išimtinai žydų rankose
– Mokyklų visai mažai tebuvo, mažai naudingos,
steigiamos ir laikomos tik krašto rusinimui
– Nei asmeniškos, nei organizacinės laisvės nebuvo
– Caro valdžia, galop, siekė išplėšti iš lietuvių paskutinį
didįjį dvasios turtą - religiją
KETVIRTOJI BANGA
• Valstiečių nepaklusnumo ženklai
– Didelis valstiečių nepasitenkinimas, kad jie turi išsipirkti
paskirtus sklypus bet ir toliau dirbti dvarui
– Valstiečiai atsisakinėjo toliau vygdyti prievoles dvarui
– Atsisakė mokėti mokesčius už žemę
– Valžia už tai juos smarkiai bausdavo
– Žmonės pradėjo slapstyti – miškuose atsirado bbūriai
pabėgusių iš namų vyrų kurie dauguma buvo ginkluoti
– Padegami dvarai, užpuolami gaudytojai į kariuomenę,
išlaisvinami sugautieji
– Bėga į Vakarų Europos kraštus
– Daugeliui atrodė, kad laikas ginklu išsivaduoti iš Rusijos
imperijos priespaudos ir atkurti savo valstybę
KETVIRTOJI BANGA
• 1863 metų sukilimas
– Sukilimas prasidėjo Lenkijoje, bet po poros mėnesių jis
pasiekė Gudiją ir Lietuvą
– Pirmieji į kovą stojo Paberžės kovotojų būrys kuriam
vadovavo kun.Antanas Mackevičius
– Greitai prisijungė kiti būriai kurių buvo virš 280
– Sukilėlių vadovybė skelbė:
• Atleis valstiečius nuo priverstinų darbų ir prievolių
dvarui
• Atiduos be išpirkimo iki šiol dirbtą žemę
• Bežemiams, kurie dalyvaus sukilime, bus duota po
tris hektarus žemės
• Svarbiausia – sukilėliai siekė vėl atstatyti
Lietuvos valstybinę nepriklausomybę
KETVIRTOJI BANGA
• 1863 metų sukilimas (tęsinys)
– Caro valdžia pasiuntė didžiulę kariuomenę prieš
sukilėlius
– Į Vilnių atsiuntė generolą M. Muravjovą
– Už žiaurų sukilimo numalšinimą pramintas
“Koriku”
– Sukilėliai narsiai kovojo, laimėjo nemažai
kautynių prieš rusų kariuomenę, bet
– Jėgos nebuvo lygios
– Nei menkai ginkluoti bajorų pulkai, nei
valstiečiai su dalgiais negalėjo atsilaikyti prieš
gausesnę, gerai ginkluotą, apmokytą
kariuomenę
KETVIRTOJI BANGA
• 1863 m. sukilimo pasekmės
– Sukilimas buvo numalšintas
– Sukilėlių vadai nubausti mirties bausme
– Daug sukilėlių pasodino į kalėjimus
– Kiti ištremti į Sibirą
– Atimti dvarai iš sukilime dalyvavusių dvarininkų
– Buvo uždraustos lietuviškos mokyklos ir jų
vietoje steigiamos rusiškos
– Buvo uždaromos bažnyčios, vienuolynai
– Prievarta įvedamas stačiatikių tikėjimas
– O 1864 m. buvo uždrausta lietuviška spauda
KETVIRTOJI BANGA
• Bado metai Lietuvoje
– 1850 metų badmetis Lietuvoje – pirmieji lietuviai
valstiečiai pradeda keliauti į Ameriką
– 1867-68 metais Lietuvą ištiko antras badmetis
•
•
•
•
Pirmais metais lietus supūdė derlių laukuose
Antrais metais sausra viską išdegino
Daugybė žmonių ėjo elgetauti
Jaunesnieji ir drąsesnieji traukė į Prūsiją, o iš tenai į
kitas Vakarų Europos šalis ar į Ameriką
• Dalis pasiliko Rytų Prūsijoje kur buvo spausdinamos
knygos ir laikraščiai lietuvių kalboje ir jos slapta
knygnešių gabenamos į Lietuvą
• Daugelis jų, devyniolikto šimtmečio viduryje, iš
Europos pradėjo keltis į Ameriką
KETVIRTOJI BANGA
• Lietuvių emigracija į Ameriką
– Iki 1899 metų Amerikos emigracijos skyriuje lietuviai
nebuvo registruojami kaip atskira tautybė. Juos
priskyrė prie lenkų
– Tačiau yra apskaičiuota, kad iki 1899 m. Amerikoje jau
buvo apie 250,000 lietuvių. Jų pėdsakai yra gan riboti.
