Transcript Naujos gamybos aplinkos ypatumai

KOKYBĖS VALDYMAS
NAUJOS GAMYBOS
APLINKOS YPATUMAI
Naujo gaminio ir jo gamybos technologijos
kūrimo ankstyvoje stadijoje principai


Naujo gaminio konstravimas yra kūrybinės
pastangos, kuriomis siekiama užsakovo
reikalavimus paversti į ekonomiškai
naudingą gaminį.
Daugelyje konstravimo situacijų
neišvengiamai atsiranda kompromisai tarp
funkcinių parametrų ir savybių, reikiamos
kokybės, gamybos sąnaudų ir gaminio
pristatymo laiko.
Pirmiausia gamintojas turi žinoti,
kokio gaminio reikia vartotojui:




Kokias funkcijas turi atlikti gaminys?
Kokie turi būti gaminio parametrai?
Kokios gaminio kainos pageidauja
vartotojas?
Per kokį terminą gaminys turi būti
pristatytas?
Papildomai gamintojas turi
įvertinti



Kokie gali būti pageidaujamo gaminio
analogai?
Kokius panašius gaminius gamina
konkurentai?
Jei konkurentai gamina panašų
gaminį, kokia jo pardavimo kaina ir
kokybiniai parametrai?
PROBLEMA

Kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis
pagaminti kokybišką gaminį, kuris
tenkintų vartotoją.
Gaminio kūrimo pradžia


Ankstyvojoje gaminio konstravimo
stadijoje būdinga jo alternatyvų
įvairovė.
Šioje konstravimo stadijoje galimi tik
keli pradiniai duomenys, išreikšti
gaminio kokybiniais ir kiekybiniais
parametrais.
Gaminių klasifikavimas


Gaminio neapibrėžtumas sumažinamas juos
klasifikuojant (suskirstant į klases ir grupes
pagal gaminių paskirties funkcijų, parametrų
reikšmių ir kitus požymius).
Dažniausiai klasės sudaromos taip, kad
joms priskirtiems gaminiams gaminti būtų
galima taikyti tipinius technologinius
procesus.
Naujos gamybos aplinkos
ypatumai
Šiuolaikinės gamybos
plėtros sistemos
Kompiuterinis projektavimas

Kompiuterinis projektavimas
(Computer-aided design) leidžia
projektuoti gaminio detales ir tikrinti jų
atitikimą su kitomis detalėmis
kompiuteriu.
Kompiuterinė gamyba

Kompiuterinė gamyba
(Computer-aided
manufacturing) remiasi
programine įranga, kuri
projektavimo reikalavimus (iš
kompiuterinio projektavimo
sistemų) verčia į instrukcijas
gaminių kontrolinei įrangai.
Lanksčios gamybos sistemos


Lanksčios gamybos sistemos (Flexible
manufacturing systems) pagrindinis
uždavinys – pasiekti kuo didesnę
gaminių įvairovę kuo mažesne kaina.
Šios sistemos gali būti ir rankinio
valdymo, tačiau dažniausiai jos yra
kompiuterinio valdymo automatizuotos
sistemos.
Kompiuterinė integruota gamyba

Kompiuterinė integruota gamyba
(Computer-integrated
manufacturing) sieja kompiuterinį
projektavimą ir gamybą,
automatizuotą išteklių priežiūrą,
robotus, automatizuotą gamybos
planavimą, kontrolę į bendrą
sistemą.
Hibridinės gamybos sistemos

Hibridinės gamybos sistema (Hybrid
Manufacturing System) sudaryta iš
žmonių, kompiuterių ir įrenginių,
efektyviai bendraujanti įvairiose veiklos
srityse, ypač rengiant ir valdant
informacinius bei medžiaginius
srautus.
Progresyvios planavimo sistemos
Progresyvios planavimo sistemos


