Transcript neigalieji ir kt.

Lietuvos Respublikos ir ES teisės
aktai,reglamentuojantys neįgaliųjų asmenų teisę į
darbą, jų atitikimas tarptautines normas ir
reikalavimus
Parengė: Ramunė
ValeikaitėČasnovičienė
Žmonių su negalia teisinę padėtį
reglamentuojantys įstatymai



Žmonių su negalia teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos
Respublikos įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos
Konstitucija, o tam tikras specifines sritis – atskiri
įstatymai ar tarptautiniai teisės aktai.
Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. birželio 23 d.
ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.
159 „Dėl (invalidų) profesinės reabilitacijos ir užimtumo“.
Kiekviena Tarptautinės darbo organizacijos narė, taip pat ir
Lietuva įsipareigoja sudaryti žmogui su negalia galimybę
gauti, išsaugoti tinkamą darbą, daryti profesinę karjerą,
taip pat siekti tokio žmogaus socialinės integracijos.
LR Konstitucija


21 straipsnis
Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo
elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys
lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
pagrindu.
30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į
teismą.
Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato
įstatymas.
Europos Socialinė chartija (pataisyta)



Lietuvoje 2001 m. rugpjūčio 1 d. yra įsigaliojusi ir Europos
socialinė chartija (pataisyta), kurios tinkamas įgyvendinimaslabai svarbi socialinių žmogaus teisių apsaugos garantija.
Šios Europos Tarybos sutarties 15 straipsnis apibrėžia neįgaliųjų teisę
į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės
gyvenime.
Lietuva ratifikuodama šią chartiją įsipareigoja imtis reikiamų
priemonių, kad būtų užtikrintas neįgalių asmenų konsultavimas,
mokymas ir profesinis rengimas, įsidarbinimas ir aprūpinimas darbu
neįgaliuosius įprastoje darbo aplinkoje arba pritaikymas darbo sąlygų
prie neįgaliųjų poreikių, bei remti jų visišką socialinę integraciją ir
dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Europos socialinė chartija (pataisyta)


1 str. 1. Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai
pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą. 2. Visi darbuotojai turi
teisę į tinkamas darbo sąlygas. 3. Visi darbuotojai turi teisę į
saugias ir sveikas darbo sąlygas. 4. Visi darbuotojai turi teisę į
teisingą atlyginimą, garantuojantį normalų jų pačių ir jų šeimų
gyvenimo lygį. 5. Visi darbuotojai ir darbdaviai, siekdami
apsaugoti savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę
laisvai jungtis į nacionalines ir tarptautines organizacijas. 6. Visi
darbuotojai ir darbdaviai turi teisę į kolektyvines derybas. 7.
Vaikai ir paaugliai turi teisę būti ypač ginami nuo jiems
iškylančių fizinių ir moralinių pavojų. 8. Dirbančios moterys
nėštumo metu turi teisę į specialią apsaugą.
15. Neįgalieji turi teisę į savarankiškumą, socialinę
integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime.
15 straipsnis. Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir
dalyvavimą visuomenės gyvenime Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai
įgyvendinta neįgalių asmenų, nepaisant amžiaus ir negalios pobūdžio bei
kilmės, teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą
visuomenės gyvenime, Šalys įsipareigoja, visų pirma:



1. Imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas neįgalių asmenų
konsultavimas, mokymas ir profesinis rengimas, kur tai įmanoma,
bendrų įstaigų sistemoje, o jei nėra tokių galimybių - naudojantis
specializuotų valstybinių ar privačių įstaigų pagalba.
2. Padėti jiems įsidarbinti naudojantis visomis priemonėmis, kurios
skatintų darbdavius priimti ir aprūpinti darbu neįgaliuosius įprastoje
darbo aplinkoje arba pritaikyti darbo sąlygas prie neįgaliųjų poreikių,
arba, jeigu tai neįmanoma dėl neįgalumo pobūdžio, nustatant arba
sukuriant užimtumo garantijas pagal neįgalumo laipsnį. Tam tikrais
atvejais įgyvendinant tokias priemones gali reikėti specializuotų
institucijų ir pagalbos tarnybų paramos.
3. Remti jų visišką socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės
gyvenime, ypač naudojant priemones, įskaitant techninę įrangą, kurios
padeda įveikti bendravimo bei judėjimo kliūtis ir sudaro sąlygas, kad
jiems būtų prieinamas transportas, būstas, kultūrinė veikla bei
laisvalaikis.
TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS KONVENCIJA NR.159 DĖL
(INVALIDŲ) PROFESINĖS REABILITACIJOS IR UŽIMTUMO