– Po nepavykusio 1863 m. sukilimo ir 1867-68 metų
gamtos nelaimių atvykusiųjų skaičiai smarkiai padidėjo
– Duomenys apie jų pirmasias dienas Amerikoje irgi
pagausėjo
– 1866 m. Amerikon atkeliauja ir pirmasis lietuvis kunigas
marijonas iš Marijampolės vienuolyno kun. Andrius
Strupinskas (jis buvo sukilėlių kariuomenės kapelionas)
– Nuo 1899 metų iki 1914 metų į Ameriką atvyko 252,954
lietuviai
– Iki 1914 m. per vienerius metus atvykdavo apie 25,000
KETVIRTOJI BANGA
• Įvykiai Amerikoje
– Vos pora mėnesių po baudžiavos panaikinimo
Lietuvoje prasidėjo Amerikos civilinis karas tarp
šiaurinių ir pietinių Amerikos valstijų (1861 m.
balandžio 12 d.)
– Tikslai:
• Išlaikyti vieną Ameriką
• Išlaisvinti vergus ir panaikinti vergiją Amerikoje
(pagrindinai juodosios rasės žmones)
- Amerikos civilinis karas baigėsi 1865 metais
PENKTOJI BANGA
• Prasideda II pasaulinis karas
– 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija, nepaskelbusi karo, visu
smarkumu puolė Lenkiją
– Naikino ne tiktai kariuomenę ir karo tvirtoves, bet taip
pat ir
– Ne karinės reikšmės miestus, kaimus ir be jokio
atsižvelgimo žudė ramius gyventojus
– Prasidėjo baisus naikinamasis karas palietęs beveik
visas Europos valstybes, vėliau ir JAV
– Milijonai žmonių žuvo nuo karo ugnies, nuo bombų,
šalčio, bado, ligų
– Milijonai liko be pastogės
– Šeimos išblaškytos ir perskirtos
PENKTOJI BANGA
• Molotovo ir Ribbentropo slaptos sutarys
– Vokietijos didžiausias priešas buvo Rusija
– Todėl visas pasaulis buvo sukręstas Sovietų Sąjungos
okupacija rytinės Lenkijos dalies
– Atrodė, kad Rusija ir Vokietija sutartinai užpuolė Lenkiją
– Vėliau paaiškėjo, kad tie du priešai buvo sudarę slaptą
sutartį pasidalinti įtakos sferomis rytinėje Europoje.
– Pirma slapta sutartis buvo pasirašyta 1939 m. rugpjūčio
23 d.
– Ši sutartis buvo pataisyta poros mėnesių bėgyje
– Šios sutartys buvo laikomos slaptos ilgą laiką ir galop
paviešintos po karo
PENKTOJI BANGA
• Molotovo ir Ribbentropo slaptos sutarys
– Šią slaptą sutartį pasirašė
• Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras V.
