Transcript 4 paskaita

4 paskaita
Nacionalinės sąskaitos.
Nacionalinės pajamos
Doc. A.Maldeikienė
Nacionalinės sąskaitos:
samprata
Nacionalinės sąskaitos (NS) — tarptautiniu
mastu pripažinta standartizuota statistinių
rodiklių sistema, leidžianti pateikti išsamią
nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą.
NS sistema grindžiama kertiniu
makroekonomikos teiginiu: kiekvienas
išlaidų veiksmas tuo pačiu metu yra ir
pajamų generavimo veiksmas.
Lietuvoje nacionalinės sąskaitos sudaromos nuo 1992
metų. Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS)
sudaroma pagal 1995 metų Europos nacionalinių ir
regioninių sąskaitų sistemos (ESS1995) (angl.
European System of Accounts - ESA
1995)apibrėžimus, apskaitos taisykles ir
klasifikacijas.
Pagrindiniai ūkio sektoriai
5 pagrindiniai ekonomikos sektoriai:
Namų ūkiai tiekia žemę, darbą ir kapitalą įvairioms gamintojų
rinkoms ir sukuria paklausą prekėms ir paslaugoms gaminių
rinkoje. Jie sprendžia, kiek išleisti vartojimui ir kiek sutaupyti,
kiek investuoti į finansų rinkas.
Įmonės naudoja gamybos veiksnius: žemę, darbą ir kapitalą, ir
kuria rinkai prekes ir paslaugas. Jos priima gamybinius ir
investicinius sprendimus skatinamos noro padidinti pelną.
Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio tarpininko
paslaugas. Jis apima visus subjektus, kurių pagrindinė veikla
yra finansinis tarpininkavimas, įskaitant bankinę sistemą ir
kitas finansines institucijas: kreditų unijas, investicinius
bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves.
Vyriausybės ekonominis vaidmuo apima efektyvios reguliavimo
ir teisinės bazės kūrimą, viešųjų prekių - švietimo, sveikatos
apsaugos, infrastruktūros ir socialinės apsaugos - tiekimą,
mokesčių sistemos priežiūrą, vyriausybės išlaidų valdymą.
Užsienio sektorius apima visus ekonominius sandorius su
nerezidentais (t.y. šalyje nuolat negyvenančiais ar
neveikiančiais ūkio subjektais).
Pagrindinės nacionalinių
sąskaitų komponentės
Bendrasis produkcijos išleidimas — yra visų šalyje pagamintų
prekių ir paslaugų vertė.
Pridėtinė vertė — yra skirtumas tarp bendrosios produkcijos
išleidimo vertės ir tarpinių produktų sąnaudų. Pridėtinė vertė
naudojama šalies BVP apskaičiuoti.
Vartojimas (C) yra skirstomas į dvi rūšis: tarpinį vartojimą ir
galutinį vartojimą. Tarpinis vartojimas rodo gamybos sąnaudas, o
galutinis vartojimas apima prekes ir paslaugas (tiek pagamintas
šalyje, tiek importuotas), kurias naudoja namų ūkiai ir
vyriausybės sektorius.
Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio kapitalo
formavimas, reiškia ūkyje esančio fizinio kapitalo papildymą.
Makroekonomine prasme investicijos apima įrenginius, gamyklų
ar pastatų statybą ir atsargų pasikeitimą.
Eksportas (X) yra lygus eksportuotų prekių ir negamybinių
paslaugų vertei.
Importas (IM) yra lygus importuotų prekių ir negamybinių
paslaugų vertei.
Grynasis eksportas (NX) yra lygus eksportuotų prekių ir paslaugų
vertei atėmus importuotų prekių ir paslaugų vertę.
Nacionalinių sąskaitų pajamų
skiltys (kas gauna pajamas?)
Pajamų skiltys rodo sąryšius tarp BVP (ang. GDP), BNP
(bendrųjų nacionalinių pajamų, angl. GNI — Gross
national income), asmeninių pajamų ir asmeninių
disponuojamų pajamų.
Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos
sąskaita gautas pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų
gautų iš visų šaltinių - kai kurios pajamos, gautos užsienyje,
gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos
šalyje, gali atitekti nerezidentams.
BNP Lietuvai tapo labai svarbus įstojus į ES, nes dalis narystės mokesčių
yra skaičiuojama atsižvelgiant į BNP, o ir pati BNP reikšmė priklauso
nuo iš ES gaunamų subsidijų dydžio.
Nacionalinių pajamų komponentės
Nacionalines pajamas sudaro įvairių pajamų suma:
 Kompensacijos dirbantiems — darbo užmokestis,
įmokos socialiniam draudimui;
 Įmonių pelnai;
 Grynosios palūkanos (mokamų ir gaunamų
palūkanų skirtumas) — grynosios palūkanos,
kurias sumokėjo įmonės, ir grynosios palūkanos
sumokėtos likusio pasaulio;
 Savininkų pajamos — gyventojų, kurie patys
sukuria savo darbo vietas (self-employed)
pajamos, kartais vadinamos mišriosios (ir
savininkas, ir darbuotojas viename) pajamos;
 Nuomos pajamos — faktinės nuomos pajamos.
2011.02.24
6
Sąryšis tarp BVP ir BNP
BVP — galutinis rezidentų (visų šalyje veikiančių ūkių
vienetų) gamybinės veiklos rezultatas, t.y. galutinių
prekių ir paslaugų, kurias pagamino toje šalyje (pvz.
Lietuvoje) veikiantys gamybos veiksniai (darbas,
kapitalas, etc.) rinkos vertė.
BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) — bendrosios
pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai
— kompensacijos darbuotojams, gamybos ir importo
mokesčiai (be subsidijų), pajamos iš nuosavybės,
bendras likutinis pelnas ir mišriosios pajamos; t.y.
galutinių prekių ir paslaugų, kurias pagamino tos
šalies (pvz. Lietuvos) patiekti gamybos veiksniai
(darbas, kapitalas, etc.), rinkos vertė.
Taigi, BNP =BVP – nerezidentų pajamos (darbo
užmokestis, palūkanos, dividendai) + rezidentų
pajamos kitose valstybėse (darbo užmokestis,
palūkanos, dividendai).
Lietuvos Bendrosios nacionalinės
pajamos, to meto kainomis, mln. Lt
Rodiklis
2000
2008
2009
BVP
1
45736,8
111189,8
91525,9
Kompensacija darbuotojams iš
užsienio
2
190,7
459,9
460,4
Kompensacija darbuotojams užsieniui
3
147,3
182,2
317.6
Gamybos ir importo mokesčiai,
mokėtini ES institucijoms
4
-
512,6
363,8
Subsidijos, gautos iš ES institucijų
5
-
731,3
956,4
Nuosavybės pajamos iš užsienio
6
573,8
1982,3
1347,9
Nuosavybės pajamos užsieniui
7
1416,8
5321,1
350,7
BNP [8=1+2-3-4+5+6-7]
8
44937,1
108347,3
93258,5
98,3
97,4
101,9
BNP (% BVP)
Grynosios nacionalinės
pajamos
Grynosios nacionalinės
pajamos
(angl. NNI — net national
income) —
2009
ES15
84,7
Lietuva
86,8
Latvija
87,8
tai BNP (bendrojo
Estija
nacionalinio produkto) ir Švedija
fiksuoto kapitalo
Jungtinė
vartojimo skirtumas
Karalystė
82
87,6
90
Čekija
76
Liuksemburgas
58,1
Šveicarija
86,3
Nacionalinių pajamų ir asmeninių
disponuojamų pajamų sąryšiai
Asmeninės pajamos — tai pajamos, kurias faktiškai gauna
namų ūkiai.