Dabartinės progresyvios planavimo
sistemos įgalina įtraukti ryšius tarp tiekėjo ir
kliento į planavimo procedūrą ir optimizuoti
visą pasiūlą pagal realius poreikius.
Progresyvioji planavimo sistema palaiko
bendrą planavimą tarp kelių (glaudžiai
susijusių) partnerių, esančių tinkle, leidžia
dalintis informacija apie žinomus ir tikėtinus
medžiagų ir išteklių poreikius.
Sistemos padeda palaikyti tokias
funkcijas:



Gaminių paskirstymas atskiroms produkcijos
saugojimo vietoms.
Medžiagų paskirstymas atskiroms
produkcijos saugojimo vietoms, įmonės
gaminių judėjimo optimizavimas.
Integruotas išteklių valdymas. Ateities
progresyviosios planavimo sistemos turėtų
mažinti kainas mažoms ir vidutinėms
įmonėms, kad jos turėtų galimybę naudotis
progresyviųjų planavimo sistemų
sprendimais.
Progresyvios planavimo sistemos

Pagal šią metodiką,
pagrindiniai reikalavimai
mažoms ir vidutinėms
įmonėms galėtų būti gaminių
taikymas individualiam
vartotojui ir tiekimo laiko
trumpinimas.
Progresyvios planavimo sistemos


Standartinės detalės, reikalaujančios
nedaug laiko, gali būti užsakomos iš
daugelio tiekėjų. Pasirenkant tiekėją šiuo
atveju svarbiausi kriterijai yra kaina, kokybė
ir patikimumas.
Standartinės detalės, kurių gamybai reikia
daug laiko, gali būti gaminamos tik
nedaugelio tiekėjų. Pasirenkant tiekėją
svarbiausias kriterijus tampa pristatymo
laikas.
Konkurencinė inžinerija
Konkurencinė inžinerija


Kad išsilaikytų konkurencinėje kovoje,
įmonės turi greitai kurti ir gaminti
naujus gaminius.
Greitas gaminio vystymas reikalauja
įvairių funkcinių įmonės grupių
(prekyba, inžinerija, gamyba)
įsitraukimo ir bendradarbiavimo.
Konkurencinė inžinerija



Konkurencinėje inžinerijoje į darbą
įtraukiama daugiafunkcinė komanda (4-20
įvairių sričių specialistų).
Tokios komandos funkcija yra vystyti
koncepciją ir nuspręsti, kurie projektavimo ir
gamybos būdai yra tinkamiausi.
Komanda analizuoja produkto funkcijas taip,
kad visi projektavimo sprendimai būtų
orientuoti į vartotojo norus, nustato, kur
projektas gali būti patobulintas ir vysto
efektyvų gamybos procesą.
Konkurencinės inžinerijos
privalumai





30-70 procentų trumpesnis produkto
vystymo laikas;
65-90 procentų mažiau inžinerinių
pakeitimų;
20-90 procentų trumpesnis laikas, kol
gaminys bus pristatytas rinkoje;
200-600 procentų pagerinta gaminio
kokybė;
20-110 procentų aukštesnis investicijų
grįžimas.
Idėjos vystymas
Idėjos vystymas


Tai mokslinių, inžinerinių ir verslo žinių
taikymas pagrindinio funkcinio
projekto, kuris atitinka vartotojo ir
gamintojo reikalavimus, kūrimo
procese.
Tai yra kūrybinė veikla, kurioje
naudojamas naujų idėjų
(brainstorming) metodas.
Idėjos vystymas


Kai nustatomos potencialios idėjos, jos
vystomos naudojant kainos/pelno
analizę, rizikos analizę ir kitas
technikas.
Taikoma skaičiavimų matrica, kuri
padeda pasverti atrinktus kriterijus, ir
išrenkama geriausia koncepcija.
Idėjos vystymas

Pagrindinis klausimas, iškylantis
vystant procesą: kokį produktą
siekiama gauti?
Idėjos vystymas