Molotovas ir
• Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribbentropas
• Pagal šią sutartį Stalinas ir Hitleris pasidalino Lietuvą
• Vokietijai turėjo tekti Klaipėdos kraštas ir Suvalkija
• Sovietų Sąjungai, pradžioje dalis, bet vėliau visa
Lietuva
– Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybės buvo
pasiskelbusios kaip neutralios
PENKTOJI BANGA
• Pabaltijo valstybių neutralumas buvo
sutryptas
– Atsiradus patogiai tarptautinei situacijai,
Sovietų Sąjunga daro provokacinius žygius
prieš Lietuvą
– Kaltina Lietuvos vyriausybę dėl karių pagrobimų
– Ir kitų nebūtų prasižengimų prieš Sovietų
Sąjungą
– Šie kaltinimai buvo priežastis įteikti ultimatumą
ir okupuoti Lietuvą, sulaužant visas su Lietuva
pasirašytas sutartis
PENKTOJI BANGA
• Pabaltijo valstybių neutralumas buvo sutryptas
– 1940 m. birželio 14 d. sovietų tankai su kariuomene
užima Vilnių, netrukus Kauną ir visą Lietuvą
– Skubiai pradėjo veikti komunistai
– Prasidėjo Lietuvos sovietizacija
– 1940 m. liepos 21 d. specialiai sudarytas “liaudies
seimas” nubalsuoja prašyti Sovietų Sąjungą priimti
Lietuvą į savo sudėtį
– Į seimą pateko komunistai arba jų suklaidinti “atstovai”
– Protestai prieš tokius veiksmus buvo neįmanomi
– Taip 1940 m. liepos mėn . 22 d. Lietuva virto Sovietų
Sąjungos 14-ja respublika
– Prasidėjo ramaus, kūrybingo Lietuvos gyvenimo
griovimas
– Geriausi Lietuvos žmonės buvo suimami, įsiviešpatavo
teroras
PENKTOJI BANGA
• Pabaltijo valstybių neutralumas buvo sutryptas
– Vokiečių valdžia norėjo apsaugoti savo tautiečius
Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse nuo sovietinio
rėžimo
– Taip pat jie norėjo turėti daugiau darbininkų Vokietijoje
– Sisitarė su Sovietų sąjunga, kad už tam tikrą atlyginimą
Vokietija galės išsivežti ten gyvenusius vokiečius
– Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, buvo apie 15,000
vokiečių tautybės piliečių
– Sutartimi pasinaudojo apie 40,000 žmonių iš Lietuvos,
ne vien vokiečiai, bet ir lietuviai, kurie bijojo likti rusų
okupacijoje
– Reikėjo tik įrodyti, kad turi vokiečių giminių, kad neturi
žydų kraujo, kad dirbi vokiečių įmonėse, kad priklauso
protestantų bažnyčiai.
PENKTOJI BANGA
• Baisusis birželis
– 1941 m. birželio mėn. bolševikai pradėjo
masinius žmonių trėmimus į Rusijos gilumą
– Tai sukėlė tikrą siaubą Lietuvoje
– Birželio 14 d. enkavedistai pradėjo griebti iš
namų vyrus, moteris, vaikus
– Dažnai atskirdavo vaikus nuo tėvų, vyrus nuo
šeimos, vertė ligonius iš patalo ir vežė
– Daugumas neturėjo laiko nei maisto pasiimti,
nei šiltenio drabužio nei su giminėmis
atsisveikinti
PENKTOJI BANGA
• Baisusis birželis
– Jie buvo užrakinti žmonių prigrūstuose
gyvuliniuose vagonuose, be maisto ir karštomis
dienomis net be vandens
– Darbingi vyrai, atskirti nuo šeimų riedėjo į
šiaurės vergų stovyklas
– Moterys, vaikai, seneliai ir ligoti buvo vežami į
šiaurę, prie ledinuotų upių, į miškus prie Baikalo
ežero, į Sibiro gilumą arba į smėlėtas
Kazachstano dykumas
PENKTOJI BANGA
• Baisusi birželis
– Komunistai skelbė, kad yra išvežami tiktai
buožės (turtingesni ūkininkai), vargo žmonių
išnaudotojai
– Bet iš tikrųjų jų tikslas buvo sunaikinti
geriausius ūkininkus ir pačią kapitalistinę
sistemą
– Sibiro tremtyje atsidūrė ūkininkai, dvasininkai,
smulkūs amatininkai, kariuomenės savanoriai,
varguoliai, savo humaniškumu pavyzdingų ūkių
savininkai
– Pirmuoju trėmimu 1941 m. viduryje buvo išvežta
daugiau kaip 35,000 žmonių. Jie buvo kalti tik
tuo, kad buvo dori lietuviai