Norėdami nuo nacionalinių pajamų „prisikasti“ iki asmeninių
pajamų privalome:

atimti įmonių pelnus;

vėl pridėti tą įmonių pelnų dalį, kuri išdalinama
savininkams dividendų pavidalu;

atimti visus grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus;

vėl pridėti tuos grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus,
kurie atitenka privatiems asmenims;

pridėti transferus (tam tikras išmokas).
Norėdami gauti asmenines disponuojamas pajamas mes
privalome iš asmeninių pajamų atimti gyventojų
mokamus mokesčius bei nemokestinius mokėjimus.
Asmeninės disponuojamos pajamos rodo namų ūkių
pajamas, sumokėjus mokesčius.
BVP – pagrindinė
makroekonomikos komponentė
Apskaičiuojant BVP prekių vertė skaičiuojama remiantis jų rinkos kainomis. Į daugelio
prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir netiesioginiai mokesčiai, pvz., PVM, akcizai. Būtent
todėl prekių rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina
atėmus netiesioginius mokesčius yra gamintojų kainos.
3 BVP skaičiavimo metodai:
Gamybos metodas. Visa pridėtinė vertė, sukurta per metus visose ekonominėse veiklose,
yra bendras vidaus produktas gamintojų kainomis
BVP (gamintojų kainomis) =  pridedamųjų verčių
Pajamų metodas.
BVP (rinkos kainomis) taip pat gali būti laikomas lygiu rezidentų sukurtai pajamų
sumai. Jeigu iš BVP rinkos kainomis atimsime gamybos ir importo mokesčius atėmus
subsidijas (įmonių mokesčius, kuriuos įmonės moka vyriausybei, atėmus pervedimus,
kuriuos įmonės gauna iš vyriausybės) gausime BVP gamintojų kainomis.
Išlaidų metodas.
Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei.
Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai. Galutinio vartojimo prekės yra
kelių tipų - vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį
prekių, kurių negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų
vartojimo prekėms, kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms
užsieniečiams, suma yra lygi BVP skaičiuojant išlaidų metodu.
BVP = C+G + I+(X-M)
BVP apskaičiavimas
(prisiminkite...)
Gamybos metodu
(pridėtinė vertė, bazine
kaina)
Žemės ūkis
=
=
Išlaidų metodu
Namų ūkių galutinio vartojimo
išlaidos ( C )
Visa pramonė
=
Pajamų
metodu
Kompensacija
darbuotojams (algos
ir Sodros įmokos)
Likutinis
perteklius/Mišriosios
pajamos
Statyba
Prekyba ir transportas
Finansinis tarpininkavimas ir
nekilnojamas turtas
Valdžios sektoriaus galutinio
vartojimo išlaidos (G)
(+) Pagrindinio
kapitalo vartojimas
Viešasis valdymas, Sodra,
švietimas, sveikatos apsauga
Bendrojo kapitalo formavimas
(I)
(+) Gamybos ir
importo mokesčiai
Kitos paslaugos
(+/-) Grynasis eksportas (NX)
(+) Mokesčiai minus
subsidijos gaminiams
(-) Subsidijos
gamybai
Bendroji pridėtinė vertė (gross value
added) ir BVP, įvertintas gamybos
metodu
BVP gamybos metodu įvertinamas
apskaičiavus bendrąją pridėtinę
vertę pagal visas ekonominės
veiklos rūšis, pridėjus mokesčius ir
atėmus subsidijas gaminiams.
Bendroji pridėtinė vertė –atskiros
ekonominės veiklos ar atskiro
institucinio sektoriaus veiklos
grynasis rezultatas, gaunamas iš
bendrosios produkcijos vertės
atėmus tarpinį vartojimą.
Lietuvos Bendroji pridėtinė vertė ir BVP,
įvertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m.