Koncepcijos vystymo pradžia - vartotojo
reikalavimų nustatymas.
Vartotojo norai paverčiami specifikacijomis ir nuo
teisingo reikalavimų supratimo ir pavertimo į
specifikacijas tikslumo priklausys, ar gamybos
proceso rezultatas bus sėkmingas gaminys, ar
visiška nesėkmė.
Kiti aptariami būsimo gaminio techniniai
parametrai yra gaminio svoris, dydis, saugumas,
aptarnavimo ir eksploatavimo paprastumas.
Koncepcijos inžinerija

Koncepcijos inžinerija naudoja daug
technikų, kad užtikrinti efektyvų
kokybinių duomenų apdorojimą.
Koncepcijos procesą sudaro:


Vartotojo aplinkos supratimas. Tai pirmieji
proceso planavimo veiksmai – komandos
parinkimas, atitikimo verslo strategijai
nustatymas, vartotojų norų rinkimas.
Supratimo pavertimas į reikalavimus.
Komanda analizuoja vartotojo norus,
stengdamasi juos paversti į kuo tikslesnius
reikalavimus. Nustatomi pagrindiniai
reikalavimai ir jie paverčiami aiškiomis
formuluotėmis.
Koncepcijos procesą sudaro:

Nustatoma, kaip pamatuoti, ar
projekto koncepcija atitinka vartotojo
reikalavimus. Kai nustatomi
potencialūs matavimai, jie vertinami,
siekiant išskirti visus svarbiausius
reikalavimus. Tam gali būti
naudojamos vartotojų apklausos, kad
būtų galima išskirti reikalavimų svarbą
ir nustatyti prioritetus.
Koncepcijos procesą sudaro:


Koncepcijos generavimas. Šiame žingsnyje
generuojamos sprendimų, kurie atitiks
vartotojo reikalavimus, idėjos. Naudojamas
kūrybinis mąstymas, kad būtų išskiriama
kuo daugiau idėjų.
Koncepcijos parinkimas. Potencialios
idėjos įvertinamos pagal atitikimą
reikalavimams, nustatomi kompromisai ir
galima pradėti prototipo gamybą.


Pagrindinė tradicinio proceso vystymo
problema yra ta, kad vartotojas ir
inžinierius kalba skirtingomis kalbomis.
Vartotojo norus paversti į techninius
reikalavimus padeda kokybės funkcijos
išskleidimas.
Kokybės funkcijos išskleidimas

Kokybės funkcijos išskleidimas
(Quality function deployment) - tai
Japonų išvystytas požiūris, padedantis
įgyvendinti vartotojų reikalavimus
projektuojant procesą.
Kokybės funkcijos išskleidimas


Tai yra planavimo procesas,
vadovaujantis projektavimo, gamybos
ir pardavimų procesams atsižvelgiant į
užsakovo reikalavimus.
Naudojant šį požiūrį, visi projektavimo,
gamybos bei kontrolės sprendimai
priimami atsižvelgiant į išreikštus
užsakovo norus.
Kokybės funkcijos išskleidimas

Kokybės funkcijos išskleidimo metodas
padeda įmonėms gerinti bendravimą ir
komandinį darbą tarp visų susijusių
skyrių (prekybos ir projektavimo,
projektavimo ir gamybos, pirkimų ir
tiekėjų).
Kokybės namas
Tarpusavi
o ryšys
Techniniai
reikalavimai
Vartotojo balsas
Ryšys tarp vartotojo
reikalavimų ir techninių
reikalavimų
Techninių reikalavimų
prioritetai
Vartotojo
reikalavimų
prioritetai
Konkurencijos
vertinimas
Kokybės namo statymas
susideda:






Vartotojo reikalavimų nustatymas.
Techninių reikalavimų nustatymas.
Ryšio tarp vartotojo reikalavimų ir techninių
reikalavimų nustatymas.
Konkuruojančių gaminių ir paslaugų įvertinimas.
Techninių reikalavimų ir vystymo tikslų
įvertinimas.
Techninių reikalavimų, kurie lieka
gamybos/pristatymo procesams, nustatymas.
Užsakovo balsas