PENKTOJI BANGA
• Vokiečiai okupuoja Lietuvą
– Rusų-vokiečių draugystė neilgai truko
– 1941 m. birželio 22 d. vokiečiai, nei karo
nepaskelbę, pasiuntė prieš rusus savo galingą
motorizuotą kariuomenę
– Visu frontu peržengė Sovietų Sąjungos sieną
– Įsiveržė į Lietuvą
– Rusai traukdamiesi išžudė daug lietuvių kurių
nebuvo spėję ištremti
PENKTOJI BANGA
• Vokiečiai okupuoja Lietuvą
– Komunistams pasitraukus atėjo laisvės viltis
– Skubiai susidarė Lietuvos vyriausybė
– Tačiau vokiečiai viską ėmė į savo rankas
– Nesiskaitė su Lietuvos laikinąją vyriausybe
– Vokiečiai savo tikslus skubiai ir žiauriu būdu
ėmė vykdyti
– Nemažai lietuvių buvo suimti ir pasiųsti į
žiaurias koncentracijos stovyklas
– Gyvenimas vokiečių okupacijoje vis sunkėjo
PENKTOJI BANGA
• Sugrįžta Sovietų Sąjungos okupacija
– Lietuvis negalėjo pasiduoti bolševikams geruoju
– Sovietų Raudonajai armijai artėjant link Lietuvos
• Vieni lietuviai ėjo į miškus partizanauti
• Kiti, gelbėdami savo gyvybes, traukėsi į Vakarus
• Jų tikslas – karui pasibaigus sugrįžtti į savo tėviškes
– 1944 m. liepos mėn. sovietai vėl įsiveržė į
Lietuvą, užėmė Vilnių, Kauną, o rudenį ir visą
Lietuvą
PENKTOJI BANGA
• Karas išblaško lietuvius po visą pasaulį
• Kurie bėgo nuo sovietų persekiojimų
• Kurie nenorėjo pasilikti priespaudą nešančioje
santvarkoje
• Norėjo pasiekti JAV, kur daug iš seno buvo mūsų
išeivių
• Arba pasiekti bet kurį neutralų kraštą
• Jie siekė aplenkti kitą priešą – vokiečius
• Pasirinkimo nebuvo – visi keliai buvo
uždaryti
• Todėl masės bėgo į Vokietiją
• Apie 100,000 ten atsidūrė be lėšų, palikę
visą turtą Tėvynėje
PENKTOJI BANGA
• Baigėsi II pasaulinis karas
– 1945 m. gegužės mėn. baigėsi karas
– Sąjungininkai (anglai, prancūzai ir amerikiečiai)
vertė tremtinius grįžti į priešo okupuotą tėvynę.
– Dėka JAV lietuvių, pavyko išaiškinti Lietuvos
esamą padėtį ir grąžinimo pavojus sunyko
– Su Amerikos lietuvių didelėmis pastangomis,
daugiau nei 30,000 lietuvių pabėgusių į Vokietiją
atvyko į Ameriką
PENKTOJI BANGA
• Penktos bangos sudėtis
– II Pasaulinio karo pabėgėliai
– Nuo 1945 m. iki 1951 m. galo atvyko apie 30
tūkstančių lietuvių
– JAV lietuviai kreipėsi į Amerikos valdžios
įstaigas, kad sudarytų sąlygas priimti II
Pasaulinio karo pabėgėlius – DP Act
– Nauji ateiviai čia susiorganizavo ir tesė kovą už
Lietuvos nepriklausomybę
– Ta kova tęsėsi iki 1990 m. kovo 11 d.
nepriklausomybės atstatymo
ŠEŠTOJI BANGA
• Lietuvių tauta beviltiškoje padėtyje
– Išgyvena stalinistinę represiją
– Pradeda prarasti viltį
– Ateitis jiems uždaryta
– “Perestrojkos” pradžia
•
•
•
•
Michailo Gorbačiovo išrinkimas
Sovietų Sąjungos komunistų partijos sekretorius
Stojo gelbėti yrančią imperiją
Persitvarkymas SSSR (Socialistinė Sovietų Sąjungos
Respublika) buvo būtinas
• Maskva galvojo, kad duodant pavergtiems kraštams
daugiau autonomijos, bus galima išsaugoti SSSR
ŠEŠTOJI BANGA
• Lietuvos persitvarkymo sąjūdis
– Okupuotoje Lietuvoje intelektualinis
• Religinis ir
• Kultūrinis
• Pasipriešinimas 1988 m. tapo veržlia srove kuri rėmė
Demokratinį sąjūdį persitvarkymu
_ Lietuvoje “persitvarkymas” reiškė visai ką kitą negu
Maskvoje
-- Lietuva nebuvo praradusi istorinės atminties
-- Per 50 metų vyko ginkluota ir taiki legali kova už
nepriklausomybę
-- Viešumon iškilo Lietuvos laisvės lyga – pogrindžio
organizacijos
-- Persitvarkymui priešinosi Lietuvos Komunistų
Partijos (LKP) Centrinbio Komiteto vadovai
ŠEŠTOJI BANGA
• Susikuria Sąjūdis
– 1988 m. birželio 3 d.