2008 metai
2008 metai
2009 metai
2009 metai
To meto
kainomis,
Mln.. Lt
% nuo
bendrosios
pridėtinės
vertės
To meto
kainomis,
mln. Lt
% nuo
bendrosios
pridėtinės
vertės
Žemės ūkis
4357,8
4,4
3639,8
4,4
Pramonė
21383,3
21,5
16973,8
20,5
Statyba
9982,1
10,0
5235,8
6,3
Prekyba, logistika,
telekomunikacijos
29957,4
30,1
26124,5
31,6
Finansinis tarpininkavimas,
nekilnojamas turtas, kita
verslo veikla,
16545,4
16,6
13145,1
15,9
Viešasis sektorius
17413,9
17,5
17595,5
21,3
Bendroji pridėtinė vertė
99639,9
100
82714,6
100
(+) Mokesčiai gaminiams
12800,8
10368,1
Bendrosios pridėtinės vertės
struktūra, 2008 (2009) m., %
Žemės
ūkis,
žvejyba
Pramonė
Statyba
Prekyba,
logistika,
telekomunik
acijos
Verslas ir
finansinis
tarpininkav
imas
Viešasis
sektorius
ES27
1,8 (1,6)
20,1 (18,1)
6,4 (6,3)
21,0 (21,2)
28,2
(29,1)
22,5 (24,0)
Lietuva
4,4 (4,2)
21,5 (20,4)
10,0
(6,3)
30,1 (30,8)
16,6
(16,3)
17,5 (20,8)
Latvija
3,1 (4,0)
13,7 (14,0)
8,9 (6,8)
29,6 (34,2)
23,8
(24,5)
20,8 (17,6)
Estija
2,9 (2,7)
20,9 (19,5)
8,3 (6,8)
25,6 (27,9)
24,1
(24,7)
18,3 (21,1)
Jungtinė
Karalystė
0,9 (0,9)
17,6 (16,2)
6,1 (5,8)
20,6 (21,3)
32,1
(33,1)
22,8 (23,8)
Lenkija
3,7 (3,6)
24,4 (23,0)
7,6 (7,5)
26,3 (27,4)
15,7
(20,2)
18,8 (18,6)
Rumunija
7,5 (7,0)
25,7 (26,4)
11,9
(10,9)
24,6 (25,1)
19,1
(16,8)
14,6 (15,4)
Vokietija
0,9 (0,8)
25,6 (22,1)
4,3 (4,5)
17,7 (17,6)
29,4
(31,1)
22,1 (24,0)
BVP vertinimas išlaidų metodu:






BVP išlaidų metodu apima galutines prekes ir
paslaugas, kurias nupirko namų ūkiai, įmonės ir
vyriausybės institucijos visuose jos lygiuose.
Taigi, BVP išlaidų metodu =
galutinio vartojimo išlaidos [jas sudaro (a) namų
ūkių vartojimo išlaidos plius (b) nepelno institucijų,
teikiančių paslaugas namų ūkiams, išlaidos plius (c)
valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos]
plius bendrojo kapitalo formavimas [(a)
bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo
(investicijų) išlaidos plius (b) atsargų pasikeitimai
plius (c) vertybių įsigijimas minus jų netekimas];
plius prekių ir paslaugų eksportas
minus prekių ir paslaugų importas
Nacionalinių sąskaitų išlaidų
skiltys (kas perka?)
Nacionalinių sąskaitų išlaidų skiltys (kas
perka?) apima prekes ir paslaugas, kurias
perka namų ūkiai, nevyriausybinis sektorius,
verslas ir vyriausybė (visuose lygiuose).
Išlaidų pusė rodo, kad BVP lygus namų ūkių
vartojimo ( C ), vyriausybės pirkimų (G),
investicijų (I), grynojo eksporto (NX) ir verslo
atsargų pokyčio sumai.
Y= C+G+I+X-IM
Namų ūkių vartojimas
Namų ūkių vartojimas (C) — privačios
vartojimo išlaidos, kurios apima
tiesioginį namų ūkių individualių ar
kolektyvinių poreikių tenkinimą, o taip
pat ne pelno organizacijų, kurios
tenkina namų ūkių poreikius
(pavyzdžiui, religinės bendruomenės,
sporto ir kiti klubai, politinės partijos
ir t.t.) vartojimą.