1. Šioje Konvencijoje terminas "invalidas" reiškia asmenį, kurio
galimybės gauti, išlaikyti tinkamą darbą ir kilti tarnyboje yra
gerokai apribotos dėl atitinkamu būdu patvirtinto fizinio ar
psichinio šio asmens trūkumo.
2. Šia Konvencija kiekviena Organizacijos narė profesine
reabilitacija nori sudaryti invalidui galimybę gauti, išlaikyti
tinkamą darbą, kilti tarnyboje ir prisidėti prie jo socialinës
integracijos ar reabilitacijos.
3. Šios Konvencijos nuostatas kiekviena Organizacijos
narė taiko panaudodama priemones, atitinkančias nacionalines
sąlygas ir neprieštaraujančias nacionalinei praktikai.
4. Šios Konvencijos nuostatos taikomos visų kategorijų
invalidams.
PROFESINĖS REABILITACIJOS PRINCIPAI
IR INVALIDŲ UŽIMTUMO POLITIKA





3 straipsnis. Šios politikos tikslas - atitinkamas profesinės
reabilitacijos priemones taikyti visų kategorijų invalidams, kad jie
galėtų dalyvauti laisvoje darbo rinkoje.
4 straipsnis
Minėta politika pagrįsta invalidų ir visų darbuotojų lygybės
principu. Ja siekiama garantuoti vienodą požiûrį į visus dirbančius
invalidus - ir vyrus, ir ėmoteris - ir suteikti jiems lygias galimybes.
Specialios pozityvios priemonës, kuriomis norima garantuoti tikrą
požiûrio ir galimybių lygybę invalidams ir kitiems darbuotojams,
nelaikomos diskriminuojančiomis kitus darbuotojus.
5 straipsnis
Darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanèioms
organizacijoms organizuojamos konsultacijos dël minėtos politikos
įgyvendinimo ir dėl taikymo priemonių, kurios skatina valstybinių ir
privačių institucijų, užsiimančių profesine reabilitacija,
bendradarbiavimą ir koordinavimą.
NACIONALINĖS PRIEMONĖS INVALIDŲ
PROFESINĖS REABILITACIJOS IR UŽIMTUMO
TARNYBOMS PLĖTOTI








6 straipsnis
Kiekviena Organizacijos narė vadovaudamasi įstatymais ar kitais norminiais aktais
arba kokiu nors kitu bûdu, atitinkančiu nacionalines sąlygas ir praktikà, imasi tokių
priemonių, kurios gali bûti reikalingos šios Konvencijos 2, 3, 4 ir 5 str. nuostatoms
įgyvendinti.
7 straipsnis
Kompetentingos valdžios institucijos imasi priemoniø profesinio orientavimo,
profesinio mokymo, ádarbinimo, uþimtumo tarnyboms ir kitoms su jomis susijusioms
tarnyboms organizuoti ir įvertinti, kad invalidai turėtų galimybę gauti, išlaikyti darbą ir kilti
tarnyboje; įprastinėmis darbuotojams skirtomis tarnybomis, kur tai yra įmanoma ir tikslinga,
yra naudojamasi jas atitinkamai pritaikius.
8 straipsnis
Imamasi priemonių invalidų profesinës reabilitacijos ir užimtumo tarnyboms kaimuose ir
tolimose vietovėse steigti ir plėtoti.
9 straipsnis
Kiekviena Organizacijos narė turi tikslą parengti reabilitacijos konsultantus ir kitus
atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, atsakančius už invalidų profesinį orientavimą,
profesinį mokymą, įdarbinimą ir užimtumą.
JT NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJA (2010 m. gegužės 27 d.
Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai (95 balsai „už“)
priėmė Įstatymą dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos
Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. )





1 straipsnis
Tikslas
Šios Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų
visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis
laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto
ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems
asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais
asmenimis.
Konvencijoje apibrėžta diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas,
atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar
paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su
kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar
bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją,
įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas;
Neįgaliųjų grupių apsaugos principai
konvencijoje