– Lietuvos mokslo akademijos patalpose
– Dalyvauja apie 500 visuomenės atstovų
– Kilo mintis sukurti demokratinį Sąjūdį
persitvarkymui remti
– Vėliau pasivadino Lietuvos persitvarkymo
sąjūdžiu (LPS)
– Roko žygio per Lietuvą metu Sąjūdžio
veikėjai aiškino sąjūdžio tikslus jaunimui
ŠEŠTOJI BANGA
• Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas
– 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje
– Pagal Vytautą Landsbergį-Žemkalnį (tėvą)
suvažiavimo esmė “Esame čia
nepriklausomai Lietuvai atkurti”
– Dėl varžomų išorinių ir vidinių aplinkybių –
suvažiavimas nepaskelbė
nepriklausomybės
– Tačiau sėkla pasėta dėl tolimesnio tautos
ir valstybės likimo
ŠEŠTOJI BANGA
• Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
– 1990 m. vasario 24 d. vyksta parlamento
rinkimai
– Sąjūdis gavo aiškią pergalę (iš 90 deputatų
Sąjūdžiui priklausė 72)
– 1990 m. kovo 11 d. Parlamentas išrenka Vytautą
Landsbergį Aukščiausios Tarybos pirmininku
– Grąžintas teisėtas Lietuvos Respublikos
pavadinimas
– Atkurtas ir patvirtintas herbas ir vėliava
– Priėmė Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį
aktą
– Lietuvių kalba – Lietuvos valstybinė kalba
ŠEŠTOJI BANGA
• Tragiški įvykiai
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Sovietų Sąjunga visaip bandė ir grąsino Lietuvą
Reikalavo atšaukti nepriklausomybės atstatymą
Lietuva jų reikalavimų neklausė
1991 m. sausio 13 d. naktį, Rusijos įsakymu, specialusis
sovietinės kariuomenės dalinys žiauriai susidorojo su
atėjusiais televizijos bokšto ginti beginklia žmonių minia
Buvo pasiūsti šarvuočiai specialaus dalinio “Alfa”
žudikų grupės.
Nužudyta 14 lietuvių, virš 1000 sužeistų
Kariuomenė blokavo geležinkelius, stotis ir oro uostus
Nutrūko Lietuvos ryšys su pasauliu.
Tai tragiška, bet simbolinė laisvės kaina
ŠEŠTOJI BANGA
• Lietuvos valstybingumo kūrimo darbai
– Ši lietuvių tautos tragedija sužadino
Vakarų pasaulio sąžinę
– Nuo šios datos Lietuva sugrįžo į Europos
politinį žemėlapį
– Prasidėjo džiugus, bet skausmingas
Lietuvos valstybingumo kūrimo darbas
– Lietuva išgyvena ekonominius sunkumus
– Politinių interesų ir nuomonių skirtumai
ŠEŠTOJI BANGA
• Prasideda emigracija
– Ekonominių sunkumų spaudžiami lietuviai
pradeda emigruoti į kitas šalis
– Ieško geresnio gyvenimo sau, savo šeimoms ir
artimiesiems likusiems Lietuvoje
– Šešta emigracijos banga prasidėjo po 1990 m.
nepriklausomybės atstatymo
– Šios bangos istorija yra rašoma dabar
– Nėra tikslių duomenų kiek yra atvykę į JAV
– Spėliojama, kad vien Čikagoje yra netoli 50,000,
o JAV daug daugiau.
– JAV klęsti ekonomis progresas ir aukštas krašto
gerbūvis
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pagrindinės emigracijos priežastys
– Politinės – konfliktas su caro
administracija ir vengimas kariuomenės
– Ūkinės – nederlingi metai,
•
•
•
•
padidėjęs gyventojų skaičius
Po baudžiavos reikėjo ieškoti darbo kitur
Pramonės beveik nebuvo
Prekyba ir amatai žydų rankose
Todėl daugumą viliojo išeivija
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pirmosios dienos svetimame krašte
– Emigrantai buvo veržlūs
– Siekė organizuotis ir šviestis
– New Yorko uostas
•
•
•
•
Nemoka kalbos
Griebia pirmą pasitaikiusį darbą
Siūlo įvairūs agentai
Daugumas pateko dirbti prie Reading-Delaware
geležinkelio linigos
• Vėliau daugelis perėjo dirbti į kietųjų anglių kasyklas
• Mažai pakliuvo į ūkius
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Seniausios lietuvių kolonijos
– Pensylvanijos kietosios anglies sritis
(Shamokino, Shenandoah iki Forest City).