Kad surinkti informaciją apie vartotojų
poreikius, galima naudoti daug įvairių
metodų.
Kritinis ir sudėtingiausias proceso žingsnis
yra suprasti esmines vartotojų reikmes ir
lūkesčius.
Užsakovo žodžių teisingas supratimas yra
labai svarbus, kad konstruktoriai ir inžinieriai
išvengtų neteisingo interpretavimo.
Techniniai reikalavimai



Techninių reikalavimų sąrašas yra gaminio
konstravimo pagrindas.
Techniniai reikalavimai yra konstrukcijos
charakteristikos, kurios technine kalba
aprašo vartotojo reikalavimus.
Techninės charakteristikos turi būti
išmatuojamos, kadangi išeiga yra
kontroliuojama ir lyginama su tikslu.
Kokybės namo „stogas“



Jis rodo ryšius tarp bet kurių techninių
reikalavimų poros.
Šie ryšiai gali būti labai stiprūs (dažniausiai
žymimi ), stiprūs () ir silpni (∆).
Šie ryšiai nurodo atsakymus į klausimus –
pavyzdžiui „kaip techninių charakteristikų
pakeitimas paveiks kitas charakteristikas?“
Ryšio tarp vartotojo reikalavimų ir
techninių reikalavimų nustatymas




Vartotojo reikalavimai nurodomi kairėjo
kolonoje.
Vidurinėje dalyje nurodomi ryšiai tarp
vartotojo norų ir techninių reikalavimų.
Šios ryšių matricos tikslas yra parodyti, ar
galutiniai techniniai reikalavimai atitinka
vartotojo reikalavimus.
Šis įvertinamas dažniausiai grindžiamas
ekspertų patirtimi, vartotojų reakcija ar
kontroliuojamais bandymais.
Konkuruojančių gaminių ir
paslaugų įvertinimas


Šiame etape nustatoma kiekvieno vartotojo
reikalavimo svarba ir įvertinami konkurentų
gaminiai, kurie šiuos reikalavimus atitinka.
Šiame etape konstruktorius gali nustatyti
proceso gerinimo galimybes. Pavyzdžiui, jei
nustatoma, kad vienas iš užsakovo
reikalavimų konkurentų gaminiuose nėra
įgyvendinamas, tai gali būti gera proga
įmonei išsikovoti vietą rinkoje, užtikrinant,
kad šis reikalavimas bus įgyvendintas.
Techninių reikalavimų ir
vystymo tikslų įvertinimas



Šiame etape dažniausiai renkamos žinios
arba tikrinami gaminiai, tada šios žinios
paverčiamos į išmatuojamus dydžius.
Šios analizės duomenys lyginami su
vartotojo reikalavimais, kad būtų nustatyti
neatitikimai tarp vartotojo reikalavimų ir
techninių reikalavimų.
Remiantis vartotojų reikalavimų reitingais ir
esamų gaminių stipriosiomis ir silpnosiomis
pusėmis kiekvienam techniniam reikalavimui
įvertinamas ir nustatomas tikslas.
Kokybės namas suteikia galimybę
suprasti užsakovo reikalavimus ir
nurodo strateginę valdymo kryptį.
Konstravimas atsižvelgiant į
gamybos ypatumus
Design for Manufacturing
Konstravimas atsižvelgiant į
gamybos ypatumus



Konstruktoriai turi atsižvelgti į kainą, kokybę
bei pagaminimo galimybes, kad galėtų
užtikrinti numatytą kainą, kuri tenkintų
užsakovą.
Konstrukcijos supaprastinimas dažnai gali
padėti sumažinti kainą ir pagerinti kokybę.
Mažinant detalių kiekį, medžiagų kaina
krinta, įrangos poreikis mažėja, tuo pačiu
mažėja teikėjų skaičius ir trumpėja gamybos
laikas.
Klaidų priežastys