5 str. Lygybė ir nediskriminavimas
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi
teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir
veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties.
3. Siekdamos skatinti lygybę ir pašalinti diskriminaciją, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų veiksmų, kad
užtikrintų tinkamą sąlygų pritaikymą.
4. Konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos
nuostatas nelaikomos diskriminacija.
6 str. Neįgalios moterys
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria įvairių formų diskriminaciją, ir dėl to
imasi priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalios moterys ir mergaitės visapusiškai ir lygiomis teisėmis galėtų įgyvendinti visas
žmogaus teises ir pagrindines laisves.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų visapusišką moterų vystymąsi, padėties
gerinimą ir suteiktų joms daugiau teisių ir galimybių, kad garantuotų joms šioje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių įgyvendinimą ir naudojimąsi jomis.
7 str. Neįgalūs vaikai
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgalių vaikų visapusišką visų žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą lygiai su kitais vaikais.
2. Visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.
3. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad neįgalūs vaikai turėtų teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais su jais
susijusiais klausimais, kad į jų nuomonę būtų tinkamai atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandos lygį lygiai su kitais vaikais ir kad
neįgaliems vaikams būtų suteikiama atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų
pasinaudoti minėta teise.
Neįgaliųjų darbas ir užimtumas















27 str. Darbas ir užimtumas
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į darbą lygiai su kitais asmenimis; ši teisė apima teisę į galimybę
užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo ar iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra
atvira, tinkama visiems ir prieinama neįgaliesiems. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina ir skatina įgyvendinti teisę į
darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami, imdamosi atitinkamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų
priėmimą, kuriomis inter alia būtų:
a) uždrausta diskriminacija dėl neįgalumo visais klausimais, susijusiais su visomis užimtumo formomis, įskaitant įdarbinimo
sąlygas, priėmimą į darbą ir darbą, darbo išsaugojimą, kilimą tarnyboje ir saugias ir sveikas darbo sąlygas;
b) lygiai su kitais asmenimis ginamos neįgaliųjų teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant lygias galimybes ir
vienodą atlyginimą už tokios pat vertės darbą, saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą nuo priekabiavimo ir skundų
patenkinimą;
c) užtikrinama, kad neįgalieji galėtų įgyvendinti savo darbo ir profesinių sąjungų teises lygiai su kitais asmenimis;
d) neįgaliesiems suteikiama galimybė veiksmingai dalyvauti bendrose techninio ir profesinio orientavimo programose,
įdarbinimo tarnybose ir profesiniame bei tęstiniame mokyme;
e) skatinamos neįgaliųjų užimtumo galimybės ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat pagalba ieškant, gaunant, išlaikant
darbą ir sugrįžtant į darbą;
f) skatinamos savarankiško darbo, verslumo, kooperatyvų plėtros ir nuosavo verslo pradėjimo galimybės;
g) suteikiamos galimybės neįgaliuosius įdarbinti viešajame sektoriuje;
h) skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas privačiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali
apimti pozityvių veiksmų programas, paskatinimą ir kitokias priemones;
i) užtikrinta, kad neįgaliesiems darbo vietoje būtų tinkamai pritaikytos sąlygos;
j) skatinamas neįgaliųjų darbo patirties įgijimas atviros darbo rinkos sąlygomis;
k) skatinama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimas ir sugrįžimo į darbą programos.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad neįgalieji nebūtų laikomi vergijoje ar nelaisvi ir lygiai su kitais asmenimis
būtų apsaugoti nuo priverčiamojo ar privalomojo darbo.
Neįgaliųjų pakankamas gyvenimo lygis ir
socialinė apsauga









28 str. Pakankamas gyvenimo lygis ir socialinė apsauga
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo
šeimos nariams, įskaitant pakankamą maistą, aprangą ir būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą ir
imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl
neįgalumo.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į socialinę apsaugą ir į šios teisės
įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų ir skatintų šios
teisės įgyvendinimą, įskaitant šias priemones:
a) užtikrinti neįgaliųjų lygias galimybes gauti švarų vandenį ir užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti
atitinkamas paslaugas, įrenginius ir kitokią pagalbą, susijusią su neįgaliųjų poreikiais;
b) užtikrinti neįgaliųjų, visų pirma neįgalių moterų ir mergaičių bei neįgalių vyresnio amžiaus asmenų
galimybę dalyvauti socialinės apsaugos programose ir skurdo mažinimo programose;
c) užtikrinti skurde gyvenančių neįgaliųjų ir jų šeimų galimybę gauti valstybės paramą, skirtą su neįgalumu
susijusioms išlaidoms apmokėti, įskaitant pakankamą mokymą, konsultavimą, finansinę paramą ir laikiną
slaugą;
d) užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose;
e) užtikrinti neįgaliųjų lygias galimybes į pensijų išmokas ir programas.
LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ SITUACIJOS ANALIZĖ
RENGIANTIS RATIFIKUOTI JUNGTINIŲ TAUTŲ
NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJĄ






Konvencijos principai įtvirtinti eilėje Lietuvos Respublikos teisės aktų. 2003 m. priimtas ir nuo 2005 metų sausio 1 d.
įsigaliojęs Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5115) užtikrina Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintų žmonių lygių teisių įgyvendinimą bei uždraudžia bet kokią diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės
orientacijos, negalios ir rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų pagrindu.
Vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių lygių galimybių užtikrinimą, yra 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos
Respublikos lygių galimybių įstatymas (priimtas 2003 m. lapkričio 18 d.). Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę
diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (Žin., 2005, Nr. 88-3281) paskirtis – užtikrinti, kad būtų
įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl
asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi.
Nediskriminavimo principas įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte. Nustatyta, kad
kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko
atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar
kokių nors kitų aplinkybių.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais
vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam
tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje. Teisės normos, reglamentuojančios aplinkos pritaikymą negalios
vaikui, įtvirtintos to paties įstatymo 30 straipsnyje.
Specialiųjų ugdymo poreikių mokinių lygių galimybių švietimo sistemoje principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo įstatyme. Šio įstatymo 15 straipsnis numato galimybę specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal
gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį. Įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai numato
galimybę teikti informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą,
medicinos pagalbą kiekvienam vaikui (moksleiviui), kuriam jos reikia, o 33, 34, 35 straipsniai garantuoja prieinamą
švietimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, specialiųjų poreikių, riboto mobilumo vaikams (moksleiviams).
LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (2004 m.
priimtas LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuris
įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 1 dienos.Naujuoju įstatymu: teisiškai
įtvirtinamos neįgaliųjų teisės, užtikrinama apsauga nuo
diskriminacijos)






Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pagrindinis tikslas
yra užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų
socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas
bei sąlygas. Remiantis minėtu naujai priimtu įstatymu, sukurta nauja teisinė bazė
reglamentuojanti darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymą.
Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais:
1) lygių teisių - neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai;
2) lygių galimybių - neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios
pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir
bendruomenės gyvenime galimybės. Tik tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės
yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį;
3) diskriminavimo prevencijos - neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar
išnaudojimo;
4) visapusiško dalyvavimo - visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję
klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į
jų patirtį;
5) savarankiškumo


Vienas pagrindinių uždavinių siekiant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo numatytų tikslų yra pritaikyti aplinką
neįgaliems žmonėms, kad pastarieji tiek viešajame, tiek
asmeniniame gyvenime turėtų sąlygas ir galimybes laisvai judėti,
naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis, gauti reikiamą
informaciją, bendrauti ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo
srityse.
Taigi neįgaliųjų socialinės integracijos modelis tampa artimesnis
Europos Sąjungos šalių socialinės integracijos sistemoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymu neįgalusis asmuo yra tas, kuriam šio
Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba
mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymas








1 straipsnis. Įstatymo tikslas
1. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų
socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas,
neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą,
profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.
2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems. Lietuvos
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pagrindinis tikslas yra užtikrinti neįgaliųjų
lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti
socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas. Remiantis minėtu naujai priimtu įstatymu,
sukurta nauja teisinė bazė reglamentuojanti darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei specialiųjų poreikių
nustatymą. Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais:
1) lygių teisių - neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai;
2) lygių galimybių - neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi,
darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik
tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės,
gerinančios neįgaliųjų padėtį;
3) diskriminavimo prevencijos - neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo;
4) visapusiško dalyvavimo - visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai
sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį;
5) savarankiškumo
3 straipsnis. Pagrindiniai neįgaliųjų
socialinės integracijos principai












Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis šiais principais:
1) lygių teisių – neįgalieji turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai;
2) lygių galimybių – neįgaliesiems, kaip ir kitiems visuomenės nariams, sudaromos tokios pat ugdymosi,
darbo, laisvalaikio leidimo, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Tik
tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės yra neveiksmingos, numatomos specialiosios priemonės,
gerinančios neįgaliųjų padėtį;
3) diskriminavimo prevencijos – neįgalieji apsaugomi nuo bet kokios diskriminacijos ar išnaudojimo;
4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai
sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą bei atsižvelgiant į jų patirtį;
5) savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo – neįgalieji nuolat skatinami būti savarankiški;
6) prieinamumo – neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis
ištekliais;
7) neįgalumo kompensavimo – neįgalumo pasekmės kompensuojamos neįgaliesiems skirtomis įvairiomis
piniginės ir nepiniginės paramos formomis;
8) decentralizacijos – pagalba neįgaliesiems priartinama prie jų gyvenamosios vietos, bendruomenė
įtraukiama į socialinę neįgaliųjų reabilitaciją;
9) destigmatizacijos – visuomenė šviečiama siekiant šalinti neigiamas nuostatas ir stereotipus, susijusius
su neįgaliaisiais;
10) perimamumo ir lankstumo – visos institucijos veikia darniai teikdamos socialines paslaugas ir
ugdydamos neįgaliuosius;
11) skirtingų poreikių tenkinimo – neįgalieji sudaro labai įvairialypę visuomenės grupę, todėl, teikiant
paramą, atsižvelgiama į skirtingus neįgaliųjų poreikius.
LR Lygių galimybių įstatymas



Lygių galimybių įstatymo, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausti
bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės
orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų,
nuostatos suderintos su Direktyvos, įgyvendinančios vienodų sąlygų taikymo
principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės 2000/43/EB
bei Direktyvos, nustatančios vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje
srityje bendruosius pagrindus 2000/78/EB nuostatomis.
Šis įstatymas, kuriuo praplėstas Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus
mandatas buvo priimtas 2003 m. lapkričio 18 d.
Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą funkcionavusi Moterų ir vyrų lygių
galimybių kontrolieriaus institucija pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus ir
šiuo metu veikia pagal abu įstatymus – Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių
galimybių.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymas


Nediskriminavimo principas įtvirtintas Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte. Nustatyta,
kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali
būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų
vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo,
pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos
būklės ar kokių nors kitų aplinkybių.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnyje
nustatyta, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais
vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą,
atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam
tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje.
Teisės normos, reglamentuojančios aplinkos pritaikymą
negalios vaikui, įtvirtintos to paties įstatymo 30 straipsnyje.
LR Švietimo įstatymas


Specialiųjų ugdymo poreikių mokinių lygių galimybių
švietimo sistemoje principas įtvirtintas LR švietimo
įstatyme.
Šio įstatymo 15 straipsnis numato galimybę specialiųjų
poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti
išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.
Įstatymo 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai numato galimybę
teikti informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę,
specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, medicinos
pagalbą kiekvienam vaikui (moksleiviui), kuriam jos reikia,
o 33, 34, 35 straipsniai garantuoja prieinamą švietimą
socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, specialiųjų
poreikių, riboto mobilumo vaikams (moksleiviams).
Socialinių įmonių įstatymas

Nuo 2004-ųjų, kai buvo priimtas Socialinių įmonių
įstatymas, toks neįgaliųjų įdarbinimas yra stipriai
remiamas valstybės, o nuo 2006 metų pavasario norintiems
įsidarbinti ar kurti savo pačių verslą neįgaliesiems bei juos
įdarbinantiems darbdaviams talkina 6 didžiausiuose Lietuvos
miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose Panevėžyje
ir Alytuje – įsikūrę Neįgaliųjų verslo plėtros centrai.
Centruose dirbantys konsultantai tarpininkauja tarp darbo
ieškančių neįgaliųjų ir darbdavių, verslininkams teikia
informaciją apie neįgaliųjų darbo vietų subsidijavimą, kitas
lengvatas, padeda tvarkyti socialinių įmonių steigimo
dokumentus, konsultuoja įmonių patalpų pritaikymo
neįgaliesiems klausimais ir teikia kitokią pagalbą.




Neįgaliesiems sukurta darbo vieta turi būti išlaikyta bent
trejus metus.
Ją steigdamas, darbdavys įsipareigoja atitinkamai pritaikyti
darbo vietas (įrengti įvažiavimus, poilsio vietas, pritaikyti
tualetus ir pan.).
Tam, kaip ir neįgaliųjų darbuotojų apmokymams, bei visai ar
dalinei neįgaliųjų darbo užmokesčio kompensacijai yra
skiriamos valstybinės subsidijos.
Subsidijuojamos ir papildomos administracinės bei transporto
išlaidos, asistento (gestų kalbos vertėjo) samdymo išlaidos,
teikiamas finansavimas įmonės neįgaliųjų darbuotojų socialinei
integracijai vykdyti



