Transcript Gyventojų užimtumo Lietuvoje situacijos analizė

Lietuvos gyventojų
užimtumo situacija
Tautvydas Šukys,
TVmns9-01
Darbo tikslai
1)
2)
pristatyti rodiklio Lietuvoje
pokyčius 2007-2009 m.;
palyginti Lietuvos ir ES valstybių
2009 m. užimtumo rodiklius.
2
Pagrindiniai darbo šaltiniai
 Lietuvos
Statistikos departamento
Gyventojų užimtumo tyrimo (toliau
– tyrimo) ataskaita.
 ES statistikos agentūros "Eurostat"
statistinių ataskaitų duomenys.
3
Trumpa informacija apie Gyventojų
užimtumo tyrimą


Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti palyginamą informaciją
apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos
duomenimis, įvertinant užimtųjų ir bedarbių skaičių, jų
pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą,
ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes,
pilietybę, išsilavinimą, gyventojus pagal užimtumo ir
nedarbo lygius.
Tyrimo anketa parengta atsižvelgiant į Europos
Komisijos patvirtintus rodiklių sąrašus, kurių reikšmes
privalo rinkti nacionalinės statistikos tarnybos tam, kad
būtų galima duomenis apie užimtumą ir nedarbą
palyginti tarp valstybių.
4
Pagrindinės tyrime vartojamos
sąvokos






Užimti gyventojai – 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet
kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra
arba turintys pajamų ar pelno.
Bedarbiai – nedirbantys 15–74 metų amžiaus asmenys, kurie
aktyviai ieško darbo ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali
pradėti dirbti.
Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai.
Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos
amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų
skaičiaus santykiu.
Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus
grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų
skaičiaus santykiu.
Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos
santykiu.
5
Statistikos departamento ir
Lietuvos darbo biržos skelbiamų
nedarbo rodiklių skirtumus lemia



