Transcript TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:

GIMNAZISTŲ
VARTOJAMO ŠULINIO
VANDENS TYRIMAS
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:
Surinkti kuo daugiau informacijos apie šulinius ir jų vandenį.
1.



Susipažinti su vandens tyrimų rūšimis, eiga ir vertinimo kriterijais.
Išsiaiškinti šachtinių šulinių geriamo vandens populiarumą I-ųjų gimnazijos klasių
mokinių tarpe.
Sudominti ir atkreipti gimnazistų dėmesį į jų geriamojo šulinio vandens kokybę.
Ištirti gimnazijos mokinių vartojamo šulinio vandens kokybę.
2.
3.
4.
5.




6.
7.
8.
9.
Išsiaiškinti kokios yra vartojamo šulinio vandens fizikinės savybės;
Kokiais cheminiais junginiais gali būti užterštas vanduo;
Kokiais mikroorganizmais gali būti užterštas vanduo.
Vizualinis savarankiškas šulinio vandens fizikinių savybių nustatymas namuose (gimnazistų
pateiktus duomenis apie jų vartojamą šulinio vandenį kuo išsamiau išanalizuoti, padaryti
išvadas);
Vandens chemines savybes ištirti gimnazijos chemijos kabinete, padaryti išvadas;
Išsamius ir tikslius vandens tyrimus atlikti laboratorijoje;
Ištirti vandenį mikrobiologiškai.
Panevėžio Visuomenės Sveikatos centro laboratorinių tyrimų skyriaus vedėjos
pateiktus duomenis palyginti su mūsų ten atliktais tyrimų duomenimis.
Išmėginti save darbe, susijusiame su vandens tyrimais.
Patobulinti naujos medžiagos ieškojimo, analizavimo, sisteminimo įgūdžius.
Lavinti komunikabilumo, bendravimo, savarankiškumo savybes.
DARBĄ ATLIKOME TRIMIS LYGMENIMIS
Vizualinis savarankiškas šulinio vandens
fizikinių savybių nustatymas vartotojo namuose
(be papildomos įrangos);
II. Vandens cheminių savybių tyrimas gimnazijos
chemijos kabinete, mokytojos priežiūroje;
III. Išsamūs ir tikslūs vandens tyrimai Panevėžio
Visuomenes Sveikatos centro laboratorijoje,
specialistės priežiūroje.
I.
VANDENILIO JONŲ KONCENTRACIJA
Rodiklio pavadinimas
Mato vienetas
Specifikuota rodiklio vertė
Vandenilio jonų koncentracija
pH vienetai
6–9
METODAS: potenciometrinis metodas (naudojomės pHmetru “KNICK”).
REZULTATAI:
Nr.
1
2.
3.
4.
5.
pH
7,14
6,87
7,19
7,04
7,44
t0
16,5
17,7
18,1
18,1
18,2
ĮVERTINIMAS
Visi tirti mėginiai
atitinka HN:48 2001
reikalavimus.
SAVITASIS ELEKTRINIS LAIDIS
Rodiklio
pavadinimas
Mato vienetas
Savitasis
mS cm -1 200C
elektrinis laidis
temperatūroje
Specifikuota rodiklio
vertė(ne daugiau)
2500
METODAS: konduktometrinis metodas (naudojomės konduktometru “METLER”).
REZULTATAI:
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
Savitasis elektrinis
ĮVERTINIMAS
laidis
1036
1204
Visi tirti mėginiai
atitinka HN:48
901
2001
reikalavimus.
1278
895
Vandenilio jonų koncentraciją nustatėme pHmetru
“KNICK”
Savitąjį elektrinį laidį apskaičiavome
naudojantis konduktometru
“METLER”
AMONIAKAS
Šuliniai daugiausia užteršti azoto junginiais: amoniaku, nitritais, nitratais.
Rodiklio
pavadinima
s
Amoniakas
Mato
vienetas
mg/l
Specifikuota
rodiklio
vertė
2
METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru
“KFK-3”).
REZULTATAI:
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
Amonis
0,00085(neaptikta)
0,02805
0(neaptikta)
0,02125
0,02125
ĮVERTINIMAS
Visi tirti mėginiai
atitinka HN:48 2001
reikalavimus.
NITRITAI
Rodiklio
pavadinimas
Nitritas
Mato
vienetas
mg/l
Specifikuota
rodiklio vertė
0,50
METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru “KFK-3”).
REZULTATAI: Pagal kalibracinę kreivę:
Nr.
1.
2.
3.
Nitritas
0,0329
0,3619
0,14805
4.
2,31945
5.
0(neaptikta)
ĮVERTINIMAS
Atitinka HN:48 2001
reikalavimus
Viršija HN:48 2001
reikalavimus
Atitinka HN:48 2001
reikalavimus
NITRATAI
Rodiklio
pavadinimas
Nitratas
Mato vienetas
mg/l
Specifikuota
rodiklio vertė
50