Vis dėlto neįgalieji yra neretai darbinami, remiantis užimtumo rėmimo, o ne
socialinių įmonių įstatymu, kadangi jame numatytos sąlygos yra palankesnės.
Be to, nuo verslo kūrimo tiek pačius neįgaliuosius, tiek nuo socialinių įmonių
statuso siekiančias jau esančias organizacijas atbaido biurokratinės kliūtys.
Ką įmonė turi padaryti, siekdama gauti socialinės įmonės statusą, nėra
proporcinga būsimai naudai.
Šiandien socialinių įmonių vystymo sistema yra pernelyg biurokratizuota,
neįgaliųjų įdarbinimo procesas yra pernelyg ilgas dėl gausybės procedūrų,
atliekamų darbo biržai ir Sodrai.
Dėl tokių kasdieninių darbų kaip pavyzdžiui, neįgaliųjų darbo tabelių pildymui,
reikėtų samdyti atskirą darbuotoją.
Darbo biržų finansuojamų neįgaliųjų įdarbinimo vietų skaičius yra
pernelyg ribotas.
Verslininkai pritaria Didžiosios Britanijos ar Airijos praktikai, kai naujai
įsikūrusi įmonė dvejiems-trejiems metams yra atleidžiama nuo mokesčių,
nes, jo nuomone, tai itin palengvintų socialinių įmonių veikimo pradžią
Socialinių įmonių įstatymas



Vyriausybė pritarė Socialinių įmonių įstatymo pakeitimams.
Ateityje subsidijas bei įvairias kompensacijas gaus socialinės
įmonės, įdarbinančios ne tik neįgaliuosius, kuriems yra
nustatytas 30-55 procentų neįgalumo lygis, kaip kad buvo iki
šiol, bet ir įdarbinančios tuos, kurių nedarbingumo lygis - nuo 0
iki 55 procentų.
Subsidijos bei kompensacijos bus skiriamos ir už dirbančius
pensinio amžiaus neįgaliuosius, kuriems nustatytas didelių arba
vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Tikimasi, kad šie pakeitimai išplės neįgaliųjų galimybes
integruotis į darbo rinką. Tačiau ar nepadidins darbdavių noro
piktnaudžiauti gaunama finansine parama?
Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programa
2010-03-15, patvirtinta 2010 m. kovo 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 227„Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 850 „Dėl
Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų
programos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 29-1345)







Programa parengta atsižvelgiant į:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos
įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės
,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos
nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 1246 punktą;
2.2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą
(Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983);
2.3. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 1145115; 2008, Nr. 76-2998);
2.4. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms
narėms dėl Europos Tarybos veiksmų plano skatinti neįgaliųjų teises ir
visapusį dalyvavimą visuomenėje: neįgaliųjų gyvenimo kokybės
gerinimas Europoje 2006–2015 metais (toliau – Europos veiksmų planas);
2.5. JT neįgaliųjų teisių konvenciją;
2.6. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą LR Vyriausybės
2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 ,,Dėl Nacionalinės darnaus
vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 894029).
Pagrindinės programos įgyvendinimo
priemonės


Neįgaliajam pritaikyta aplinka (visuomeninės paskirties
pastatai, gatvės, keliai, transportas ir jo infrastruktūra –
autobusai, troleibusai, traukiniai, taip pat stotys, stotelės)
sudaro sąlygas dalyvauti visuomenės gyvenime.
2005 metais Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo
„Darnaus judamumo galimybės“ duomenimis, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje, Alytuje, Telšiuose viešojo
transporto maršrutai, informacinės sistemos, autobusai
nepritaikyti neįgaliesiems arba pritaikyti labai menkai. Būtina
kurti bendrą transporto sistemą, kurioje būtų nurodytas
transporto priemonių bei jų maršrutų prieinamumas visoms
keleivių grupėms, įskaitant neįgaliuosius, kad būtų galima
planuoti keliones tinkamais ir pritaikytais maršrutais
Sveikatos apsauga
. Pagal
Neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnį šalys yra raginamos suteikti neįgaliesiems tokios pat įvairovės,
kokybės ir lygio nemokamas ar už prieinamą kainą sveikatos priežiūros paslaugas ir programas, kurios
teikiamos ar taikomos kitiems asmenims, įskaitant įvairių sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos
apsaugos sričių programas. Taip pat šalys įsipareigoja teikti tokias sveikatos paslaugas, kurios būtinos
neįgaliesiems būtent dėl jų neįgalumo. Šalys įsipareigoja užkirsti kelią diskriminuojančio pobūdžio
atsisakymui dėl neįgalumo teikti sveikatos priežiūrą ar sveikatos paslaugas arčiau bendruomenių, taip pat
ir kaimo vietovėse.
Europos veiksmų plane pabrėžiama, kad neįgalieji ir (kai būtina) jiems atstovaujantys asmenys turi būti visiškai
įtraukiami į sprendimų, susijusių su jų asmens sveikatos priežiūros planu, priėmimo procesą. Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo 7 str. nurodyta, kad neįgaliesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugos
teikiamos tokio pat lygio ir pagal tą pačią sistemą kaip ir kitiems visuomenės nariams.