Valdžios sektoriaus vartojimo
išlaidos
Vyriausybės išlaidos (G) — apima prekių ir paslaugų,
kurias įsigijo ar pateikė (pagamino) vyriausybė ir
patiekė privačių namų ūkių vartojimui (apima
vyriausybės sektoriuje dirbančiųjų — teikia paslaugas
namų ūkimas — darbo atlygį).
Kodėl vyriausybės išlaidos apima ir vyriausybės sektoriuje
dirbančiųjų darbo užmokestį? Juos taip pat galima
traktuoti, kaip parduodančius savo darbą vyriausybei.
Vyriausybės išlaidos neapima transferinių mokėjimų ir
skolos palūkanų mokėjimų.
Investicijos
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas —
investicijos (I) — sudarytos iš gamintojų rezidentų
įsigijimų (pirkimų), turto perleidimų, pagrindinio
materialiojo ir nematerialiojo turto. Taigi, kalbama apie
įrangos, mašinų, transporto priemonių, pastatų ir t.t.
įsigijimus bei praradimus.
Investicijų sąvoka ekonomikoje. Tai, kas yra investicija
žmogui, gali nebūti investicija ekonomikai. Taisyklė —
jei pirkimo aktas tik keičia esamo turto
priklausomybę, tai nėra investicija. Investicija
ekonomikoje laikoma tik tai, kas kuria naują kapitalą.
Pavyzdžiui. Jonas perka naują būstą. Petras perka seną
namą. Kokia bendra investicija? 2 namai, 1 namas ar
nieko? Atsakymas— tik Jono butas. Kodėl? Petro pirkinys
nekuria naujo (ekonomikos mastu) turto. Petrui jo
pirkinys — investicija, bet namo pardavėjui — turto
praradimas (disinvesticija) , taigi, turime 0.
BVP išlaidų metodu
(Lietuva ir ES27, 2009 m.)
Lietuva
ES27
mln. eurų
%
mln. eurų
%
BVP
26507,7
100
11786862,4
100
Bendrasis vartojimas
24063,9
90,7
9527735,5
80,8
Namų ūkių ir ne pelno
institucijų vartojimo išlaidos,
C
1824,7
68,8
6885974,1
58,4
Valdžios sektoriaus vartojimo
išlaidos, G
5816,7
21,9
2641761,4
22,4
4537,5
17,1
2245614,7
19,1
Bendrojo kapitalo
formavimas
Bendrojo pagrindinio kapitalo
formavimas
Atsargų pasikeitimai
Išorinis prekių ir paslaugų
balansas
-377,1
114677,1
Eksportas
14481,1
4310180,6
Importas
14858,2
4195503,5
Ar turistų išlaidos padidina
BVP?
Nacionalinėse sąskaitose skiriama —
(a)
šalies pjūvis —aprašo ekonominę veiklą šalies teritorijoje ir
(b)
nacionalinis pjūvis — aprašo šalies rezidentų ekonominę
veiklą.
Jei vertiname iš išlaidų perspektyvos, tai ši skirtis atrodo taip:
(a)
šalies pjūvis— vartojimo išlaidos, kurios atliktos šalies
teritorijoje (tiek rezidentų, tiek nerezidentų)
(b)
nacionalinis pjūvis—vartojimo išlaidos, kurias atliko šalies
gyventojai, nesvarbu, kur tos išlaidos padarytos
Tuo pat metu rezidentų vartojimo išlaidos, padarytos ne šalies
teritorijoje taip pat skaičiuojamos kaip importas, o
nerezidentų vartojimo išlaidos toje teritorijoje taip pat
skaičiuojamos kaip eksportas.
Taigi, turistų vartojimas didina šalies BVP, nes auga
eksportas (bet ne vartojimas!). Kita vertus, šalies
gyventojų (rezidentų) vartojimas užsienyje didina tiek
vartojimo išlaidas, tiek importą, taigi, neturi įtakos BVP.