Kai kurios detalės gali turėti savybes, kurias
sunku gauti pakartotinai arba tolerancijos
ribos gali būti nepagrįstai tikslios.
Kartais detalės būna greitai dūžtančios arba
labai neatsparios korozijai ar užteršimui, kas
taip pat gali padidinti surinkimo klaidų
skaičių.
Kartais konstrukcijoje numatyta daugiau
detalių, negu jų reikia, kad gaminys atliktų
numatytą funkciją, kas taip pat padidina
klaidų tikimybę.
Klaidų priežastys



Konstrukcijos, susidedančios iš daug
detalių, padidina galimybę sumaišyti detales
surinkimo metu, taip pat detalė gali būti
neįdėta.
Detalės, kurios yra labai panašios, tačiau
neidentiškos, gali būti sumaišytos renkant
gaminį.
Detalės, kuriose nėra žymos, kad detalė
nebūtų sumontuota ne ta kryptimi, dažnai
būna surinkimo klaidos priežastimi.
Klaidų priežastys


Sudėtingi surinkimo etapai arba įmantrūs
sujungimo procesai gali tapti neteisingo,
nepilno, nepatikimo surinkimo priežastimi.
Konstruktoriaus klaidos įvertinant sąlygas,
kuriose detalės bus laikomos surinkimo
metu (temperatūra, drėgmė, vibracija,
dulkėtumas) gali taip pat įtakoti nesėkmę.
Konstravimas atsižvelgiant į
gamybos ypatumus


Konstravimas atsižvelgiant į gamybą yra
gaminio konstravimo procesas, užtikrinantis
efektyvią gamybą ir aukščiausią gaminių
kokybę.
Šis procesas integruojamas į standartinį
konstravimo procesą, tačiau kadangi jam
reikia kūrybinių sprendimų, jam įgyvendinti
parenkami specialūs, kūrybiški darbuotojai.
Konstravimas atsižvelgiant į
gamybos ypatumus

Konstravimas atsižvelgiant į gamybą
yra skirtas užkirsti kelią gaminio
konstrukcijai, kuri supaprastins
surinkimo procesą, tačiau reikalaus
kompleksiškesnių ir brangesnių
komponentų, surinkimo procesą
padarys sudėtingesnį, aptarnavimas ir
priežiūra taps sudėtinga ir brangi.
Matmenų ir tolerancijų
projektavimas
Matmenų ir tolerancijų projektavimas




Kai nustatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai,
konstruktorius turi paruošti specifines matmenų ir
tolerancijų užduotis pagrindinėms gamybos ar
aptarnavimo charakteristikoms.
Gamybos specifikacijos susideda iš nominalių
matmenų ir tolerancijų.
Nominalus nurodo idealius matmenis arba
užduoties reikšmę, kurios siekia gamintojas.
Tolerancija yra leidžiamas nukrypimas, pripažįstant,
kad užsiduotą reikšmę pagaminti tiksliai yra
sudėtinga.
Tolerancijų projektavimas



Tolerancijos yra reikalingos, kadangi ne
visos detalės gali būti pagamintos tiksliai
pagal nominalias specifikacijas dėl natūralių
variacijų gamybos procese (žmogiškasis
veiksnys, medžiagos, įrengimai, metodai,
matavimai).
Tolerancijų projektavimas apima leidžiamų
matmenų nukrypimų nustatymą.
Kad efektyviai suprojektuoti tolerancijas,
inžinierius turi suprasti reikiamus
kompromisus.
Tolerancijų projektavimas


Siauros tolerancijų ribos didina
gamybos sąnaudas, tačiau didina
galimybę keisti detales, didina gaminio
ilgaamžiškumą.
Didelės tolerancijos ribos didina
medžiagų panaudojimą, įrangos ir
darbo našumą, tačiau turi neigiamą
įtaką gaminio charakteristikoms.
Tolerancijų projektavimas



Tolerancijos dažniau nustatomos sąlygiškai,
negu apskaičiuojant moksliškai.
Konstruktorius gali naudoti tolerancijas,
nustatytas ankstesnėse konstrukcijose arba
paremtas konstrukciniais sprendimais,
pagrįstais ankstesne patirtimi.
Netinkamų tolerancijų nustatymas gali
brangiai kainuoti.