SADM duomenimis, 2007–2008 metais vaikai neįgaliais dažniausiai buvo pripažįstami dėl psichikos ir
elgesio sutrikimų (2007 metais – 33 procentai visų pripažintų neįgaliais, o 2008 metais – 34 procentai).
Specializuotas kompleksines paslaugas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, šalyje
teikia tik vienas centras.

Jis nėra pajėgus aptarnauti visų vaikų, kurie kreipiasi į specialistus dėl reikiamos pagalbos. Dalis pacientų
dėl galimybės konsultuotis bei gydytis priversti laukti nuo kelių savaičių iki pusės metų. Apie nepakankamą
ambulatorinę pagalbą vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, suinteresuotas
institucijas ir visuomenę ne kartą informavo ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierius.
Profesinis mokymas, profesinė
reabilitacija ir darbas




. Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį neįgaliesiems turėtų būti suteikiama galimybė veiksmingai
dalyvauti bendrose techninio ir profesinio orientavimo programose, profesiniuose bei tęstiniuose
mokymuose, gauti įdarbinimo tarnybų paslaugas. Neįgaliuosius reikia pradėti mokyti profesijos kuo
anksčiau, kad susiformuotų reikiami įgūdžiai, ir užtikrinti nuoseklaus perėjimo iš mokyklos į darbo rinką
procesą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM duomenimis, 2008 m. pabaigoje dirbo 48,5
tūkst. neįgaliųjų. 2008 metais 7,9 tūkst. neįgaliųjų vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimus.
Bendras šalies darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis buvo 64,3 procento, o darbingo amžiaus
neįgaliųjų – apie 20 procentų.
Darbo biržoje 2008 metais buvo registruota 14,6 tūkst. neįgaliųjų, iš jų įdarbinta 5,6 tūkst., arba beveik 39
procentai. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, registruota 6,2 tūkst., įdarbinta
2,4 tūkst. (per 38 procentus), o turinčių 40–50 procentų darbingumo lygį, registruota 8,3 tūkst., įdarbinta
3,2 tūkst. (apie 39 procentus).
LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog profesinės reabilitacijos paslaugų
teikimas yra viena iš neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos dalių. Šalyje kuriama profesinės
reabilitacijos sistema, planuojamas paslaugas teikiančių įstaigų tinklas, konkurso būdu atrenkami
metodiniai centrai teikti metodinę pagalbą profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Metodiniai centrai rengs profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodikas skirtingas
negalias turintiems neįgaliesiems, diegs naujus metodus ir programas, organizuos specialistų kvalifikacijos
tobulinimą. 2008 metais profesinės reabilitacijos paslaugas teikė 9 įstaigos, jose profesinės reabilitacijos
paslaugas gavo 279 asmenys, iš jų – 153 moterys, baigė programą 173 asmenys, iš jų 63 asmenys, arba
36 procentai, įsidarbino.
LR institucijos, ginančios žmogaus
teises


Lietuvoje konstituciniu pagrindu įsteigtos trys nepriklausomos žmogaus teisių
gynėjų institucijos – Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaiga bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, vadovaudamasis Konstitucija, Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriaus įstatymu bei kitais teisės aktais, taip pat tiria skundus
dėl fizinių ar juridinių asmenų neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti
pažįstos vaiko teisės ar jo teisėti interesai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
kompetencijai taip priskirta pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip yra
įgyvendinamos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ir kt. teisės aktų,
reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinimas
Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, vykdydamas
savo funkcijas, taip pat inicijuoja ir skatina atitinkamas priemones, kad būtų
pakeisti ar panaikinti galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai, papročiai ir praktika,
diskriminuojanti neįgalius vaikus. Taip pat pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai,
tirdami skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip
pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, vykdydami
kitas įstatymų numatytas funkcijas, taip pat prisideda prie žmogaus teisių
įgyvendinimo gerinimo, kas neabejotinai apima ir neįgaliųjų asmenų teisės
būti nediskriminuojamais užtikrinimą.
Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui - Neįgaliųjų padėtis Europos Sąjungoje. 2008–2009
m. Europos veiksmų planas {SEC(2007)1548}