BVP pajamų metodu
BVP pajamų metodu — tai (1)+(2)+(3)+(4)
(1) kompensacijos dirbantiesiems (susidedančios iš
algų, atlyginimų ir socialinių darbdavių įnašų),
Kompensacija dirbantiesiems susideda iš algų ir
atlyginimų ir socialinio darbdavių įnašų:
(2) pagrindinio kapitalo vartojimo, Pagrindinio
kapitalo vartojimą sudaro gamintojų pagrindinių
priemonių atsargų einamosios vertės
sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms
savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ir
atsitiktinių gedimų.
(3) likutinio pertekliaus bei mišrių pajamų
(4) mokesčių gamybai ir importui suma, iš kurios
atimamos subsidijos gamybai.
Pelnas ir likutinis perteklius
NS – Nacionalinės sąskaitos, BS – buhalterinės bendrovių
sąskaitos
Nacionalinėse
sąskaitose
likutinis
perteklius yra ta
pajamų dalis,
kuri tenka
kapitalui. Ji dėl
keleto
priežasčių
nesutampa su
pelnu, kuris
rodomas
buhalterinėse
ataskaitose.
Apytikris
suderinimas gali
būti toks:
Grynasis likutinis perteklius (NS)
plius
Pagrindinio kapitalo vartojimas
=
Bendrasis likutinis perteklius (NS)
minus
Amortizacija (BS)
plius
Atsargų nuvertėjimas (NS)
minus
Tam tikri skirtumai ( programinės įrangos
traktavimas, sukčiavimai, lizingas)
minus
Sumokėtos nuosavybės pajamos (NS)
plius
Gautos nuosavybės pajamos (NS)
plius
Atsitiktiniai pelnai ar nuostoliai (ypač kapitalo
pajamos ar nuostoliai)
=
Pelnas prieš mokesčius (BS)
minus
Pelno mokesčiai
=
Grynasis pelnas (BS)
Pagrindinio kapitalo vartojimas
(Consumption of fixed capital)
Pagrindinio kapitalo vartojimas — tai dėl fizinio ar moralinio
nusidėvėjimo per tam tikrą laiką sumažėjusi dabartinė pagrindinio
kapitalo, kuris priklauso jį naudojančiam gamintojui, atsargų vertė.
Taigi, nacionalinėse sąskaitose pagrindinio kapitalo vartojimas yra
nusidėvėjimo (amortizacijos) sinonimas.
Svarbu— finansistai vartoja tą patį terminą, kaip ir ekonomistai, bet jį
skaičiuoja visai kitaip.
Galimi trys amortizacijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziškai
susidėvi; 2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio
kapitalo paklausa ir pasiūla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali
nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dėl mokslinės
technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o
senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja.
Amortizacija finansine prasme reiškia kapitalo vartojimo atskaitymus,
rodančius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę.
Amortizacijos lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo
pajamos, jos yra investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo
priemonių gamybinį pajėgumą. Kapitalas pamažu perkeliamas į
produkcijos vertę. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios vertės
kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir
įskaičiavimas į produkcijos savikainą.
BVP pajamų metodu, (% nuo BVP),
2009 m.