METODAS: spektrofotometrinis metodas (naudojomės spektrofotometru “KFK-3”).
REZULTATAI:
ĮVERTINIM AS
Nr.
Nitratas
1.
16,5088
2.
14,70784
3.
43,82336
HN:48 2001
4.
37,21984
reikalavimus .
5.
7,504
Visi tirti mėginiai atitinka
TIRIAME NITRATUS
DRUMSTUMAS
Didelis organinės medžiagos kiekis pirmiausia pablogina fizines vandens savybes - jis tampa
drumstesnis, atsiranda gelsvai rudas atspalvis ir salstelėjęs skonis.
Rodiklio
pavadinimas
Drumstumas
Mato vienetas
Specifikuota rodiklio vertė
mg/l
<1,74
METODAS: turbidimetrinis metodas (naudojomės fotometru “KFK -3”).
REZULTATAI:
Nr.
Drumstumas
ĮVERTINIMAS
1.
1,9
2.
2,6
Viršija HN:48 2001
reikalavimus
3.
1,4
4.
1,3
5.
1,7
Atitinka HN:48 2001
reikalavimus.
KVAPO SLENKSTIS
Rodiklio
pavadinimas
Mato vienetas
Specifikuota rodiklio vertė
Kvapo slenkstis
-
Priimtinas vartotojams ir be
nebūdingų pokyčių
METODAS: organoleptinis metodas .
REZULTATAI:
Nr.
Kvapas
1.
Kvapo neaptikta
2.
neaptikta
3.
neaptikta
4.
neaptikta
5.
silpnas kvapas
SPALVA
.
Rodiklio
pavadinimas
SPALVA
METODAS:
Mato vienetas
Specifikuota rodiklio vertė
-
Priimtinas vartotojams ir
be nebūdingų pokyčių
mg/l Pt (=436
nm)
30
spektrofotometrinis metodas (naudojomės fotometru
“KFK-3”).
REZULTATAI: Pagal kalibracinę kreivę:
Nr.
Spalva
ĮVERTINIMAS
1.
21 ml/m 3 pt
Atitinka HN:48 2001
2.
4 ml/m 3 pt
reikalavimus.
BENDRASIS KIETUMAS
Pagal Valstybinio Visuomenės sveikatos centro rekomendacijas bendrasis kietumas neturi viršyti
10mmol/l.
METODAS: titrim etrinis metodas (naudojomės biurete, pipete, kolba).
REZULTATAI:
ĮVERTINIMAS
Nr.
Kietumas (mmol/dm 3)
1.
11,1
2.
13,4
1,2,4 mėginiai neatitinka HN:48
3.
7,7
2001 reikalavimų, o 3,5 atitinka
4.
12,8
HN:48 2001 reikalavimus.
5.
7,6
NUSTATINĖJAME BENDRĄJĮ VANDENS
KIETUMĄ
MIKROBIOLOGINIS TYRIMAS
Tikrinant šulinių vandenį 1986-1989 m. netinkamų naudoti šulinių pagal mikrobiologinius rodiklius buvo apie 40 proc. bendro tirtų šulinių kiekio.1991-1996
m. LR sveikatos apsaugos ministerijos tarnybos tyrimai rodo, kad šachtinių šulinių vandens mėginių, neatitinkančių minėtų reikalavimų, skaičius auga ir siekia
arti 60 proc.
Mikrobiologinės taršos pavojaus žmogaus sveikatai galima išvengti vandenį virinant.
Tyrimai atlikti pagal LST EN 25667-2:2001
Ieškotinos bakterijos:žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir fekaliniai streptokokai.
Geriamasis vanduo vartojimo vietose turi atitikti šios higienos normos
lentelėje pateiktus mikrobinius rodiklius:
Rodiklio pavadinimas
100
Ribinis mikroorganizmų
skaičius
0
100
0
Mėginio tūris, ml
1. Žarninės lazdelės (E.coli)
2. Žarniniai enterokokai
(fekaliniai streptokokai)
REZULTATAI:
Mikrobiologinės
vandens
kokybės analitės
1. Žarninių
lazdelių (E.Coli)
skaičius/100ml
2. Fekalinių
streptokokų
skaičius/100 ml
I mėginys
(k.s.”Ąžuolas”)
II mėginys
(Staniūnų
gyv.)
III mėginys
(Tilvyčio g.)
IV mėginys
(Žibučių g.)
V mėginys
(Pušaloto
g.)
1
4
1
3
2
2
9
nerasta
5
1
% šulinių, kurie viršijo DLK šių medžiagų
•
60
50
59
•
51,02
40
40
1996
•
30
2003
20
2010
10
2
4,5
0,9
1
0,01
Vandens kokybė nuolat gerėja.
2
0
AMONIAKAS
NITRITAI
Amoniako DLK viršijančių šulinių skaičius nuo
1994 iki 1996m. Išaugo, o nuo 1996 iki 2003m.
– žymiai sumažėjo.
Šulinių, kuriuose nitritai viršijo DLK, nei
vienais metais nebuvo labai daug, tačiau
2010m. šis skaičius šiek tiek padidėjo(iki 2%).
Šulinių skaičius, kurie yra užteršti nitratais,
lyginant su 1996m., žymiai sumažėjo(nuo 59%
iki 51%).
NITRATAI
Vidutinis nitratų kiekis, aptiktas
šachtiniuose šuliniuose
70
69
68
67
Nitratų
66
kiekis
65
(mg/l)
64
63
62
61
70
64,5
2003
2010
Vidutinis nitratų kiekis
(mg/l) šachtinių šulinių
vandenyje
sumažėjo.
Tačiau šis skaičius vis dar
viršija DLK (50mg/l
suaugusiam žmogui).
AČIŪ