 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2,2 ŠMM-03-V priemonės „Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas“ projektą „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2 ŠMM-03-V-01-003)“

Puota lesyklėlėje

Parengė Justas Janickas ir Ignas Račickas, Kauno jėzuitų gimnazija, Aplinkotyros būrelis

Lesyklos lankytojai

 Į lesyklą įbėrėme 100 g. saulėgrąžų sėklų, jas paukščiai (daugiausia zylės) išnešiojo per 16 min. 30 sek. Per 10 min. joje apsilankė:      1 svilikas, 1 šarka, 3 kėkštai, 31 žvirblis, 54 didžiosios zylės.

Lesyklos stebėjimas

  Įpylėme 100 g. mišinio, kuriame yra sorų, saulėgrąžų sėklų ir ryžių dribsnių santykiu 1:1:1. Po 10 min. nuėjome pasižiūrėti. Mažiausiai liko saulėgrąžų sėklų, sorų kiek daugiau, o ryžių dribsnių paukščiai lesė mažiausiai. Visą dieną stebėjome lesyklą ir padarėme išvadą, jog apie 6h. ryto paukščių buvo gausiausia.

,,Svečiai” lesykloje

Svilikas

  

Lot.

Coccothraustes coccothraustes, priklauso žvirblinių paukščių būriui, kikilinių šeimai, Coccothraustes genčiai.

Atsargus paukštis, gyvenantis šeimomis.

Lizdus krauna balandžio pabaigoje – gegužės mėnesį medžiuose ar krūmuose. Lizdą krauna patelė. Smulkios šakelės sudaro pagrindinę statybinę medžiagą. Lizdo vidų iškloja žolių stiebais, lapeliais, gyvūnų plaukais. Patelė padeda 4 – 6 baltai melsvus, išmargintus pilkomis, pilkai juosvomis dėmelėmis ir taškais, kiaušinius. Patelė peri 13 – 14 dienų.

Svilikas

  Jaunikliai lizde išbūna 11 – 14 dienų. Vėliau laikosi netoli lizdo ir dar 4 – 9 dienas juos maitina tėvai. Per metus išveda vieną vadą.

Suaugę svilikai veisimosi pradžioje lesa vabzdžius, o birželio, liepos mėnesiais – ir augalinį maistą. Rudenį minta skroblo, klevo, paprastosios ievos, gudobelių, uosio, liepos, buko vaisių branduoliais. Pavasarį ir žiemą lesa ąžuolo, alyvų, guobų, vinkšnų pumpurus.

Žvirblis

 

Lot.

Passer domesticus, priklauso žvirblinių paukščių būriui, audėjinių šeimai, žvirblių genčiai. Masė: 32 – 33 g. Sėslus paukštis. Kovą pradeda sukti lizdus. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvulių plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4 – 7 balkšvai pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus ovalinius kiaušinius. Peri patinas ir patelė 13 – 14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 13 mėnesio).

– 14 dienų. Per metus veda 2 – 3 vadas ( nuo balandžio iki rugpjūčio

Žvirblis

 Žvirbliai minta: javų grūdais, dobilų, runkelių, guobų, spygliuočių sėklomis, nulesa vyšnias, trešnes, žemuoges, išlesa dygstančius žirnius, pupeles, salotas, kopūstus. Gaudo lėtus vabzdžius. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų.

Didžioji zylė

   

Lot.

Parus major, priklauso žvirblinių paukščių būriui, zylinių šeimai, zylių genčiai. Sveria 16 – 17 g.

Judri ir aktyvi šviesiu paros metu. Peri inkiluose arba uoksuose. Lizdą pradeda sukti balandžio antroje pusėje iš žaliųjų samanų, šerių, vilnos. Kiaušinius deda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Dėtį sudaro 8 vadas.

– 12 ovalūs balti ar balsvi su rudomis dėmelėmis kiaušiniai. Patelė peri 13 – 15 dienų. Lizdą jaunikliai palieka per 16 – 19 dienų. Apie 60 procentų didžiųjų zylių per metus veda dvi Minta daugiausia vabzdžiais, taip pat augaliniu maistu. Žiemą labai dažnai lankosi lesyklose.

Šarka

  

Lot.

Pica pica, priklauso žvirblinių paukščių būriui, varninių šeimai, Pica genčiai. Kūno ilgis 40 – 51 cm, iš kurio 20 – 30 cm sudaro ilga uodega. Svoris: 203 – 233 g. Lizdą dažniausiai krauna beržuose, karkluose, pušyse nuo 1,7 iki 18 metrų aukštyje. Lizdą suka iš šakų, žemių, vidų iškloja plonomis šakelėmis. Lizdui padaro stogą ir šonuose dvi landas. Kiaušinius deda balandžio pradžioje. Dėtyje 7 – 8 kiaušiniai, kurių lukštas šviesiai žalsvas, išmargintas tankiais rusvais taškučiais bei dėmelėmis. Peri 18 – 20 dienų. Minta vabzdžiais, pelėmis, uogomis, vaisiais. Žiemą lesa atliekas, apsilanko sąvartynuose.

  

Kėkštas

Lot.

Garrulus glandarius, priklauso žvirblinių paukščių būriui, varninių šeimai, Garrulus genčiai. Sveria 150 – 195 g. Lizdus pradeda krauti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jaunose eglaitėse ar pušaitėse, prie kamino, maždaug 6 – 8 metrų aukštyje. Lizdo pagrindą suka iš sausų šakų, kraštus – iš lanksčių augalų, o vidų iškloja švelnia augaline medžiaga. Deda 5 16 – 7 žalsvai melsvos spalvos, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai – 19 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 20 – 23 dienų. Jie maitinami vabzdžiais, kirmėlėmis, o vėliau ir smulkių giesmininkų jaunikliais.

Minta įvairiu maistu, žiemą daugiausia sules gilių. Rudenį maisto atsargas slepia slėptuvėse po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Šitaip išplatina ąžuolo giles. Žiemą nedažnai apsilanko lesyklose, nebijo žmonių.