2008–2009 M. PRIORITETAI
Analizuodamos, kaip kinta neįgaliųjų padėtis ir konsultuodamosi[30] su jų atstovais, valstybės narės ir
kitos suinteresuotosios šalys nustatė, kad siekiant aktyvios įtraukties ir vienodų teisių, prioritetu reikėtų
laikyti galimybių neįgaliesiems didinimą ir kliūčių šalinimą.
Siekiant užtikrinti nediskriminavimą, integraciją ir visapusišką dalyvavimą kasdienėje senėjančios
visuomenės veikloje, būtina suteikti galimybę įsigyti prekes ir naudotis paslaugomis ir infrastruktūra bei
pašalinti visas kliūtis mokytis ir dirbti. Reikmė užtikrinti galimybes ir šalinti kliūtis pabrėžiama ir JT
konvencijoje[31]; tai leistų visapusiškai tenkinti įvairius abiejų lyčių neįgaliųjų poreikius.
Kad būtų pašalintos visos kliūtys, būtina vengti veiksnių, trukdančių neįgaliesiems naudotis savo
gebėjimais ir visapusiškai dalyvauti lygiomis sąlygomis, bei juos šalinti. Tai reiškia, kad kovojant su
įprastinėmis diskriminacijos formomis, reikia derinti visiems tinkančią „bendrojo modelio“ koncepciją ir
konkrečius įvairių politikos sričių pagalbinius sprendimus bei priemones.
ES viešosios nuomonės tyrime[32], vykdytame pagal Europos lygių galimybių metų programą, 91 %
respondentų sutiko, kad reikėtų skirti daugiau lėšų fizinėms kliūtims, su kuriomis susiduria neįgalieji,
šalinti, drauge atsižvelgiant į senėjančios visuomenės poreikius. Todėl įgyvendinant sanglaudos politiką
tikimasi sustiprinti neįgaliųjų ir jiems teikiamų galimybių ekonominę naudą.
4.1. Siekiant visuotinio dalyvavimo ir gerinant pritaikymą neįgaliesiems
- Gerinti galimybes patekti į darbo rinką
Siekiant padidinti neįgaliųjų užimtumą, būtina laikytis nuoseklaus požiūrio – taikyti lanksčius darbo
modelius, remti užimtumą, aktyvią įtrauktį, imtis priemonių, papildančių galiojančius Europos kovos su
diskriminacija teisės aktus. Todėl Komisija išanalizuos gerosios patirties, susijusios su palankių darbo
sąlygų užtikrinimu neįgaliesiems, pavyzdžius.
ES teisės aktai dėl žmonių su negalia








2008/164/EB: 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų
ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos žmonės su judėjimo
negalia (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6633) (Tekstas svarbus EEE)
Oficialusis leidinys L 064 , 07/03/2008 p. 0072 - 0207
32007R1371
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl
geležinkelių keleivių teisių ir pareigų
Oficialusis leidinys L 315 , 03/12/2007 p. 0014 - 0041
32006R1107
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl
neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (Tekstas svarbus EEE)
Oficialusis leidinys L 204 , 26/07/2006 p. 0001 - 0009
32004R0261
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004,
nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir
skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB)
Nr. 295/91tekstas svarbus EEE.
Oficialusis leidinys L 046 , 17/02/2004 p. 0001 - 0008



Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios
vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje
bendruosius pagrindus, principai;
2002/73/EB direktyva
Direktyva 76/207/EEB
IŠVADOS




LR yra ratifikavusi daug Tarptautinių ir ES teisės aktų,
reglamentuojančių žmonių su negalia integraciją, užimtumą ir
darbą ;
Lietuvoje yra pakankama teisinė ir institucinė bazė, užtikrinanti
žmonių su negalia teises;
Parengta ir įgyvendinama Nacionalinė žmonių su negalia
socialinės integracijos 2003-2012 m. programa
Praktinis teisės aktų ir programų įgyvendinimas turi trūkumų,
kaip ir įgyvendinant kitų asmenų teises darbo ir užimtumo
srityje (finansavimo ir informatyvumo nepakankamumas)