– Mažai norėjo dirbti ūkiuose
– Kėlėsi į Vakarus (Čikagą, Detroitą, St. Louis,
Pittsburgh..
– Miestuose gavo darbus siuvyklose
•
•
•
•
•
Geležies apdirbimo pramonėse
Cukrainėse
Audyklose
Skerdyklose ir pan
Dirbo sunkesnius darbus kurių nenorėjo atlikti anktyvesni
emigrantai
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Gyvenimo sąlygos
– Svetima kalba
– Svetima aplinka
– Vingiuoti slėniai supami aukštų uolotų kalnų
– Skurdi augmenija
– Purvini vandens upeliai-užteršti nuo anglies
plovimo
– Stovi aukšti aprūkę trobesiai (brėkeriai) – valo
anglis
– Šalia jų juodi kalnai ant kurių neauga nedi žolė
– Tai suverstos po anglies valymo likusios dulkės
– Toliau nuo “brėkerių” buvo eilė mažų medinių
namelių angliakasiams gyventi
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Darbo sąlygos
– Darbas po žeme –kelis šimtus pėdų gilio
– Dirbo 10 valandų į dieną
– Uždirbo 17-20 centų per valandą
– Vidutinis patyrusio angliakasio uždarbis buvo
75-100 dolerių per mėnesį
– Paprastų darbininkų tarp 40 ir 60 dolerių
– Darbas šešias dienas per savaitę
– Darbas sunkus ir pavojingas: sužeidimai,
apsinuodijimai dujomis, užgriuvimai ir pan
– Mirtis paimdavo daug aukų
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Kasdieninis angliakasių gyvenimas
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Kiekvieną rytą pažadindavo spiegiančios sirenos
Apsirengia suodinais darbo drabužiais
Ant kaktos segasi žibančią lemputę
Ant peties skardinę dėžutę su maistu
Giūliu šuliniu leidžiasi į požemius net iki penkiolikos
šimto pėdu gilumą
Čia paraku sprogdina ir geležiu laužo susigulėjusią anglį
Sunkius gabalus kraudavo į vagonėlius
Prie iškėlimo juos traukdavo pakinkyti mulai (asilėliai)
Viršuje išvalo nuo neredikalingų priemaišų
Stambūs gabalai triuškinami tarp dantuotų geležinių
volų (breaker)
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Kasdieninis angliakasių gyvenimas
– Grįžę iš darbo skubėdavo namo
nusiprausti ir persirengti
– Darbovietėse prausyklų nebuvo
– Darbas visada buvo sunkus ir pavojingas
– Nepratę – namo pareidavo kruvinomis
rankomis
– Kartais budavo sužeisti
– Kitus pargabendavo į namus negyvus
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Gyvybės menkavertystė
– Angliakasių šeimos labai bijodavo juodai apdengtų
arklių, traukiančių vežimus iš kasyklų į miestelius
– O tuose vežimuose užmušto angliakasio lavonas
– Tie arkliai, anomis dienomis, nuolat traukdavo iš
kasyklų įvairiomis kryptimis
– Daug angliakasių į kapus nukeliavo pačioje jaunystėje,
pačiame pajėgume
– Buvo ir tokių įvykių, kad kasyklose nutraukė abi kojas.
Jokios mediciniškos pagalbos nesuteikė. Jį nuvežė į
namus ir smarkiai kraujuojantį paliko prieangyje
– Kol artimieji pamatė, kas atsitimo, angliakasys
nukraujavo, ir vietoj mirė
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Organizavimasis į unijas
– Gindamiesi nuo nežmogiško išnaudojimo darbininkai
pradėjo organizuotis į unijas
– Jie siekė savo tiesioginio darbo anglių kasyklose
aplinkos pagerinimu ir kiek žmogiškeniais uždarbiais
– Nuo 1890 metų stipriausia unija buvo United Mine
Workers of America
– Lietuviai kaip vienetas į tą uniją įsijungė 1894 m.
