Transcript km samprata
KRITINIO MĄSTYMO UGDYMAS dr. Asta Railienė asta.railiene@mruni. eu KM apibrėžtys (1) • ...gebėjimas analizuoti faktus, generuoti ir tvarkyti idėjas, apginti nuomones, daryti palyginimus, daryti išvadas, įvertinti argumentus ir spręsti problemas (Chance,1986, p. 6); • ...samprotavimo būdas, reikalaujantis pakankamai argumentų savo įsitikinimams pagrįsti, ir nenoras patikėti tol, kol nepateikiami argumentai. (Tama, 1989, p. 64); • ...analitinio mąstymo pasitelkimas siekiant įvertinti tai, kas perskaityta (Hickey, 1990, p. 175); • ...sąmoningas ir apgalvotas įsitikinimų ir veiksmų nukreipimo procesas, kurio metu tam tikrų nuostatų ir gebėjimų dėka aiškinamasi ir vertinama informacija bei patirtis (Mertes,1991, p.24); KM apibrėžtys (2) • ...aktyvus, sistemingas argumentų suvokimo ir įvertinimo procesas. Įrodymai suteikia tikrumo apie tam tikras daiktų savybes arba santykius tarp dviejų ar daugiau dalykų bei įrodymus, padedančius priimti ar atmesti tvirtinimą. Kritiniai mąstytojai pripažįsta, kad nėra jokio vienintelio teisingo būdo suvokti ir įvertinti argumentus ir kad ne visos pastangos būna sėkmingos (Mayer & Goodchild, 1990, p. 4); • ...intelektualiai metodiškas procesas savo įsitikinimams ir veiksmams nukreipti per aktyvų ir sumanų suvokimą (koncepcijos sukūrimą), taikymą, analizę, sintezę ir/arba informaciją, surinktą iš arba gautą pasitelkiant stebėjimus, patirtį, apmąstymus, samprotavimus arba bendravimą (Scriven & Paul, 1992); • …argumentuotas refleksyvusis mąstymas, sutelktas į sprendimą, ką daryti arba kuo tikėti (Ennis, 1992). Kritinio mąstymo ugdymo sampratų grupės • KM – aukštesnio lygmens mąstymas (pagal B. Bloomo pažintinių galių taksonomijos aukštesnę pakopą) • KM – holistinis mąstymas • KM – kryptingas mąstymas KM kaip aukštesnio lygmens mąstymas • Sąmoningas mąstymas, kai mąstoma pagal logikos dėsnius, remiantis tam tikrais kriterijais • Faktų ir nuomonės atskyrimas • KM įgalina asmenį rasti skirtingas pagrįstas interpretacijas, priimti nepriklausomus sprendimus, kelti naujus prasmingus klausimus • Būdai, kuriais apdorojamos, organizuojamos ir apmąstomos (reflektuojamos) žinios • Tai ne pats turinys, o informacijos svarstymo procesas ir konkrečių apsvarstytų sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas • Produktyvus ir reflektyvus mąstymas sutelktas į apsisprendimą, kuo tikėti ir ką daryti KM – holistinis mąstymas • Unikalus mąstymas, įkūnijantis idealų racionalumą (Barnett, 1990; Siegel, 1980; Paul, 1993) • Kognityvinių įgūdžių bei strategijų paieška ir naudojimas (Kaffeman, 2001) • Analitinis neautoritarinis argumentavimas (Loboczky, 2000) • Aktyvus ir interaktyvus pažinimo procesas, kurio pasekmė – mąstymo tobulinimas (Visockienė, 2001) KM – tai kryptingas mąstymas • • 1. 2. 3. 4. 5. Informacijos svarstymas ir panaudojimas, atsivėrus naujoms perspektyvoms ir sprendžiant konfliktus (D. Penkauskienė, 2001) Nepriklausomas socialinis mąstymas, prasidedantis nuo problemų ir pagrįstas argumentais. KM apibrėžimo komponentai (pagal D. Klooster, 2001) KM – nepriklausomas mąstymas Informacija yra pradinis, o ne galutinis KM taškas KM prasideda nuo klausimų, problemų, kurias reikia išspręsti Kritiškai mąstant reikia pagrįstų argumentų KM yra socialinis mąstymas KM ugdymas KM gebėjimai + Vidinė motyvacija nuolat juos taikyti Pagrindiniai KM gebėjimai • Interpretacija • Analizė • Vertinimas • Išvadų darymas • Paaiškinimas • Savireguliacija Interpretacija • Paremta gebėjimais: kategorizavimo, prasmės dekodavimo ir išsiaiškinimo. • Pvz: • problemos atpažinimas ir nešališkas jos apibūdinimas; • pagrindinės teksto idėjos išskyrimas iš šalutinių idėjų; • preliminarios tyrimo kategorizacijos ar sistemos konstravimas; • diagramos, grafiko prasmės suvokimas Analizė • reikšmingų teiginių, problemų, sąvokų ir kt. santykių nustatymas; Pvz.: • Idėjų tikrinimas, • argumentų radimas, • problemos sprendimų palyginimas; • loginių prasminių vienetų sąsajų atradimas Vertinimas Padeda nustatyti ir įvertinti • numatytų ir faktinių ryšių tarp tvirtinimų, pranešimų, problemų ir kt. loginį stiprumą; • Patikrinti šaltinių patikimumą; • priimti sprendimą, kai du tvirtinimai vienas kitam prieštarauja, kai loginis argumentų svarumas pagrįstas hipotetiniais teiginiais. Išvadų darymas • padeda suformuluoti pagrįstas išvadas, hipotezes, apsvarstyti reikalingą informaciją ir numatyti padarinių, išplaukiančius iš duomenų, teiginių, principų, įrodymų, sprendimų, nuomonių, sąvokų, problemų. • Sudėtiniai gebėjimai : • įrodymų ieškojimo, alternatyvų numatymo, • išvadų darymo. Pvz.: • prasmės supratimas, skaitant teksto ištraukas; • sintezei reikalingos informacijos apibrėžimas ir suradimas iš • įvairių šaltinių; • operacijų, reikalingų problemai spręsti, numatymas ir įgyvendinimas. Paaiškinimas • Gebėjimas paaiškinti savo nuomonę (ką jis galvoja) • Gebėjimas paaiškinti, kaip prieita prie tam tikro sprendimo Savireguliacijos • Pritaikyti turimus gebėjimus savo mąstymo tobulinimui Pagrindiniai KM gebėjimai • Interpretacija • Analizė • Vertinimas • Išvadų darymas • Paaiškinimas • Savireguliacija Kritinio mąstymo dispozicija • apibrėžiama kaip nuolatinė vidinė motyvacija spręsti problemas pritaikant kritinio mąstymo įgūdžius (P. A. Facione, N. C. Facione,1996). Kritinio mąstymo dispozicijos komponentai: 1. Tiesos siekimas: ieškoti tiesos, būti objektyviam, iškeliant klausimus 2. Nešališkumas: polinkis būti tolerantiškam skirtingoms nuomonėms 3. Analitiškumas: polinkis pamatyti potencialiai problemines situacijas, numatyti galimus rezultatus ir padarinius 4. Sistemingumas: būti organizuotam, tvarkingam, susikaupusiam 5. Pasitikėjimas savimi: tikėjimas savo paties mąstymo procesu 6. Smalsumas: noras kuo daugiau sužinoti, išmokti. 7. Brandumas: polinkis/siekis reflektyviai mąstyti, taikyti turimus kritinio mąstymo gebėjimus.