Kompensacija
Darbuotojams
(darbo dalis BVP)
Likutinis perteklius/
Mišriosios pajamos
(kapitalo dalis BVP)
Gamybos ir importo
mokesčiai minus
subsidijos gamybai
ES27
50,0
38,5
11,4
Danija
58,7
27,4
13,9
Estija
51,6
35,1
13,4
Lietuva
44,6
45,3
10,1
Latvija
46,9
44,1
9,0
Lenkija
36,7
51,3
12,0
Slovakija
38,9
52,6
8,5
Šveicarija
64,1
33,1
2,8
Kompensacija dirbantiesiems (%BVP)
70
60
50
40
30
20
10
0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Lietuva
Danija
Estija
ES27
Šveicarija
Likutinis perteklius ir
mišriosios pajamos (%BVP)
60
50
40
30
20
10
0
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Lietuva
Danija
Estija
ES27
Šveicarija
Japonija
Skirtingos ekonominės veiklos
vidutinė mokesčių našta
Darbas
Vartojimas
Kapitalas
2000
2008
2000
2008
2000
2008
ES27
35,8
34,2
20,9
21,5
25,1
26,1
EZ16
34,5
34,4
20,5
20,8
26,5
27,2
Lietuva 41,2
33,0
18,0
17,5
7,2
12,4
Britanij 25,3
a
Latvija 36,7
26,1
18,9
17,6
44,7
45,9
28,2
18,7
17,5
11,2
16,3
Estija
37,8
33,7
19,5
20,9
6,0
10,7
Lenkija 33,6
32,8
17,8
21,0
20,5
22,5
BVP apskaitos problemos (1)
Nei BVP, nei BNP nėra tobuli ekonomikos
aktyvumo matai. Kodėl?
1.
2.
3.
Neapskaitoma ekonomika;
Nepatenka namuose atliekamas darbas;
Kai verslas perka įrangą, pastatus, ir panašiai,
tai investicija (nes ateityje leis kurti
produktus), taigi, vertinama kaip išlaidos,
tačiau kai perkamos švietimo paslaugos
(kurios irgi ateityje leis gaminti) — tai
vartojimas. Aiškus vidinis prieštaravimas.
BVP apskaitos problemos (2)
(4) Naujo būsto pirkimas yra vertinamas kaip
investicija (išlaidos), tačiau apgyvendinimo
paslaugos jau suprantamos kaip vartojimas.
(5) BVP neįvertina laisvalaikio vertės. Pavyzdžiui,
vidutinis amerikietis sukuria trečdaliu didesnį
BVP, nei vidutinis prancūzas. Bet prancūzai
dirba trečdaliu mažiau, taigi, darbo našumas
panašus. Pramonėje ES šalyse darbo
našumas netgi didesnis nei JAV (nors
paslaugose didesnis JAV).
(6) Kova su blogybėmis irgi patenka į BVP —
teisėjų, policininkų, inspektorių, etc. darbas
kuria BVP, bet iš esmės jis nieko nekuria.
BVP apskaitos problemos (3)
(7) Nors BVP dažnai pateikiamas kaip gerovės
matas, tai labai netobulas gerovės matas
(a) ne viskas, kas sukuriama šalyje atitenka tos šalies
(b)
gyventojams, užsieniečiai išsiveža savo pelną.
Lietuvoje neproporcingai daug užsienio investicijų
sukoncentruotos Lietuvos monopoliniuose sektoriuose
(telekomunikacijos, energetika, bankai, mažmeninė
prekyba...), o Lietuvos įmonės veikia pramonėje, kur
mažesni pelnai. 2006 metais užsieniečiai pasiėmė 2,4 mlrd.
Lt pelno (kai investavo labai nedaug). Vokietijoje,
Japonijoje, naftą eksportuojančiose šalyse stebima priešinga
padėtis;
kapitalo nusidėvėjimo problema. Dalis BVP yra skirta
prekių ir paslaugų gamybos metu susidėvėjusiam kapitalui
atkurti. Šios sąnaudos atitenka kapitalo savininkams (tai
kapitalo grąžos dalis). Japonijoje ji sudaro apie 20 proc. —
aukštos technologijos fiziškai ir morališkai sensta gerokai
greičiau, nei tarkime, gamyklų pastatai. Lietuvoje 2008
metais pagrindinio kapitalo vartojimas (t.y. nusidėvėjimas)
to meto kainomis sudarė 12,2 mlrd. Lt (arba 12,4 proc. nuo
BVP).
Taigi, kai iš BVP atimsime grynąsias užsienio investicijų ir
kapitalo nusidėvėjimo pajamas gausime grynąjį nacionalinį
produktą (jis tiksliau parodo šalies gyventojų pajamas,
kurios 2006 metais buvo apie 15 proc. mažesnės, nei BVP).