– Shenandoah ir apylinkės lietuvių unija turėjo apie 15,000
narių
– 1897 m. Shenandoah apylinkėje prasidėjo angliakasių
streikai – siekė geresnių darbo sąlygų ir atlyginimo
– Reikėjo tiktai kibirkšties kad prasilietų kraujas
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Lattimer skerdynės
– 500 darbininkų ramiai žygiuoja link Lattimer kasyklų
(dauguma lietuviai ir slavai)
– Norėjo ten dirbančius paskatinti į streiką už geresnius
atlyginimus ir žmogiškesnes darbo sąlygas
– Jiems pastoja kelią Luzerne apskrities šerifas Martin su
maždaug šimtu ginkluotų vyrų
– Darbininkų atstovas sakė, kad jie nekelia maišto ir neturi
ginklų
– Įsiutęs šerifas įsakė šaudyti į darbininkų minią
– 21 angliakasys žuvo, 55 sužeisti, o kitiems pavyko
pasprukti
– Užmuštųjų tarpe buvo 5 lietuviai
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Protestai ir teismai
– Greitai buvo sukviestas mitingas Šv. Jurgio lietuvių
parapijos svetainėje
– Žuvusiųjų šeimoms paremti išrinktas komitetas
– Šis įvykis lyginamas su Kražių skerdynėmis Lietuvoje
1893 m. bei su Rainių miškelio skerdynėmis 1941 m.
– Giminės ir unijos ilgai bylinėjosi su šerifu
– Buvo sujudinta visuomenė Shenandoah apylinkėje,
Pensylvania valstijoje bei kituose miestuose.
– Lietuviai labai aktyviai dalyvavo šioje, kovos už
darbininkų teises, akcijoje bei paramos ieškojime teismų
byloms apmokėti bei giminėms padėti
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Protestai ir teismai
– Kasyklų magnatai bei jų šnipai atidžiai sekė
veiksmus, vėliau juos persekiojo ar net išmetė
iš darbo
– Lietuvių, ir kitų tautybių žmonių, tokie veiksmai
ir tokie bauginimai nepalaužė
– 1902 m. įvyko šešių mėnesių streikas su
teigiamomis pasekmėmis
– Pirmųjų angliakasių ryžtas, rizika ir begalinė
drąsa atnešė teigiamus vaisius:
• Angliakasių unija pasidarė stipri
• Padidėjo atlyginimai
• Sutrumpėjo darbo valandos
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Shenandoah – Amerikos lietuvių sostinė
– Vienintelis Amerikos miestas kurio steigime ir
augime dalyvavo lietuviai
– Su laiku sudarė apie trečdalį visų gyventojų ir
ėmėsi jam vadovauti
– Virš 40 metų šio miesto burmistrais buvo
renkami lietuviai.
– Lietuviai Shenandoah mieste pradėjo gyventi
1869 metais
– Lietuvių įtaka tokia stipri, kad svetimtaučiai
išmoko kalbėti lietuviškai
– Shenandoah ilgą laiką buvo vadinama
Amerikos lietuvių sostine
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Visuomeninio gyvenimo pradžia
– Lietuvoje neturėję progos dalyvauti
organizacijose
– Negalėjo suprasti organizacijų reikišmės
– Linko prie tų, kuriuos geriau galėjo
suprasti
– Bendravimas su lenkais – gausesni ir
organizuotesni
– Lietuviai jungėsi į jų pašalpines
organizacijas
– Kartais bendros lenkų lietuvių draugijos
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pirmosios parapijos
– Gimė viena kita bendra parapija
– Steigė grynai iš praktiško reikalo
– Nei vieni nei kiti nepajėgė įkurti parapijų ir
neturėjo kunigų
– Nesijaudino kokiu vardu vyskupijoje jos būdavo
užrašomos (polish ar Lithuanian-polish)
– Pradėjo kilti nesutarimai dėl kalbos
– Lenkai rodė daugiau agresyvumo – lietuviai
nenorėjo nusileisti
– Beveik visas mišrias parapijas užgrobė lenkai
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pirmoji lietuvių lėšomis bažnyčia
– Medinė Šv. Kazimiero vardu
– Shenandoah miestelyje
– Pirmas klebonas tikras lietuvis kun. Strupinskas
– Tačiau parapija buvo užrašyta “polish” 1874 m.
– Netrukus lenkų intrygos privertė iškelti kun,
Strupinską (1877 m.)