naudojami skirtingi bedarbio sąvokos
apibrėžimai;
ne visi bedarbiai, ieškodami darbo, kreipiasi į
darbo biržą ir registruojasi joje;
nuo 2010 m. kovo mėn. pabaigos padaugėjo
besiregistravusiųjų darbo biržoje, tai lėmė
Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta
prievolė mokėti privalomąjį sveikatos
draudimo mokestį bedarbiams,
neužsiregistravusiems darbo biržoje.
6
Šalies darbo jėgos aktyvumas
58
57,5
57
56,5
56
55,5
Aktyvumo lygis, %
2007m.
2008 m.
2009 m.
56,3
56,7
57,7
7
Bedarbių skaičius Lietuvoje
300
250
200
150
100
50
0
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Bedarbiai, tūkst.
69
94,3
225,1
LDB: bedarbiai, tūkst.
laikotarpio pradžioje
83
76
125
LDB: bedarbiai, tūkst.
laikotarpio pabaigoje
70
95
269
8
Bedarbių skaičius procentais
16
14
12
10
8
6
4
2
0
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Nedarbo lygis, %
4,3
5,8
13,7
LDB: nedarbo lygis, %
4,6
4,8
9,4
9
Gyventojų užimtumo lygis
80
60
40
20
0
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Bendras užimtumo lygis
Lietuvoje, %
53,9
53,3
49,8
Vyrų užimtumo lygis, %
59,8
59
52,3
Moterų užimtumo lygis, %
48,9
48,6
47,6
10
100
Darbo jėgos aktyvumas pagal
amžiaus grupes
90
Bendras aktyvumo lygis, %
15–19 m. aktyvumo lygis, %
20–24 m. aktyvumo lygis, %
80
25–29 m. aktyvumo lygis, %
70
30–34 m. aktyvumo lygis, %
60
35–39 m. aktyvumo lygis, %
50
40–44 m. aktyvumo lygis, %
40
45–49 m. aktyvumo lygis, %
30
50–54 m. aktyvumo lygis, %
20
55–59 m. aktyvumo lygis, %
10
60–64 m. aktyvumo lygis, %
0
2008 m.
2009 m.
65 m. ir vyresni aktyvumo
11
lygis, %
90
Gyventojų užimtumas pagal
amžiaus grupes
Bendras užimtumo lygis, %
15–19 m. užimtumo lygis, %
80
20–24 m. užimtumo lygis, %
70
25–29 m. užimtumo lygis, %
60
30–34 m. užimtumo lygis, %
50
35–39 m. užimtumo lygis, %
40
40–44 m. užimtumo lygis, %
30
45–49 m. užimtumo lygis, %
50–54 m. užimtumo lygis, %
20
55–59 m. užimtumo lygis, %
10
60–64 m. užimtumo lygis, %
0
2008 m.
2009 m.
65 m. ir vyresni užimtumo
12
lygis, %
Gyventojų nedarbo lygis pagal amžiaus grupes
60
Bendras nedarbo lygis, %
15–19 m. nedarbo lygis, %
50
20–24 m. nedarbo lygis, %
25–29 m. nedarbo lygis, %
40
30–34 m. nedarbo lygis, %
35–39 m. nedarbo lygis, %
30
40–44 m. nedarbo lygis, %
45–49 m. nedarbo lygis, %
20
50–54 m. nedarbo lygis, %
55–59 m. nedarbo lygis, %
10
60–64 m. nedarbo lygis, %
0
2008 m.
2009 m.
13
Gyventojų nedarbo lygis
pagal turimą išsilavinimą
Pradinis
70
Pradinis su profesine
kvalifikacija
60
Pagrindinis
TŪKSTANČIAI
50
Pagrindinis su profesine
kvalifikacija
40
Vidurinis
30
Specialusis vidurinis
Povidurinis
20
Vidurinis su profesine
kvalifikacija
10
Aukštesnysis
0
2007 m.
2008 m.
2009 m.
Aukštasis
14
Gyventojų užimtumas 2009 m.
Pabaltijo šalyse ir ES
66
65
64,9
64
63
63,5
62
61
60
59
60,9
60,1
58
57
Užimtumo lygis Lietuvoje, %
Užimtumo lygis Latvijoje, %
Užimtumo lygis Estijoje, %
Užimtumo lygis ES27, %
Pastaba: užimtumo rodiklis paskaičiuotas 15-64 m. amžiaus grupėje.
15
Užimtumo lygis ES 2009 m.
16
Gyventojų nedarbas 2009 m.
Pabaltijo šalyse ir ES
18
16
14
12
10
8
6
4
2
0
17,1
13,7
13,8
8,9
Nedarbo lygis Lietuvoje, %
Nedarbo lygis Latvijoje, %
Nedarbo lygis Estijoje, %
Nedarbo lygis ES27, %
Pastaba: nedarbo rodiklis paskaičiuotas 15-74 m. amžiaus grupėje.
17
Nedarbo lygis ES 2009 m.
18
Išvados







Gyventojų užimtumo tyrimu siekiama rengti ir skelbti palyginamą
informaciją apie Lietuvos gyventojų užimtumą. Ši informacija
vėliau patenka į bendrą ES statistinių duomenų bazę.
Pastaraisiais metais Lietuvoje augo tiek darbo jėgos aktyvumas,
tiek ir bedarbių skaičius, kuris 2009 m. pasiekė 2002-ųjų metų
lygį.
Šalies moterų užimtumas mažėjo labiau nei vyrų, todėl skirtingų
lyčių užimtumo rodiklių skirtumas sumažėjo perpus.
Tyrimas atskleidė, jog pagal darbo jėgos aktyvumą ir pagal
užimtumo laipsnį kelis pastaruosius metus, geriausia situacija yra
Lietuvos gyventojų amžiaus grupėje nuo 25 iki 54 metų, o
amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 fiksuojamas aukščiausias nedarbo
lygis.
Įvertinus situaciją, paaiškėjo, jog ekonominė krizė mažiausiai
palietė turinčius aukštesnįjį išsilavinimą, o skaidžiausiai – turinčius
bendrąjį vidurinės mokyklos išsilavinimą.
Lietuvoje užimtumas 2009 m. buvo žemiausias tarp kaimyninių
Pabaltijo valstybių ir vienas žemiausių ES.
Nors nedarbo lygis šalyje 2009 m. buvo žemesnis už Latvijos ir
19
Estijos, tačiau jis vis vien buvo vienas aukščiausių ES.
Dėkoju už dėmesį!
20