– Paskyrė lenką kunigą, nemokantį lietuviškai ir
vengę kviesti lietuvį kunigą klausyti išpažinčių
– Lietuviai bando kunigo neįleisti, bet buvo
pakviest policija – apmušė ir 100 lietuvių suėmė
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Santykiai su lenkais blogėja
– 1874 ir 1876 m. lenkai išdaužė kaimyninių
miestelių lietuvių klebonijos langus
– Plymouth mišrion parapijon neįsileido skirto
lietuvio kunigo – grąsino vyskupą ginklu
– 1890 m. Plymouth miestelyje įvyko galutinis
skilimas su lenkais
– Lenkai iškasė jau palaidotas dvi Kudirkų
dukreles, sudaužė jų karstus ir išmetė iš kapinių
– Tai buvo paskutinis lašas kuris parodė, kad
bendras sugyvenimas su lenkais yra
neįmanomas
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pirmoji grynai lietuviška parapija
– Šv. Kazimiero vardu
– 1885 metais
– Pittstone miestelyje
– Tuo pavyzdžiu tuojau pasekė kiti miesteliai
– Pradėjo steigtis grynai lietuviškos draugijos
– Pirmoji lietuviška draugija (Šv. Kazimiero) New
Yorke (1875 m.)
– Reikšmingiausias įvykis organizaciniame
lietuvių gyvenime buvo 1886 m. įkurtas
SUSIVIENIJIMAS
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Kultūrinė veikla
– Draugijos bei parapijos buvo svarbūs kultūriniai
židiniai
– Kultūriniam gyvenimui sąlygos sunkios
– Pirmieji inteligentai – ant pirštų suskaičiuojami
(kunigai, gydytojas, pasišvietęs pasaulietis...)
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• JAV lietuvių spaudos pionierius
– Mykolas Tvarauskas
– Buvęs kaimo mokytojas
– Dalyvavo 1863 m. sukilime
– Pabėgo ir atsirado Shamokine, Pa
– 1874 m. sumanė leisti lietuvišką laikraštį
– Neradęs pritarimo, pradėjo spausdinti anglųlietuvių žodyną
– Spaustuvė sudegė ir jis persikėlė į New Yorką
– Sunkiai dirbo fabrikuose
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Gazieta Lietuwiszka
– 1879 m. rugpjūčio 18 d. išleido pirmą laikraštį “Gazieta
Lietuwiszka”
– Keturių puslapių laikraštukas
– Turėjo 132 prenumeratorius
– Išėjo 16 kartų – lėšų trūkumas
– Griebėsi leisti knygas (kad ir mažavertes, bet žmonės
mėgo skaityti)
– Jo padėjėjas J. Šliupas ir jis pradėjo leisti laikraštuką
UNIJA
– Susipyko su Šliupu dėl religinių klausimų ir po 6 mėn
sutojo ėjęs
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Pirmosios lietuviškos knygos
– Brolis Augustinas Zaicus 1880 m. Čikagoje
– “Historyja septiniu mokitoju”
– Kita spauda
• Katalikiškas laikraštis VALTIS 1894-1898 m.
• Nemažai laikraščių pradėta bet jie visi po metų kitų
sustodavo ėję
• 1892 m. Čikagoje pradėjo leisti laikraštį LIETUVA –
įtakingas tautinės krypties laikraštis
• Lietuviai pradėjo organizuotis į mokslo ir meno
draugijas
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Spauda 19-to šimtmečio gale
– 1885-1900 m. JAV buvo išspausdintos 193
knygos (apysakos, istorija, tikyba,
kalendoriai,politikos, mokslo, dramos,
vadovėlių, auklėjimo ir kitomis temomis)
– Vidutiniškai buvo spausdinama po 2,000
egzempliorių
– Žodinis menas
• “Giedorių draugystės”
• Orkestrai
• Teatrai
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Švietimas
– Savaitgalinės mokyklos
– Apie 40 lietuviškų parapijų
• Pobažnytinės mokyklos – varginininkai mokė skaityti,
rašyti ir tikybos
• Sekmadieninės mokyklos
• Po dviejų metų ėjo į viešąsias mokyklas
• Pilnų parapijinių mokyklų lietuviai nepajėgė išlaikyti
• Suaugusiems vakarinės mokyklos – anglų kalbos
• Vaidinimai ir kita meninė veikla
• Visa tai kėlė lietuvių nuotaiką
Pirmieji Lietuviai Amerikoje
• Susumavus
– Ketvirtos bangos pirmojo laikotarpio
(1868-1899) ateiviai padėjo tvirtus
pagrindus kitiems savo tautiečiams,
kurių čia per sekančius šešiolika
metų prigužėjo visas kevirtis
miliojono.